Civilinė byla Nr. e2S-660-855/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23441-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.4.; 3.3.3.10.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų - pareiškėjos (skolininkės) UAB „Orivas“ ir suinteresuoto asmens antstolės Nemiros Šiugždaitės – Stakeliūnės atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Orivas“ skundą dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, išieškotojas Laboratoires Bouchara Recordati.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (skolininkė) UAB „Orivas“ pateikė skundą dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmų, prašydama sumažinti antstolės nustatytą 50 480 Eur atlyginimą iki Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatyto minimalaus šio atlyginimo dydžio (1 740 Eur).
1.1. Nurodė, kad Nantero teismas 2022 m. sausio 13 d. išdavė Europos vykdomąjį raštą Nr. RG21/08614 1 262 000 Eur sumai, kurio pagrindu antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė vykdė vykdomąją bylą Nr. S-22-33-21404. 2022 m. spalio 4 d. iš antstolės buvo gautas 2022 m. spalio 3 d. raginimas Nr. S-22-33-20118 įvykdyti sprendimą, kuriuo skolininkė paraginta per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos, t. y. iki 2022 m. spalio 14 d. imtinai, geranoriškai sumokėti skolą. Nors prašymas buvo iškomunikuotas žodžiu, 2022 m. spalio 13 d. skolininkė raštu kreipėsi į antstolę, prašydama leisti sumokėti įsiskolinimą dalimis – per 5 kalendorinių mėnesių laikotarpį, per vieną mėnesį mokant 250 000 Eur dydžio mokėjimus. Antstolė 2022 m. spalio 14 d. el. laišku atsakė, kad perdavė informaciją išieškotojo atstovams ir nurodė, jog „[atstovai] sakė iš esmės galimas susitarimas dėl mokėjimo dalimis viską perdavė klientui, tik dar negavo kliento atsakymo, ar jie sutinka gauti po 250000. Visi supranta, kad didelės sumos iš karto negalima sumokėti, nes įmonė gali turėti problemų. Šito nenori ir išieškotojas. Sakė pasistudijuos jūsų atsiųstų exel lentelę dėl jūsų galimybių mokėti. Tikimės, per pirmadienį bus priimtas galutinis sprendimas“. Tokiu pateiktu atsakymu antstolė sudarė skolininkei pagrįstą lūkestį, kad raginime nustatytas terminas buvo pratęstas ar jo skaičiavimas buvo sustabdytas bent jau iki pirmadienio (2022 m. spalio 17 d.), t. y. iki tada, kai bus priimtas galutinis sprendimas dėl sutikimo ar nesutikimo sumokėti įsiskolinimą dalimis. Esant neaiškumui dėl raginimo termino, skolininkė pervedimą atliko 2022 m. spalio 14 d. (dar nesuėjus raginimo terminui) bei 2022 m. spalio 17 d. (pirmadienį, 08:33 val. Lietuvos laiku), apie tai pranešė antstolei, nusiųsdama pavedimo kopiją bei prašydama informuoti, kai pinigai įplauks į sąskaitą. Joks atsakymas į 2022 m. spalio 17 d. kreipimąsi nebuvo ir nėra gautas iki šiol. Buvusi skolininkės atstovė 2022 m. spalio 17 d. ryte papildomai mėgino susisiekti su antstole mobiliuoju telefonu, tačiau antstolė į skambutį neatsiliepė ir vėliau nesusisiekė. Negaudama jokio atsakymo iš antstolės, skolininkė taip pat kreipėsi į SEB banką, bandydama išsiaiškinti šios situacijos priežastis. SEB bankas 2022 m. spalio 17 d. raštu paaiškino, kad 2022 m. spalio 14 d. skolininkės atliktas pavedimas neiškeliavo, nes skolininkės sąskaitoje dėl banko procedūrų nebuvo įskaitytas 950 000 Eur mokėjimas. Ši suma pasiekė skolininkės sąskaitą 2022 m. spalio 14 d. 17:10 val., tačiau sustojo mokėjimo vertinimui (už ką skolininkė neatsako), todėl skolininkės pavedimą antstolė galėjo gauti tik 2022 m. spalio 17 d. (pirmadienį) ryte, kai SEB banke buvo baigtas mokėjimo vertinimas. Buvusių skolininkės atstovų iniciatyva 2022 m. spalio 17 d. buvo bendraujama ir su antstolės biuro darbuotojais, prašant jų suteikti informaciją, ar skolininkės pavedimas atkeliavo sėkmingai ir ar galima laikyti vykdomąją bylą nutraukta. Antstolės biuro darbuotojai mėgino įrodinėti, neva raginimo terminas baigėsi ne 2022 m. spalio 14 d., o 2022 m. spalio 13 d., ir net jei pavedimas atliktas 2022 m. spalio 14 d., neva raginime nurodytas terminas praleistas, ir atlygį antstolei mokėti reikės. Antstolei 2022 m. spalio 17 d. persiuntus skolininkės įteiktą antstolės raginimą, patvirtinantį jo įteikimo datą, jokio atsakymo iš antstolės daugiau nebuvo gauta.
1.2. Pokalbio su antstolės biuro darbuotojais metu paaiškėjo, kad, nepaisant ankstesnio skolininkės pranešimo antstolei apie padarytą pavedimą, bankams nespėjus atlikti pavedimo, jau po skolininkės el. laiško, kad pavedimas 2022 m. spalio 14 d. buvo atliktas, antstolė skolininkės sąskaitoms pritaikė lėšų apribojimą. Atitinkami pranešimai per VĮ „Registrų centras“ gauti 2022 m. spalio 17 d. 08:37 val. ir 08:40 val. Kitaip tariant, antstolės veiksmai atlikti iš karto po to, kai ji gavo el. laišką dėl atlikto pavedimo. Dėl antstolės 2022 m. spalio 17 d. 08:40 val. priimto patvarkymo taikyti lėšų apribojimą skolininkės pavedimas į antstolės depozitinę sąskaitą nebegalėjo būti atliktas banko. Šis patvarkymas buvo priimtas nepaisant bendrovės bendradarbiavimo, komunikacijos ir informavimo, kad atsiskaitymas jau įvykdytas; juo iš esmės buvo sustabdymas skolininkės geranoriškai atliktas pavedimas, įvykdant raginimą.
1.3. Tokiu būdu antstolė, žinodama ir turėdama įrodymų apie skolininkės atliktą mokėjimo pavedimą, pati sukūrė situaciją, dėl kurios bankinės operacijos negalėjo būti baigtos ir skolininkės geranoriškai sumokėtos sumos negalėjo būti įskaitytos į antstolės depozitinę sąskaitą. Nepaisant skolininkės pateiktos informacijos apie atliktą mokėjimą, antstolė 2022 m. spalio 17 d. patvarkymu nurodė nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą ir 2022 m. spalio 17 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti lėšas iš bendrovės SEB banko sąskaitos. Po šių antstolės veiksmų, 2022 m. spalio 19 d. skolininkė gavo antstolės išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, kuriame buvo nurodyta, kad atlikus skolos piniginį išieškojimą išieškotojo naudai, antstolei priskiriamos šios vykdymo išlaidos: 0 Eur būtinosios vykdymo išlaidos; 1,62 Eur papildomos vykdymo išlaidos; 50 480 Eur atlygis antstolei.
1.4. Savo skundą ir nesutikimą su 2022 m. spalio 19 d. antstolės išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme nustatytu 50 480 Eur antstolės atlyginimu pareiškėja grindė šiais esminiais argumentais: antstolei buvo žinoma, kad priverstinio išieškojimo veiksmai nebuvo reikalingi – pavedimas atliktas 2022 m. spalio 14 d., dar nesuėjus raginimo terminui; skolininkė pati geranoriškai pervedė visą skolos sumą; skolininkės pavedimas, atliktas raginime nurodytu terminu, antstolės depozitinės sąskaitos nepasiekė dėl priežasčių, už kurias skolininkė neatsako, ir buvo sustabdytas pačios antstolės veiksmais, atliktais jau žinant apie skolininkės įvykdytą mokėjimą; skolininkė visuomet aktyviai bendradarbiavo ir derėjosi dėl sumos išdėstymo, į ką antstolė nurodė pateiksianti atsakymą po raginimo termino pasibaigimo, tačiau toliau skolininkę ignoravo; nereagavo į gaunamus laiškus ir formaliai pradėjo vykdyti priverstinį išieškojimą, kai apskritai toks vykdymas neturėjo būti pradėtas; antstolė atliko nedidelės apimties, didelių jos darbo sąnaudų nereikalaujančius bei visiškai nebūtinus vykdymo veiksmus.
