Administracinė byla Nr. A-2913-662/2018

      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02012-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Dalios Višinskienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas E. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 900 Eur ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) 250 Eur neturtinei žalai atlyginti. 

2.       Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. Lukiškių TI-K ir Alytaus PN jam į kamerą nebuvo išduotas elektrinis virdulys, radijo imtuvas ir televizorius, dėl ko pareiškėjo kalinimo sąlygos buvo labai apsunkintos. Teigė, kad dėl minėtų prietaisų trūkumo negalėjo pasigaminti šilto maisto, arbatos, nusiprausti šiltu vandeniu, išsiskalbti drabužių, klausytis ir žiūrėti mėgstamų radijo bei televizijos laidų, todėl negalėjo savęs realizuoti, jautėsi kankinamas ir baudžiamas. Pažymėjo, kad elektrinis virdulys jam buvo išduotas tik 2017 m. balandžio 4 d. Alytaus PN.

3.       Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K administracija jo atžvilgiu padarė ir daugiau pažeidimų. Pasak pareiškėjo, jis buvo žeminamas kratų metu, nes turėjo vaikščioti nešvariomis grindimis neapsiavęs. Be to, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. jam buvo suteikti per trumpi pasivaikščiojimai, o laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. Lukiškių TI-K dušuose nebuvo užtikrintas jo privatumas. Pažymėjo, kad 2017 m. vasario 27 d. per vėlai gavo pietų davinį, todėl maistas buvo atvėsęs, neskanus, neatitinkantis higienos normų reikalavimų. Akcentavo, kad kamerose nėra iškabintų vidaus tvarkos taisyklių, todėl jis nežino savo dienotvarkės.

4.       Pareiškėjas paaiškino, kad neigiamus išgyvenimus jam sukėlė ir tai, jog kamerų sienos ir lubos apsilupusios, langų neįmanoma atsidaryti, nebuvo išduodamas užvalkalas antklodei. Teigė, kad Lukiškių TI-K dalinamas maistas jam kelia pasišlykštėjimą, yra nesaugus vartoti, nes maisto dalintojai nedėvi pirštinių. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Lukiškių TI-K laikino sulaikymo kamerose ant sienų yra daug Lietuvą niekinančių ir žeminančių užrašų, todėl būdamas tokiose patalpose jis psichologiškai jausdavosi labai blogai. Pareiškėjo nuomone, Lukiškių TI-K pareigūnai netinkamai pildo daiktų paėmimo aktus, t. y. neužpildo visų grafų, todėl daiktų dingimo ar sugadinimo atveju nėra galimybės įrodyti jų vertės. Pabrėžė, kad 2017 m. sausio 31 d. – 2017 m. vasario 10 d., 2017 m. balandžio 4–11 d., 2017 m. gegužės 5–12 d. Lukiškių TI-K jis buvo laikomas kameros režimu, t. y. griežtesniu režimu nei jam paskirtas. Pasak pareiškėjo, žala kilo ir todėl, kad kamerose esančiuose tualetuose neužtikrinamas privatumas, be to, kamerose trūksta vietos, baldų daiktams susidėti. 

5.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6.       Atsakovo teigimu, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 7 d. Lukiškių TI-K nebuvo laikomas. Dėl asmenų stebėjimo kamerose paaiškino, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdami užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pažymėjo, kad teisės aktuose nėra numatyta, jog kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Tokie atitvėrimai ir negali būti numatyti, nes priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinės elgesio kontrolės jų buvimo vietose.

7.       Atsakovas teigė, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, atsižvelgiant į esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K nėra įregistruota pareiškėjo prašymų arba skundų dėl užrašų ant sienų pašalinimo. Dėl kratų tvarkos atsakovas akcentavo, kad kratos Lukiškių TI-K atliekamos ir kratų dokumentacija pildoma griežtai laikantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. V-362 VIII skyriaus nuostatų. Nurodė, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai tiek yra padaryta lentynų, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos susidėti maistui ir higienos reikmenims. Pažymėjo, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Pabrėžė, jog materialinio aprūpinimo normos nenumato pataisos įstaigos administracijos pareigos aprūpinti nuteistuosius virduliais ar vandens kaitintuvais, televizoriais ar radijo imtuvais.

8.       Atsakovas paaiškino, kad Lukiškių TI-K kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje. Karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose, higienos normos nenumato. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Pažymėjo, kad atvykę į Lukiškių TI-K suimtieji (nuteistieji) tinkamai supažindinami su įstatymais, tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktais, kurių jie turi laikytis ir jų nepažeidinėti. Nuteistieji (suimtieji) su minėtais teisės aktais supažindinami pasirašytinai, supažindinimo forma yra saugoma asmens byloje.

