Civilinė byla Nr. e2A-1468-852/2025

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02107-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija: 1.4.2.3; 3.3.1.19.5

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo S. A. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TFA Logistic“ apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TFA Logistic“ dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas S. A. 2024 m. liepos 19 d. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas: atnaujinti ieškinio dėl darbo ginčo padavimo terminą, pakeisti ieškovo atleidimo iš darbo UAB „TFA Logistic“ pagrindą iš DK 55 str. 1 d. į DK 59 str. 1 d., priteisti iš atsakovės UAB „TFA Logistic“ nesumokėtą darbo užmokestį 889,05 Eur (neatskaičius mokesčių) laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 11 d. iki 2022 m. sausio 10 d., 6360 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio, 5334,30 Eur netesybų ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog 2022 m. balandžio 6 d. kreipėsi į Alytaus darbo ginčų komisiją (toliau ir – DGK arba komisija) prašydamas priteisti iš atsakovės 3700 Eur su darbo santykiais susijusias išmokas. Prašyme nurodė, kad nuo 2021 m. birželio 11 d. iki 2022 m. vasario 3 d. dirbo pas atsakovę vairuotoju – ekspeditoriumi komandiruočių principu, vežiojo ES šalyse su autovežiu automobilius ir jokių pretenzijų dėl darbo nebuvo gavęs. Pagal darbo sutartyje Nr. 158 nustatytas darbo apmokėjimo sąlygas, darbo užmokestis nebuvo mokamas. Pažymėjo, kad pagal žodžiu su atsakovės direktoriumi L. P. buvo susitaręs, kad bus mokama 21 euro centų už nuvažiuotą kilometrą, tačiau kadangi dirbo pirmus metus, direktorius mokėjo po 19 euro centų už kilometrą. Darbo sutartimi buvo numatyta 1060 Eur mėnesinė alga. Nurodė, kad po atleidimo iš darbo iki dabar atsakovė pilnai neatsiskaitė, todėl kreipdamasis į darbo ginčų komisiją jis prašė priteisti su darbo santykiais susijusias sumas - 3700 Eur. Atsakovė nesutikdama su ieškovo pareiškimu darbo ginčų komisijai nurodė, jog nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki lapkričio 22 d. ieškovas buvo komandiruotėje, pagal ieškovo 2021 m. lapkričio 22 d. prašymą jam tris dienas buvo suteikta kasmetinių atostogų, nurodė, kad 2021 m. gruodžio mėnesį ieškovas darbo funkcijas atliko tik 1 darbo dieną, o 2022 m. sausio mėnesį nedirbo (2021 m. gruodžio 13 d. ieškovo prašymu jam iki 2022 m. sausio 7 d. leista neatvykti į darbą), darbdavė tvirtino, kad 2022 m. sausio 7 d. ieškovas pateikė prašymą nutraukti darbo santykius jam pačiam prašant nuo 2022 m. sausio 10 d. ir darbo sutartis buvo nutraukta DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad visos šios darbdavės nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, nes jis 2022 m. sausio 7 d. prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo nerašė ir neprašė nutraukti darbo sutartį nuo 2022 m. sausio 10 d. Ieškovas paaiškino, kad 2022 m. sausio 4 d. kreipėsi į Migracijos departamentą dėl darbdavio pakeitimo ir ruošėsi nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva su atsakove, taip pat patvirtino, kad 2022 m. sausio 10 d. jis, atsakovė ir naujas ieškovo darbdavys UAB „Hegelmann“ gavo Migracijos departamento sprendimą leisti jam pakeisti darbdavį ir jis iš tikrųjų ruošėsi nutraukti darbo sutartį su atsakove savo iniciatyva. Tačiau atsakovė gavusi informaciją apie tai, kad ieškovui leista pakeisti darbdavį, nutarė savo iniciatyva nutraukti darbo sutartį, nesilaidydama DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, neišmokėdama 6 mėnesių darbo užmokesčių dydžio išeitinės išmokos. Dėl šios priežasties ieškovas įsitikinęs, jog 2022 m. sausio 10 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbo sutarties nutraukimo turi būti pakeistas atleidimo pagrindas iš DK 55 straipsnio 1 dalį į DK 59 straipsnio 1 dalį, t. y. nustatant, kad darbo sutartis yra nutraukta darbdavio valia. Ieškovas paaiškino, kad 2022 m. vasario 3 d. įsidarbino UAB „Hegelmann“ tolimųjų reisų vairuotoju ir iškart išvyko į komandiruotę, iš kurios grįžo 2022 m. balandžio 22 d. Ieškovas nurodė, kad Alytaus darbo ginčų komisija 2022 m. gegužės 9 d. sprendimu jo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė 88 Eur netesybų, o 3700 Eur dydžio reikalavimą atmetė. Ieškovas paaiškino, kad DGK priimdama sprendimą vadovavosi atsakovės pateiktais dokumentais apie darbo sutarties nutraukimą, kurie yra neteisingi ir suklastoti. Paaiškino, kad 2022 m. gegužės 19 d., gavęs DGK sprendimą, iš Baltarusijos atvyko į Lietuvą ir kreipėsi į Vilniaus mieste teisines paslaugas teikiantį asmenį, kurio duomenų neprisimena, dėl konsultacijos ir pareiškimo surašymo. Tą pačią dieną išvyko į Baltarusiją, o 2022 m. gegužės 27 d. atvyko į Lietuvą ir išvyko į komandiruotę. Grįžęs iš komandiruotės 2022 m. rugpjūčio 22 d. parašė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, t. y. dėl to, kad jo įsitikinimu, darbdavys suklastojo 2022 m. sausio 7 d. prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, kurio ieškovas iš tikrųjų nepasirašė. Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu, kuris 2023 m. vasario 21 d. buvo nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus rašysenos tyrimą ieškovo parašo klastojimo faktas nebuvo nustatytas. Po ikiteisminio tyrimo nutraukimo atsakovė kreipėsi į Marijampolės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo ieškovo S. A. atžvilgiu pradėjimo BK 236 straipsnio pagrindu. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu baudžiamoje byloje Nr. . (duomenys neskelbtini) ieškovas buvo nuteistas už tai, kad jis įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, tačiau Kauno apygardos teismas 2024 m. birželio 19 d. išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, priėmė naują nuosprendį - ieškovą išteisino, konstatavęs kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog „akivaizdu, kad UAB „TFA Logistic“ sąmoningai suklaidino DGK teigdami, kad S. A. būdamas darbo vietoje 2021 m. gruodžio 13 d. pasirašė prašymą dėl atostogų ir 2022 m. sausio 7 d. prašymą dėl atleidimo <...> Šios liudytojos (I. J.) parodymai taip pat neduoda pagrindo daryti neginčijamą išvadą, kad tuo laiku, kai buvo ruošiami ieškovo atleidimo dokumentai, jis buvo išreiškęs savo valią dėl atleidimo iš darbo UAB „TFA Logistic“(nuosprendžio 28 p.); atsižvelgiant į nurodytus faktinius duomenis, nepaneigta kaltinamojo S. A. versija, kad aptariamų dokumentų pasirašymo metu jis buvo Baltarusijos Respublikoje ir kad būtent tik darbo ginčų komisijoje nagrinėjant jo ieškinį, iš „TFA Logistic“ pateiktų dokumentų sužinojo, kad 2021 m. gruodžio 13 d. jis pasirašė prašymą dėl atostogų ir 2022 m. sausio 7 d. pasirašė prašymą dėl atleidimo, kurio pagrindu nuo 2022 m. sausio 10 d. buvo atleistas iš darbo bei kitus su jo darbu šioje bendrovėje susijusius dokumentus. <...> tokiomis išvadomis nepaneigiamas faktas, kad kaltinime nurodytuose dokumentuose apelianto vardas, pavardė ir jo parašas rašyti paties S. A., tačiau aukščiau aptartų aplinkybių visumos pagrindu iškilusios abejonės dėl šių įrašų atsiradimo laiko bei kitų aplinkybių, neleidžia daryti išvados, kad asmuo padarė jam inkriminuojamą tyčinę nusikalstamą veiką“.