2. Antstolė N. Šiugždaitė - Stakeliūnė 2022 m. lapkričio 9 d. patvarkymu Nr. S-3.5.-22-625 pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
2.1. Antstolė nurodė, kad, vykdydama vykdomąją bylą, atliko visą eilę labai svarbių veiksmų, už kurių atlikimą nėra numatytas joks atskiras atlygis ar kompensavimas:
2.1.1. 2022 m. spalio 4 d. asmeniškai nuvykusi į skolininkės buveinę, esančią J. J.g. 16B, Vilniuje, įteikė skolininkei raginimą sumokėti skolą geruoju per 10 dienų; operatyvus, realus ir tinkamas raginimo įteikimas skolininkei pareikalavo papildomų antstolės darbo sąnaudų ir laiko vykdant skolininkės įmonės paiešką, analizuojant dokumentus bei realiai surandant skolininkės įmonės buveinę;
2.1.2. dar iki raginimo įteikimo, būdama itin rūpestinga ir atidi, ėmėsi visų įmanomų priemonių išsiaiškinti ir surasti skolininkei priklausantį turtą: atliko užklausą Juridinių asmenų registrui, išsiaiškino, koks įmonės įstatinis kapitalas, kokia veikla, kas įmonės vadovas, akcininkai, ar įmonė turi areštuotino nekilnojamojo turto, transporto priemonių, ginklų; ar skolininkei priklauso kitų įmonių akcijos; ar įmonė yra pateikusi duomenis apie finansines atskaitomybes bei balansą; užklausė duomenis apie įmonėje dirbančių darbuotojų skaičių;
2.1.3. 2022 m. spalio 5 d. gavusi išieškotojo atstovo prašymą dėl turto arešto taikymo, pakartotinai ėmėsi analizuoti bei vertinti išieškotojo pateiktą finansinę informaciją apie UAB „Orivas“ ir ėmėsi visų įmanomų priemonių surinkti duomenis apie skolininkės veiklą viešojoje erdvėje bei klientus, iš kurių gaunamos lėšos, finansinę padėtį, turimas skolas. Per Piniginių lėšų apribojimo sistemą tikrino, ar skolininkės sąskaitos jau yra areštuotos, ar antstolių kontorose vykdomi išieškojimai iš skolininkės UAB „Orivas“, kokio pobūdžio bylos buvo vykdomos, per kokį laikotarpį įvykdytos. Ne kartą telefonu bendravo su išieškotojo atstovais skolininkės lėšų arešto klausimu, kadangi išieškotojo atstovai buvo įsitikinę, kad antstolė privalo taikyti priverstines vykdymo priemones – UAB „Orivas“ lėšų areštą raginimo metu, o ne pasibaigus raginimo terminui; 2022 m. spalio 12 d. pateikė užklausą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) su prašymu pateikti UAB „Orivas“ išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis nuo 2022 m. birželio 1 d. iki atsakymo pateikimo dienos ir 2022 m. spalio 14 d. juos gavusi, išsamiai analizavo, siekdama priimti sprendimą dėl skolininkės lėšų arešto. Priimdama sprendimą neareštuoti skolininkės banko sąskaitų ar trumpalaikio farmacinės paskirties turto, atsižvelgė į UAB „Orivas“ veiklos pobūdį, nesiekė paralyžiuoti įmonės veiklos, suteikė skolininkei teisę sumokėti skolą geruoju per raginime nustatytą 10 dienų terminą ir kartu prisiėmė didžiulę atsakomybę už žalą, kuri gali atsirasti, jei paaiškės, kad skolininkė negalės realiai pilnai įvykdyti teismo sprendimo;
2.1.4. tarpininkavo suderinant su išieškotoju skolos mokėjimą dalimis; nagrinėjo ir analizavo UAB „Orivas“ advokatės prašymą ir minimalius niekuo nepagrįstus pateiktus finansinius rodiklius, skambino bei aiškino, kad pateiktų duomenų mažoka, siekiant nustatyti įmonės finansines galimybes, siūlė pateikti banko sąskaitų likučius, įmonės turimo trumpalaikio turto, kurį būtų galima areštuoti, sąrašą, skolos grąžinimui dalimis užtikrinti ar detalesnius duomenis.
2.2. Pažymėjo, kad 2022 m. spalio 17 d. patikrinusi savo banko depozitinę sąskaitą nustatė, jog UAB „Orivas“ per 10 dienų nuo raginimo įteikimo dienos geruoju nesumokėjo raginime nurodytos 1 262 313,03 Eur sumos, nebuvo gauta informacija apie pasiektą susitarimą dėl skolos mokėjimo dalimis, todėl 8 val. 35 min. antstolė Antstolių informacinėje sistemoje, Piniginių lėšų apribojimų sistemoje suformavo „Nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą“ visoms UAB „Orivas“ banko sąskaitoms, kuriuo areštavo (užblokavo) skolininkės sąskaitas 1 312 791,82 Eur sumai, siekdama išsiaiškinti, koks areštuotas lėšų likutis yra skolininkės sąskaitose. Atlikus mokėjimo nurodymą buvo peržiūrėtas el. paštas n.siugzdaite@antstoliai.lt ir nustatyta, kad 2022 m. spalio 17 d. 8 val. 33 min. gautas UAB „Orivas“ atstovės advokatės laiškas, kuriame nurodyta, kad , “. Prie laiško advokatė prikabino nežinomą priedą, galimai fotografuotą mobilaus telefono ekraną, kuriame nebuvo pagrindinių mokėjimo duomenų; be to, jokios piniginės lėšos į antstolės depozitinę sąskaitą SEB banke 2022 m. spalio 17 d. ryte pagal skolininkės tariamai atliktą pavedimą neįplaukė. 2022 m. spalio 17 d. 14 val. 16 min. patikrinus Antstolių informacinėje sistemoje AIS Piniginių lėšų apribojimo sistemoje PLAIS antstolės atliktą lėšų areštą, nustatyta, kad antstolės nurodymas vykdomas, tačiau jokių areštuotų lėšų skolininkės sąskaitose nėra; 16 val. 20 min. dar kartą patikrinus AIS PLAIS areštuotų lėšų UAB „Orivas“ sąskaitose nebuvo, taigi, 2022 m. spalio 17 d. 16 val. 23 min. lėšų areštas/blokavimas pakeistas į lėšų nurašymą į antstolės depozitinę sąskaitą, suformuojant naujus „Nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą“ ir „Nurodymą atšaukiant areštą/bloką“. 1 312 791,82 Eur pagal antstolės atliktą „Nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą“ Nr. S-22-33-21252 Antstolių informacinėje sistemoje AIS-NUR-S-22-33-21252-1-5 įskaityta 2022 m. spalio 19 d. 9 val. 08 min. Tokiu būdu įvykdytas piniginių lėšų nurašymas nuo skolininkės sąskaitos į antstolės depozitinę sąskaitą. Kadangi pavedimu tariamai pervestos lėšos į antstolės depozitinę sąskaitą taip ir nebuvo gautos nei 2022 m. spalio 17 d., nei 2022 m. spalio 18 d., nei 2022 m. spalio 19 d., antstolė neinformavo el. paštu advokatės apie gautas lėšas.
2.3. Pabrėžė, kad Nantero teismo 2022 m. sausio 13 d. išduotas Europos vykdomais raštas Nr. RG21/08614 vykdomojoje byloje Nr. S-22-33-21404 buvo įvykdytas priverstinai 2022 m. spalio 19 d. (suėjus raginime nurodytam terminui), dėl ko antstolei turi būti sumokėtas atlyginimas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 659 straipsnyje įtvirtinta nuostata dėl raginimo įvykdymo termino yra imperatyvi, todėl skolininkei antstolės el. laišku atsiųstas atsakymas negalėjo sukelti jokių teisėtų lūkesčių bei įgalinti nesilaikyti galiojančių teisės normų. Be to, antstolės 2022 m. spalio 13 d. atsakyme (ar jo prieduose) nebuvo paminėti ar pridėti jokie sprendimai (patvarkymai) apie tai, kad sustabdomi priverstinio vykdymo veiksmai ar pratęsiamas raginimo įvykdymo terminas ir pan. Antstolės iki pat 2022 m. spalio 17 d. nebuvo atlikti kokie nors priverstinio vykdymo veiksmai ar kiti neteisėti aktyvūs (pasyvūs) veiksmai, dėl kurių skolininkė nebūtų galėjusi pati įvykdyti vykdomojo rašto per raginime nurodytą terminą, tačiau skolininkė per 10 dienų geruoju nesumokėjo nė vieno euro į antstolės depozitinę sąskaitą, nors galėjo sumokėti bent dalį sumos, nuo kurios nebūtų skaičiuojamas antstolės atlygis.
2.4. Nurodė, kad nors trečiojo asmens UAB „Slanina Capital“ skolininkei paskolinama (pervedama) didelė pinigų suma (950 000 Eur) buvo sulaikyta banko, pastarajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais bei tarptautinėmis sankcijomis, vykdant klientų operacijų stebėseną, nurodant, kad bankas gali sustabdyti kliento mokėjimo pervedimą, siekdamas įgyvendinti subjektams taikomas sankcijas ir/ar išsiaiškinti dalykinių santykių tikslą, pobūdį, lėšų šaltinį ar kitą Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymui įgyvendinti reikalingą informaciją, apie Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo normas bei kitas tarptautinės teisės normas pareiškėja turėjo žinoti tiek pati, tiek galėjo ir turėjo būti informuota ją atstovaujančių profesionalių teisininkų. Pareiškėja (skolininkė) privalėjo būti rūpestinga, atidi bei turėjo atsižvelgti ir numatyti banko veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos bei tarptautinėmis teisės normomis, kurios, atliekant tokios didelės sumos pervedimą, objektyviai sudaro riziką, kad pavedimas gali būti sustabdytas, siekiant išsiaiškinti pinigų kilmę.
