Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-194-185/2016
Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00078-2016-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.26.1.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 15 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. K. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
n u s t a t ė :
Skundžiamu nutarimu V. K. pripažintas kaltu padaręs teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., ir jam paskirta administracinė nuobauda – 750 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams už tai, kad 2016-01-26 apie 2.10 val. (duomenys neskelbtini) g., Utenoje, neblaivus vairavo P. K. priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nustatytas vidutinis – 2,15 promilės neblaivumas, įvertinus alkotesterio paklaidą), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimą.
Apeliaciniu skundu V. K. prašo sušvelninti jam paskirtą nuobaudą. Sutinka, kad administracine tvarka yra nubaustas pagrįstai, tačiau mano, kad jam skirtos administracinės nuobaudos yra per griežtos ir prieštarauja teisingumo principui. Teigia, kad pasielgė labai neatsakingai, jog neblaivus sėdo prie automobilio vairo, apgailestauja dėl įvykio ir smerkia tokį savo poelgį. Tačiau teismas jam skyrė baudą, didesnę nei įstatyme numatytas vidurkis, o teisę vairuoti transporto priemones atėmė maksimaliam trejų metų terminui. Nuobaudų griežtumą teismas motyvavo tuo, kad anksčiau yra padaręs nusikaltimą ir pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą. Tačiau tiek anksčiau įvykdytas nusikaltimas, kaip ir galiojanti nuobauda už horizontalaus ženklinimo linijos kirtimą, jokių sąsajų su pastaruoju įvykiu neturi. Be to, jis Utenos seniūnijoje yra charakterizuojamas teigiamai, kaip darbštus, tvarkingas asmuo. Nurodo, kad šiuo metu jo turtinė padėtis yra sunki. Jis nedirba, nes žiemos laikotarpiu sumažėjo autoremonto darbų poreikis. Kiek išgalėdamas padeda tėvams ūkyje. Pats jokių pajamų neturi, faktiškai gyvena išlaikomas tėvų. Todėl jam paskirta 750 Eur bauda yra nepakeliama našta. Mano, kad atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes, jo asmenybę, nusižengimo padarymo aplinkybes, jam skirtos administracinės nuobaudos turėtų būti švelninamos.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius prašo V. K. apeliacinio skundo netenkinti ir teismo nutarimą palikti nepakeistą. Mano, kad V. K. paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, atitinka nuobaudų tikslus ir pažeidėjo asmenybę, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jam švelninti paskirtų nuobaudų, nes V. K. padarė pažeidimą, kuris priskiriamas prie sunkių administracinių teisės pažeidimų, be to, šį pažeidimą jis padarė tyčia, nes jam nustatytas neblaivumas – 2,19 promilės, negalėjo kelti jokių abejonių, kad jis yra apsvaigęs ir transporto priemonės vairuoti negali. Teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad V. K. ir anksčiau daug kartų yra baustas už KET pažeidimus, tarp jų ir už grubius pažeidimus (vairavimą neblaiviam, vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones, pasišalinimą iš eismo įvykio ir kt.), kas rodo, kad V. K. nesitaiso ir toliau daro pažeidimus.
Skundas atmetamas.
Kaip matyti iš V. K. skundo, ginčo dėl jo padaryto ATPK 126 str. 4 d. numatyto teisės pažeidimo nėra. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą teisės pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad skundžiamu nutarimu V. K. paskirta nuobauda yra per griežta ir prieštarauja teisingumo principui.
Už ATPK 126 str. 4 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą sankcijoje numatyta bauda nuo 579 iki 868 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
ATPK 30 str. 1 d. numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. To paties straipsnio 2 d. nurodyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
ATPK 302 str. 1 d. numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.
Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, skirdamas V. K. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, jo atsakomybę lengvinančią (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo) ir atsakomybę sunkinančias (teisės pažeidimą padarė būdamas pirmiau padaręs nusikaltimą ir pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda) aplinkybes, įvertino pažeidėjo asmenybę ir apeliantui už ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą skyrė didesnę baudą (750 Eur), nei sankcijoje numatytas jos vidurkis su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu maksimaliam trejų metų terminui.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje esančias nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, priešingai nei mano apeliantas, konstatuoja, kad tokia V. K. už jo padarytą teisės pažeidimą paskirta nuobauda nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga ar neproporcinga.