9.       Atsakovas teigė, kad suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis teisės aktais patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pagamintą maistą tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas juslinio patikrinimo būdu. Patikrinimo rezultatai įrašomi į Nuteistųjų ir suimtųjų virtuvės maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnalą. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalėjimo direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą yra draudžiama. Maisto svoris bei kokybė pasirinktinai yra patikrinami atsakingų asmenų. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Visas maistas yra sveriamas bei tikrinamos porcijos. Atsakingi Lukiškių TI-K asmenys pasirinktinai tikrina maisto davinio svorį bei kokybę, pagamintas maistas yra išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Maistas, skirtas dalinti, yra laikomas sandariuose bei uždengtuose termosuose. Termosai, kuriose yra laikomas paruoštas maistas, yra atidaromi tik tada, kai yra dalinamas maistas nuteistiesiems ir suimtiesiems, todėl maistas visada yra paduodamas šiltas. Maisto dalintojams išduodamos baltos kepurės ir striukės, ir tai griežtai kontroliuojama. Visų maisto dalintojų sveikatos būklė yra patikrinta, jie privalo pastoviai rūpintis asmens higiena, rankos turi būti švarios, išplautos. Maistas išduodamas į kameras griežtai laikantis dienotvarkės.

10.       Atsakovo nuomone, pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Pažymėjo, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kuris lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Mano, kad pareiškėjas neįrodė būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl jo skundas turėtų būti atmestas. 

11.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. 

12.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2017 m. gegužės 12 d. buvo perkeltas į drausmės grupę. Paaiškino, kad drausmės grupėje yra įrengtas laisvalaikio / užimtumo kambarys, kuriame nuteistieji turi teisę kasdien iki 2 val. praleisti laiką. Alytaus PN drausmės grupėje kiekvienas miegamasis buvo aprūpintas elektriniu virduliu, o laisvalaikio kambaryje, esančiame drausmės grupėje, nuolatos buvo veikiantis televizorius. Pažymėjo, kad reikalavimas drausmės grupės miegamąjį aprūpinti vienu virduliu vienam miegamajam, įsigaliojo tik 2017 m. birželio 7 d.

13.       Atsakovo nuomone, pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių, todėl nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, valstybės atsakomybė negalima.

II.

14.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundą dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą. 

15.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų (toliau – ir Aprūpinimo normos) (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) nuostatas tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos turi būti aprūpintos vienu elektriniu virduliu. Pažymėjo, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 8 d. kamerų aprūpinimas elektriniu virduliu teisės aktuose nebuvo nustatytas. Teismas akcentavo, kad iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusių Aprūpinimo normų pastaboje nurodyta, jog elektriniu virduliu aprūpinamos tik kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos, išskyrus kameras ir patalpas, kuriose nuteistieji atlieka nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas. Kadangi pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo perkeltas atlikti nuobaudos ne į kamerų tipo patalpas, bet į drausmės grupę, teismas vertino, kad Aprūpinimo normos pastaba jo atžvilgiu netaikoma. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 96 straipsniu, teismas padarė išvadą, kad Lukiškių TI-K ir Alytaus PN iki 2017 m. sausio 1 d. turėjo aprūpinti kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, elektriniu virduliu.

16.       Vertindamas, ar Lukiškių TI-K ir Alytaus PN įvykdė pareigą aprūpinti kameras elektriniu virduliu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovo atstovų paaiškinimus. Teismas neturėjo pagrindo abejoti Alytaus PN argumentu, jog drausmės grupėje kiekvienas miegamasis buvo aprūpintas elektriniu virduliu. Lukiškių TI-K atsiliepime savo pareigą aprūpinti nuteistuosius elektriniais virduliais neigė, todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu (iki 2017 m. sausio 1 d.) pareiškėjo teisė būti aprūpintam elektriniu virduliu buvo pažeista. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. sausio 1 d. pareiškėjas Lukiškių TI-K realiai praleido tik 12 parų (2016 m. lapkričio 18–21 d., 25–29 d., 2016 m. gruodžio 2–7 d.). Teismas vertino, kad nors Lukiškių TI-K padarytas pažeidimas nustatytas, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo tik trumpais laikotarpiais, šis pažeidimas negalėjo sukelti jam tokio pobūdžio neigiamų pasekmių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri būtų atlyginama pinigais.

17.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl neaprūpinimo televizoriumi ir radijo imtuvu, kadangi Aprūpinimo normos tokios įkalinimo įstaigos pareigos nenustato. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su privatumo neužtikrinimu Lukiškių TI-K tualetuose ir dušuose, baldų trūkumo kamerose, netinkamai dalinamu maistu laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 18 d., pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 7 d. Lukiškių TI-K nebuvo laikomas. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo nusiskundimai privatumo neužtikrinimu dušuose laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. jau yra išnagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3154-815/2017. Atsižvelgdamas į tai teismas privatumo neužtikrinimo dušuose pažeidimą nagrinėjo tik už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gegužės 18 d.