2.5. Skolininkė 2022 m. spalio 4 d. įteiktu raginimu buvo informuota ir žinojo, kad, nesumokėjus skolos geruoju per 10 dienų, bus atlikti priverstiniai vykdymo veiksmai ir iš skolininkės bus išieškotos vykdymo išlaidos, taip pat atlygis antstolei už sprendimo įvykdymą.
2.6. Skolininkė nei skunde, nei jo prieduose nenurodė ir nepaaiškino, kodėl paskola pagal 2022 m. rugsėjo 12 d. sutartį skolininkei trečiojo asmens buvo išmokėta paskutinę raginimo įvykdymo dieną ir kuo dėl tokio ilgo išmokėjimo prisidėjo ar buvo kalta antstolė. Raginimo metu skolos sumą sudarė 1 262 000 Eur ir 313,03 Eur vykdymo išlaidų, o paskola sudarė 950 000 Eur, todėl tikėtina, kad skolininkė turėjo bei galėjo geruoju pervesti skirtumą (dalį skolos), tačiau iki paskutinio momento to nepadarė, tokiu būdu prisiimdama atsakomybę ir riziką dėl savo veiksmų ir dėl to kilsiančių pasekmių – papildomai susidariusių antstolės vykdymo išlaidų (atlygio).
2.7. Nurodė, kad vykdomojoje byloje nebuvo (nėra) jokių objektyvių duomenų apie skolininkės dar nesuėjus raginime nustatytam terminui geranoriškai atliktą pavedimą. Pagal Lietuvos Banko viešai teikiamą informaciją, atsiradus SEPA mokėjimams pasikeitė tarpbankinių pervedimų pinigų įskaitymo į sąskaitą laikai. Pervedimo laikas priklauso nuo to, kada pateiktas mokėjimas banke. Mokėjimai tarp SEPA-MMS sistemos dalyvių vykdomi realiu laiku, o į kitas įstaigas – 9:30, 11:30, 14:00, 16:30 ir 18:00 val. Kaip matyti iš skolininkės tariamai atlikto 2022 m spalio 14 d. bankinio pavedimo, pinigai į antstolės depozitinę sąskaitą tariamai buvo pervesti 6:53 val., taigi, skolininkės atliktas mokėjimas (jeigu toks būtų buvęs geranoriškai pateiktas) būtų buvęs įvykdytas realiu jo pateikimo laiku (bent likusios (be skolinamos sumos) 312 000 Eur dalies). Tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, kad mokėjimas nei visas, nei dalimi nebuvo atliktas ir nėra aišku, kaip prie to prisidėjo antstolė.
2.8. Tokiu būdu pati skolininkė savo veiksmais ir rizika sukūrė tokią faktinę situaciją, kai vykdomojo rašto įvykdymu iš esmės pradėjo rūpintis paskutinėmis raginimo įvykdymo termino minutėmis, nors apie išduotą vykdomąjį raštą dėl 1 262 000 Eur skolos išieškojimo skolininkei jau buvo žinoma iš Nantero teismo dar 2022 m. sausio 13 d. 9 mėnesių terminas yra (buvo) pakankamas terminas pasirūpinti skolos sumokėjimo išdėstymu ar trūkstamų lėšų sukaupimu, kad būtų laiku ir tinkamai atsiskaityta tiek iki priverstinio vykdymo pradžios, tiek per raginime nurodytą terminą. Akivaizdu, kad skolininkė vengė geruoju vykdyti teismo sprendimą. Be to, vykdomojoje byloje nėra ir prie skundo nepateikta jokių rašytinių įrodymų, kad UAB „Orivas“ 2022 m. spalio 14 d. sąskaitose turėjo reikiamą sumą piniginių lėšų pavedimui atlikti. Įmonė nepateikė ir mokėjimo pavedimo PDF formatu, patvirtinančio, kad UAB „Orivas“ pervedė pinigines lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą.
2.9. Prie skundo pateiktas SEB banko raštas, adresuotas E. P 2022 m. spalio 14 d. atlikta operacija Nr. RO876905466L02 950 000 Eur sumai SEB banką pasiekė 17 val. 10 min. (penktadienį) ir sustojo mokėjimo vertinimui, tačiau neaišku, kas yra E. P., kokią ir kieno sąskaitą pasiekė 950 000 Eur suma, kaip šios aplinkybės susijusios su skolininke.
2.10. Pabrėžė, kad iš skolininkės išieškotas antstolės 50 480 Eur atlygis yra nustatytas pagal Sprendimų vykdymo instrukciją (toliau – SVI). Antstolės gaunamos pajamos apmokestinamos 21 proc. pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) ir 15 proc. Gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) bei SODROS įmokomis (VSD ir PSD). Jeigu antstolė, vykdydama išieškojimą, iš skolininkės UAB „Orivas“ išieškojo 50 480 Eur atlygį, iš šios sumos ji privalės sumokėti valstybei 8 760,99 Eur PVM, 3 251,95 Eur GPM, 3 290,63 Eur VSD bei 1 834,55 Eur PSD, iš viso - 17 138,12 Eur mokesčių. Tokiu būdu antstolei liks 33 341,88 Eur suma, kuri nėra tik antstolės darbo užmokestis – iš jos išlaikoma antstolių kontora bei antstolių kontoros darbuotojams yra mokamas darbo užmokestis, dengiamos kitos išlaidos. Antstolės atlygio sumažinimas iki minimalios ar kitokios sumos reikštų faktą, kad valstybė (SODRA) negautų pajamų, kurias ji turėjo gauti ir būtų gavusi, jei būtų laikomasi teisės aktuose, t. y. SVI nustatyto dydžio antstolio atlygio, taigi būtų pažeisti valstybės (SODROS) interesai, valstybės biudžetas gautų mažiau lėšų, negu turėtų gauti.
3. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) Laboratoires Bouchara Recordati atsiliepimo į skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 16 d. nutartimi nutarė pareiškėjos UAB „Orivas“ skundą tenkinti iš dalies: panaikinti antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės 2022 m. spalio 17 d. vykdymų išlaidų apskaičiavimo Nr. S-22-33-21192 dalį, kurioje apskaičiuotas 50 480 Eur atlygis antstolei, ir nustatyti, kad atlyginimas antstolei Nemirai Šiugždaitei-Stakeliūnei yra 2 500 Eur; kitą skundo dalį atmesti; įpareigoti antstolę atlikti būtinus veiksmus, susijusius su vykdymo išlaidų apskaičiavimo pakeitimu; priteisti pareiškėjai UAB „Orivas“ iš antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės 2 000 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
4.1. Teismas nustatė, kad vadovaujantis CPK 659 straipsnio 1 dalimi, antstolės raginime nurodytą sumą skolininkė į antstolės depozitinę sąskaitą galėjo sumokėti iki 2022 m. spalio 14 d. imtinai. Kaip galima spręsti iš 2022 m. spalio 17 d. antstolei adresuoto skolininkės atstovės advokatės S. D. el. laiško priedo ir vykdomojoje byloje esančios UAB „Orivas“ banko sąskaitos operacijų istorijos, mokėjimą 1 262 313,03 Eur sumai skolininkė inicijavo 2022 m. spalio 14 d. 6 val. 53 min. (patvirtinta 13 val. 26 min.), tačiau šis mokėjimas iki 2022 m. spalio 14 d. 24 val. 00 min. nebuvo įvykdytas ir antstolės depozitinės sąskaitos nepasiekė, todėl nėra pagrindo išvadai, kad skolininkė teismo sprendimą įvykdė raginime numatytu laiku, juo labiau, kad CPK nuostatos nesuteikia teisės antstoliui atnaujinti ar pratęsti raginime nurodyto termino įvykdyti sprendimą. Teismas sprendė, kad antstolės 2022 m. spalio 14 d. skolininkei pateiktas atsakymas negalėjo sukelti lūkesčio, jog raginime apibrėžtas terminas buvo pratęstas ar jo skaičiavimas sustabdytas iki 2022 m. spalio 17 d. Tokiu būdu nustačiusi, kad piniginės lėšos į raginime nurodytą sąskaitą faktiškai nepervestos, antstolė, teismo vertinimu, turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą pradėti priverstinio vykdymo veiksmus.
4.2. Teismas nustatė, kad Nantero teismo sprendimas byloje Nr. RG21/08614 buvo priimtas 2022 m. sausio 13 d., pasinaudodama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 46 straipsnio užtikrinama teise, pareiškėja 2022 m. kovo 2 d. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydama atsisakyti vykdyti šį sprendimą Lietuvos Respublikoje ir iki galutinio bei neskundžiamo teismo sprendimo šioje byloje priėmimo sustabdyti visus 2022 m. sausio 13 d. Nantero teismo sprendimo vykdymo veiksmus. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatavęs, jog vykdomoji byla nėra pradėta, 2022 m. birželio 10 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas atmetė. Priėmęs 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartį, teismas taip pat netenkino ir pareiškėjos prašymo atsisakyti vykdyti Prancūzijos Nantero teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendimą. 2022 m. rugsėjo 5 d. UAB „Orivas“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą peržiūrėti ir panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartį, o 2022 m. spalio 4 d. pakartotinai kreipėsi su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2T-80-881/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartį paliko nepakeistą, o prašymą sustabdyti Nantero teismo vykdomųjų bylų teisėjo 2022 m. sausio 13 d. sprendimo vykdymą Lietuvos Respublikoje atsisakė priimti. 2022 m. spalio 11 d. nutartis pareiškėjai buvo įteikta 2022 m. spalio 12 d. Teismas pažymėjo, kad jau 2022 m. spalio 13 d. pareiškėjos atstovė susiekė su antstole el. paštu, pateikdama antstolei prašymą dėl įsiskolinimo mokėjimo pagal grafiką ir UAB „Orivas“ prognozuojamus veiklos finansinius rezultatus, o 2022 m. spalio 17 d. skolininkės atstovė antstolę, be kita ko, informavo, jog jos klientė (skolininkė) surado resursų ir padarė pavedimą į nurodytą depozitinę sąskaitą penktadienį; pridėjo mokėjimo patvirtinimą pagrindžiančius dokumentus.
