Civilinė byla Nr. 2A-207/2008

Procesinio sprendimo kategorijos: 129.3; 129.19.4 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2008 m. kovo 12 d.

Vilnius

 

                      Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vinco Versecko,

sekretoriaujant Jūratei Lajauskienei,

dalyvaujant atsakovui A. K. ,

atsakovės B. P. atstovui adv. Vytautui Sirvydžiui,

atsakovo AB ,,Sampo“ bankas atstovui adv. Mariui Grajauskui,

atsakovo J. V. atstovui adv. Nerijai Žekienei,

ieškovų D. B. ir R. B. atstovui adv. Daliui Vaitekūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. B. ir R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 29 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1577-41/2007 pagal ieškovų D. B. ir R. B. ieškinį atsakovams antstolei B. P. , J. V. , J. K. , A. K. , akcinei bendrovei Sampo bankui, valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji asmenys byloje: Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarė R. D. , Vilniaus miesto Vaikų teisių apsaugos tarnyba) dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto ir kredito sutarties pripažinimo negaliojančiais bei teisinės registracijos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovai D. B. ir R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams antstolei B. P. , J. V. , J. K. , A. K. , AB Sampo bankui, VĮ Registrų centrui, prašydami: 1) pripažinti negaliojančiu buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui 2006 m. lapkričio 10 d. aktą, patvirtintą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. rezoliucija; 2) panaikinti šio buto teisinę registraciją atsakovės J. K. vardu; 3) įpareigoti VĮ Registrų centrą įregistruoti butą atsakovo J. V. vardu; 4) pripažinti negaliojančia 2006 m. gruodžio 13 d. kredito sutartį Nr. BP1017060330, sudarytą tarp AB Sampo banko ir J. K. ; 5) išregistruoti 2006 m. gruodžio 21 d. hipoteką Nr. 01120060030313 iš Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus; 6) priteisti ieškovams bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai nurodė, kad 2006 m. balandžio 20 d. ieškovė D. B. su atsakovu J. V. sudarė preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią buvo sutarta, kad ieškovai išpirks butą, esantį (duomenys neskelbtini), iki 2016 m. balandžio 20 d., o J. V. įsipareigojo iki faktinio buto pardavimo buto neparduoti, kitaip neperleisti, neįkeisti, neprisiimti jokių įsipareigojimų, galinčių sukelti apribojimus buto atžvilgiu, kitaip nesuvaržyti buto trečiųjų asmenų teisėmis, taip pat informuoti ieškovę raštu apie bet kokią aplinkybę, turinčią įtakos buto naudojimui ar nuosavybei.  2007 m. sausio 23 d. atsakovas A. K. kartu su kitais asmenimis atėjo į šį butą, kuriame ieškovai gyveno ir tebegyvena kartu su savo vaikais nuo 1995 m., ir pareikalavo išsikraustyti, teigdamas, kad yra buto savininkės atsakovės J. K. vyras ir kad butą jie įsigijo per antstolius.

Ieškovė D. B. 2007 m. vasario 2 d. kreipėsi į Nekilnojamojo turto registrą ir sužinojo, kad pagal 2006 m. gruodžio 1 d. patvirtintą Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą butas buvo perleistas atsakovės J. K. nuosavybėn. 2007 m. vasario 5 d. iš antstolės B. P. buvo gautas minėtas aktas, kuris patvirtina, kad J. K. įsigijo butą pagal aktą už 200 000 Lt. Ieškovai prašo šį aktą pripažinti negaliojančiu, kadangi antstolė B. P. jį surašė pažeisdama CPK reikalavimus, t. y. neatlikusi būtinų priverstinio vykdymo priemonių, neareštavusi, neapžiūrėjusi buto, nenustačiusi buto teisinės padėties ir režimo, neįsitikinusi, ar buto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų, šiuo atveju – ieškovų interesų, susijusių su teise naudotis šeimos gyvenamąja patalpa. Šiais veiksmais antstolė užkirto galimybę ieškovams operatyviai sužinoti ir apginti pažeistus interesus, taip pat pažeidė išieškotojo interesus. Ieškovai taip pat pažymėjo, kad butas buvo parduotas už nepagrįstai mažą kainą – 200 000 Lt, antstolė buto neįvertino, ieškovų sutartyje su J. V. buto kaina yra net 395 000 Lt, todėl ieškovams nesuprantama, kodėl butas buvo parduotas už dvigubai mažesnę, nei rinkos kainą. Nurodė, kad antstolė neturėjo teisės priimti skolininko pasiūlymo parduoti butą jo pasirinktam pirkėjui ir dėl to, kad skolininkas 2006 m. balandžio 20 d. preliminariąja sutartimi jau buvo pasirinkęs buto pirkėją, t. y. ieškovus. Pažymėjo, kad antstolė neteisėtai surašė ginčijamą aktą, nes joks būsimų varžytinių procesas nebuvo pradėtas, antstolė, gavusi pinigus už butą, turėjo inicijuoti vykdomosios bylos nutraukimą. Ieškovai nurodė, kad bute su vaikais gyvena nuo 1995 m., pagal preliminariąją sutartį moka dalimis likusią buto kainą, butas yra vienintelis šeimos nekilnojamasis turtas, ieškovai buvo tikri, kad per 10 metų išpirks butą, todėl buto pardavimas akivaizdžiai pažeidžia ieškovų šeimos interesus, ypač jų nepilnamečio vaiko, turinčio teisę į būstą, teises.