18.       Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) detalių dušų įrengimo reikalavimų nereglamentuoja. Teismas vertino, kad reikalavimų privatumui užtikrinti dušuose negalima prilyginti reikalavimams, keliamiems sanitariniams mazgams, todėl sprendė, jog Lukiškių TI-K įrengtos pertvaros laikytinos pakankamomis priemonėmis apsaugoti kalinamų asmenų privatumą.

19.       Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad dėl pareiškėjo nusiskundimų maisto dalintojais, ploto ir baldų trūkumų, sanitariniais mazgais laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. jau pasisakyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-8892-473/2016, todėl minėtus nusiskundimus vertino tik už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. iki 2017 m. gegužės 18 d.

20.       Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių, taip pat iš bendro patalpų ploto atėmęs sanitarinio mazgo patalpos užimamą plotą, nustatė, jog ginčo laikotarpiais gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista.

21.       Vertindamas pareiškėjo privatumo pažeidimą naudojantis sanitariniu mazgu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atskirais laikotarpiais pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas vienas, todėl naudojantis sanitariniu mazgu negalėjo būti stebimas kitų suimtųjų / nuteistųjų. Teismas vertino, kad pareiškėjo teisė privačiai naudotis sanitariniu mazgu galėjo būti pažeista tik laikotarpiais, kai pareiškėjas buvo apgyvendintas kamerose su kitais asmenimis, t. y. iš viso 17 parų.

22.       Teismas, vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-177 patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 15:2005 „Maisto higiena“, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl netinkamai dalinamo maisto. Teismas taip pat kritiškai vertino pareiškėjo teiginius dėl baldų trūkumo, kadangi pareiškėjas įrodinėjo, jog kietasis inventorius kamerose užima labai daug vietos, todėl nėra galimybės pajudėti, tačiau tuo pačiu skundžiasi, jog jam trūko baldų daiktams susidėti. Dėl pareiškėjo argumento, jog jam neišduodamas antklodės užvalkalas, teismas pažymėjo, kad Aprūpinimo normos, galiojusios iki 2017 m. sausio 1 d., nenustatė pareigos Lukiškių TI-K laikomiems asmenims išduoti užvalkalo antklodei. Nuo 2017 m. sausio 1 d. pagal Aprūpinimo normas pareiškėjui turėjo būti išduodamas užvalkalas antklodei, bet tik tuo atveju, jei pareiškėjas neturėjo nuosavos patalynės ir tik esant jo prašymui. Kadangi byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K dėl patalynės išdavimo, pagrindo pripažinti Lukiškių TI-K veiksmus neteisėtais nėra.

23.       Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su per trumpais pasivaikščiojimais Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2017 m. gegužės 18 d., teismas nustatė, kad pareiškėjas minėtu laikotarpiu buvo nuteistasis, priskirtas drausmės grupei, todėl, vadovaujantis BVK 75 straipsnio 1 dalies 5 punktu, jis turėjo teisę į kasdienį 2 val. trukmės pasivaikščiojimą. Teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K nenuginčijo pareiškėjo argumentų, jog pasivaikščiojimai trukdavo mažiau nei 2 val., todėl teismas minėtas aplinkybes vertino pareiškėjo naudai.

24.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl nepagrįsto laikymo kamerų tipo patalpose, kadangi pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę, o pagal BVK 75 straipsnio 2 dalį, drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus. Teismas taip pat vertino kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius dėl stovėjimo be batų kratų metu, kadangi pagal Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 įsakymo Nr. V-362, VIII skyrių, tiek visuminės, tiek dalinės kratos metu yra apžiūrima (tikrinama) asmens avalynė, dėl ko pareiškėjo buvimas be batų negali būti laikomas teisės aktų pažeidimu. Pasisakydamas dėl vidaus tvarkos taisyklių neiškabinimo kamerose teismas pažymėjo, kad atvykę į Lukiškių TI-K suimtieji (nuteistieji) pasirašytinai supažindinami su įstatymais, tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktais, kurių jie turi laikytis ir jų nepažeidinėti.  

25.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais už pareiškėjo laikymą teisės aktų reikalavimų neatitinkančiose kamerose (dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo) bei per trumpų pasivaikščiojimų suteikimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę, nepakanka pažeistai teisei apginti. Teismas vertino, kad 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra pakankama suma pareiškėjui padarytai skriaudai kompensuoti.

III.