2.       Atsakovė UAB „TFA Logistic“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog 2021 m. birželio 11 d. sudarė su ieškovu darbo sutartį Nr. 158, pagal kurią ieškovas dirbo tarptautinių krovinių vežimo transporto vairuotojo pareigose. Darbo sutartis buvo nutraukta ieškovo prašymu pagal DK 55 straipsnio 1 dalį nuo 2022 m. sausio 10 d. Atsakovė pažymėjo, kad darbo ginčo nagrinėjimo komisijoje metu geranoriškai priskaičiavo papildomą darbo užmokestį ieškovui už darbą švenčių dienomis ir 2022 m. gegužės 5 d. išmokėjo ieškovui 36,22 Eur. DGK visiškai atmetė bet kokius ieškovo reikalavimus dėl 3700 Eur darbo užmokesčio nepriemokos. DGK ieškovo skundą tenkino tik iš dalies pasinaudojusi jos kaip darbo ginčus sprendžiančios institucijos teise savarankiškai savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymų nustatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 418 straipsnis) bei priteisė ieškovui 88 Eur netesybų dėl atsakovės padarytos klaidos kuomet ieškovui buvo neteisingai paskaičiuotas darbo užmokestis už darbą švenčių dienomis. Atsakovė DGK sprendimą įvykdė ir ieškovui 88 Eur netesybas sumokėjo. Paaiškina, kad po ieškovo inicijuoto ikiteisminio tyrimo, kuris 2023 m. vasario 21 d. buvo nutrauktas, atsakovė pati kreipėsi į Kauno apygardos Marijampolės prokuratūrą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieškovo atžvilgiu pagal BK 236 straipsnį. Ieškovas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, tačiau Kauno apygardos teismas 2024 m. birželio 19 d. nuosprendį panaikino ir ieškovą išteisino. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas manydamas, kad buvo neteisėtai atleistas iš darbo, privalėjo kreiptis į DGK atitinkamai per 3 mėnesius arba per 1 mėn. nuo sužinojimo apie pažeidimą. Ieškinyje nurodomas 2022 m. balandžio 6 d. kreipimasis į DGK ir jos 2022 m. gegužės 9 d. priimtas sprendimas buvo dėl visiškai kitokių ieškovo reikalavimų ir jokiais būdais negali būti traktuojamas kaip šio ieškinio reikalavimams taikoma ikiteisminė individualaus darbo ginčo procedūra. Ieškovas savo prašyme DGK nurodė faktines aplinkybes ir reikalavimus, kad jam buvo darbo užmokestis sumokėtas tik viena kartą, kad iš jo darbo užmokesčio už padarytas žalas buvo išskaičiuojama po 0,02 Eur už 1 kilometrą, nors žalos buvo apdraustos bei kad su juo nėra iki šiol tinkamai atsiskaityta, dėl ko prašė DGK išieškoti iš atsakovės 3700 Eur. DGK atitinkamai priėmė sprendimą, kuriuo atmetė šiuos ieškovo reikalavimus. Ieškovas sutiko su jais ir DGK sprendimo neskundė. Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas pareiškė visiškai naują individualaus darbo ginčo reikalavimą pakeisti ieškovo atleidimo pagrindą ir išmokėti su tuo susijusias kompensacijas, dėl kurio ieškovas niekada nesikreipė į DGK, jis niekada nebuvo nagrinėtas DGK ir kuris nėra išvestinis iš DGK jau nagrinėtų reikalavimų. Atsakovės vertinimu, ieškovas be pateisinamos priežasties praleido visus galimo individualaus darbo ginčo nagrinėjimo terminus, įskaitant ir CPK numatytus procesinius terminus, dėl ko teismas priėmė klaidingą rezoliuciją atnaujinti terminą ir ieškinį priimti. Ieškovas ieškinį pateikė praėjus beveik 2,5 metų nuo tariamo individualaus darbo ginčo atsiradimo ir ieškinyje nenurodė jokių termino praleidimą pateisinančių priežasčių. Nurodomos priežastys dėl bylų nagrinėjimo, darbinių komandiruočių ir kita negali būti laikomos pagrįstomis priežastimis atnaujinti praleistą terminą. Atsakovės įsitikinimu, ieškovas visiškai patvirtino savo supratimą, kada ir kokiu pagrindu jis atleidžiamas, t. y. kad nuo 2022 m. sausio 10 d., pasirašydamas atsakovės 2022 m. sausio 10 d. įsakymą Nr. . (duomenys neskelbtini). Iš ieškinio turinio ir pateiktų dokumentų akivaizdu, jog būtent šią dieną ir būtent darbuotojo pareiškimu pagal DK 55 straipsnio 1 dalį ieškovas siekė nutraukti darbo sutartį, nes prašymo pateikimo dieną (2022 m. sausio 7 d.) jau turėjo susitarimą su kitu darbdaviu (UAB „Hegelmann“), buvo pateikęs Migracijos departamentui prašymą dėl darbdavio pakeitimo ir 2022 m. sausio 10 d. gavo teigiamą sprendimą. Tad ieškovo reikalavimas pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą iš DK 55 straipsnio 1 dalies į DK 59 straipsnį nėra pagrįstas jokia logika ir rašytiniais įrodymais. Tai yra tik ieškovo siekis gauti 6 mėn. VDU kompensaciją.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. sausio 30 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies – konstatuoti, kad teismas dėl svarbių priežasčių praleistą vieno mėnesio terminą ieškiniui pareikšti, nustatytą Lietuvos darbo kodekso 231 straipsnio 1 dalyje, atnaujino (rezoliucija) ieškinio priėmimo stadijoje; priteisti ieškovui iš atsakovės 878,27 Eur darbo užmokesčio ir 2634,81 Eur netesybų; pripažinti ieškovo darbo sutarties DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu neteisėtu ir nustatyti, kad ieškovo ir atsakovės sudaryta darbo sutartis nutraukta DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, priteisti ieškovui iš atsakovės 5647,32 Eur vidutinio darbo užmokesčio; kitoje dalyje ieškinio reikalavimų netenkinti ir priteisti ieškovui iš atsakovės 1456 Eur bylinėjimosi išlaidas ir atsakovei iš ieškovo priteisti 773,43 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovės valstybei 206,75 Eur žyminį mokestį.

