Civ. byla Nr. 2-190-454/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03942-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija:

2.5.10.2.4.1.;2.5.39.2.5.5.;3.1.7.3.; 3.1.7.5.; 3.2.6.1.(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 14 d.

Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, atsakovo D. G. IĮ atstovei advokatei Laurai Kazakevičiūtei, teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ patikslintą ieškinį atsakovui D. G. IĮ dėl žalos regreso tvarka priteisimo, ir

n u s t a t ė :

              Ieškovas priteisti iš atsakovo 2993,06 Eur žalos; 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.

              Ieškovo atstovas paaiškino, jog 2014-01-13 tarp šalių buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS Nr. 8950827, kuria buvo apdrausta sunkvežimio „MAN TGA 18.430“, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos teritorijoje 2014-04-10 eismo įvykio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė. Dėl eismo įvykio kaltas vilkiko MAN vairuotojas. Eismo aplinkybes patvirtina 2014-04-10  eismo įvykio deklaracija. Dėl 2014-05-12 eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovas išmokėjo 1642,21 Eur (6903,87 PLN) dydžio draudimo išmoką. Žalos dydį ir atlyginimą patvirtina 2014-05-06 sąskaita, 2014-04-16 remonto išlaidų apskaičiavimas, 2014-05-07 draudimo išmokos mokėjimo pažyma, 2014-05-14 tarptautinio mokėjimo nurodymas.

Ieškovo atstovas nurodė, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, pagal kurią jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Atsakovas, kaip numatyta, per tris darbo dienas nepranešė apie įvykį. Todėl ieškovas turi teisę reikalauti iš apdraustos transporto priemonės valdytojo iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Todėl atsakovui kyla pareiga atlyginti dalį pagal 2014-04-10 eismo įvykio sukeltos žalos, tai yra, 328,44 Eur. Ieškovui laiku ir tinkamai nepranešta apie eismo įvykį.

Taip pat 2013-10-15 tarp šalių buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS Nr. 01 8867256, kuria buvo apdrausta sunkvežimio „DAF“, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Draudimo sutarties 1.6 p. ieškovas ir atsakovas susitarė, kad draudžiama transporto priemonė bus eksploatuojama tik Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Atsakovas šią transporto priemonę eksploatavo Lenkijoje, kur 2014-09-04 kilo eismo įvykis. Ieškovas dėl eismo įvykio metu padarytos žalos išmokėjo 1770,69 Eur draudimo išmoką. Nurodytas aplinkybes patvirtina 2014-12-17 Lenkijos policijos informacinis raštas apie kelių eismo įvykį, 2014-12-31 sąskaita, 2014-12-10 pranešimas, 2014-11-26 žalos įvertinimas, 2015-02-11 draudimo išmokos mokėjimo pažyma ir 2015-02-18 tarptautinio mokėjimo nurodymas.

Šalys 2014-01-30 sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį AYAS Nr. 01 8967799, kuria buvo apdrausta sunkvežimio „DAF“, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Draudimo sutarties 1.6 p. ieškovas ir atsakovas susitarė, kad draudžiama transporto priemonė bus eksploatuojama tik Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Šią transporto priemonę atsakovas eksploatavo Prancūzijoje, kur 2014-09-25 kilo eismo įvykis. Ieškovas dėl eismo įvykio metu padarytos žalos išmokėjo 4394,25 Eur draudimo išmoką ir 2296,19 Eur draudimo išmoką. Nurodytas aplinkybes patvirtina 2014-09-25 eismo įvykio deklaracija, 2014-12-29 sąskaita, 2014-12-29 mokėjimo lapas, 2014-10-30 ekspertizės ataskaita, 2014-11-07 sąskaita faktūra, 2015-02-10 draudimo išmokos mokėjimo pažyma, 2015-02-18 tarptautinio mokėjimo nurodymas, 2014-09-25 eismo įvykio deklaracija, 2014-12-22 sąskaita, 2014-12-19 mokėjimo lapas, 2014-11-03 ekspertizės ataskaita, 2015-02-10 draudimo išmokos mokėjimo pažyma ir 2015-02-18 mokėjimo nurodymas.

Pagal kitas paminėtas draudimo sutartis, atsakovo transporto priemonės turėjo būti eksploatuojamos tik Lietuvos, Latvijos ir Estijos respublikose. Eksploatuojant atsakovui automobilius Lenkijoje ir Prancūzijoje įvyko eismo įvykiai. Atsakovas neinformavo ieškovo, jog ir kitose valstybėse, nenurodytose draudimo sutartyse, bus eksploatuojami automobiliai. Atsakovui nepaminėjus šių svarbių aplinkybių, ieškovas sumažino draudimo įmoką. Jeigu atsakovas būtų nurodęs, jog transporto priemonės bus eksploatuojamos ir kitose Europos sąjungos valstybėse, draudimo įmoka būtų buvusi po 1882,53Eur. Atsakovui nepaminėjus šios informacijos, draudimo įmoka sumažinta iki 550,22Eur. Atsakovui nepaminėjus apie draudimo rizikos padidėjimą, prašoma priteisti draudimo įmokų skirtumą, tai yra, 2664,62Eur. Bendra prašoma priteisti iš atsakovo suma yra 2993,06Eur.

Ieškovas iš atsakovo taip pat prašė priteisti susidariusias bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą, advokato atstovavimo išlaidas, žyminį mokestį, procesines palūkanas.

              Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, dalyje dėl reikalavimo apie 2014-04-10 eismo įvykį, taikyti senatį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

              Atsakovo atstovė nurodė, jog dėl 2014-04-10 įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, ieškovui buvo pranešta tinkamai ir laiku. 2014-04-120 ir 2014-04-13 buvo savaitgalis, tai yra, nedarbo dienos. Nepažeidžiant terminų, atsakovas 2014-04-15 pagal nusistovėjusią tvarką, parnešė ieškovo draudimo tarpininkui UADBB „Jūsų patarėjas“. Ieškovas 2014-04-22 paprašė atsakovo informacijos apie minimą eismo įvykį. Atsakovas pateikė duomenis pakartotinai. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas laiku neinformavo ieškovą apie eismo įvykį. Iš pateiktų byloje dokumentų matyti, kad ieškovas draudimo išmokėjo 2014-05-14. Ieškovas nepatyrė jokių neigiamų pasekmių, reikalavimas turėtų būti netenkinamas.

              Tai pat šis reikalavimas turėtų būti atmestas ieškovui praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą. Atsakovo atstovė nurodė, jog ieškovas pateikdamas patikslintą ieškinį 2015-07-30 pakeitė ieškinio pagrindą ir ieškinio dalyką. Todėl laikytina, kad pateiktas visiškai naujas ieškinys ir todėl praleistas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

              Dėl eismo įvykių Lenkijoje ir Prancūzijoje atsakovo atstovė paaiškino, jog pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką draudimo įmokos dydis negali priklausyti nuo to, ar draudėjas naudosis draudimo suteikiama apsauga kitoje valstybėje narėje. Todėl papildomos draudimo įmokos mokėjimas dėl apdraustos transporto priemonės naudojimo teritorijos pasikeitimo prieštarauja draudimo apsaugos visoje Europos Sąjungos teritorijoje galiojimo vienos (bendros) įmokos pagrindu nuostatoms. Todėl atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nėra pareigos mokėti prašomo draudimo įmokos skirtumo. Toks ieškovo reikalavimas nepagrįstas ir atmestinas.

              Ieškinys atmestinas.

              Dėl 2014-04-10 eismo įvykio Lietuvos Respublikoje.

              Tarp šalių 2014-01-13 buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS Nr. 8950827, kuria buvo apdrausta sunkvežimio „MAN TGA 18.430“, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė (It. b.l. 9,10). Lietuvos Respublikos teritorijoje 2014-04-10 eismo įvykio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė. Dėl eismo įvykio kaltas atsakovo vilkiko vairuotojas. Šią aplinkybę patvirtina 2014-04-10 eismo įvykio deklaracija (It b.l. 11). Dėl 2014-05-12 eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovas išmokėjo 1642,21 Eur (6903,87 PLN) dydžio draudimo išmoką. Žalos dydį ir atlyginimą patvirtina 2014-05-06 sąskaita, 2014-04-16 remonto išlaidų apskaičiavimas, 2014-05-07 draudimo išmokos mokėjimo pažyma, 2014-05-14 tarptautinio mokėjimo nurodymas (It. b.l. 12-25). Ieškovas nurodė, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 str. 2 d. numatyta, jog atsakovui netinkamai vykdant pagal draudimo sutartį, ieškovas turi teisę reikalauti iš apdraustos transporto priemonės valdytojo iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Ieškovo atstovas paaiškino, jog atsakovas per tris dienas turėjo pranešti apie šį įvykį. Atsakovas neatsakė apie į oficialiai pateiktus 201-04-22 klausimus. Atsakovas nurodė, kad eismo įvykis buvo 2014-04-10, o 2014-04- 12 ir 2014-04-13 buvo savaitgalis, pranešta apie įvykį 2014-05-15. TPVCAPDĮ 12str. 1d. 5p. numatyta, jog transporto priemonės valdytojas privalo pranešti per 3 darbo dienas (IIt. b.l. 12-15). Todėl laikytina, kad atsakovas trijų darbo dienų termino nepraleido. Atsakovas apie įvykį pranešė ieškovo tarpininkui, kuris atstovaudamas ieškovą, sudarė sutartį su atsakovu. Ieškovo atstovas paaiškino, jog sutartyje numatyta, jog apie įvykius turi būti pranešta pačiam ieškovui. Atsakovas pateikė elektroninio pašto pranešimus apie eismo įvykius (byloje pateikto dokumento DOK-22366 skaitmeniniai priedai). Iš pranešimų bei atsakovo atstovės paaiškinimų matyti, jog tarp šalių buvo nusistovėjusi tvarka dėl įvykių informavimo. Apie eismo įvykį atsakovas informuodavo ieškovo tarpininką, kuris sudarydavo draudimo sutartis, atstovaudamas ieškovą. Nėra duomenų, kad iki ginčo įvykio, tokie pranešimai apie eismo įvykius tarpininkui ieškovo netenkino. Todėl laikytina, kad tarp šalių buvo nusistovėjusi tvarka dėl pranešimo apie eismo įvykį, atsakovas laiku ir tinkamai apie tai informavo ieškovą.

              Dėl eismo įvykių Lenkijoje ir Prancūzijoje.

              Tarp šalių 2013-10-15 ir 2014-01-30 buvo sudarytos įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys. Ieškovas nurodė, jog pagal paminėtas sutartis su atsakovu buvo sutarta, jog transporto priemonės bus eksploatuojamos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Todėl ieškovas sumažino draudimo įmokos sumas po 550,22EU. Apdraustoms transporto priemonėms išvykus į kitas Europos Sąjungai priklausančias valstybes, padidėjo rizika, tačiau atsakovas apie tai neinformavo ieškovo. Eksploatuojant ES šalyse, ieškovas nurodė, jog įprastinė draudimo suma yra 1882,53EU už vieną sutartį. Todėl ieškovas prašė priteisti po 1332,31EU skirtumą.

              Nustatyta, kad ieškovas išmokėjo draudimo išmokas per eismo įvykius nukentėjusiems asmenims Lenkijoje ir Vokietijoje. Tai patvirtina, jog šalių sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys suteikė draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Vienas pagrindinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo instituto tikslų šiuo atveju buvo įgyvendintas. Ieškovas taikė draudimo apsaugą per eismo įvykius nukentėjusiems asmenims ir išmokėjo draudimo išmokas, o iš atsakovo reikalauja grąžinti dalį draudimo išmokos remdamasis aplinkybe, kad atsakovas nevykdė draudimo sutartyje nustatytos pareigos informuoti ieškovą apie draudimo rizikos padidėjimą – transporto priemonės naudojimą kitose ES valstybėse.