Ieškovai nurodė, kad, pripažinus ginčijamą aktą negaliojančiu, taikytina abišalė restitucija, kadangi J. V. buvo nesąžiningas – neinformavo ieškovų apie aplinkybes, turinčias įtaką buto naudojimui ir nuosavybei, pasirašė 2006 m. liepos 19 d. vekselį, kuriuo prisiėmė įsipareigojimą iki 2006 m. spalio 19 d. grąžinti kreditoriui L. L. 140 000 Lt, neinformavo ieškovų, kad vekselis perduotas vykdyti antstolei, kad pats pasiūlė perleisti butą už dvigubai mažesnę kainą nei rinkos vertė. Teigė, jog nesąžininga buvo ir buto pirkėja J. K. , kadangi, įsigydama butą iš antstolės, galėjo ir turėjo žinoti apie ieškovų sudarytą sutartį, ir apie tai, kad buto įsigijimas pažeis ieškovų ir jų vaikų interesus. Ieškovai nurodė, kad butą J. K. 2006 m. gruodžio 21 d. įkeitė AB Sampo bankui, užtikrindama prievoles, kylančias iš 2006 m. gruodžio 13 d. kredito sutarties, sudarytos su šiuo banku, todėl, pripažinus negaliojančiu Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, pripažintina negaliojančia ir ši kredito sutartis bei išregistruotina buto hipoteka bankui.

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei J. K. nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu areštą. Teismas nurodė, kad ieškovai su atsakovu J. V. sudarydami preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį negalėjo būti visiškai tikri dėl to, kad ji bus sėkmingai įvykdyta ir iki 2016 m. balandžio 20 d. tikrai bus sudaryta pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis. Šalims sudarius preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, butas liko J. V. nuosavybe, todėl į jį galėjo būti nukreiptas išieškojimas pagal J. V. prievoles, nes preliminariosios sutarties sudarymas nedraudžia turtu naudotis, juo disponuoti, kadangi reikalavimas įvykdyti preliminariąją sutartį natūra nėra galimas, o nukentėjusiajai preliminariosios sutarties šaliai, kurios teisės, teisėti interesai ir lūkesčiai buvo pažeisti ir nepateisinti, yra suteikiami kiti teisių gynimo būdai. Teismas nurodė, kad civilinio proceso teisės normos, reglamentuojančios vykdymo procesą, nenumato draudimo nukreipti išieškojimą į skolininkui nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris yra preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties dalykas, nes priešingu atveju būtų akivaizdžiai pažeisti sutarčių laisvės, dispozityvumo principai, trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai, o taip pat kreditorių ir vienokias ar kitokias reikalavimo teises skolininko atžvilgiu turinčių asmenų lygiateisiškumas, todėl ieškovų reikalavimą pripažinti negaliojančiu vykdymo proceso metu sudarytą Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą negaliojančiu tuo pagrindu, kad toks turtas negalėjo būti perleistas niekam kitam, išskyrus ieškovus, atmetė, kaip aiškiai nepagrįstą, neprotingą ir iškreipiantį preliminariosios sutarties esmę bei kreditoriaus interesų apsaugos vykdymo proceso metu bei fundamentalias prievolių teisės nuostatas.

Teismas atmetė ieškovų argumentus dėl buto, kaip vienintelio šeimos nekilnojamojo turto, nurodęs, kad šeimos turtas yra turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam ar abiem sutuoktiniams – šeimos gyvenamoji patalpa ar teisė naudotis gyvenamąja patalpa, tuo tarpu ginčo butas nepriklauso ieškovams ar vienam iš jų nuosavybės teise, neegzistuoja ir koks nors kitas teisinis ieškovų teisės naudotis šia gyvenamąja patalpa pagrindas (nuoma, panauda, uzufruktas ar kt.), teismui nebuvo pateikta nei buto nuomos, nei panaudos ar kokia nors kita sutartis, Nekilnojamojo turto registre taip pat nėra įregistruota jokia nuomos, panaudos ar kitokia sutartis, kuri suteiktų teisę ieškovams naudotis ginčo butu, ir šią teisę panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Teismas pažymėjo, kad ieškovai, manydami, kad ginčo butas yra būtent jų šeimos nekilnojamasis turtas, į kurį ieškovai turi vienokias ar kitokias teises (pvz., nuosavybės teisę), galėtų ginti jas kitais būdais, pvz., prašydami preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi ar kitais būdais.

Teismas nurodė, kad antstolė neturėjo pareigos informuoti preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties šalį (šiuo atveju – ieškovę D. B. ) apie vykdymo procesą, jo eigą, kadangi D. B. nėra vykdymo proceso šalis, be to, neegzistavo ir neegzistuoja joks teisinis prieš trečiuosius asmenis galimas pastatyti pagrindas, suteikiantis teisę ieškovams naudotis šiuo butu, antstolė neturėjo ir negalėjo numanyti apie kokias nors ieškovų teises į butą, kurios ribotų skolininko J. V. disponavimo butu galimybes ar pagrįstai įtarti, kad skolininkui J. V. nuosavybės teise priklausančio buto pardavimas gali pažeisti kokias nors trečiųjų asmenų teises.

Teismas atmetė ieškovų argumentą, jog turtas buvo parduotas pirkėjai J. K. už nepagrįstai mažą kainą, kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad nors nagrinėjamu atveju ginčo turtas (butas) nebuvo areštuotas ir antstolis neatliko jo įkainojimo, tačiau nei skolininkas, nei išieškotojas neprieštaravo ir nekėlė ginčo dėl akte numatytos parduodamo buto kainos, t.y. neginčijo Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akte numatyto įkainojimo, nors ir turėjo tokią teisę pagal CPK 639 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 643 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Teismas pažymėjo, kad parduodamo turto skolininko pasiūlytam pirkėjui kainą lemia ne tik turto arešto akte nurodyta areštuojamojo turto vertė, bet ir įsiskolinimo bei vykdymo išlaidų dydis. Teismas nurodė, kad pagrindinė antstolio funkcija šiuo atveju yra užtikrinti išieškotojo interesus, nes įstatymo numatyta, kad turto pardavimui iš varžytynių nutraukti pakanka ir mažesnės sumos, nei nurodyta turto arešto akte pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, kurios užtektų visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Teismas sutiko su atsakovų nurodyta aplinkybe, kad turto pardavimo kainos nustatymas šiuo atveju yra vykdymo proceso šalių reikalas, ir svarbiausias reikalavimas, kad pardavimo kaina visiškai padengtų įsiskolinimo išieškotojui sumą bei vykdymo išlaidas, buvo įvykdytas. 

Teismas nurodė, kad ieškovai nepagrįstai remiasi CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kuris leidžia pripažinti turto pardavimo iš varžytinių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytinių aktus negaliojančiais, jeigu turtas buvo parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, kadangi ši norma aiškiai įvardija tuos aktus, kurie šiuo pagrindu gali būti pripažinti negaliojančiais, ir tarp jų nėra minimas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas.

Teismas sprendė, kad, nepaisant už vykdymo proceso ribų esančių ir sunkiai paaiškinamų aplinkybių bei antstolės padaryto pažeidimo, kuris pasireiškė tuo, kad parduodamam butui nebuvo uždėtas areštas ir atliktas įkainojimas, pripažinti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą negaliojančiu vien tik dėl šio formalaus pažeidimo, kurio padarymas iš esmės jokios įtakos nei galutiniam vykdymo proceso rezultatui, nei ieškovų teisėms ir interesams neturėtų, nenustačius kitų antstolės padarytų pažeidimų, vykdant vykdomąjį raštą, negalima.