4.       Pirmosios instancijos teismas dėl termino ieškiniui paduoti nurodė, jog spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, atsižvelgė į ieškovo nurodytas termino praleidimo aplinkybes (atliekami ikiteisminiai tyrimai, darbas susijęs su komandiruotėmis užsienyje, ieškovas gyvena Baltarusijoje), šias aplinkybes vertino kaip svarbias ir ieškinį priėmė, t. y. atnaujino terminą ieškiniui paduoti jo priėmimo metu. Teismas vertino, kad DGK ieškovui ginčijant parašų tikrumą jam buvo pasiūlyta kreiptis į teisėsaugos institucijas, ieškovas taip ir padarė ir taip pat vertino, kad galutinai baudžiamojo proceso veiksmai baigėsi Kauno apygardos teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį ieškovo atžvilgiu, būtent šiame nuosprendyje buvo vertinama visa faktinė situacija dėl dokumentų pasirašymo ir ieškovo valios išreiškimo dėl darbo sutarties nutraukimo. Išteisinamasis nuosprendis priimtas 2024 m. birželio 19 d., o ieškovas ieškinį teismui pateikė 2024 m. liepos 22 d. Teismas nurodė, jog formaliai žiūrint 1 mėn. terminas yra praleistas žymiai, tačiau šiuo atveju buvo būtina vertinti aukščiau ieškovo išdėstytas aplinkybes bei tai, kad baudžiamasis persekiojimas tęsėsi iki pat 2024 m. birželio 19 d.

5.       Teismas pažymėjo, jog DGK sprendime nurodė, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes ieškovui darbo užmokestis buvo mokamas nesilaikant darbo sutartyje numatytos sąlygos – mokėti darbo užmokestį du kartus per mėnesį, ieškovas ginčo nagrinėjimo komisijoje metu nurodė, kad nežinojo kiek gauna dienpinigių, darbo užmokesčio, vadinasi ginčas buvo kilęs ne tik dėl apmokėjimo už nuvažiuotus kilometrus (šį ginčą DGK sprendė), bet ir dėl darbo užmokesčio bei kitų reikalavimų, kadangi DGK sprendimu priteisė netesybas. Teismas nurodė sutinkantis, kad ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą formuluodamas daugiau reikalavimų nei kad komisijoje, tačiau remdamasis kasacinio teismo praktika pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tais atvejais kai pateikiami patikslinti, modifikuoti, lyginant su nagrinėtais darbo ginčų komisijoje, reikalavimai, nekeičiant reikalavimų esmės, pakartotinis jų sprendimas darbo ginčų komisijoje neprivalomas ir CPK 412 straipsnio 1 dalyje nurodytos pasekmės netaikomos. Kitoks aiškinimas neatitiktų CPK 7 straipsnyje bei DK 214 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, apsunkintų procesą, prailgintų bylinėjimosi trukmę ir negarantuotų operatyvaus, galimai pažeistų teisių gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje e3K-3-243-248/2020). Teismas vertino, kad nors DGK nebuvo pateiktas reikalavimas pripažinti darbo sutarties nutraukimą DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu neteisėtu ir pakeisti, kad sutartis nutraukta DK 59 straipsnio pagrindu, šis reikalavimas pareikštas teisme ir jis yra išvestinis bei susijęs su ieškovo reikalavimais DGK, todėl yra nagrinėtinas teisme, nes dėl šio reikalavimo pakartotinis kreipimasis į DGK būtų perteklinis.

6.       Pasisakydamas dėl darbo užmokesčio priteisimo pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ginčo šalys buvo susitarę, kad darbo užmokestis bus mokamas du kartus per mėnesį ir jo dydis 1060 Eur. Aplinkybė, kad ieškovas 2021 m. gruodžio mėn. ir 2022 m. sausio mėn. nevyko į tarnybines komandiruotes nereiškia, kad ieškovas nedirbo ir atsakovė šios aplinkybes nepaneigė, kaip ir nepaneigė ieškovo teiginių, kad jam kai nereikia vykti į komandiruotes, leidžiama išvykti į namus. Neapmokamos atostogos ieškovui buvo suteiktos nuo 2021 m. lapkričio 23 d. iki 2021 m. gruodžio 10 d. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, kad yra pagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti darbo užmokestį už 15 d. d. 2021 m. gruodžio mėn. Teismas nurodė, kad 2021 m. gruodžio mėn. buvo 22 d. d., todėl už 1 d. d. priklauso 48,18 Eur, o už 15 d. d. priklausė 722,73 Eur darbo užmokesčio, už 2022 m. sausio mėn. 1 d. d. ieškovui priklausė 50,48 Eur, nes buvo 21 d. d., tokiu būdu už 4 d. d. priklausė 201,92 Eur (50,48 x 4), viso 924,65 Eur. Teismas pažymėjo, kad iš šios sumos atėmus išmokėtą sumą 46,38 Eur ieškovui turi būti priteista 878,27 Eur neišmokėto darbo užmokesčio. Taip pat spręsdamas netesybų klausimą teismas pažymėjo, kad ieškovo VDU yra 941,22 Eur, uždelsta atsiskaityti suma – 878,27 Eur, t. y. mažesnė nei vidutinis darbo užmokestis ir teismo vertinimu ši suma yra reikšminga nustatant netesybų dydį. Teismas sprendė, kad nors atleidimo iš darbo dieną darbdavys su darbuotoju pilnai neatsiskaitė ir dėl to ieškovas patyrė nepatogumus (nuostolius), nustačius, kad darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoju ir nenustačius darbuotojo kaltės netesybas priteisė. Tačiau įvertinęs, kad nesumokėta darbuotojui suma yra mažesnė nei prašomos priteisti netesybos, teismas priteistinas netesybas, t. y. 5269,62 Eur (878,27 x 6) sumažino iki 2634,81 Eur.

7.       Teismas iš Kauno apygardos teismo išteisinamojo nuosprendžio nustatė, kad nors darbdavio pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodoma, kad ieškovas 2021 m. gruodžio 13 d. ir 2022 m. sausio 7 d. buvo darbo vietoje (Marijampolėje), pateiktas Valstybės sienos apsaugos tarnybos asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos sieną, sąrašas patvirtina, kad ieškovas nuo 2021 m. lapkričio 23 d. iki 2022 m. sausio 4 d. ir nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2022 m. vasario 2 d. buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Atsakovė neįrodė, kad ieškovas prašymą atleisti iš darbo kaip ir prašymą dėl atostogų 2021 m. gruodžio 13 d. teikė kitu būdu, pavyzdžiui elektroniniu paštu. Ieškovas yra kitos valstybės pilietis ir duomenų, jog jis suprantą lietuvių kalbą (skaito, rašo ar kalba) byloje nėra, dalis teiktų dokumentų yra surašyti lietuvių kalba, dalis rusų kalba, prašymas atleisti iš darbo yra spausdintas rusų kalba, tačiau net ir vertinant, jog parašas jame ieškovo, to nepakanka išvadai, kad jis surašytas ir pasirašytas ieškovo 2022 m. sausio 7 d. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė, jog minėtas prašymas dėl atleidimo iš darbo DK 55 straipsnio prasme neatitinka tikrosios ieškovo valios, todėl sprendė, kad atsakovė darbo sutartį DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu nutraukė neteisėtai. Teismas atitinkamai tenkino ieškovo reikalavimą ir pripažino, kad darbo santykiai tarp šalių pasibaigė DK 59 straipsnio pagrindu, dėl ko ieškovui iš atsakovės priteisė vidutinį darbo užmokestį už 6 mėn. (941,22 x 6 = 5647,32 Eur).