Nagrinėjamu atveju V. K. padarė teisės pažeidimą, kuris vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, o jam nustatytas girtumas (2,15 promilės, įskaitant galimą paklaidą) neturėjo kelti jokių abejonių, kad jis yra apsvaigęs ir transporto priemonės vairuoti negali. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, V. K. nėra drausmingas ir atsakingas eismo dalyvis. Apeliantas sistemingai daro šiurkščius ir grubius KET pažeidimus, nuo 2003 m. jis net dešimt kartų baustas administracine tvarka, iš jų du kartus baustas už analogiško pažeidimo (vairavimą neblaiviam) padarymą, du kartus baustas už tai, kad atsisakė pasitikrinti blaivumą, taip pat jis baustas už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos bei nepaklusimą pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Beveik visus kartus apeliantas automobilį vairavo dar ir neturėdamas teisės jo vairuoti arba neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Visos šios aplinkybės neigiamai apibūdina V. K. asmenybę, rodo jo polinkį nepaklusti įstatymo reikalavimams, jo asmenybės pavojingumą ir neleidžia tvirtinti jo veiksmus buvus atsitiktiniais ar vienkartinio pobūdžio. Apeliantui už ankstesnius teisės pažeidimus skirtos nuobaudos jokio poveikio jo elgesiui neturi, jo priešingo teisei elgesio neveikia, tikslų nepasiekė, V. K. nepasitaisė, išvadų nepadarė ir toliau daro grubius bei šiurkščius KET pažeidimus, o nepažeisti įstatymų jo neskatina net sunki jo materialinė padėtis, kurią jis akcentuoja savo skunde, nes, kaip matyti iš baustumo pažymos, už ankstesnius pažeidimus skirtų baudų jis nemoka, dėl to baudos buvo keičiamos nemokamais viešaisiais darbais, tačiau duomenų apie jų atlikimą taip pat nėra.
Pažymėtina, kad nuobaudos tikslai yra nubausti pažeidimą padariusį asmenį, jį auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles (ATPK 20 str.). Neabejotina, kad bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas sukelia pažeidėjui neigiamas pasekmes – apsunkina asmeninį gyvenimą, apriboja galimybes dirbti konkretų darbą, sukelia kitas neigiamas pasekmes, kurių tikslas – atkreipti pažeidėjo dėmesį į padaryto pažeidimo sunkumą ir padėti jam suvokti atsakomybės neišvengiamumą. Kartu siekiama prevencinio atsakomybės tikslo – kad suvokęs savo pažeidimo sunkumą ir patyręs neigiamas veikos pasekmes, ateityje toks asmuo nebedarytų pažeidimų. Asmuo, dar prieš darydamas teisės pažeidimą, turi numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo teisei priešingo poelgio pasekmes, jų įtaką darbinei veiklai ar šeimos nariams, todėl jis pats ir turi prisiimti tokių neigiamų pasekmių atsiradimo riziką. Dėl administracinės nuobaudos vykdymo kylantys nepatogumai savaime nesudaro pagrindo trumpinti paskirtos administracinės nuobaudos termino. Nagrinėjamu atveju svarbesniais laikytini visuomenės, o ne pažeidėjo interesai. Tik principingai bei teisingai taikant prevencines priemones ir nuobaudas bus užtikrintas nepriekaištingas teisės aktų laikymasis ir visuomenės saugumas.
Taigi apibendrinus darytina išvada, kad sistemingai darydamas tokius administracinius teisės pažeidimus V. K. pats prisiėmė ir galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Jis, žinodamas jam galimas kilti pasekmes, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris gali lemti griežtos nuobaudos skyrimą, tačiau taip nesielgė. Todėl laikytina, kad V. K. dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs padaryto pažeidimo pobūdį, apelianto asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis bei kitas nuobaudai individualizuoti reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog pažeidėjui paskyrus švelnesnę nuobaudą nebus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai, užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Atsižvelgus į tai darytina išvada, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Už padarytą nusižengimą pažeidėjui skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 302 str. reikalavimų. Tokia apeliantui paskirta nuobauda atitinka jo padaryto pažeidimo bei asmenybės pavojingumą ir nėra per griežta ar aiškiai neteisinga. V. K. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos ir nesudaro pagrindo švelninti jam skundžiamu nutarimu paskirtą nuobaudą. Kadangi aukštesnės instancijos teismas nenustatė pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, jis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a :
V. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis yra neskundžiama.
Teisėjas Pranas Šimkus