Civilinė byla Nr. eA2-45-1067/2020

Buvęs bylos Nr. eA2-309-1067/2019

Buvęs bylos Nr. A2-8955-1067/2018

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11578-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 

3.2.6.5; 3.2.6.5.1; 3.1.7.5

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. sausio 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė,

sekretoriaujant Vitai Girdvainienei,

dalyvaujant ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus vyriausiajam specialistui A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovei I. B. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

2019 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-309-1067/2019 (dabar eA2-45-1067/2020) atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-13944-838/2015 pagal ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovei I. B. dėl žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Apie prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-13944-838/2015 pagal ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovei I. B. dėl žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu atsakovė I. B. informuota asmeniškai 2018 m. spalio 15 d. įteikiant procesinius dokumentus Sankt-Peterburgo SPb Lenino rajono teisme (civilinės bylos 80 lapas).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 3828,73 Eur žalos atlyginimo. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, ieškovas prašė priimti sprendimą už akių.

2020 m. sausio 10 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė prašymą priimti sprendimą už akių atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir neatvykus į teismo posėdį.

Atsakovei I. B. procesiniai dokumentai 2019 m. rugsėjo 2 d. įteikti asmeniškai Sankt-Peterburgo SPb Lenino rajono teisme, informuojant apie nagrinėjamą civilinę bylą Nr. eA2-309-1067/2019 (dabar eA2-45-1067/2020), įteikiant teismo šaukimą į paskirtus teismo posėdžius (civilinės bylos 130, 132 lapai). Atsakovės neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, prašymų dėl bylos nagrinėjimo atsakovei nedalyvaujant negauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas patikrina ankstesnio teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą.

Įvertinus prijungtą civilinės bylos Nr. 2-13944-838/2015 medžiagą nustatyta, jog 2015 m. spalio 19 d. sprendimu už akių iš atsakovės I. B. priteista 3828,73 Eur žalos atlyginimo ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naudai bei 115,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai, tačiau nustatyta, jog atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie teismo procesą. Nagrinėjamu atveju, atsakovei išsiųsti procesiniai dokumentai apie proceso atnaujinimo klausimo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-13944-838/2015 teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartimi ir paskyrus teismo posėdžius atsakovei visi procesiniai dokumentai ir teismo šaukimai įteikti tinkamai, asmeniškai, prieštaravimų, atsiliepimo, prašymų nėra gauta.

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad įsiteisėjusiu 2013 m. vasario 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-133-158/2013 I. B. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje, dėl to, kad 2012 m. rugsėjo 23 d. panaudodama fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pirmos kuopos pirmo būrio vyresniajam patruliui N. G., sukeldama jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintomis „Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygomis“, dėl 2012 m. rugsėjo 23 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo metu patirtos traumos valstybės lėšomis apdraustajam N. G. apskaičiuota 250,06 Eur dydžio draudimo išmoka, kurią policijos departamento Finansų valdyba per Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau - Klaipėdos apskrities VPK) 2012 m. lapkričio 21 d. ir 2012 m. lapkričio 27 d. pervedė N. G..

Klaipėdos apskrities VPK 2012 m. gruodžio 10 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl N. G. sveikatos sutrikdymo“ pripažinta, kad 2012 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdos apskrities VPK viešosios policijos patrulių rinktinės patrulio N. G. sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, o tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai ir yra priežastinis ryšys tarp pareigūno tarnyboje atliktų pareigų ir jo sužalojimo, todėl vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (Žin., 2003, Nr. 42-1927) 40 straipsnio 3 dalies 7 punktu, tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. lapkričio 6 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2013 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo“, N. G. nuspręsta išmokėti 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Policijos generaliniam komisarui Sauliui Skverneliui patvirtinus Policijos departamento Finansų valdybos 2013 m. vasario 28 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sprendimo priėmimo“, N. G. skirta ir 2013 m. kovo 8 d. išmokėta 3578,67 Eur dydžio piniginė kompensacija. 

Dėl neteisėtų I. B. veiksmų Policijos departamentas patyrė 3828,73 Eur žalą (250,06 Eur + 3578,67 Eur). „Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 (Žin., 1992, Nr. 8-212), 26 punkte numatyta, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka. Kad asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nustatyta ir CK 6.280 straipsnyje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (LAT 2000 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2000 m.; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu asmuo kaltas (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Žala laikomos turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai kreditorius teisminiu būdu pagrįstai reikalauja, kad skolininkas įvykdytų prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius (CK 6.63 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista teisė (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad atsakovė savo neteisėtais kaltais veiksmais, tyčia panaudodama smurtą prieš valstybės tarnautoją – policijos pareigūną, padarė žalą ieškovui, kuris nukentėjusiam policijos pareigūnui dėl patirto sveikatos sutrikdymo išmokėjo 3828,73 Eur kompensacinę išmoką, ir ši žala tiesiogiai kilo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reguliavimui, pripažįstama, kad atsakovė yra įgijusi prievolę atlyginti ieškovui jo patirtą žalą, ir ieškovui teisminiu būdu pagrįstai reikalaujant, kad atsakovė įvykdytų prievolę, atsakovė laikoma pažeidusia šią prievolę, todėl jos atžvilgiu taikytina civilinė atsakomybė, iš atsakovės priteistina 3828,73 Eur žalos atlyginimo ieškovui.

Atsižvelgiant į tai, kad teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartimi pareiškėjo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos prašymas dėl proceso atnaujinimo patenkintas, atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-13944-838/2015 pagal ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovei I. B. dėl žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, bei į tai, kad 2015 m. spalio 19 d. sprendimu už akių iš atsakovės I. B. pagrįstai nuspręsta priteisti 3828,73 Eur žalos atlyginimo ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naudai bei 115,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai, bei į tai kad atnaujinus civilinės bylos Nr. 2-13944-838/2015 procesą apie iškeltą bylą ir jos nagrinėjimą atsakovė buvo informuota asmeniškai, teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimas už akių paliekamas galioti ir nekeistinas (LR CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370, 371, straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos prašymą dėl 2015 m. spalio 19 d. sprendimo už akių panaikinimo atmesti, palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-13944-838/2015 priimtą 2015 m. spalio 19 d. sprendimą už akių, kuriuo iš atsakovės I. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), priteista 3828,73 Eur (tris tūkstančiai aštuoni šimtai dvidešimt aštuoni eurai 73 ct) žalos atlyginimo ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, juridinio asmens kodas 188785847, Saltoniškių g. 19, Vilnius, naudai, bei iš atsakovės I. B. priteista 115,00 Eur (vienas šimtas penkiolika eurų) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                             Justė Visakavičienė