Civilinė byla Nr. e2YT-510-570/2025

                                                                                              Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03521-2024-4

                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                                          2.5.3; 3.4.6.2; 3.2.6.1; 3.2.6.5

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 20 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Neveckienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Z. S., N. V., R. Č., Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui, valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.

           Teismas

 n u s t a t ė:

pareiškėja I. S. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jos mamos I. O. S. (toliau – palikėja) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą ji perėmė pradėdama jį faktiškai valdyti.

Pareiškime pareiškėja nurodo, kad jos mamai Marijampolės apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimu (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,73 ha ploto žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Palikėja, dar jai esant gyvai, daiktinių teisių į šį žemės sklypą neįregistravo. Pareiškėjos mama (duomenys neskelbtini) mirė. Po mamos mirties pareiškėja pradėjo rūpintis ir prižiūrėti 3,73 ha ploto žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, kad jos tėvai turėjo penkis vaikus, viena iš jų yra pareiškėja, kita sesuo yra mirusis, likusios seserys – įtrauktos civilinėje byloje suinteresuotais asmenimis. Tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties, jos palikimo niekas iš įpėdinių nepriėmė. Pareiškėja apie faktą, jog nuosavybės teisė į minėtą žemės sklypą neįregistruotos mamos vardu, sužinojo tik po jos mirties, gavus pranešimą iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus, jog minėtos daiktinės teisės nėra įregistruotos. Pareiškėja nurodo, kad kreipėsį į valstybės įmonę „Registrų centras“ dėl daiktinių teisių į žemės sklypą įregisravimo, tačiau prašymas buvo atmestas, kadangi nėra pateiktas dokumentas, įrodantis, kad pareiškėja turi teisę paveldėti mirusios mamos turtą. Pareiškime nurodo, kad po motinos mirties likusį turtą ji perėmė ir naudojasi juo iki šios dienos.

Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, jog neprieštarauja prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.

Suinteresuoti asmenys Z. S., N. V., R. Č. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, jog palikimo atsisako, pareiškimo tenkinimui neprieštarauja.

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai, apie teismo posėdį paskelbus viešai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis).   

           Teismas

k o n s t a t u o j a:

pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra mirusios I. O. S. dukra. Pareiškėjos mama (duomenys neskelbtini) mirė. Palikėja mirė našle, turėjo penkis vaikus, vienas iš jų yra pareiškėja, viena dukra – mirusi, kitos dukros – įtrauktos suinteresuotais asmenimis civilinėje byloje, pateikė atsiliepimus, pareiškimo tenkinimui neprieštarauja. Pareiškėjos tėvas, mirusiosios sutuoktinis, mirė (duomenys neskelbtini). Po palikėjos mirties palikimo paduodant pareiškimą notarui nepriėmė nei vienas asmuo ir byla dėl palikimo priėmimo neužvesta, tai patvirtina Marijampolės 4-ojo notaro biuro (duomenys neskelbtini) liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), Marijampolės 6-ojo notaro biuro (duomenys neskelbtini) pažyma, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), Kalvarijos savivaldybės notaro (duomenys neskelbtini) liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjai nuosavybės teise priklausė žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (pagrindas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat kitas smulkus kilnojamasis turtas. Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad daiktinės teisės į minėtą žemės sklypą palikėjos vardu nebuvo įregistruotos.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į pareiškėjos seserį dėl daiktinių teisių į aukščiau minėtą žemės sklypą įregistravimo. Pareiškėjos atstovas 2024 m. sausio 9 d. kreipėsi į valstybės įmonę „Registrų centras“ dėl daiktinių teisių pareiškėjos vardu į minėtą žemės sklypą įregistravimo. Valstybės įmonės „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) prašymo netenkino. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punktu, prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas, jo įgaliotas asmuo arba bet kuris šio nekilnojamojo turto bendraturtis.

Pareiškėja įrodinėja, kad palikimą po jos mamos mirties priėmė ji, pradėdama turtą faktiškai valdyti. Pareiškime nurodo, kad po motinos mirties be žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), liko ir kitas smulkus kilnojamasis turtas, kurį pareiškėja pasiėmė ir naudojasi juo iki šios dienos. Nurodo, kad minėtą žemės sklypą prižiūri ir juo rūpinasi. Šių aplinkybių pagrindimui pateikė į bylą duomenis apie (duomenys neskelbtini) krepimąsi į valstybės įmonę „Registrų centras“ dėl daiktinių teisių savo vardu įregistravimo.

Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.

CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Pareiškėja kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kadangi pareiškėja kita tvarka gauti jai reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo sprendimu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnį, palikimas galėjo būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo priėmimas, tai yra įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, galinčias kilti iš palikimo. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. 

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.

Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja yra mirusiosios dukra. Po palikėjos mirties į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo niekas nesikreipė ir byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nėra užvesta. Pareiškėja per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą taip pat nesikreipė į notarą dėl palikimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau ji palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, t. y. žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir visus mirusiosios daiktus. Tai patvirtina pareiškėjos pateikti paaiškinimai pareiškime ir pateikti įrodymai (notarų išduoti liudijimai, pareiškėjos kreipimasis į valstybės įmonę “Registrų centras” dėl daiktinių teisių jos vardu į žemės sklypą įregistravimo). Pažymėtina ir tai, kad prieštaraujančių šio fakto nustatymui byloje nėra.

Įvertinus byloje esančią rašytinę medžiagą, pareiškėjos paaiškinimus, bei atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinis faktas, kad pareiškėja I. S. palikimą, atsiradusį po jos mamos I. O. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas – 448 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445-448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jos mamos I. O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas pareiškėjai siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimo patvirtintą kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Rūta Neveckienė