26.       Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

27.       Pareiškėjas apeliaciniame skundė iš esmės atkartoja skunde nurodytus argumentus.

28.       Papildomai pažymi, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, jog teismas netinkamai vertino jo kalinimo sąlygas, esant drausmės grupėje. Mano, kad nesuteikimas galimybės naudotis elektronikos prietaisais, esant drausmės grupėje, pažeidė jo teises. Teigia, kad Lukiškių TI-K ir Alytaus PN, neaprūpindami jo buitiniu inventoriumi, sukėlė papildomus nepatogumus ir išgyvenimus.

29.       Pareiškėjo nuomone, Lukiškių TI-K ir Alytaus PN jo atžvilgiu padarė daugiau pažeidimų, nei nustatė pirmosios instancijos teismas.

30.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.  

31.       Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl, teismo nuomone, pareiškėjo pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo. Pažymi, kad teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo neigiamų pasekmių pareiškėjui, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Akcentuoja, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie sveikatos būklę bei kitas fizines ar psichines savybes, kurios būtų reikšmingos įkalinimo įstaigos neigiamo poveikio konstatavimui.

32.       Atsakovo nuomone, nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, todėl pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.

33.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

34.       Atsakovas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

35.       Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K ir Alytaus PN.

36.       Visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Lukiškių TI-K ir Alytaus PN administracijos veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

37.       Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

38.       Pažymėtina, jog ginčui spręsti aktualiame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte yra numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

39.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie kamerų, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kartu su juo laikytų asmenų skaičių, taip pat iš bendro patalpų ploto atėmęs sanitarinio mazgo patalpos užimamą plotą, teisingai nustatė, jog ginčo laikotarpiais Lukiškių TI-K gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista.

40.       Atitinkamai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui kalint Lukiškių TI-K (17 parų) nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Pažymėtina, jog vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12)).

41.       Dėl pareigos aprūpinti kameras elektriniu virduliu pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nors Lukiškių TI-K padarytas pažeidimas nustatytas, tačiau nesukėlė tokių neigiamų pasekmių, jog būtina pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K taip pat nepaneigė E. V. argumentų dėl trumpesnių nei 2 val. pasivaikščiojimų jam būnant drausmės grupėje (laikotarpiu nuo 2017 m vasario 6 d. iki 2017 m. gegužės 18 d.), todėl jie pagrįstai vertinti pareiškėjo naudai.   

42.       E. V. skunde pirmosios instancijos teismui taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K ir Alytaus PN kameros nebuvo aprūpintos televizoriais ir radijo imtuvais, dušų įrengimas neatitiko nustatytų reikalavimų, buvo netinkamai dalinamas maistas, trūko baldų ir jie užėmė tam tikrą patalpos plotą, nebuvo išduodami antklodės užvalkalai, nepagrįstai buvo laikomas kamerų tipo patalpose ir kratų metų reikėjo stovėti be batų. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais dėl anksčiau nurodytų Lukiškių TI-K ir Alytaus PN galimai neteisėtų veiksmų, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatyta. Šiais skundo aspektais pabrėžtina, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais teisės aktais ir įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus duomenis ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

43.       Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė visiškai naujus argumentus kaip reikalavimo pagrindą, t. y. jog negalėjo išsiplauti rūbų, nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, netinkamai buvo supažindintas su informacija ir spintelių (sieninių lentynų) nebuvimo. Tačiau pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nenurodė tokių aplinkybių (nusiskundimų), taigi pirmosios instancijos teismas jų nevertino. Akcentuotina, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ nuostatos aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-39-415/2018; 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016). Todėl pareiškėjo nurodyti teiginiai dėl negalėjimo išsiplauti rūbų, neįrengto laisvalaikio kambario, netinkamo supažindinimo su informacija ir spintelių (sieninių lentynų) neįrengimo negali būti nagrinėjimo dalyku ir apeliaciniame procese.

44.       Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės sieja su pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.

45.       Teisėjų kolegija vertindama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias priteistinos neturtinės žalos dydį, pirmiausia pažymi, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

45. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

46. Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.). Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, svarbu atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose (dėl Konvencijos 8 straipsnio pažeidimo) priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3579-502/2017), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau aptartais CK 6.250 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę (17 parų buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, neužtikrinta teisės aktais nustatyta pasivaikščiojimo trukmė), atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, tai, jog nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis ir administracinėje byloje nėra pateikta duomenų ir tokių nėra nustatyta, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjui nustatė adekvatų neturtinės žalos priteistiną dydį, nustatytiems pažeidimams, kurio keisti pagrindo nėra.

48. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą. Taip pat kaip nepagrįstą atmeta ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, apeliacinį skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė