Civilinė byla Nr. 2S-2462-343/2013

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11576-2013-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.2; 122.4.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Grasta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-15425-944/2013 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Roalsa“ skundą dėl antstolio R. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Grasta“,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja UAB „Roalsa“ skundė antstolio R. B. veiksmus ir prašė panaikinti 2013 m. liepos 1 d. antstolio patvarkymus Nr. S-6640, S-6642, S-6644, S-6646, priimtus vykdomojoje byloje Nr. 0085/13/00996 bei 2013 m. liepos 1 d. patvarkymus Nr. S-6641, S-6643, S-6645, S-6647, priimtus vykdomojoje byloje Nr. 0085/13/00965, kuriais vykdant Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 2-1927-480/2013 ir Nr. 2-1892-273/2013 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėjos turtui, buvo areštuotos pareiškėjos turtinės teisės. Pareiškėja pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio 2013 m. liepos 1 d. priimtų patvarkymų vykdomojoje byloje Nr. 0085/13/00996 Nr. S-6640, S-6642, S-6644, S-6646 ir patvarkymų vykdomojoje byloje Nr. 0085/13/00965 Nr. S-6641, S-6643, S-6645, S-6647 galiojimą iki teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad antstoliui galimai pažeidžiant Kauno apygardos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareiškėja susiduria su situacija, kai dėl antstolio neteisėtų veiksmų negali gauti lėšų, skirtų viešųjų paslaugų tenkinimui, o tuo pačiu ir viešojo intereso užtikrinimui. Pareiškėja mano, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis bus apsaugotas viešasis interesas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė  vykdymo veiksmus, t. y. antstolio R. B. 2013 m. liepos 1 d.  priimtų patvarkymų vykdomojoje byloje Nr. 0085/13/00996 Nr. S–6640, S–6642, S–6644, S–6646 ir vykdomojoje byloje Nr. 0085/13/00965 Nr. S–6641, S–6643, S–6645, S–6647 vykdymą iki teismo procesinio sprendimo, kuriuo bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų iš esmės, įsiteisėjimo dienos.

Teismas nurodė, kad bylose dėl antstolio tam tikrų patvarkymų teisėtumo ir pagrįstumo galima taikyti vykdymo veiksmų sustabdymą (CPK 510 str. 3 d.). Teismas sprendė, kad šiuo atveju nesant įsiteisėjusios teismo nutarties dėl pateikto pareiškėjos skundo, antstolis turi teisę toliau atlikti vykdymo veiksmus pagal skundžiamus patvarkymus, todėl tikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus pagal ginčijamus antstolio patvarkymus (CPK 144 str., 510 str. 3 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Grasta“ prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d.  nutartį ir pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Apelianto nuomone, skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta dėl šių motyvų:

1. Teismas nenurodė nutarties priėmimo motyvų, nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių  taikymo, nenurodė, kuo pasunkės teismo priimtos nutarties vykdymas, jeigu nebus taikytos laikinosios priemonės ir nebus sustabdyti vykdymo veiksmai pagal priimtus antstolio patvarkymus;

2.  Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad laikinosios apsaugos priemonės nepranešus taikomos tada, kada pranešimas apie jų taikymą gali sukelti grėsmę siekiant apsisaugoti nuo galimų nesąžiningų atsakovo (atsakovų) veiksmų, kai reikalingi netikėti veiksmai siekiant apsisaugoti nuo galimų nesąžiningų atsakovo (atsakovų) veiksmų. Nagrinėjamoje byloje tokios grėsmės nebuvo, todėl teismas, vadovaudamasis civiliniame procese įtvirtintu lygiateisiškumo, rungimosi principais privalėjo suinteresuotam asmeniui bei antstoliui pranešti apie tokio prašymo nagrinėjimą, tam, kad suinteresuoti asmenys galėtų realizuoti teises, kurias jiems suteikia CPK 42 straipsnis ir pateikti savo samprotavimus ir įrodymus dėl tokio prašymo pagrįstumo. Teismas veikė išimtinai vienos iš šalių interesais, pažeisdamas kitų bylos dalyvių teisėtus interesus;

3. Teismas, sustabdymas antstolio patvarkymų vykdymą, sudarė tokią situaciją, kad skolininkas, pasinaudojęs minėta nutartimi, užvaldė pinigines lėšas virš 600 000 Lt, dėl ko tapo neužtikrintas ieškinio reikalavimas.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Bylos nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės - antstolio priimtų patvarkymų vykdymo sustabdymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymą – numato ir CPK 510 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, esant pakankamam pagrindui, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti. Teismui palikta diskrecijos teisė kiekvienu atveju vertinti vykdymo veiksmų sustabdymą ir reikalingumo aspektu.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi  taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė antstolio R. B. 2013 m. liepos 1 d. priimtų patvarkymų vykdomojoje byloje Nr. 0085/13/00996 Nr. S–6640, S–6642, S–6644, S–6646 ir vykdomojoje byloje Nr. 0085/13/00965 Nr. S–6641, S–6643, S–6645, S–6647 vykdymą iki teismo procesinio sprendimo, kuriuo bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų iš esmės, įsiteisėjimo dienos. Minėtais antstolio patvarkymais buvo taikytas pareiškėjos UAB „Roalsa“ turtinių teisių, t. y. reikalavimo teisių, susijusių su piniginėmis išmokomis, pareiškėjos gautinomis iš jos prievolės skolininkų.

Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutartyje, nors ir lakoniškai, pasisakė dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priežastinio ryšio tarp vykdymo veiksmų sustabdymo ir skundo dėl antstolio veiksmų išsprendimo buvimo, – dėl to negalima išvada, kad byloje nustatytas absoliutus pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas. Apeliacinio teismo vertinimu, skundžiamoji nutartis atitinka tokio procesinio dokumento motyvuojamosios dalies turiniui keliamus reikalavimus (CPK 291 str. 1 d. 5 p.).

Dėl atskirajame skunde minimo atsakovo teisių pažeidimo, nepranešant jam apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, pažymėtina, kad CPK 147 straipsnyje yra nustatyta prašymų, susijusių su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėjimo tvarka. Minėto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui, kai teismas mano, kad tai būtina. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad įstatymo leidėjas įtvirtino teismui prerogatyvą kiekvienu konkrečiu atveju spręsti, ar būtina pranešti atsakovui apie šio prašymo nagrinėjimą, ir nepaisant to, kokį sprendimą šiuo klausimu teismas priima, tai neįtakoja teismo nutarties, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, neteisėtumo ar nepagrįstumo.

Apeliantas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog dėl antstolio patvarkymų sustabdymo pareiškėja užvaldė 600 000 Lt pinigines lėšas, todėl šis atskirojo skundo motyvas atmestinas kaip nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad savo teises ir teisėtus interesus apeliantas gali ginti bet kurioje proceso stadijoje prašydamas teismo pakeisti ar panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 146, 148 str.).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismas nutartį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                       Rūta Palubinskaitė