Teismas, nepripažinęs ginčijamo Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą negaliojančiu, nurodė, jog nepasisako dėl kitų ieškovų reikalavimų, kadangi jų išsprendimas iš esmės priklauso nuo pirminio reikalavimo išsprendimo.

Ieškovai D. B. ir R. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį be reikalavimų: pripažinti negaliojančia 2006 m. gruodžio 13 d. kredito sutartį Nr. BP1017060330, įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą įregistruoti butą J. V. vardu. Nurodo šiuos argumentus:

1.      Teismas netinkamai taikė CPK 681 straipsnio 1 dalies bei 704 straipsnių nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kadangi pagal byloje nustatytas aplinkybes antstolė B. P. nenustatinėjo parduodamo buto rinkos kainos, neatliko vykdymo procese (įskaitant CPK 624, 680, 681, 690 straipsnius) nustatytų reikalavimų, nesiėmė jokių veiksmų, kad nustatytų buto rinkos vertę, nors galėjo ir turėjo užtikrinti, kad iš varžytinių ar skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamo nekilnojamo daikto kaina būtų objektyvi ir atitiktų šio daikto realią vertę tuo konkrečiu metu.

2.      Teismas netinkamai taikė CPK normas, nes 725 straipsnyje nustatyto reikalavimo pažeidimo nevertino kaip pagrindo panaikinti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. Teismas nevertino aplinkybės, kad pinigai už parduotą turtą į antstolės depozitinę sąskaitą akto tvirtinimo dieną nebuvo sumokėti (CPK 704 str. 2 d.).

3.      Teismas netinkamai taikė CPK 634 straipsnio 2 dalies bei 690 straipsnio nuostatas, nepagrįstai antstolės visus byloje nustatytus ir teismo sprendime konstatuotus pažeidimus vertino kaip formalius ir mažareikšmius, nesudarančius pagrindo panaikinti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą.

4.      Apeliantai atsisako dviejų reikalavimų: 1) dėl 2006 m. gruodžio 13 d. kredito sutarties Nr. BP1017060330 pripažinimo negaliojančia bei 2) dėl įpareigojimo VĮ Registrų centro įregistruoti butą J. V. vardu, todėl šioje dalyje sprendimo apeliacine tvarka neskundžia.

Atsakovė antstolė B. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai vertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir pritaikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota bei suvienodinta teismų praktika šios kategorijos bylose.

Atsakovas J. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovai J. K. ir A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovas AB Sampo bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo, priimant sprendimą byloje, atsižvelgti į AB Sampo banko, kaip sąžiningo skolininkės J. K. kreditoriaus bei ginčo buto hipotekos įgijėjo, teises ir interesus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad jis nėra šio ginčo materialinio teisinio santykio subjektas, neturi suinteresuotumo dėl ginčo objekto, todėl apeliacinį skundą prašo nagrinėti teismo nuožiūra.

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

CPK 694 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kada skolininko turtas parduodamas iš varžytinių: pirma, kai parduodamas nekilnojamasis turtas arba kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas, antra, kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija vieną šimtą tūkstančių litų. Nagrinėjamu atveju antstolė pardavė skolininko J. V. pasirinktam pirkėjui butą, t. y. buvo parduotas nekilnojamasis turtas. Todėl, pagal CPK 694 straipsnio 1 dalį reikalavimus ginčo butą antstolė privalėjo realizuoti parduodant iš varžytinių.

CPK 704 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė iki varžytinių pradžios skolininkui pačiam arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją. Taigi antstolis, vykdydamas išieškojimą iš skolininko nekilnojamojo turto, privalo CPK normų nustatyta tvarka organizuoti varžytines, o skolininkas iki varžytinių pradžios turi teisę pasiūlyti pirkėją.

Areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant nustatytos formos turto pardavimo aktą, kuris yra prilyginamas turto pirkimo-pardavimo sutarčiai (CK 704 str. 3 d.). Byloje nustatyta, kad atsakovo J. V. kreditorius L. L. 2006 m. lapkričio 3 d. antstolei B. P. pateikė vykdomąjį įrašą, išduotą notarės G. K. , dėl 140 700 Lt išieškojimo iš J. V. . Tą pačią dieną antstolė iš J. V. gavo prašymą parduoti jam nuosavybės teise priklausantį butą jo pasirinktai pirkėjai J. K. už 200 000 Lt. Antstolė B. P. 2006 m. lapkričio 10 d. surašė turto pardavimo aktą Nr. 78, kuriame konstatavo, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 200 000 Lt pardavė J. K. ir kad AB Sampo bankas 2006 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. Vil 0606710 patvirtino, jog yra priimtas sprendimas J. K. suteikti 200 000 Lt kreditą, kuris bus pervestas į antstolės sąskaitą. Minėtą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą 2006 m. gruodžio 1 d. patvirtino Vilniaus m. pirmojo apylinkės teismo teisėja. 2006 m. gruodžio 27 d. J. K. 200 000 litų sumokėjo teismo antstolei, kuri 2006 m. gruodžio 27 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu 140 700 Lt paskyrė išieškotojui L. L. , 1 000 Lt – vykdymo išlaidoms ir 58 300 Lt grąžino skolininkui J. V. . 2006 m. gruodžio 29 d. patvarkymu antstolė vykdomąją bylą užbaigė (antstolės B. P. vykdomoji byla Nr. 0171/06/00031/2006 m.).

Taigi iš vykdomojoje byloje esančios medžiagos matyti, kad antstolė, vykdydama išieškojimą pagal notarės išduotą vykdomąjį įrašą, nukreipė išieškojimą į skolininko J. V. nekilnojamąjį turtą (butą). Antstolė, neareštavusi skolininko J. V. turto, neįkainavusi jo, neorganizavusi varžytinių, butą (duomenys neskelbtini) pardavė skolininko pasirinktam pirkėjui. Šiais savo veiksmais antstolė pažeidė CPK 694 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuris imperatyviai nustato, kad skolininko nekilnojamasis turtas yra realizuojamas parduodant jį varžytinių būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-382/2005). Įstatymas numato galimybę skolininkui susirasti pirkėją iš varžytinių parduotam turtui. Tai yra varžytinių procedūros ypatumas, kuris gali būti taikomas iki varžytinių pradžios. Tai reiškia, kad antstolė B. P. turėjo organizuoti varžytines: areštuoti ir įkainoti butą, paskelbti apie varžytines, nurodant parduodamą turtą, jo kainą, varžytinių laiką ir vietą. Visų šių minėtų varžytinių paskelbimo ir organizavimo procedūrų antstolė neatliko ir taip pažeidė CPK 705, 706, 707, 675, 681 ir 691 straipsnių reikalavimus. Ypač yra svarbi areštuoto turto įkainavimo procedūra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2007 m. gegužės 28 d. nutartyje (civ. byla Nr. 3K-3-211/2007) yra pažymėjusi, kad net ir nesant prieštaravimų tarp skolininko ir išieškotojo dėl turto vertės, jeigu antstoliui kyla abejonių, jis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Šiuo atveju antstolė apskritai turto neįkainavo.

Areštuoto ir iš varžytinių parduodamo turto kaina negali būti nustatinėjama šalių susitarimu. Minėta, kad šiuo atveju turėjo būti skelbtos varžytinės. Todėl antstolė turtą turėjo įkainuoti rinkos kainomis (CPK 681 str. 1 d.) ir skelbime apie parduodamą iš varžytinių turtą nurodyti pradinę turto pardavimo kainą (CPK 707 str. 1 d. 6 p.), kuri turi atitikti rinkos kainą (CPK 681 str. 1 d.).

Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, jog antstolei nebuvo reikalingumo skelbti turto pardavimą varžytinių būdu, nes skolininkas tą pačią dieną, kai buvo pradėta vykdomoji byla, nurodė pirkėją, prieštarauja  imperatyviems įstatymo reikalavimams nekilnojamąjį turtą realizuoti tik parduodant varžytinių būdu. Taip pat dėl jau išdėstytų argumentų negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad antstolės veiksmai, kurie pasireiškė tuo, kad antstolė neuždėjo arešto parduodamam turtui, neįkainavo turto, yra tik formalus pažeidimas.

Laikantis tokios pozicijos, kad tai yra tik formalūs pažeidimai, antstolei vykdant priverstinį nekilnojamojo turto pardavimą, būtų suteikta teisė nevykdyti įstatymu nustatytų reikalavimų areštuoti turtą, jį įkainoti, skelbti varžytines, kas yra būtina vykdant priverstinį nekilnojamojo turto pardavimą. Apeliacinės instancijos teismas minėtus antstolės pažeidimus vertina kaip esminius įstatymų reikalavimų pažeidimus.

2006 m. balandžio 20 d. buto pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės D. B. ir atsakovo J. V. , kuri yra pavadinta preliminarioji, buvo įregistruota viešame registre. Antstolė patvirtino, kad aplinkybė apie tokios sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovo J. V. , būvimą jai buvo žinoma. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolė turėjo žinoti ir įvertinti, jog vykdymo veiksmai ieškovams sukels tam tikras teisines pasekmes ir kad jie vykdymo procese yra laikomi suinteresuotais asmenimis (CPK 633 str.). Antstolė, veikdama sąžiningai ir teisingai, turėjo pranešti ieškovams (suinteresuotiems asmenims), nors jie ir nėra vykdymo proceso šalis, apie tai, kad butas, kuriame jie gyvena ir yra su J. V. sudarę sutartį dėl buto pirkimo-pardavimo, bus priverstinai parduodamas (CPK 605 str.). Antstolei nepranešus ieškovams apie buto priverstinį pardavimą, tačiau realizuojant turtą įstatymo nustatyta tvarka, t. y. nepažeidžiant CPK 694 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, ieškovams iš skelbimo apie būsimas varžytines būtų tapę žinoma, kad butas, kuriame jie gyvena ir yra sudarę su atsakovu J. V. sutartį, pagal kurią per 10 metų, kiekvienais metais mokant po 39 000 Lt įmoką, buvo sutarta nupirkti iš J. V. butą, yra areštuotas ir bus priverstinai parduodamas. Ieškovai, kaip suinteresuoti asmenys, turi teisę ginti jų manymu vykdymo procese pažeidžiamas teises, susijusias su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu (CPK 603 str.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolė negalėjo numatyti ar pagrįstai įtarti, kad skolininko J. V. nuosavybės teise priklausančio turto pardavimu gali būti pažeistos ieškovų teisės. Tačiau šiuo atveju, esant aplinkybėms, kai tarp ieškovės ir atsakovo J. V. (vykdymo procese skolininku) buvo sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurios sąlygas buvo numatyta ieškovams per nustatytą terminą, mokant nustatyto dydžio įmokas pardavėjui, butą įsigyti nuosavybės teise, kai ieškovams šis butas buvo perduotas ir jie jame gyvena, antstolė, parduodamą butą, turėjo įvertinti minėtas aplinkybes, kad vykdymo procesas sukels jiems teisines pasekmes. 

Turtas, perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, nepaneigus įgijėjo sąžiningumo prezumpcijos, laikomas įsigytu teisėtai. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. K. nupirko iš J. V. butą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu elgdamasi nerūpestingai ir neapdairiai. Atsakovei J. K. buvo žinoma, jog butas yra neatlaisvintas, kad jame gyvena žmonės. Butą pirko jo net neapžiūrėję. Atsakovas A. K. apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad jiems buvo žinoma, jog butas yra apleistas, jam reikalingas remontas. Tačiau iš nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos duomenų matyti, kad buto stovis yra geras (Nekilnojamojo turto agentūros ,,Butas tau“ ir Nekilnojamojo turto ,,Centro klubas“ buto vertinimo ataskaitos). Iš 2006 m. lapkričio 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto turinio matyti, kad jo surašymo dieną, kai J. K. įsigijo nuosavybės teise butą, AB Sampo bankas dar nebuvo priėmęs sprendimo suteikti J. K. 200 000 Lt kreditą. Tačiau tiek antstolė, tiek buto pirkėja J. K. patvirtino tikrovės neatitinkančias žinias.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad atsakovas J. V. tą pačią 2006 m. lapkričio 3 d., kai tik išieškotojas L. L. kreipėsi su vekseliu ir vykdomuoju įrašu į antstolį, iš karto pateikė prašymą parduoti ginčo butą jo nurodytai pirkėjai J. K. , padarė pagrįstą išvadą, kad dar iki vykdymo proceso pradžios buvo žinoma ir suplanuota jo eiga ir rezultatas. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad antstolė netrukus 2006 m. lapkričio 10 d. butą pardavė J. K. , nors bankas dar nebuvo priėmęs sprendimo suteikti J. K. buto įsigijimui kreditą.

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad objektyvia prasme buto pirkėja J. K. negali būti pripažinta sąžininga buto įgijėja.

Hipoteka yra daiktinė teisė. Ji seka paskui daiktą jam pereinant į kito asmens nuosavybę (CK 4.171 str. 9 p.). Pripažinus 2006 m. lapkričio 10 d. turto pardavimo skolininko pasirinktam pirkėjui aktą negaliojančiu ir grąžinus ginčo butą J. V. nuosavybėn, hipoteka nepasibaigia. Apeliantai apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, kurių pagrindu, jų manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą išregistruoti 2006 m. gruodžio 21 d. hipoteką. Ieškinyje taip pat nenurodyta nei aplinkybių, nei argumentų, dėl kurių ieškovai hipoteką laiko nepagrįsta. Antra vertus, ieškovai, reikalaudami išregistruoti hipoteką, neginčijo įkeitimo sutarties, t. y. hipotekos įregistravimo pagrindo. Reikalavimas išregistruoti hipoteką yra išvestinis reikalavimas. Todėl, nenuginčijus hipotekos įregistravimo pagrindo, reikalavimas išregistruoti hipoteką negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas buvo išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, todėl teismo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo pasirinktam pirkėjui 2006 m. lapkričio 10 d. aktą, naikina ir ieškinį šioje dalyje tenkina.

Turto pardavimo pasirinktam skolininko pirkėjui aktas yra prilyginamas turto pirkimo-pardavimo sutarčiai. Skolininkas yra prilyginamas pardavėjui. Pripažinus turto pardavimo pasirinktam skolininko pirkėjui aktą negaliojančiu šalys yra grąžinamos į padėtį, buvusią iki sudarant turto pardavimo pasirinktam skolininko pirkėjui aktą (CK 6.145 str.). Tai reiškia, kad pardavėjui J. V. yra grąžinamas butas, esantis (duomenys neskelbtini), o iš J. V. atsakovei J. K. priteisiama 200 000 Lt, kuriuos pastaroji yra jam sumokėjusi.

Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įkeistas užtikrinant J. K. prievolės pagal 2006 m. gruodžio 13 d. Kredito sutarties, sudarytos tarp AB Sampo banko ir J. K. , įvykdymą, yra keičiamas restitucijos būdas (CK 6.145 str. 2 d.). Teismas restitucijos būdą pakeičia tikslu užtikrinti J. K. prievolės įvykdymą bankui. Pagal 2006 m. gruodžio 13 d. kredito sutartį J. K. buvo suteiktas tikslinis kreditas pirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini). J. K., 2006 m. gruodžio 21 d. užtikrindama prievolę grąžinti bankui paskolą, butą, esantį (duomenys neskelbtini), įkeitė bankui. AB Sampo bankas 2006 m. gruodžio 27 d. 200 000 Lt sumą, skirtą sumokėti J. V. už butą, pervedė į antstolės sąskaitą. J. V. šią pinigų sumą iš antstolės gavo. Pripažinus 2006 m. lapkričio mėn. 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą negaliojančiu butas nuosavybės teise priklauso J. V. . J. V. priklausantis butas yra įkeistas AB Sampo bankui, užtikrinant J. K. prievolę grąžinti paskolą. J. K. kredito sutarties pagrindu yra bankui skolinga 200 000 Lt, kuriuos bankas jos prašymu pervedė antstolei sumokėti J. V. už butą. J. V. grąžinus butą, jis lieka skolingas J. K. 200 000 Lt. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, taikant restituciją, J. V. 200 000 Lt sumą turi sumokėti ne J. K. , o AB Sampo bankui ir taip užtikrinant, kad iš J. K. pinigų būtų įvykdyta jos prievolė bankui grąžinti 200 000 Lt, kuriuos jai bankas suteikė buto pirkimui.

Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė D. B. turėjo 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 207, t. 1), ieškovas R. B. – 400 Lt (b. l. 25, t. 2), atsakovas J. V. – 800 Lt (b. l. 206a, 206b, t. 1), atsakovas A. K. – 5 000 Lt (b. l. 204, 205, t. 1). Atsakovo A. K. išlaidas advokatui pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį ir kt., sumažino iki 1 500 Lt. Įvertinus tai, kad apeliacinės instancijos teismas patenkino apie 50 proc. ieškovų reikalavimų, išlaidos advokato pagalbai apmokėti paskirstomos taip: ieškovei D. B. iš atsakovų antstolės B. P. , J. V. ir A. K. iš kiekvieno priteisiama po 250 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ieškovui R. B. iš atsakovų antstolės B. P. , J. V. ir A. K. iš kiekvieno priteisiama po 66 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš ieškovų D. B. ir R. B. atsakovams J. V. priteisiama 400 Lt, antstolei B. P. – 750 Lt, A. K. – 750 Lt. Šios sumos įskaitomos, todėl iš ieškovų D. B. ir R. B. atsakovui J. V. priteisiama 84 Lt, antstolei B. P. – 434 Lt, A. K. – 434 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme. Ieškovės D. B. naudai iš atsakovų J. V. , antstolės B. P. , A. K. iš kiekvieno priteisiama po 1 700 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį.

Apeliacinės instancijos teisme atsakovas AB Sampo bankas turėjo 4 000 Lt, atsakovas J. V. – 700 Lt, ieškovas R. B. – 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi apeliacinės instancijos teismas patenkino apie 70 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos taip: ieškovui R. B. iš atsakovų antstolės B. P. , J. V. ir A. K. iš kiekvieno priteisiama po 350 Lt, iš ieškovų D. B. ir R. B. atsakovui AB Sampo bankui priteisiama 4 000 Lt, atsakovui J. V. – 210 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteistinos sumos iš ieškovų D. B. ir R. B. bei atsakovo J. V. įskaitomos, todėl ieškovams D. B. ir R. B. iš atsakovo J. V. priteisiama 140 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi ieškovai nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą buvo atleisti, CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu valstybės naudai iš atsakovų J. V. , antstolės B. P. , A. K. iš kiekvieno priteisiama po 1 504 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 93 straipsnio 2, 4 dalimis, teisėjų kolegija paskirsto ir valstybės naudai priteisia išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kurią atmestas ieškovų D. B. ir R. B. reikalavimas pripažinti negaliojančiu buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui 2006 m. lapkričio 10 d. aktą, panaikinti ir šį reikalavimą patenkinti. Pripažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui 2006 m. lapkričio 10 d. aktą negaliojančiu ir panaikinti buto teisinę registraciją J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) vardu. Priteisti iš J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) AB Sampo banko naudai 200 000 Lt.

Teismo sprendimo dalį, kurią paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir išdėstyti taip:

,,Priteisti ieškovės D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovų J. V. , antstolės B. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iš kiekvieno po 1 700 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį.

Priteisti iš ieškovų D. B. ir R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) atsakovui J. V. 84 Lt, atsakovei antstolei B. P. – 434 Lt, atsakovui A. K. – 434 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovų D. B. ir R. B. 63 Lt, iš atsakovų J. V. , antstolės B. P. ir A. K. iš kiekvieno po 21 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.“

Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovų J. V. , antstolės B. P. , A. K. iš kiekvieno po 1 504 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti ieškovui R. B. iš atsakovų antstolės B. P. ir A. K. iš kiekvieno po 350 Lt, o iš atsakovo J. V. – 140 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovų D. B. ir R. B. atsakovui AB SAMPO bankui 4 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovų D. B. ir R. B. 9 Lt, iš atsakovų J. V. , antstolės B. P. ir A. K. iš kiekvieno po 6 Lt išlaidų už procesinių dokumentų išsiuntimą apeliacinės instancijos teisme.

Uždėti areštą butui su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, kuriame yra patalpa: (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), kuris, panaikinus 2006 m. lapkričio 10 d. pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, nuosavybės teise priklauso J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), uždraudžiant J. V. butą parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims iki AB Sampo bankui nebus grąžinta paskola pagal 2006 m. gruodžio 13 d. Kredito sutartį Nr. BP1017060330. Apie turto areštą informuoti Turto arešto akto registrą.

 

 

 

Teisėjai                                                                          Kazys Kailiūnas

 

                                                                                      Danutė Milašienė

 

                                                                                      Vincas Verseckas