8.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į procesinę bylos baigtį, atitinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Ieškovas S. A. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. sprendimo rezoliucinę dalį, ją išdėstant taip: priteisti ieškovui S. A. 878,27 Eur darbo užmokesčio ir 5334,30 Eur netesybų iš atsakovės UAB „TFA Logistic“ ir priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas nurodo, kad iš dalies sutinka su skundžiamu sprendimu, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistinų netesybų dydį. Paaiškina, kad teismas padarė išvadą, jog ieškovas DK 55 straipsnio pagrindu iš darbo atleistas neteisėtai ir nustatė DK 59 straipsnyje numatytą atleidimo pagrindą. Teismas nustatė, kad atsakovė sąmoningai darbo ginčo nagrinėjimo metu teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad darbo sutartis nutraukta ieškovui prašant, nuslėpė nuo DGK informaciją apie prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo aplinkybes. Atleidžiant darbuotoją darbdavė nesumokėjo jam 878,27 Eur darbo užmokesčio, nors darbo ginčo nagrinėjimo metu pateikė duomenis apie 46,38 Eur neišmokėtą darbo užmokestį. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika dėl netesybų mažinimo, vadovavosi praktika, susiformavusia iki naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo. Šiuo metu darbuotojų teisių pažeidimas, įstatymų ignoravimas ir kiti atsakovės kryptingi nesąžiningi veiksmai negali būti toleruojami, ir dėl to DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytos netesybos negali būti mažinamos. Dėl šios priežasties skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl netesybų turi būti pakeista, priteisiant ieškovui iš atsakovės 5334,30 Eur netesybų. Apeliantas papildomai pažymi, kad atsakovės materialinė padėtis yra itin gera, įmonės pelnas 2022-2023 m. išaugo dvigubai.

10.       Atsakovė UAB „TFA Logistic“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo teismo netenkinti ieškovo apeliacinio skundo ir palikti nepakeistą skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimai atmesti, taip pat tenkinti atsakovės apeliacinį skundą ir priteisti iš ieškovo atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, jog ieškovo prašymu jam buvo suteiktos atostogos nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 10 d. bei nuo 2021 m. gruodžio 14 d. iki 2022 m. sausio 7 d. Todėl nesuprantama, kaip ieškovas būdamas ne darbe galėjo dirbti ir už tai jam turėjo būti skaičiuojamas bei mokamas darbo užmokestis. Ieškovas dirbdamas tarptautinių krovinių vežimo transporto vairuotoju sutartą darbo užmokestį gali gauti tik būdamas darbdavio buveinėje arba kai darbdavio pavedimu yra išvykęs į komandiruotę. Teismas nevertino, kad ieškovas nedirbo ir nebuvo išvykęs aptartu laiku į komandiruotę. Tuo atveju, jeigu skundžiamas sprendimas liktų nepakeistas, atsakovės vertinimu, turėtų būti paliktas galioti teismo sprendimas, kuriuo teismas sumažino priteistinų netesybų dydį iki 2634,81 Eur. Pažymi, jog teismas privalo įvertinti darbdaviui taikytinos sankcijos dydį šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo aspektais, todėl paneigiami ieškovo apeliacinio skundo argumentai, nes svarbu užtikrinti, kad darbo santykių šalys nepraturtėtų kitos santykių šalies sąskaita. Minimali galimų netesybų suma 5269,62 Eur net šešis kartus viršytų tariamai neišmokėto darbo užmokesčio dydį ir būtų baudinio pobūdžio poveikio priemonė atsakovei, siekiant iš jos neteisėtai pasipelnyti.

11.       Atsakovė UAB „TFA Logistic“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovo ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei perskirstyti šalių bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, jog:

11.1.                      Alytaus darbo ginčų komisija 2022 m. gegužės 9 d. sprendime visiškai atmetė ieškovo reikalavimus dėl tariamai neišmokėto 3700 Eur darbo užmokesčio ir ieškovas šio DGK sprendimo neskundė. Pažymi, kad ieškovo ieškinio reikalavimai, teikti teismui, buvo visiškai nauji ir iki tol atsakovei, kaip darbdaviui nereikšti, ir be kita ko, ieškovas ieškiniu jau nebereikalavo priteisti 3700 Eur darbo užmokesčio, nors toks reikalavimas buvo sprendžiamas DGK. Apeliantės įsitikinimu, teismas klaidingai vertino ieškovo pateiktas tariamai svarbias termino praleidimo aplinkybes ir patį ieškinio pateikimo pagrindą, terminus ir sąlygas. Nurodo, jog teismas 2024 m. liepos 23 d. rezoliucija ieškinį priėmė, nors neturėjo jokių duomenų apie tai, su kokiais reikalavimais ieškovas kreipėsi į DGK. Akcentuoja, kad teismas tik 2024 m. spalio 24 d. paprašė komisijos pateikti 2022 m. balandžio 6 d. kilusio ginčo dokumentus, kuriuos komisija pateikė 2024 m. spalio 25 d., o teismas galutine rezoliucija, po ieškovo pateiktų dokumentų vertimo į lietuvių kalbą, juos priėmė tik 2024 m. gruodžio 17 d. rezoliucija. Teismas, nors pagrįstai rėmėsi DK 231 straipsnio reglamentavimu, padarė klaidingą išvadą, kad atsakovė ir ieškovas turi tęstinį, nuo 2022 m. balandžio 6 d. tebevykstantį darbo ginčą. Vertina, kad baudžiamasis procesas šiuo atveju apskritai svarbus tik tiek, kiek šiame procese neginčijamai buvo įrodyta, kad visus su darbo santykiais susijusius dokumentus pasirašė pats ieškovas savo ranka ir fiziniu parašu.

11.2.                      Atsakovės įsitikinimu, net ir laikant, kad ieškovo DGK inicijuotas ginčas 2022 m. balandžio 6 d., kuris baigėsi DGK 2022 m. gegužės 9 d. priėmus sprendimą, yra susijęs su ieškovo 2024 m. liepos 19 d. pateiktu ieškiniu teismui, bet kokiu atveju ieškovas pareiškė ieškinį praėjus 2 metams 2 mėnesiams ir 10 dienų nuo DGK sprendimo paskelbimo, tad apskundimo terminas (1 mėn.) yra žymiai praleistas. Teismas nepagrįstai vertino, kad visas procesas yra tęstinis, ir kad ieškovo teisė teikti ieškinį atsirado po Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 19 d. išteisinamojo nuosprendžio paskelbimo. Teismas taip pat nepagrįstai vertino, kad ieškovo nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, todėl apibendrinant teismas visiškai nepagrįstai ieškinį priėmė ir be pagrindo nagrinėjo bylą iš esmės.

11.3.                      Atsakovė kaip ir ankstesniuose procesiniuose dokumentuose pakartotinai pažymi, kad ieškovo ieškinio reikalavimai yra visiškai netapatūs nagrinėtiems darbo ginčų komisijoje. Skirtingai nei sprendė teismas, ieškinio reikalavimai, t. y. darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimas ir kiti, negali būti laikomi išvestiniais ir tęstinio pobūdžio reikalavimais, dėl kurių nebuvo sprendžiama DGK, nes nebuvo tokių reikalavimų. Remdamasi kasacinio teismo praktika atsakovė pažymi, jog DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėn. terminas yra procedūrinis, kuriam tiek, kiek procedūrinių terminų taikymo nereglamentuoja DK normos, pagal įstatymo analogiją taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus DK ir kitų įstatymų nustatytas išimtis (DK 4, 5 straipsniai, 16 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 3 straipsnio 7 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020). Atsakovės įsitikinimu, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas nesilaikė nei išankstinės individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo tvarkos, nei prašė DGK atnaujinti praleistą terminą, nei teikė teismui realius argumentus, kurių pagrindu teismas galėjo priimti ieškinį. Pakartotinai pažymi, kad ieškinys pateiktas praėjus daugiau kaip 2 metams nuo DGK sprendimo priėmimo ir nepagrįstai ilgą delsimą bei termino praleidimą pateisinančių priežasčių ieškovas nenurodė.

11.4.                      Skundžiamame teismo sprendime padaryta klaidinga išvada, kad ieškovas, net ir būdamas namie, dirbo, ir dėl to jam turi būti išmokėtas už tas dienas priklausantis darbo užmokestis. Į bylą pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad ieškovas 2021 m. gruodžio mėn. dirbo vieną darbo dieną (2021 m. gruodžio 13 d.), o 2022 m. sausio mėn. – vieną valandą (2022 m. sausio 7 d.), nes jo paties prašymu jam buvo suteiktos atostogos nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 10 d. bei nuo 2021 m. gruodžio 14 d. iki 2022 m. sausio 7 d. Ieškovas turi teisę gauti sutartą darbo užmokestį tik tuo metu, kai atvyksta į darbdavio buveinę ir joje atlieka tiesioginio vadovo nurodytas darbines funkcijas arba kai darbdavio pavedimu yra komandiruotėje. Trumpai pasisakydama dėl priteistų netesybų apeliantė nurodo, jog yra sumokėjusi visą ieškovui priklausantį darbo užmokestį bei kitas išmokas, jokio kito neišmokėto darbo užmokesčio ieškovui nėra ir teismas priteisdamas darbo užmokesčio nepriemoką nesivadovavo byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

11.5.                      Atsakovė nurodo, jog ieškovas siekė savo, kaip darbuotojo iniciatyva nutraukti darbo santykius būtent DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu ir konkrečiai 2022 m. sausio 10 d., nes prašymo pateikimo dieną (2022 m. sausio 7 d.) jau turėjo susitarimą su kitu darbdaviu UAB „Hegelmann“. Kad ieškovas jau buvo priėmęs sprendimą išeiti iš darbo tik laukė tinkamo momento tą padaryti bei Migracijos departamento išvados, ieškovas patvirtino 2025 m. sausio 9 d. vykusio posėdžio metu (2025 m. sausio 9 d. teismo posėdžio garso įrašo 1:44:16 – 1:45:47). Darbuotojas tinkamai išreiškė savo valią nutraukti darbo santykius, fiziniu parašu patvirtino prašymą su konkrečia pageidaujamo atleidimo data. Šioje vietoje pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų savo inciatyva vertindamas, ar buvo ieškovo valia nutraukti darbo santykius ar ne. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu tik išreiškė abejonę, kad galimai 2022 m. sausio 7 d. prašymas nutraukti darbo santykius su atsakove pagal DK 55 straipsnio 1 dalį buvo pasirašytas ne prašyme datuotą dieną, o kitą dieną. Iš esmės vienintelis ieškovo argumentas dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo yra tas, kad ieškovas buvo ne Lietuvoje. Šiuo atveju teismas netinkamai atliko byloje esančių įrodymų tyrimą ir nepagrįstai konstatavo, kad prašymas surašytas ieškovui nesant Lietuvoje arba ne tuo laiku, kada šis prašymas datuotas, kas neva patvirtina ieškovo valios nebuvimą.

11.6.                      Atsakovė nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, jog ieškovas teikdamas DGK prašymą nenurodė, kad 2022 m. sausio 7 d. prašymas atleisti iš darbo neatitinka jo valios, o tik nurodė, kad darbo santykiai yra pasibaigę ir jis reikalauja tik tariamai neišmokėto 3700 Eur darbo užmokesčio. Todėl ieškovas tinkamai išreiškė savo valią dėl darbo santykių nutraukimo, o teismas nepagrįstai nustatė, kad DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškovas atleistas neteisėtai ir perkvalifikavo atleidimą DK 59 straipsnio pagrindu.

12.       Ieškovas S. A. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog:

12.1.                      Pagal DK 231 straipsnio 1 dalį, CPK 78 straipsnio 1 dalį ir kasacinio teismo praktiką, jis turėjo pareigą pateikti teismui patikimus duomenis, iš kurių būtų matyti, kad jis terminą ieškiniui paduoti praleido dėl objektyvių priežasčių, kad toks delsimas nebuvo jo piktnaudžiavimo pasekmė. Kaip matyti, iš bylos medžiagos, ieškovas bylos nagrinėjimo metu pakankamai aiškiai išdėstė savo argumentus dėl termino praleidimo. Ieškovo nuomone jis DGK pateikė pakankamai svarius argumentus, kodėl negalėjo būti atleistas iš UAB „TFA Logistic“, nes prašymo pateikimo dieną jis nebuvo Lietuvoje. Be to, pačiame DGK sprendime nurodyta, kad komisija parašų tikrumo neatlieka, o ieškovas nesutikdamas su parašų ir kitų dokumentų tikrumu gali kreiptis į teisėsaugos organus. Ieškovas taip pat pateikė teismui įrodymus, jog vadovaudamasis DGK rekomendacija iniciavo prokuratūroje ikiteisminį tyrimą ir nors jis formaliais pagrindais 2023 m. vasario 21 d. buvo nutrauktas, ieškovas pateikė jo aktyvius veiksmus pagrindžiančius įrodymus, kad nutarimą skundė ir etc.

12.2.                      Be kita ko, ieškovas 2025 m. vasario 10 d. kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, kas įrodo, kad ieškovas aktyviai siekia išsiaiškinti 2021 m. gruodžio 13 d. ir 2022 m. sausio 7 d. prašymų sukūrimo aplinkybes. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu UAB „TFA Logistic“ administracijos darbuotojai, tame tarpe ir įmonės direktorius, būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių darbo laiko apskaitos žiniaraštyje buvo nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 13 d. ir 2022 m. sausio 7 d. buvo darbe; kokiu būdu darbuotojas išreiškė savo valią nutraukti darbo sutartį; kada buvo sukurti ir pasirašyti 2021 m. gruodžio 13 d. prašymas dėl neapmokamų atostogų ir 2022 m. sausio 7 d. prašymas dėl darbo sutarties nutraukimo; dėl kokių priežasčių po darbo sutarties nutraukimo UAB „TFA Logistic“ direktorius kvietė ieškovą į darbą. Ieškovo įsitikinimu, būtent atsakovės nesąžiningi veiksmai sukliudė DGK priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tad galima laikyti, kad po baudžiamojo proceso pabaigos paaiškėjusios naujos aplinkybės, susijusios su DGK suklaidinimu, nebuvo žinomos ieškovui ir DGK ginčo nagrinėjimo metu. Pažymi, jog darbo santykiuose bylos atnaujinimo proceso nėra, todėl teikdamas ieškinį po 2 metų ieškovas galėjo remtis tik praleisto termino atnaujinimo institutu. Ieškovo įsitikinimu, būtent atsakovė yra kalta dėl to, kad jis praleido terminą kreiptis į teismą ir teismas ištaisydamas šią neteisybę apgynė darbuotojo interesus.

12.3.                      Ieškovas laikosi pozicijos, jog jis tik patikslino reikalavimus, o reikalavimas dėl atleidimo pagrindo pakeitimo yra išvestinis, nes būtinumas tikslinti reikalavimus ir išvestinis reikalavimas atsirado po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo ir naujų aplinkybių paaiškėjimo. Remdamasis kasacinio teismo praktika ieškovas pažymi, jog teisme turėtų būti priimami ir nagrinėjami ir tokie reikalavimai, kurie, nors ir nebuvo nagrinėti darbo ginčų komisijoje, tačiau yra išvestiniai iš pagrindinio, nagrinėto darbo ginčų komisijoje, neatsiejamai su juo susiję, galintys turėti įtakos reikalavimo, dėl kurio laikytasi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, tenkinimo apimčiai. Ieškovas įsitikinęs, kad DGK žinant visas aplinkybes, būtų buvęs priimtas visiškai kitas sprendimas, nes atsakovė nepaneigė aplinkybės, jog aukščiau nurodytų prašymų pasirašymo dienomis ieškovo nebuvo Lietuvoje, tai patvirtinta ir Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 19 d. išteisinamajame nuosprendyje.

12.4.                      Migracijos departamento leidimas pakeisti darbdavį yra procedūrinis klausimas, kuris suteikia užsienio šalies piliečiui per įstatymo numatytą terminą pakeisti darbdavį. Tačiau tai nereiškia, kad užsienio šalies pilietis, kuris gavo tokį leidimą, privalo pakeisti darbdavį. Šis sprendimas nėra darbuotojo valią nutraukti darbo sutartį su UAB „TFA Logistic“ patvirtinantis dokumentas. Iš kitos pusės, reiškiant valią nutraukti darbo sutartį, darbo sutarties šalys (darbuotojas ir darbdavys) turi suderinti klausimą dėl atleidimo datos. Iš DK 55 straipsnio matyti, kad darbdaviui suteikta teisė perkelti darbo sutarties terminą iki 20 dienų. Atsakovė bent apeliaciniame skunde galėjo atskleisti paslaptį, kaip 2022 m. sausio 10 d. sužinojusi apie darbuotojo ketinimą pakeisti darbdavį, įsitikino, kad tai atitinka darbuotojo valią nutraukti darbo santykius būtent nuo 2022 m. sausio 10 d., ne nuo kitos datos. Taip pat, nors apeliaciniame skunde atsakovė galėjo atskleisti visas aplinkybes, susijusias su 2021 m. gruodžio 13 d. prašymo ir 2022 m. sausio 7 d. prašymo pasirašymu, kada darbuotojas pasirašė nurodytus dokumentus, kodėl nurodytomis dienomis darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, kad darbuotojas buvo darbe, nors jis buvo užsienyje. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ieškovas viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad 2022 m. sausio 7 d. prašymo pasirašymo dieną nebuvo Lietuvoje. Darbdavė nepateikė informacijos, kad tinkamai laikėsi DK aptartos atleidimo iš darbo procedūros, terminų, nepaaiškino, iš kur sužinojo apie darbuotojo ketinimus keisti darbovietę jam nesant Lietuvoje ir kada bei kaip buvo informuota Sodra apie darbuotojo atleidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

13.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

14.       Nagrinėjamoje darbo byloje yra sprendžiamas ginčas pagal darbuotojo ieškinį dėl darbo užmokesčio įsiskolinimo priteisimo ir darbo sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo.

15.       Pateiktu ieškiniu ieškovas S. A. prašė pakeisti jo atleidimo iš darbo pagrindą iš DK 55 straipsnio 1 dalyje numatyto  į pagrindą, numatytą DK 59 straipsnio 1 dalyje, priteisti 6360 Eur išeitinę išmoką pagal DK 59 straipsnio nuostatas, priteisti 889,05 Eur nesumokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 11 d. iki 2022 m. sausio 10 d. ir 5334,30 Eur netesybų pagal DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas už pavėluotą atsiskaitymą.

16.       Teisėjų kolegija, visų pirma, sutinka su atsakovės UAB „TFA Logistic“ argumentais, kad ieškovo teismui pareikšti reikalavimai labai skiriasi nuo tų, kurie buvo išnagrinėti privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ir dėl kurių Alytaus darbo ginčų komisija 2022 m. gegužės 9 d. priėmė sprendimą darbo byloje Nr. . (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. 1. b. l. 7-13).

17.       Alytaus darbo ginčų komisijos ikiteismine tvarka išnagrinėtoje darbo byloje ieškovas prašė priteisti 3700 Eur su darbo santykiais susijusios skolos, tiksliai nenurodydamas, už kurį mėnesį ar laikotarpį neišmokėta ši suma, bet nurodydamas, kad skola susidarė dėl to, kad darbdavė nevykdė žodinio susitarimo mokėti jam 21 ct už nuvažiuotą kilometrą ir kad ši skola susidarė per paskutinę komandiruotę, kuri truko nuo 2021 m. spalio 30 d. iki 2021 m. lapkričio 22 d. (e. bylos t. 2, b. l. 124-127).

18.       Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad tais atvejais, kai teisme pateikiami šiek tiek patikslinti, modifikuoti, lyginant su nagrinėtais darbo ginčų komisijoje, reikalavimai, nekeičiant reikalavimų esmės, pakartotinis jų sprendimas darbo ginčų komisijoje neprivalomas ir atitinkamai CPK 412 straipsnyje nurodytos pasekmės netaikomos. Kitoks aiškinimas neatitiktų CPK 7 straipsnyje bei DK 214 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, apsunkintų procesą, pailgintų bylinėjimosi trukmę ir negarantuotų operatyvaus galimai pažeistų teisių gynimo bei greitesnės teisinės taikos atkūrimo (CPK 2 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-248/2019, 65 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisme turėtų būti priimami ir nagrinėjami ir tokie reikalavimai, kurie, nors ir nebuvo nagrinėti darbo ginčų komisijoje, tačiau yra išvestiniai iš pagrindinio, nagrinėto darbo ginčų komisijoje, neatsiejamai su juo susiję, galintys turėti įtakos, reikalavimo, dėl kurio laikytasi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, tenkinimo apimčiai. Vis dėlto tais atvejais, kai teisme reiškiami darbo ginčų komisijoje nenagrinėti reikalavimai, galintys būti savarankišku individualaus darbo ginčo dėl teisės (DK 213 straipsnio 3 dalis) dalyku, nesantys susiję su išnagrinėtais taip glaudžiai, kad vienų jų išsprendimas turėtų įtakos ir kitų rezultatui, dėl galimybės nagrinėti tokius reikalavimus teisme spręstina pagal DK 216 ir 220 straipsniuose numatytas taisykles, reikalaujančias, kad šalys būtų pasinaudojusios privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, nepaisant to, kad ginčas kilęs tarp tų pačių šalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020, 51-53 pastraipas).