              Pagal Direktyvos 90/232/EEB 2 straipsnį, kuris iš dalies buvo pakeistas Direktyvos 2005/14/EB 4 straipsniu, valstybės narės imasi visų priemonių, būtinų garantuoti, kad visos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys vienkartinės įmokos pagrindu ir visą sutarties terminą galioja visoje Bendrijos teritorijoje, įskaitant bet kurį laikotarpį, kai sutarties termino metu transporto priemonė yra kitose valstybėse narėse, ir tos pačios vienkartinės įmokos pagrindu garantuoja kiekvienoje valstybėje narėje tokią draudimo apsaugą, kurios reikalauja tos šalies įstatymai, arba draudimo apsaugą, pagal įstatymus privalomą toje valstybėje narėje, kurioje yra įprastinė transporto priemonės buvimo vieta, jei ši apsauga yra didesnė. Savo turiniu iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta TPVCAPDĮ 10 straipsnio 1 dalyje. ES teisė įpareigoja draudiką suteikti draudimo apsaugą be išlygų, o draudimo įmokos dydis negali priklausyti nuo to, ar draudėjas naudosis draudimo suteikiama apsauga kitoje valstybėje narėje, todėl papildomos draudimo įmokos mokėjimas dėl apdraustos transporto priemonės naudojimo teritorijos pasikeitimo prieštarauja draudimo apsaugos visoje Europos Sąjungos teritorijoje galiojimo vienos (bendros) įmokos pagrindu nuostatoms. Draudikas, kaip savo srities profesionalas, turintis patirties sudarant transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, žinodamas, kad atsakovas (draudėjas) užsiima krovinių vežimu motorinėmis transporto priemonėmis, turėjo pagrindo numatyti, kad transporto priemonės bus naudojamos už Lietuvos Respublikos ribų, todėl, spręsdamas dėl draudimo įmokos dydžio, galėjo atsakovo vykdomos veiklos pobūdžiu pasidomėti papildomai.

Todėl reikalavimas priteisti, ieškovo nuomone, atsiradusį skirtumą draudimo įmokos, pasikeitus apdraustos transporto priemonės naudojimo teritorijai nėra suderinamas su ES teise, o transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis negali įvesti ribojimo apdraustos transporto priemonės naudojimo teritorijos atžvilgiu, darytina išvada, kad draudiko šis reikalavimas atsakovui sumokėti draudimo įmokos skirtumą, laikytinas nepagrįstu.

              Dėl ieškinio pagrindo, dalyko ir senaties taikymo.

              Atsakovas nurodė, jog patikslintu ieškiniu ieškovas pakeitė ieškinio pagrindą ir dalyką (It b.l. 191-193). Pradinio ieškinio reikalavimas buvo 4753,46Eur (It b.l. 4-11). Pradiniu ieškiniu prašė priteisti pagal 2014-04-10 eismo įvykį Lietuvoje, 2014-05-12 įvykį Jungtinėje Karalystėje bei 2014-06-11 įvykį Olandijoje. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė priteisti 2993,06Eur už eismo įvykius: 2014-04-10 Lietuvoje bei naujus įvykius 2014-09-04 Lenkijoje ir 2014-09-25 Prancūzijoje. Atsakovo nuomone, esant tokioms aplinkybėms, ieškovas turėjo pareikšti naują ieškinį. Todėl dėl 2014-04-10 eismo įvykio Lietuvoje, taikytina sutrumpinta vienerių metų ieškinio senatis.

              Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis disponuoja savo nuožiūra (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalykas – tai ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo. Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Tiek pradiniame, tiek patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės ir formuluojamas reikalavimas dėl to paties 2014-04-10 eismo įvykio Lietuvoje. Todėl laikytina, kad ieškovas nepraleidęs termino pareiškė šį reikalavimą.

              Ieškovo ieškinio esmė yra žalos atlyginimas dėl eismo įvykių. Todėl, ieškovas pasinaudodamas savo procesine teise, prašė priteisti žalą, patikslindamas reikalavimus, dėl patirtos žalos eismo įvykiuose. Patikslintas ieškinys iš esmės nepasikeitė. Atsakovo argumentai šioje dalyje laikytini nepagrįsti, todėl atmestini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį atmetus iš ieškovo priteistina 1179,75 Eur už teisines paslaugas atsakovo naudai ir 4,73 Eur pašto išlaidų valstybės naudai ( LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 96 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259- 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Išieškoti iš ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ (į.k. 110057869, registracijos adresas Konstitucijos pr. 7, Vilnius) 1179,75 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt devynis Eur, 75 ct) už teisinę pagalbą atsakovo D. G. IĮ (į.k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) naudai.

Išieškoti iš ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ (į.k. 110057869, registracijos adresas Konstitucijos pr. 7, Vilnius) 4,73 Eur (keturi Eur, 73 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                             Artūras Šafronas