4.3. Pirmosios instancijos teismo vertinimu tai, kad mokėjimą skolininkė inicijavo paskutinę raginimo įvykdymo dieną (2022 m. spalio 14 d.), atsižvelgiant į tai, jog skolininkė nuo vykdymo veiksmų nesislapstė, bandė rasti kompromisą su išieškotoju, buvo pateikusi prašymą dėl skolos mokėjimo dalimis, komunikavo su antstole, leidžia teigti, kad skolininkė dėjo pastangas įvykdyti sprendimą ir siekė tai padaryti per raginime nustatytą terminą, todėl teismas atmetė antstolės argumentus, kad skolininkė nedėjo jokių pastangų atsiskaityti su išieškotoju tiek iki priverstinio vykdymo prasidėjimo, tiek iki raginime nurodyto termino pabaigos. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors skolininkė galėjo tiesiogiai tartis su išieškotoju dėl skolos mokėjimo dalimis, tačiau skolininkė prašymą dėl tarpininkavimo su išieškotoju šiuo klausimu buvo pateikusi antstolei ir antstolė tarpininkauti šiuo klausimu neatsisakė, perdavė skolininkės prašymą išieškotojui, iš kurio pozicija dėl šio skolininkės prašymo iki raginimo įvykdymo termino pabaigos nebuvo gauta ir antstolei tai buvo žinoma.
4.4. Teismas nurodė, kad antstolei pranešimas apie mokėjimo patvirtinimą buvo išsiųstas 2022 m. spalio 17 d. 8 val. 33 min., todėl dėl objektyvių priežasčių su šiuo pranešimu antstolė iki pirmojo nurodymo nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-22-33-21194 išsiuntimo, t. y. 2022 m. spalio 17 d. 8 val. 37 min., galėjo nesusipažinti. Kita vertus, antstolė neneigia, kad advokatės (skolininkės atstovės) nurodytu laiku (8 val. 33 min.) išsiųstą laišką gavo ir perskaitė vėliau, t. y. jau po nurodymo nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-22-33-21194 surašymo ir išsiuntimo, todėl lieka neaišku, kodėl antstolė į minėtą el. laišką nieko neatsakė ir bent neinformavo, kad pinigai į jos depozitinę sąskaitą faktiškai pervesti (įskaityti) nėra. Tokiu būdu teismas sutiko su pareiškėja, kad antstolė, iš esmės žinodama, jog mokėjimas 2022 m. spalio 14 d. buvo inicijuotas, ir kasdien savo veikloje susidurdama su priverstiniu skolų išieškojimu, galėjo numanyti, jog pavedimas dėl itin didelės jo sumos, tikėtina, vėluos, ir kreiptis į skolininkę dėl papildomos informacijos pateikimo, tačiau tokių ar panašių veiksmų antstolė nesiėmė ir 2022 m. spalio 17 d. 16 val. 23 min. suformavo nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-22-33-21252, kurį kartu su nurodymu nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-22-33-21273 2022 m. spalio 17 d. 16 val. 46 min. išsiuntė vykdymui.
4.5. Teismas nurodė, kad vykdomasis dokumentas antstolės kontoroje buvo priimta vykdyti 2022 m. spalio 3 d., o 2022 m. spalio 19 d. buvo surašytas išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr. S-22-33-21404, taigi skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo procesas užtruko šiek tiek daugiau nei 2 savaites; faktiškai šioje vykdomojoje byloje antstolė priėmė patvarkymus, susijusius su vykdomojo dokumento priėmimu vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimu, surašė raginimą įvykdyti sprendimą, pateikė užklausas Nekilnojamojo turto registrui, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; spręsdama 2022 m. spalio 5 d. išieškotojo prašymą dėl skubaus skolininkės turto arešto, turėjo analizuoti 2021 m. balandžio 30 d. UAB „Orivas“ nepriklausomo auditoriaus išvadą ir sutrumpintų finansinių ataskaitų rinkinį, kreiptis į VMI dėl skolininkės išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenų pateikimo, ir šiuos duomenis gavusi vertinti; antstolė taip pat priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą, nurodymus nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą ir nurodymą nurašyti pinigines lėšas; išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu paskirstė išieškotą ir įskaitytą į jos depozitinę sąskaitą sumą. Teismas sprendė, kad trumpesnis vykdymo procesas pareikalavo mažiau antstolės laiko ir darbo sąnaudų, todėl skolininkės atžvilgiu nebūtų sąžininga ir teisinga reikalauti maksimalios Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytos antstolio atlyginimo sumos, juo labiau, kad byloje nebuvo nustatyta nesąžiningų skolininkės veiksmų, kuriais būtų siekiama apsunkinti išieškojimo vykdymą ar vilkinti vykdymo procesą.
4.6. Nors pareiškėja prašė sumažinti antstolės atlygio dydį iki 1 740 Eur sumos, pirmosios instancijos teismo nuomone, pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes tokia atlyginimo suma nebūtų suderinama su antstolės atliktais vykdymo veiksmais bei teisėtais antstolės ekonominiais lūkesčiais gauti teisingą atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą. Įvertinęs vykdomojoje byloje nustatytas aplinkybes, antstolės atliktų vykdymo veiksmų kiekį, proceso trukmę, skolininkės procesinį elgesį, Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas bei šiuo klausimu kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas darė išvadą, kad skolininkės ir antstolės interesų pusiausvyrą, taip pat proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus labiausiai atitiktų 2 500 Eur dydžio atlygio antstolei už vykdomojo dokumento įvykdymą nustatymas.
4.7. Nors pareiškėja prašė priteisti iš antstolės bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3 858,77 Eur advokato pagalbai apmokėti, tačiau teismas, įvertinęs tai, jog ginčas nėra sudėtingas, nereikalauja specialių žinių ar tyrimo, byloje nėra keliami sudėtingi ar kompleksiniai teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, skundo bei rašytinių paaiškinimų argumentai taip pat nesudėtingi, iš esmės susiję su faktinėmis aplinkybėmis, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sumažino priteistinas bylinėjimosi išlaidas iki 2 000 Eur.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
5. Atskiruoju skundu apeliantė (suinteresuotas asmuo) antstolė Nemira Šiugždaitė - Stakeliūnė nesutiko su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartimi ir prašė pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti bei skundą dėl antstolės veiksmų atmesti.
5.1. Nurodė, kad CPK 609-611 str. nėra numatyta, kad vykdymo išlaidų, t. y. antstolio atlygio dydis gali būti nustatytas kitokia nei SVI nustatyta tvarka - priteistas, pakeistas ar sumažintas teismo ar pan. LR Teisingumo ministro įsakymu 2005-10-27 Nr. 1R-352 patvirtintoje naujos redakcijos šiuo metu galiojančioje Sprendimų vykdymo instrukcijoje taip pat nėra nustatyta teismo teisė peržiūrėti sprendimu nustatytus antstolio atlygio dydžius, kaip pvz., advokatų. Nesant teisinio reglamentavimo - pagrindo sumažinti antstolio atlygį, pirmosios instancijos teismas negalėjo pasiremti ir neaktualia kasacinio teismo praktika. Net ir preziumuojant, kad atitinkama kasacinio teismo praktika gali būti taikoma, pagal ją atlygis antstoliui gali būti mažinamas tik tam tikrais, tačiau itin išimtiniais atvejais bei esant antstolio padarytiems pažeidimams, o šiuo atveju iš teismo nutarties nėra aišku, koks išimtinis atvejis egzistavo, kad reikėjo taip ženkliai sumažinti atlyginį antstoliui net iki 2 500 Eur.
5.2. Pirmosios instancijos teismas nenustatė bei nekonstatavo visiškai jokių nei CPK, nei kitų teisęs aktų ir (ar) antstolės veiklos pažeidimų nei atliekant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje nei apskaičiuojant ar išieškant vykdymo išlaidas, o savo sprendimą sumažinti atlyginimą antstolei nuo 50 480 Eur iki 2 500 Eur aiškiai nemotyvavo. Vykdymo išlaidos, kurios pirmosios instancijos teismo buvo esmingai sumažintos, šiuo atveju buvo išieškotos griežtai laikantis CPK 611 str. reglamentavimo, surašant tinkamus patvarkymus
bei tinkamai ir tiksliai apskaičiavus antstolio atlygį.
5.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad skolininkė UAB „Orivas“ dėjo pastangas įvykdyti
sprendimą ir siekė tai padaryti per raginime nustatytą terminą. Per įstatymo ir antstolės nustatytą 10 dienų terminą UAB „Orivas“, deklaruojanti save kaip didelio mąsto kompaniją, nesumokėjo nei 1 Euro skolos padengimui į antstolės depozitinę sąskaitą, nors labai
tikėtina, kad galėjo tai padaryti, tokiu būdu galėdama protingai susimažinti išieškomą antstolės atlygį. Skola iš skolininkės buvo priteista 2022-01-13 dieną, tačiau po šios datos UAB „Orivas“ taip pat ir išieškotojui nesumokėjo nė 1 Euro ir visaip vilkino teismo sprendimo vykdymą.
5.4. Teismas visiškai neanalizavo aplinkybių apie skolininkės piniginių lėšų srautus, t. y. skolininkė pateikė duomenis apie bandymą skolintis 950 000 Eurų sumą, kurie buvo tariamai sulaikyti banko, bet nevertino, dėl likusios – trūkstamos skolos t. y. 312 000 Eur dalies (ne)sumokėjimo aplinkybių ir kodėl šios dalies laiku skolininkas nepervedė.
5.5. Pirmosios instancijos teismas pažeidė teisingo užmokesčio bei teisėto lūkesčio principus. Viešasis interesas teismų sprendimų vykdymo ir užtikrinimo srityje sietinas su tinkamu teisės normų laikymusi atitinkamai ir Sprendimų vykdymo instrukcijos, kuri numato antstolio atlygį laikymusi, todėl vien nukrypimas nuo teisinio reguliavimo šiose srityse gali lemti ir viešo intereso pažeidimą. Aplinkybės, kai teisės aktu nustatytas antstolio įkainis, t. y. darbo užmokestis/atlygis yra keičiamas subjektyviais samprotavimais prieštarauja Konstitucijai, neatsižvelgus į ekonominius rodiklius. Sprendimų vykdymo instrukcijoje nėra
nustatyta maksimalaus antstolio atlygio/darbo užmokesčio „lubos“, kurias gautų antstolis
priverstinai įvykdęs teismo sprendimą, todėl įstatymų leidėjas suteikė antstoliui lūkestį tikėtis
nustatyto darbo užmokesčio, jei jis veiks nepažeisdamas įstatymo normų bei aktyviai ir
teisėtomis priemonėmis sieks įvykdyti teismo sprendimą visa apimtimi.
5.6. Antstolė jokio pareiškimo teismui neteikė, ji vadovaujantis CPK 611 str. nesiekė prisiteisti vykdymo išlaidų, jos veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais, todėl nėra pagrindo apskritai iš jos priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai sprendė, kad pareiškėjos patirtos išlaidos neviršija maksimalių rekomenduojamų dydžių, nes skundo dėl antstolio veiksmų surašymas turėjo būti įvertintas maksimaliu 539,70 Eur dydžiu, papildomų paaiškinimų rengimas - 719,60 Eur dydžiu, konsultacija dėl antstolės veiksmų skundimo - maksimaliu 179,90 Eur dydžiu, dokumentų ir situacijos analizė – maksimaliu 179,90 Eur dydžiu, taigi viso maksimalus dydis tik 1 619,10 Eur, o jį sumažinus paties pirmosios instancijos teismo nustatyta 48 procentų suma, iš antstolės negalėjo būti priteista daugiau nei 842 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Pareiškėja UAB „Orivas“ atsiliepime į antstolės N.Šiugždaitės – Stakeliūnės atskirąjį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė skundą atmesti.
6.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria sumažintas antstolės atlyginimas, buvo priimta pagrįstai ir teisėtai, teismas pagrindė nutartį motyvais, vadovavosi suformuota teismų praktika, tinkamai įvertino realią antstolės atliktų veiksmų apimtį ir jų poreikį.
6.2. Antstolės nustatytas 50 480 Eur atlyginimas turėjo būti mažinamas, nes būtent ir tik antstolės veiksmai lėmė tai, kad skolininkės geranoriškai atliktas pavedimas, atliktas dar nesuėjus raginime nustatytam terminui, nebuvo iki galo įvykdytas ir suma įskaičiuota į antstolės depozitinę sąskaitą. Net jei laikytume, kad UAB „Orivas“ vykdomąjį dokumentą įvykdė po Raginimo termino, antstolė neatliko realių jokių veiksmų (apart lėšų nurašymo), todėl jos nurodytas atlyginimas yra neproporcingai per didelis atliktiems veiksmais.
6.3. Pabrėžė, kad vadovaujantis teismų praktika yra pripažįstama galimybė sumažinti antstoliui apskaičiuotą atlyginimą, kad turi būti siekiama tiek skolininko tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros, kad konkrečiam antstolio atlyginimo dydžiui nustatyti turi būti vertinamos skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, taip pat ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu ir kt., kad yra
privaloma vertinti antstolių atliktų veiksmų būtinumą / nebūtinumą bei atliktų veiksmų apimtį. LAT praktika aiškiai įtvirtina, kad antstolio atlyginimas yra galimas mažinti ne dėl antstolio padaryto konkrečios įstatymo normos pažeidimo, o dėl konkrečių kitų faktinių bylos aplinkybių, tokių kaip skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu ir kt. Nuosekli LAT praktika antstolio atlygiui mažinti nereikalauja, kad būtų atliktas konkretus įstatymo normos pažeidimas.
6.4. Nagrinėjamu atveju antstolė neatliko didelės apimties ir daug laiko reikalaujančių veiksmų. Antstolė atliko priverstinius vykdymo veiksmus, kurie nebuvo būtini, jau žinodama kad pavedimas yra atliktas, tuo tarpu UAB „Orivas“ ne tik siekė įvykdyti Raginimą per antstolės nustatytą terminą bei atliko reikalingą bankinį pavedimą, bet taip pat visą laiką bendradarbiavo su antstole, ją be kita ko, informavo apie jau atliktą bankinį pavedimą ir prašė patvirtinimo ar pinigai pasiekė antstolės; antstolės, gi priešingai, nebendradarbiavo su UAB „Orivas“, sukėlė pagrįstą lūkestį, kad bus laukiama 2022-10-17 pažadėto sprendimo dėl taikaus vykdymo proceso išsprendimo išdėstant mokėtinas sumas, nereagavo į el. laišką dėl 2022-10-14 pavedimo ir vietoj to ėmė nedelsiant atlikti nereikalingus vykdymo veiksmus – pritaikė lėšų areštą ir priverstinį išieškojimą, nors visa suma jau buvo pakeliui į jos banko sąskaitą, realiai būtent šiais veiksmais nutraukdama jai jau žinomo bankinio pavedimo atlikimą.
6.5. Pagal suformuotą teismų praktiką tuo atveju, kai asmens skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, yra akivaizdus antstolio ir skolininko interesų priešingumas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antstolio, jeigu pareiškėjo skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomenduojamų sumų.
6.6. Nepagrįstas antstolės teiginys, kad bylinėjimosi išlaidas sudaranti PVM suma negali
būti atlyginta. Šio teiginio nepagrįstumą patvirtina ir LAT praktika, nurodanti, kad asmenys,
turintys teisę į PVM atskaitą, gali šia teise net nepasinaudoti, todėl teismai, nustatydami
atlygintinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną išlaidų atlyginimą.
7. Atskiruoju skundu apeliantė (pareiškėja) UAB „Orivas“ nesutiko su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir prašė pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti bei priteisti pareiškėjai UAB „Orivas“ iš antstolės N.Šiugždaitės – Stakeliūnės proporcingą patenkintų reikalavimų daliai pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą – 3 800,89 Eur.
7.1. Nurodė, kad kaip ir nustatė pats pirmosios instancijos teismas, šių išlaidų dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio nuostatas, neviršija maksimalių dydžių už tokio pobūdžio teisinę pagalbą, jų dydis visiškai atitinka ginčo apimtį, panaudoto teisinio darbo kiekį, todėl jos turi būti priteistos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Pareiškėjos skundas buvo atmestas tik 1,5 procento apimtimi, todėl pareiškėjai turėjo būti atitinkamai priteista 3 800,89 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Antstolės Nemiros Šiugždaitės – Stakeliūnės atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Skolininkės UAB „Orivas“ atskirasis skundas atmestinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
9. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas iš dalies patenkino pareiškėjos UAB „Orivas“ skundą dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl teismo teisės mažinti antstolio atlyginimą
11. Vienas esminių argumentų, kuriuo apeliantė – antstolė N.Šiugždaitė – Stakeliūnė grindžia savo atskirąjį skundą ir tuo pačiu pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties neteisėtumą, yra tas, jog nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija, nei jokie kiti šiuo metu galiojantys ir aktualūs bylai teisės aktai nenumato galimybės apskaičiuoti antstolio atlyginimą kitaip, nei tai numato Sprendimų vykdymo instrukcija, ir nesuteikia teisės teismui peržiūrėti / pakeisti / sumažinti pagal Instrukciją apskaičiuotą, įstatymų leidėjo nustatytą antstolio atlygį, juo labiau tais atvejais, kai antstolis jokių neteisėtų veiksmų ir teisės normų pažeidimų vykdymo procese nepadarė. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
12. CPK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidas, be kitų, sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos, atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu (CPK 609 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis), pagal kurios nagrinėjamai bylai aktualų 50 punkto 16 papunktį, kai išieškoma suma didesnė negu 29 000 Eur, atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą yra 4 proc. nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 1 740 Eur.
13. Vadovaujantis CPK įtvirtintu reglamentavimu, antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis, 611 straipsnis), kurias sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos, išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas ir atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu (CPK 609 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šias teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui, tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007).
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra nurodęs, kad faktas, jog priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas. Toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-611/2019).
15. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad 2022 m. spalio 3 d. antstolei N.Šiugždaitei – Stakeliūnei buvo pateikta vykdyti Nantero teismo vykdomųjų bylų teisėjo 2022 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. RG21/08614 pagrindu išduota Versalio apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. pažyma dėl teismo sprendimo civilinėse ir komercinėse bylose pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo dėl 1 260 000 Eur delspinigių su įstatymu nustatyto dydžio palūkanomis priteisimo iš Lietuvoje įsteigtos UAB „Orivas“ išieškotojo SAS Laboratoires Bouchara-Recordati naudai. 2022 m. spalio 3 d. patvarkymu Nr. S-22-33-20103 antstolė šį vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti, tą pačią dieną apskaičiavo vykdymo išlaidas ir surašė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-22-33-20118, nustatydama skolininkei 10 dienų terminą nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 1 262 000 Eur skolą ir 313,03 Eur vykdymo išlaidas, iš viso 1 262 313,03 Eur, į antstolės depozitinę sąskaitą, esančią AB SEB banke. Procesiniai dokumentai UAB „Orivas“ personalo vadybininkei buvo įteikti 2022 m. spalio 4 d., o tai atitinkamai reiškia, kad remiantis patvarkymu bei CPK 73-74 straipsniais, 659 straipsnio 1 dalimi, skolininkė turėjo teisę geruoju įvykdyti sprendimą ir padengti / įmokėti antstolės nurodytą sumą iki 2022 m. spalio 14 d. (imtinai).
16. Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, ir apeliacinės instancijos teisme skolininkė to neginčija, kad formaliai skolininkė UAB „Orivas“ įvykdė prievolę jau pasibaigus antstolės N.Šiugždaitės - Stakeliūnės raginime nustatytam terminui, nes realiai pinigai į antstolės depozitinę banko sąskaitą iki minėto termino nebuvo „įplaukę“, t. y. nebuvo pasiekę antstolės, todėl visiškai pagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo išvada, jog antstolė tokioje situacijoje turėjo teisinį pagrindą pradėti priverstinio vykdymo veiksmus (CPK 624 straipsnio 1 dalis), o tuo pačiu ir įgijo teisę iš skolininkės išieškoti visas vykdymo išlaidas, be kita ko, ir atlygį antstolei.
17. Kita vertus, nepaisant to, kad kaip ne kartą yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atlyginimo antstoliui suma negali būti skaičiuojama kaip atlyginimas už konkrečiai atliktą darbą, įvertinus darbo sąnaudas, sugaištą laiką, kitus konkrečius vykdymo veiksmus, nes antstolio atlyginimo dydis procentine išraiška pagal išieškotiną iš skolininko sumą reglamentuotas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-313/2017), taigi antstoliui mokėtino atlyginimo dydis turi būti apskaičiuojamas pagal Sprendimų vykdymo instrukciją ir nepriklauso nuo antstolio konkrečioje vykdomojoje byloje atliktų vykdymo veiksmų apimties, tačiau tuo pačiu kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama galimybė tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, sumažinti antstoliui pagal Sprendimų vykdymo instrukciją apskaičiuotą mokėtiną atlyginimą.
18. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl antstolio atlyginimo mažinimo galimybių, pagrindų ir sąlygų, be kita ko, įvertinant ir tokius pat argumentus, kokius šiuo metu nagrinėjamame atskirajame skunde nurodė antstolė N.Šiugždaitė – Stakeliūnė, nuosekliai pažymima, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs ir ne vienoje savo bylų akcentavęs minėtų aktualių ir šiuo metu galiojančių vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo taisykles, pagal kurias: tam tikrais, tačiau itin išimtiniais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, dėl aplinkybių, prilygstančių force majeure aplinkybėms, antstoliui gali būti priteisiamas mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų atlyginimas; siekiant nustatyti konkretų atlyginimo dydį turi būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės: skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu ir kt.; kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros; prieš sprendžiant apie konkretų atlyginimo dydį visų pirma turėtų būti nustatyta išieškotina ir išieškota suma, kurios pagal Sprendimų vykdymo instrukciją yra pagrindas apskaičiuojant atlyginimo dydį, tada pagal pateiktą išaiškinimą, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, spręsti, ar yra pagrindas šį atlyginimą sumažinti; tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį (LAT 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371- 701/2016; LAT 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-916/2017; LAT 2022 m. balandžio 6 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-81-823/2022).
20. Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojamas antstolio atlyginimo pagrįstumas – tai atlyginimo dydžio ir antstolio vykdomojoje byloje atliktų priverstinio vykdymo veiksmų proporcinga atitiktis, t. y. ar antstolis atliko tik būtinus vykdymo veiksmus ir neatliko veiksmų, kurie buvo nebūtini konkrečiu atveju, taip pat ar vykdymo išlaidos atitinka būtinus vykdymo veiksmus. Tai reiškia, kad atlyginimas antstoliui priklauso tik už atliktus priverstinio vykdymo veiksmus ir nepriklauso už veiksmus, kurių jis neatliko. Tik tada galima laikyti, kad antstolio atlyginimas pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2008). Nepaneigiant to, kad priverstinis teismo sprendimų ir kitų vykdytinų dokumentų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią vykdant antstoliui susiklosto teisėti ekonominiai lūkesčiai ir įgyjama teisė į atlyginimą už darbą, kad antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis gauti nustatytą atlyginimą už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdydamas vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog antstoliui priteisiamas atlyginimas už darbą (vykdymo funkcijų atlikimą) privalo būti pagrįstas ir siejamas su realiai atliktais vykdymo veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2012; LAT 2019 m. kovo 19 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-96-611/2019).
21. Atsižvelgdamas į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei jį aiškinančią, nuoseklią su suformuotą teismų praktiką ginčo klausimu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, priešingai nei atskirajame skunde teigia antstolė, net ir formaliai nesant jokių antstolio atliktų CPK, Sprendimų vykdymo instrukcijos ar kitų imperatyvių teisės normų pažeidimų, teismas išimtiniais atvejais iš esmės turi teisę spręsti dėl antstolio priskaičiuoto atlyginimo už atliktus priverstinio vykdymo veiksmus pagrįstumo, jo įvertinimo skolininko ir antstolio teisėtų interesų pusiausvyros aspektu, galimo jo sumažinimo, atsižvelgdamas į individualiu atveju susiklosčiusią situaciją ir teisiškai reikšmingais pripažintinus kriterijus, tokius kaip, pavyzdžiui, skolininko elgesys ir pastangos tiek iki priverstinio vykdymo pradėjimo, tiek priverstinio vykdymo metu, bendradarbiavimo pareigos vykdymas, vykdomojo dokumento neįvykdymo per raginime nustatytą terminą priežastys, įvykdymo terminas, taip pat paties antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu ir kt.
22. Apeliantės – antstolės N.Šiugždaitės – Stakeliūnės papildomai apeliacinės instancijos teismui pateikti rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nukreipiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-8-822/2016, nepakeičia ir nepaneigia nei aukščiau apeliacinės instancijos teismo šioje byloje daromų teisinių išvadų, nei gali būti laikomi sudarančiais pagrindą nesivadovauti aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, įskaitant ir kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais jo nutartyse, priimtose jau po administracinio teismo sprendimo. Pastebėtina, kad minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl atitinkamų Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų, įskaitant ir nagrinėjamai bylai aktualaus 50 punkto I lentelės dalies (taip pat ir numatančios 4 procentų nuo išieškotos sumos atlygio antstoliui dydį) atitikties LR Antstolių įstatymui, LR Konstitucijai, ir šioje byloje buvo administracinio teismo konstatuota, jog joje įtvirtintas teisinis reguliavimas, įskaitant ir atlyginio antstoliui įtvirtinimas atitinkama procentine išraiška, proporcingumo aspektu nepažeidžia aukštesnės teisinės galios teisės aktų, tačiau šiuo metu nagrinėjamoje civilinėje byloje ir nėra pareiškėjos ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų kvestionuojamas esamo teisinio reguliavimo teisėtumas, nesiekiama jį paneigti ar jo nesilaikyti. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl tokio teisinio reguliavimo ir atitinkamų Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų taikymo ir aiškinimo, o kaip minėta, pagal vieningą jų aiškinimą ir taikymą formuojančio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aktualią ir susiformavusią (iki šiol nepakeistą) praktiką (o ji savo ruožu laikytina antriniu teisės šaltiniu, kuriuo be kita ko, turi vadovautis ir teismas), taikant minėtas CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas teismui suteikiama teisė konkrečioje byloje, atsižvelgiant į individualias aplinkybes, spręsti dėl antstolio pagal Sprendimų vykdymo instrukciją apskaičiuoto atlyginimo pagrįstumo ir proporcingumo konkrečios vykdomosios bylos kontekste.
Dėl skolininkės ir antstolės elgesio vykdymo procese
23. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti ir apeliantės – antstolės atskirojo skundo argumentams dėl netinkamo skolininkės – pareiškėjos UAB „Orivas“ elgesio ir veiksmų vykdymo procese, taip pat vykdomojo dokumento įvykdymo laiko, jo neįvykdymo per raginime nustatytą terminą priežasčių, o taip pat dėl tinkamo pačios antstolės elgesio vykdymo procese bendradarbiavimo aspektu vertinimo, kurie, kaip jau minėta aukščiau, kasacinio teismo praktikoje suformuoti kaip teisiškai reikšmingi kriterijais sprendžiant dėl atlyginio antstoliui proporcingumo skolininko ir antstolio teisėtų interesų pusiausvyros kontekste.
24. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, joje teismas itin kruopščiai ir detaliai išanalizavo byloje esančius duomenis ir įrodymus dėl skolininkės UAB „Orivas“ elgesio vykdymo procese, santykiuose tiek su išieškotoju, tiek su antstoliu, taip pat preciziškai ištyrė pačios apeliantės (antstolės) veiksmų eigą vykdymo proceso metu, ir vadovaudamasis CPK įtvirtintais įrodymų vertinimo principais, turėjo pagrindą išvadai, jog nebuvo nustatyta nesąžiningų skolininkės veiksmų, kuriais būtų siekiama apsunkinti išieškojimo vykdymą ar vilkinti vykdymo procesą, jog skolininkė nuo vykdymo veiksmų nesislapstė, bandė rasti kompromisą su išieškotoju, aktyviai komunikavo su antstole, t. y. skolininkė dėjo maksimalias pastangas įvykdyti sprendimą ir siekė tai padaryti per antstolės raginime nustatytą terminą, tuo tarpu antstolė, atlikdama tam tikrus vykdymo veiksmus, nepakankamai bendradarbiavo ir laikėsi ekonomiškumo principo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms ar kitaip vertinti byloje nustatytas faktines aplinkybes, negu tai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių įrodymų visuma, padarė pirmosios instancijos teismas.
25. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, procese nustatytos ir civilinės bei vykdomosios bylų medžiaga pagrįstos aplinkybės apie tai, kad:
a) jai 2022 m. spalio 13 d., t. y. dar nepasibaigus antstolės raginime numatytam sprendimo įvykdymo terminui, skolininkė / jos atstovė (advokatė) pateikė antstolei prašymą leisti sumokėti įsiskolinimą dalimis per 5 kalendorinių mėnesių laikotarpį, per vieną mėnesį mokant 250 000 Eur dydžio mokėjimus, į ką antstolė sureagavo, faktiškai atlikdama tarpininkės tarp skolininkės ir išieškotojos vaidmenį (perdavė skolininkės informaciją išieškotojai, vėliau iš išieškotojos atstovų gautą informaciją perdavė skolininkei, apibrėžė potencialų situacijos išsprendimo ir galimo taikaus susitarimo pasiekimo terminą);
b) jau 2022 m. spalio 14 d. (penktadienį) iš pat ryto, t. y. dar nepasibaigus antstolės raginime numatytam sprendimo įvykdymo terminui, skolininkė inicijavo visos įsiskolinimo sumos (1262 313,03 Eur) pervedimą į antstolės depozitinę sąskaitą, tačiau minėta pinigų suma nepasiekė antstolės sąskaitos tą pačią dieną dėl kitų subjektų veiksmų – atitinkamų banko privalomų esant didelės apimties pavedimui atlikti patikros veiksmų, o vėliau – dėl antstolės 2022 m. spalio 17 d. priimtų atitinkamų nurodymų (nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-22-33-21194 ir Nr. S-22-33-21273);
c) jau 2022 m. spalio 17 d. (pirmadienį) iš pat ryto, t. y. kitą darbo dieną po pavedimo iniciavimo, skolininkė /jos atstovė raštu informavo antstolę, kad surado resursų ir padarė pavedimą į nurodytą depozitinę sąskaitą penktadienį, prie el. laiško pridedama momentinę ekrano nuotrauką, iš kurios aiškiai matyti, kad 1 262 313,03 Eur mokėjimas buvo patvirtintas; taip pat tą dieną keletą kartų bandė susisiekti su antstole, bendravo su jos kontoros darbuotojais bei banku dėl pavedimo įvykdymo ir pan.;
d) antstolės raginime numatytas sprendimo įvykdymo terminas faktiškai buvo praleistas vos keletą dienų;
e) antstolė, nepaisant to, kad 2022 m. spalio 17 d. 8 val. 33 min. gauto skolininkės el. laiško, kuriuo informuojama apie visos įsiskolinimo sumos sumokėjimą, objektyviai galėjo nematyti, 2022 m. spalio 17 d. 8 val. 37 min. priimdama pirmąjį nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-22-33-21194, tačiau objektyviai galėjo apie el. laiške nurodytas aplinkybes žinoti (ir kaip neneigia - žinojo) tą pačią dieną vėliau, taip pat ir prieš priimdama 2022 m. spalio 17 d. 16 val. 23 min. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-22-33-21252, kurį kartu su nurodymu nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-22-33-21273 2022 m. spalio 17 d. 16 val. 46 min. išsiuntė vykdymui;
f) antstolė, būdama savo srities profesionalė, kasdien atlikdama didelį kiekį vykdymo ir išieškojimo veiksmų, objektyviai iš praktinės patirties negalėdama nežinoti, jog pavedimai dėl itin didelių pinigų sumų, ypač jeigu jie atliekami tarp skirtingų bankų, o juo labiau, skirtingų valstybių bankų, o juo labiau, savaitgalį, gali būti įvykdomi ne nedelsiant / žaibiškai, o jų įvykdymas ir realus pinigų įplaukimas į gavėjo banko sąskaitą gali užtrukti, kartais net iki kelių dienų, tuo pačiu turėdama pirminę informaciją apie skolininkės 2022 m. spalio 14 d. atliktą mokėjimo nurodymą į antstolės banko sąskaitą, vadovaudamasi protingumo principu, o svarbiausia – įgyvendinama bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą, kuri taikytina visiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims (o ne tik skolininkui ir išieškotojui), šioje konkrečioje ginčo situacijoje galėjo atlikti komunikaciją su skolininke ginčo klausimu, taip pat susilaikyti nuo tam tikrų tokioje situacijoje galimai nebebūtinų veiksmų atlikimo, kurie apsunkintų ar apskritai užkirstų kelią skolininkės atlikto mokėjimo nurodymo galutiniam įvykdymui,
atitinka šioje nutartyje aukščiau nurodytų, kasacinio teismo išskirtų kriterijų ir išimtinių aplinkybių, dėl kurių skolininkui įvykdžius vykdomąjį dokumentą net ir pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, antstoliui gali būti priteisiamas mažesnis atlyginimas už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų atlyginimą.
26. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, joje pirmosios instancijos teismas taip pat itin detaliai ir kruopščiai įvertino antstolės vykdymo procese faktiškai atliktų darbų apimtį ir pobūdį, kaip dar vieną kriterijų, sprendžiant dėl atlyginimo antstolei proporcingumo skolininkės ir antstolės teisėtų interesų pusiausvyros kontekste. Pirmosios instancijos teismas nustatė, ir byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad vykdomasis dokumentas antstolės buvo priimtas vykdyti 2022 m. spalio 3 d., o 2022 m. spalio 19 d. buvo surašytas išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr. S-22-33-21404, t. y. visas skolos išieškojimo procesas užtruko apie 2 savaites, o antstolė vykdomojoje byloje faktiškai: priėmė patvarkymus, susijusius su vykdomojo dokumento priėmimu vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimu, pateikė užklausas registrams, analizavo UAB „Orivas“ finansinius dokumentus, priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą, nurodymus nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą ir nurodymą nurašyti pinigines lėšas, išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą. Teismas sprendė, kad trumpesnis vykdymo procesas pareikalavo mažiau antstolės laiko ir darbo sąnaudų, todėl skolininkės atžvilgiu nebūtų sąžininga ir teisinga reikalauti maksimalios Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytos antstolio atlyginimo sumos, juo labiau, kad byloje nebuvo nustatyta nesąžiningų skolininkės veiksmų, kuriais būtų siekiama apsunkinti išieškojimo vykdymą ar vilkinti vykdymo procesą.
27. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti aukščiau nurodytoms pirmosios instancijos teismo išvadoms ar kitaip vertinti byloje nustatytas faktines aplinkybes, negu tai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių įrodymų visuma, padarė pirmosios instancijos teismas. Be to, kaip jau buvo minėta šioje nutartyje ankščiau, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tarp antstolio atlyginimo dydžio ir antstolio vykdomojoje byloje atliktų priverstinio vykdymo veiksmų turi būti proporcinga atitiktis, ir teismas turi įvertinti, ar antstolis atliko tik būtinus vykdymo veiksmus ir neatliko veiksmų, kurie buvo nebūtini konkrečiu atveju, o nagrinėjamoje byloje, kaip konstatuota šios nutarties 25 punkte, yra pagrindas spręsti apie tam tikrus antstolės bendradarbiavimo, kooperavimosi ir ekonomiškumo pareigos pažeidimus ir tam tikrų veiksmų, nuo kurių, siekiant minėtų principų, turėjo būti bent jau tam tikrą laiką susilaikyta, atlikimą.
Dėl antstolės atlyginimo dydžio
28. Nepaisant aukščiau daromų išvadų dėl pirmosios instancijos teismo visiškai pagrįstai ginčo situacijoje taikyto antstolės apskaičiuoto atlygio peržiūrėjimo ir pagrindo jį sumažinti konstatavimo, apeliacinės instancijos teismas, vis dėlto, iš dalies sutinka ir pritaria apeliantės N.Šiugždaitės – Stakeliūnės atskirojo skundo argumentams, jog pirmosios instancijos teismo atliktas tokio atlyginio sumažinimas nuo antstolės apskaičiuotų pagal Sprendimų vykdymo instrukciją 50 480 Eur iki 2 500 Eur, t. y. sumažinimas beveik 95 procentais, nebuvo teismo pakankamai motyvuotas ir argumentuotas, ir šioje konkrečioje situacijoje, individualaus vykdymo proceso kontekste vertintinas kaip neadekvatus, pernelyg drastiškas, neproporcingai ženklus, iš dalies pažeidžiantis antstolės teisėtą lūkestį gauti teisingą atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą bei neprotingai iškreipiantis jos ir skolininkės turtinių interesų pusiausvyrą.
29. Atsižvelgdamas į tai, kad: a) vykdomasis dokumentas nagrinėjamu atveju nebuvo skolininkės įvykdytas per antstolės raginime nurodytą terminą ne tik dėl tam tikrų nuo skolininkės nepriklausančių (banko, pačios antstolės) priežasčių ir aplinkybių, nepakankamo antstolės bendradarbiavimo ir komunikavimo, tačiau ir dėl to, kad pati skolininkė ėmėsi veiksmų įvykdyti sprendimą tik paskutinę antstolės raginime numatyto termino dieną, t. y. 2022 m. spalio 14 d. (atliko mokėjimo pavedimą, kreipėsi į antstolę su prašymu dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo ir pan.), ir jai, kaip ir antstolei, negalėjo būti nežinoma, jog pavedimai dėl itin didelių pinigų sumų, ypač jeigu jie atliekami tarp skirtingų bankų, o juo labiau, skirtingų valstybių bankų, o juo labiau, savaitgalį, gali būti įvykdomi ne nedelsiant / žaibiškai, o jų įvykdymas ir realus pinigų įplaukimas į gavėjo banko sąskaitą gali užtrukti, kartais net iki kelių dienų; b) vykdymo procese buvo atliekamas pakankami ženklios ir itin didelės pinigų sumos - 1 262 313,03 Eur – išieškojimas, ir įstatymo leidėjo būtent su šiuo objektyviuoju kriterijumi (antstolio išieškomos pinigų sumos) dydžiu yra siejama atlygio antstolei dydžių gradacija / diferencijavimas, be kita ko, preziumuojant ir didesnę tokiais atvejais antstolio riziką bei atsakomybę; c) kaip matyti iš pačios skolininkės UAB „Orivas“ atsiliepime į antstolės atskirąjį skundą pateiktos teismų praktikos, esant panašioms faktinėms aplinkybėms dėl skolininko domėjimosi ir kooperavimosi su antstoliu, operatyvaus sprendimo įvykdymo (praėjus vos kelioms dienoms po raginime numatyto termino pabaigos), nedidelių antstolio darbo sąnaudų vykdymo procese ir pan., antstolio atlygis teismų nebuvo mažinamas daugiau kaip 70 procentų; d) teisingumo ir sąžiningumo principus,
apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju būtų protinga ir sąžininga nustatyti antstolei 15 000 Eur atlygį už vykdomojo dokumento įvykdymą bei atitinkamai šiuo aspektu pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
30. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas atmeta antstolės N.Siugždaitės – Stakeliūnės atskirojo skundo teiginius apie tai, kad tokio pobūdžio byloje, kaip nagrinėjama, apskritai iš antstolės, kuri nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio tarp išieškotojo ir skolininko šalis, negali būti priteisiamos jokios bylinėjimosi išlaidos bylą laimėjusiam / iš dalies laimėjusiam proceso dalyviui (šiuo atveju – pareiškėjai – skolininkei UAB „Orivas“).
31. Teismas pažymi, kad civilinė byla dėl antstolio veiksmų teisėtumo buvo išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių, dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Kita vertus, įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
32. Kasacinio teismo praktika ginčo klausimu formuojama taip, kad tuo atveju, kai asmens skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, yra akivaizdus antstolio ir skolininko interesų priešingumas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antstolio, jeigu pareiškėjo skundas tenkintinas; išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos antstoliui iš skundą padavusio asmens, jeigu skundas atmestinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). Taigi, jeigu civilinė byla pagal pareiškimą dėl antstolio veiksmų išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka, nes antstolis nepripažino savo atliktų veiksmų neteisėtais, tai yra pagrindas spręsti, kad pareiškėjo ir antstolio interesai yra priešingi ir taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (LAT 2020-06-09 papildoma nutartis c.b. Nr. 3K-3-62-313/2020).
33. Taip pat atmestini antstolės atskirojo skundo argumentai dėl negalimumo priteisti bylinėjimosi išlaidų sumas su PVM, kadangi teismai, nustatydami atlygintinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną išlaidų atlyginimą (LAT 2018-02-06 nutartis c. b. Nr. e3K-3-108-248/2018).
34. Kita vertus, apeliacinė instancijos teismas sutinka su antstolės atskirojo skundo argumentu, jog spręsdamas dėl pareiškėjos UAB „Orivas“, kurios skundas buvo iš dalies patenkintas, patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė aktualias šio klausimo išsprendimui teisės normas.
35. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja UAB „Orivas“ pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 3 858,77 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš kurių 2 710,40 Eur išlaidų - skundo dėl antstolio veiksmų parengimui ir su juo susijusiems veiksmams (2 240 Eur (t. y. apie 14 valandų x 160 Eur/val)+ 21 proc. PVM), bei atitinkamai 1 148,37 Eur išlaidų - rašytinių paaiškinimų parengimui.
36. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Vadovaujantis minėtomis Rekomendacijomis (jų 8.16 punktu) nagrinėjamu atveju maksimali galima priteisti išlaidų už skundo dėl antstolio veiksmų parengimą suma būtų 712,20 Eur, už rašytinių paaiškinimų pateikimą – 719,60 Eur, taigi maksimaliai pareiškėjos naudai galėtų būti priteista 1 431,80 Eur.
37. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismui pakeistus pirmosios instancijos teismo nutartį, galutiniame rezultate yra patenkinama apie 73 procentai pareiškėjos skundo reikalavimų, iš antstolės N.Šiugždaitės – Stakeliūnės skolininkei UAB „Orivas“ priteistina proporcinga bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, dalis - 1 045,21 Eur.
38. Dėl visų aukščiau nurodytų argumentų atmestini, kaip nepagrįsti, apeliantės – skolininkės UAB „Orivas“ atskirojo skundo argumentai, susiję su būtinumu priteisti jos patirtas pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas pilna apimtimi.
Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
39. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas iš dalies tenkino pareiškėjos skolininkės UAB „Orivas“ skundą dėl antstolės N. Šiugždaitės - Stakeliūnės veiksmų, yra didžiąja dalimi teisėta ir pagrįsta, tačiau dalyje dėl antstolei nustatytino atlygio už vykdomojo dokumentų įvykdymą dydžio, taip pat dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo keistina, todėl antstolės atskirasis skundas iš dalies tenkinamas, o tuo tarpu skolininkės atskirasis skundas – atmestinas.
40. Atmetus skolininkės UAB „Orivas“ atskirąjį skundą (dėl bylinėjimosi išlaidų), jos su šio skundo parengimu susijusios bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, tuo tarpu antstolė nepateikė teismui duomenų ir įrodymų apie savo galimai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
41. Kaip matyti iš apeliantės UAB „Orivas“ pateiktų rašytinių įrodymų, ji apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į antstolės atskirąjį skundą, parengimu (atsiliepimo parengimui sugaišta 7,5 val. x 160 Eur/val. = 1 200 Eur + 21 proc. PVM). Vadovaujantis jau aukščiau minėtomis Rekomendacijomis (jų 8.15 punktu) maksimali galima priteisti išlaidų už tokio pobūdžio dokumento (analogija su atskiruoju skundu) parengimą suma būtų 719,60 Eur.
42. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme buvo patenkinta apie 26 proc. antstolės atskirojo skundo reikalavimų, proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš antstolės N.Šiugždaitės – Stakeliūnės skolininkei UAB „Orivas“ priteistina 532,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
n u t a r i a :
Apeliantės - antstolės Nemiros Šiugždaitės – Stakeliūnės atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Apeliantės - skolininkės UAB „Orivas“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Orivas“ skundą dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmų tenkinti iš dalies.
Panaikinti antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės 2022 m. spalio 17 d. vykdymų išlaidų apskaičiavimo Nr. S-22-33-21192 dalį, kurioje apskaičiuotas 50 480 Eur atlygis antstolei, ir nustatyti, kad atlyginimas antstolei Nemirai Šiugždaitei-Stakeliūnei yra 15 000 Eur.
Kitą skundo dalį atmesti.
Įpareigoti antstolę Nemirą Šiugždaitę-Stakeliūnę atlikti būtinus veiksmus, susijusius su vykdymo išlaidų apskaičiavimo pakeitimu.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Orivas“, juridinio asmens kodas 125513093, iš antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 045,21 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt penkis eurus 21 centus) patirtų bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Orivas“, juridinio asmens kodas 125513093, iš antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 532,50 Eur (penkis šimtus trisdešimt du eurus 50 centų) patirtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Renata Volodko