19.       Teisėjų kolegija, pritardama atsakovei, vertina, kad su Alytaus darbo ginčų komisijos darbo byloje Nr. . (duomenys neskelbtini) išnagrinėtais ieškovo ieškinio reikalavimais netiesiogiai yra susijęs tik ieškovo reikalavimas priteisti 889,05 Eur nesumokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 11 d. iki 2022 m. sausio 10 d. ir 5334,30 Eur netesybų pagal DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas, tuo tarpu reikalavimas pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą (pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu) ir taikyti su tuo susijusias teisines pasekmes, yra pernelyg nutolęs nuo ikiteismine tvarka išnagrinėto darbo ginčo, t. y. šis reikalavimas neturi tarpusavio ryšio ir įtakos ikiteismine tvarka išnagrinėto reikalavimo rezultatui. Alytaus darbo ginčų komisijos išnagrinėtoje darbo byloje nebuvo sprendžiama dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo ar pagrįstumo, nebuvo tiriamos šiam klausimui reikšmingos faktinės aplinkybės, ir tokios aplinkybės objektyviai vertinant, neįtakoja ieškovo reikalavimų dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo. Dėl to, apeliantė UAB „TFA Logistic“ pagrįstai teigia, kad šis reikalavimas nebuvo išnagrinėtas privaloma ikiteismine tvarka ir negali būti priimtas nagrinėti tiesiogiai teisme, netaikant privalomos ikiteisminės tvarkos, kaip glaudžiai susijęs ar išvestinis reikalavimas. Be to, šiuo atveju nėra nustatyta ir jokių kitų Darbo kodekse ar kituose įstatymuose numatytų išimčių, kurios leistų ieškovui pareikšti ieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu tiesiogiai teisme, nesilaikant privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos (įskaitant DK 105 str. 2 d., DK 220 str. 3 d. ar kt. išimtis). Teismas atkreipia dėmesį kad šis ieškinio reikalavimas negalėjo būti priimtas ir pagal CPK 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad jeigu byloje sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Šiuo atveju kitų ieškinio reikalavimų priėmimui toje pačioje byloje nebuvo pagrindo (žr. šios nutarties 23-24 pastraipas).

20.       Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesines normas ir be pagrindo priėmė nagrinėti ieškinio reikalavimą, kuriam taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Nagrinėjamu atveju yra aišku, kad ieškovas yra praleidę DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su nurodytu reikalavimu pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu. Nepaisant to, šio procedūrinio termino praleidimas nereiškia, kad ieškovas nebegali pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, kadangi šis terminas nėra naikinamas ir gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jei komisija pripažintų termino praleidimo priežastis svarbiomis (DK 220 str. 2 d.). Teisėjų kolegija visiškai sutinka su atsakovės UAB „TFA Logistic“ argumentais, kad šiuo atveju negali būti laikoma, kad termino atnaujinimo klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė ir jį pagrįstai atnaujino priimdamas rezoliuciją. Šio procedūrinio termino atnaujinimo klausimas yra priskirtas darbo ginčų komisijos prerogatyvai, ir nėra nustatyta, kad teismas galėtų pats spręsti šį klausimą ar peržiūrėti darbo ginčų komisijos sprendimą dėl termino (DK 231 str. 4 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog DK 220 straipsnio 1 dalyje, DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai (trijų mėnesių ar atitinkamu atveju vieno mėnesio terminas kreiptis į DGK; vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą, nesutinkant su DGK sprendimu) nėra ieškinio senaties terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 35 punktas). DK 220 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Šiuo atveju, kaip minėta, ieškovas su prašymu atnaujinti terminą į darbo ginčų komisiją nesikreipė ir komisija tokio prašymo nenagrinėjo, tačiau tai nėra kliūtis ieškovui pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka.

21.       Dėl nurodytų priežasčių teismo sprendimas dėl ieškovo reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir taikyti su tuo susijusias teisines pasekmes panaikinamas ir ieškinys dėl šių reikalavimų paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 1 p.). Ieškovui išaiškinama, kad dėl šių reikalavimų jis gali kreiptis į atitinkamą teritorinę darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos.

22.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas prašydamas teismo peržiūrėti Alytaus darbo ginčų komisijos išnagrinėtą darbo ginčą ir jį išspręsti iš esmės, yra reikšmingai praleidęs DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą, kuris taikomas ieškiniui pareikšti, jei pareiškėjas nesutinka su darbo ginčų komisijos priimtu sprendimu ir pageidauja, kad darbo ginčas būtų iš esmės išnagrinėtas teisme. DK 231 straipsnio 1 dalyje numatyto termino atnaujinimo klausimo nagrinėjimas yra priskirtas teismo kompetencijai. Tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje, konstatuoja, kad teismas netinkamai vertino ieškovo nurodytas termino praleidimo priežastis ir šį terminą atnaujino nesant įstatyme numatytų pagrindų. Byloje nustatyta, kad ieškovas S. A. nesutikdamas su Alytaus darbo ginčų komisijos 2022 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį teismui pateikė tik 2024 m. liepos 19 d., nors terminas baigėsi 2022 m. birželio 9 d. t. y. praleidęs terminą daugiau kaip 2 metus. Ieškovas nurodė, kad terminą praleido, nes nuo 2022 m. vasario 3 d. įsidarbino pas kitą darbdavį ir periodiškai išvykdavo į ilgalaikes komandiruotes, taip pat tai, kad 2022 m. rugpjūčio 22 d. jis kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo prieš darbdavį pradėjimo, o po to, darbdavės iniciatyva jo atžvilgiu buvo pradėta baudžiamoji byla, kuri baigėsi 2024 m. birželio 19 d. išteisinamuoju nuosprendžiu. Byloje pagal ieškovo asmens dokumente esančias vizas nustatyta, kad Alytaus darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimui nustatyto termino eigos ir šio termino pabaigos metu ieškovas buvo komandiruotėje užsienyje (e. bylos t. 1, b. l. 101-104), t. y. ieškovas buvo komandiruotėje laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 28 d. iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. Tačiau įvertinus tai, kad komandiruotė yra įprasta ieškovo darbo forma, ši aplinkybė savaime neįrodo, jog būdamas komandiruotėje ieškovas objektyviai negalėjo pasinaudoti efektyvia savo teisių gynyba. Byloje nustatyta, kad komandiruotė paprastai netrukdo ieškovui tvarkyti savo reikalus, įskaitant ir tai, kad būtent būdamas komandiruotėje užsienyje 2022 m. balandžio 6 d. ieškovas pas pateikė pareiškimą darbo ginčų komisijai (žr. vizos, e. bylos t. 1, b. l. 50 ir pareiškimas DGK t. 2, b. l. 124) ir be to, pareiškime pažymėjo, kad jis gali prisiderinti ir atvykti į DGK posėdžius, kai bus nagrinėjama byla. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo elgesys ir kitos ieškovo nurodytos aplinkybės dėl jo pasirinkto teisių gynybos būdo, t. y. kad jis 2022 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, bet neteikė ieškinio teismui, taip pat nepateisina tokio elgesio ir nepagrindžia objektyvių priežasčių, kurios jam būtų kliudžiusios pateikti ieškinį dėl Alytaus darbo ginčų komisijos 2022 m. gegužės 9 d. sprendimo. Aiškiai nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad tokios priežastys išnyko jam gavus 2024 m. birželio 19 d. išteisinamąjį nuosprendį, nes šiame nuosprendyje nėra konstatuota jokių prejudiciškai reikšmingų faktų, susijusių su Alytaus darbo ginčų komisijos darbo byloje Nr. . (duomenys neskelbtini) išnagrinėtu darbo ginču ar kitomis aplinkybėmis, kurios būtų ribojusios ieškovo laisvą valią. Ieškovas, kaip minėta, kreipėsi tik po 2 metų, nors per šį laikotarpį ieškovas nesusidūrė su konkrečiomis kliūtimis, kurios bendrai būtų kliudžiusios jam realizuoti savo teises, įskaitant galimybę teikti pareiškimus ir skundus baudžiamajame procese. Kitos aplinkybės taip pat rodo, kad pareiškėjas savo teisių realizavimu rūpestingai nesinaudojo ir tai iš esmės nulėmė termino praleidimą, t. y. pats ieškovas procesiniuose dokumentuose teigia, kad 2022 m. gegužės pabaigoje dar prieš išvykdamas į komandiruotę jis kreipėsi į teisininką ir užsakė procesinių dokumentų parengimą darbo ginčui, bet paskui nesidomėjo, ar procesiniai dokumentai buvo parengti ir to teisininko vardo neprisimena.

