Civilinė byla Nr. 2-1233/2013

                                                Procesinio sprendimo kategorija: 122.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bendraatsakovės B. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-585-658/2013, kuria atsisakyta priimti atskirojo skundo dalį dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 23 d. nutarties dalies, kuria B. K. įtraukta į bylą bendraatsakove.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi J. K. įmonei iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Leximus“, taip pat nutarė atsakovų J. K. įmonės ir jos savininko J. K. nekilnojamajam turtui, kitam ilgalaikiam turtui, turtinėms teisėms taikyti areštą, galiojantį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo.

Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 21 d. nutartimi iš dalies patenkino administratoriaus įgalioto asmens prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo J. K. įmonės bankroto byloje ir nutarė areštuoti visą atsakovo J. K. turtą, uždraudžiant atsakovui turtą bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti ar kitaip suvaržyti turtines teises į jį.

2013 m. sausio 22 d. Kauno apygardos teisme gautas bankrutuojančios J. K. įmonės administratoriaus UAB „Leximus“ prašymas dėl B. K. įtraukimo į bankroto bylą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo administratorius prašė įtraukti B. K. į J. K. įmonės bankroto bylą bendraatsakove bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti visą B. K. turtą, įskaitant turtą, kuris yra asmeninė jos nuosavybė, uždraudžiant jį išnuomoti, perduoti panaudai ar kitokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims, jį įkeisti ar iš jo išieškoti kitų kreditorių naudai.

Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 23 d. nutartimi įtraukė į bylą bendraatsakove B. K. bei nutarė areštuoti visą jos turtą, uždraudžiant atsakovei jį bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti ar kitaip suvaržyti turtines teises į jį.

2013 m. sausio 31 d. Kauno apygardos teisme gautas bendraatsakovės B. K. skundas dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarties, kuriuo prašė panaikinti minėtą nutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 4 d. nutartimi, be kita ko, atsisakė priimti atskirojo skundo dalį dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 23 d. nutarties dalies, kuria B. K. įtraukta į bylą bendraatsakove.

Nutartyje teismas pažymėjo, kad CPK nėra tiesiogiai įvardinta proceso dalyvio teisė skųsti teismo nutartį, kuria teismas, vadovaudamasis CPK 43 straipsnio 2 dalimi, įtraukia asmenį į bylą bendraatsakovu. Tokios nutarties priėmimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad minėta nutarties dalis nelaikytina apeliacinio apskundimo objektu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu bendraatsakovė B. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, ir priimti 2013 m. sausio 29 d. atskirąjį skundą.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Skundžiamojoje nutartyje teismas nurodė, jog CPK nėra tiesiogiai įvardinta proceso dalyvio teisė skųsti teismo nutartį, kuria teismas, vadovaudamasis CPK 43 straipsnio 2 dalimi, įtraukia asmenį į bylą bendraatsakovu. Bet tiesiogiai nėra ir įvardinta, kad negalima skųsti tokios teismo nutarties.

2. Skundžiamoje nutartyje nenurodoma Kodekse numatytų atvejų, kuriais vadovaujantis negalima būtų skųsti 2013 m. sausio 23 d. nutarties.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankrutuojančios J. K. įmonės administratorius UAB „Leximus“ prašo atsakovės B. K. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Bankroto administratorius teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra CPK 334 straipsnyje nustatytų sąlygų, su kurių buvimu siejama teisė paduoti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl skundžiama nutartis laikytina visiškai pagrįsta ir teisėta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas. Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti atskirojo skundo dalį dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 23 d. nutarties dalies, kuria B. K. įtraukta į bylą bendraatsakove, paliktina nepakeista.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti atsakovės B. K. 2013 m. sausio 29 d. atskirojo skundo dalį dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 23 d. nutarties dalies, kuria B. K. įtraukta į bylą bendraatsakove J. K. įmonės bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinimas detaliai reglamentuotas CPK normose, kurių reikalavimai yra privalomi kiekvienam besikreipiančiam į teismą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi atsisakė priimti atsakovės B. K. 2013 m. sausio 29 d. atskirojo skundo dalį dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 23 d. nutarties dalies, kuria B. K. įtraukta į bylą bendraatsakove J. K. įmonės bankroto byloje. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad įstatymas nenumato galimybės skųsti tokios nutarties, taip pat minėta nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai.

Teisė apskųsti pirmosios instancijos nutartis apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo yra įtvirtinta CPK 334 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą, pirmosios instancijos teismo nutartys gali būti skundžiamos paduodant atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pagal CPK 334 straipsnio 3 dalies nuostatą, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Taigi, savarankiškas apeliacinio apskundimo objektas gali būti ne visos pirmosios instancijos teismo nutartys, o tik apibrėžtos įstatyme nutartys, kurios gali būti skundžiamos atskirai nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo  (CPK 334 str. 1 d.). Kitos pirmosios instancijos teismo nutartys negali būti apeliacinio apskundimo objektas.

Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Ši nuostata taikoma ir atskirųjų skundų padavimui (CPK 338 str.).

Taigi, atskirojo skundo argumentas, jog CPK tiesiogiai nėra įvardinta, kad negalima skųsti nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis CPK 43 straipsnio 2 dalimi, įtraukia asmenį į bylą bendraatsakovu, ir kad tokių Kodekse numatytų atvejų pirmosios instancijos teismas nenurodė,  nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog kad minėta nutarties dalis nelaikytina apeliacinio apskundimo objektu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įstatymai nenumato galimybės atskiruoju skundu apskųsti nutartį, kuria teismas, vadovaudamasis CPK 43 straipsnio 2 dalimi, įtraukia asmenį į bylą bendraatsakovu. Skundžiamoje Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartyje taip pat yra pažymėta, kad nutarties dalis dėl B. K. įtraukimo į bylą bendraatsakove yra neskundžiama.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias atskirojo skundo priėmimo klausimus ir pagrįstai atsisakė priimti atsakovės B. K. 2013 m. sausio 29 d. atskirojo skundo dalį dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 23 d. nutarties dalies, kuria B. K. įtraukta į bylą bendraatsakove J. K. įmonės bankroto byloje. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :              

Palikti Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti atskirojo skundo dalį dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 23 d. nutarties dalies, kuria B. K.  įtraukta į bylą bendraatsakove, nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                     Donatas Šernas