23.       Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog ieškovas terminą praleido dėl svarbių priežasčių, o ne dėl savo valia laisvai pasirinkto elgesio. Teismas, nenustatęs svarbių priežasčių praleisto terminui atnaujinimui, taip pat turėjo atsisakyti priimti ieškovo ieškinį, kuriuo buvo prašoma išspręsti iš esmės Alytaus darbo ginčų komisijos 2022 m. gegužės 9 d. sprendimu pasibaigusį darbo ginčą, kaip nenagrinėtiną teisme pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Sutinkamai su kasacinio teismo praktika,  DK 231 straipsnyje numatyto procesinio termino praleidimas sukelia būtent tokias teisines pasekmes, t. y. nutraukia galimybę pateikti ieškinį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020 yra išaiškinta, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas pareikšti ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme yra procesinis terminas. Šis terminas skirtas darbo ginčo šaliai, nesutinkančiai su DGK sprendimu, taip pat DGK priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, pareikšti ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Jis siejamas su veiksmų atlikimu teisme. Aptariamas terminas yra universalus ir nėra siejamas su konkretaus materialiojo teisinio reikalavimo rūšimi. Aplinkybė, kad individualus darbo ginčas dėl teisės, išnagrinėtas DGK, yra perkeliamas nagrinėti į teismą, neturi įtakos pareikšto materialiojo teisinio reikalavimo rūšiai. Aptariamo termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą, o lemia teisės atlikti procesinį veiksmą – pateikti teismui ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo – išnykimą, t. y. asmens procesinė subjektinė teisė pasibaigia. Dėl to konstatuotina, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra procesinis terminas (DK 5, 16 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo. Procesinius terminus teismas taiko ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo šalių valios.

24.       Pasibaigus procesiniam terminui ir teismui jo neatnaujinus, teisė atlikti procesinį veiksmą išnyko, todėl teismas turėjo ieškinį atsisakyti priimti ieškinio reikalavimus dėl darbo užmokesčio nepriemokos ir netesybų priteisimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtinus teisme civilinio proceso tvarka. Šiuo metu konstatavus tokias aplinkybes pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla dėl ieškovo reikalavimų išspręsti iš esmės Alytaus darbo ginčų komisijos 2022 m. gegužės 9 d. sprendimu pasibaigusį darbo ginčą (įskaitant reikalavimus priteisti darbo užmokesčio nepriemoką ir su tuo susijusias netesybas) nutraukiama (CPK 293 str. 1 d. 1 p.).

25.       Pažymėtina, kad šis procesinis sprendimas reiškia, kad dėl išnagrinėto darbo ginčo esmės lieka galioti Alytaus darbo ginčų komisijos 2022 m. gegužės 9 d. sprendimas, priimtas darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

26.       Atsižvelgiant į nustatytus pagrindus, kliudančius tolimesniam teismo procesui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, kuriais yra apeliuojama dėl pirmosios instancijos teismo išnagrinėto darbo ginčo esmės.

27.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Todėl šiuo atveju pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą taip pat perskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.

28.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

29.       Šis teismo procesas yra baigiamas nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokia procesinė baigtis neabejotinai yra palanki atsakovei ir yra nulemta tuo, jog teismas pripažino pagrįstais atsakovės argumentus ir jais rėmėsi priimdamas šią nutartį.

30.       Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį ieškovui bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos.

31.       Atsakovė nurodė, kad patyrė 2843,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme ir 1815 Eur apeliacinės instancijos teisme.

32.       Spręsdama dėl atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio už advokato pagalbą byloje, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės patirtos 4658,50 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą atitinka šios bylos apimtį, sudėtingumą, proceso trukmę ir laikomos pagrįstomis, todėl jos atsakovei priteistinos iš ieškovo (CPK 98 straipsnis).

33.       Atsakovės sumokėtas 206 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (e. bylos t. 3, b. l. 115), grąžinamas atsakovei remiantis tuo, kad byloje nėra priimtas sprendimas dėl ginčo esmės (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

        Ieškovo S. A. apeliacinį skundą atmesti.

        Atsakovės UAB „TFA Logistic“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

        Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. sprendimą panaikinti.

        Ieškovo S. A. ieškinio reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusių teisinių pasekmių taikymo palikti nenagrinėtus, ieškovui nesilaikius privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.

        Bylą dėl ieškinio reikalavimų išnagrinėti darbo ginčą, dėl kurio Alytaus darbo ginčų komisija 2022 m. gegužės 9 d. priėmė sprendimą darbo byloje Nr. . (duomenys neskelbtini)  (ir su jais susijusių reikalavimų priteisti darbo užmokesčio nepriemoką ir netesybas), nutraukti.

        Priteisti atsakovei UAB „TFA Logistic“, juridinio asmens kodas 300121193, iš ieškovo S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), 4658,50 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

        Grąžinti atsakovei UAB „TFA Logistic“, juridinio asmens kodas 300121193, 206 Eur (du šimtus šešis eurus) žyminio mokesčio permoką. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

        Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Te

Rūta Petkuvienė

                                                                                Andrius Verikas