Civilinė byla Nr.2S-1091-340/2013

Teisminio proceso Nr. 2-68-02296-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos:110.; 122.2.; 122.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Ormina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ormina“  ieškinį atsakovui UAB „Arginta“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrįstumo.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 9 377, 50 Lt skolą. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei turtinių teisių areštą, o atsakovui neturint nurodyto turto ar jo nepakankant, piniginių lėšų areštą 9 377, 50 Lt sumai, leidžiant iš areštuoto turto bei piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-28 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino.

Atsakovas dėl minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-28 nutarties pateikė atskirąjį skundą. Nurodė, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra nepagrįsta ir neteisėta. Teigė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neadekvačios ir neproporcingos, todėl pažeidžia teisingumo, proporcingumo ir ekonomiškumo principus. Pateikė teismui 2012-12-31 įmonės  balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, kreditingumo ataskaitą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-04 nutartimi atsakovo prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-28 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkino. Nurodė, jog susipažinęs su atsakovo atskirajame skunde išdėstytomis aplinkybėmis bei išnagrinėjęs su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus, sutinka su skunduose išdėstytais argumentais dėl 2013-03-28 nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl vadovaudamasis CPK 334 str. 2 d. panaikino minėtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo naikintina.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo Vilniaus miesto  apylinkės teismo 2013-04-04 nutartį pakeisti pritaikant atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei turtinių teisių areštą, o atsakovui neturint nurodyto turto ar jo esant nepakankamai, piniginių lėšų areštą 4 840 Lt sumai, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu. Nurodo, jog pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iš dalies – sumokėjo 4 537, 50 Lt. Anot apelianto, tokie atsakovo veiksmai rodo, kad jis pripažįsta savo prievolę ir pareigą ją įvykdyti. Teigia, jog nors atsakovas akivaizdžiai pripažįsta prievolę, tačiau egzistuoja aplinkybės, tarp kurių gali būti atsakovo ūkiniai ir finansiniai sunkumai, kurios kliudo atsakovui įvykdyti prievolę iki galo. Mano, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kils grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nurodo, jog remiantis atsakovo pateiktais į bylą finansinės atskaitomybės dokumentais, darytina išvada, kad atsakovas 2012 m. neteko pusės savo turto, sumažėjo jo ilgalaikis, materialusis turtas, atsakovas perleido visus pastatus ir statinius, tad iš šio turto išieškojimas neįmanomas. Teigia, jog atsakovo įsipareigojimai yra labai dideli lyginant su jo turto. Apelianto teigimu, atsakovo finansinė padėtis blogėja. Pažymi, jog atsakovas nepateikė jokių duomenų apie jo turto ir turtinių teisių įkeitimą. Nurodo, jog atsakovui yra pareikštas ir kitas turtinis ieškinys dėl pinigų išieškojimo. Atkreipia dėmesį, kad atsakovo pateikta „Kreditingumo istorija” nėra oficialus dokumentas, todėl juo negalima remtis vertinant atsakovo finansinę ir turtinę padėtį. Teigia, jog atsakovas gali imtis veiksmų savo turimam turtui ar turtinėms teisėms paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ir tokiu būdu teismo sprendimo vykdymą apsunkinti arba padaryti nebeįmanomą, jeigu nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Atsiliepimu atsakovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-04 nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas; prašo CPK 95 str. pagrindu skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teikiant atskirąjį skundą. Nurodo, jog atsakovas niekada neginčijo su ieškovu sudarytos sutarties ir turėtų prievolių, kurias jis tinkamai vykdė, todėl ieškovo reikalavimas iš esmės yra nepagrįstas, nes atsakovas yra įvykdęs prievolę ieškovui. Nurodo, jog ieškovas elgiasi nesąžiningai interpretuodamas atsakovo finansinės atskaitomybės duomenis ir lygindamas 2011 m. duomenis su 2012 m. duomenimis. Teigia, jog konstatuodamas atsakovo turto sumažėjimą, ignoruoja aplinkybę, jog atsakovas buvo reorganizuotas. Nurodo, kad atsakovas, kuris 2012 m. turėjo virš 27 mln. Lt turto neturėtų jokių problemų sumokėti ieškovui likusią skolos dalį, net jei teismas ieškinio neatmestų. Pažymi, jog prie atsiliepimo pridėtas išrašas iš hipotekos registro, kuriame fiksuotas stambios gauto finansavimo iš banko sumos rodo atsakovą esant patikimu ir vertinamu banko klientu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos bei atskirojo skundo medžiagą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-28 nutartimi, panaikinimo teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje bylos proceso stadijoje, todėl pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra faktiniai duomenys, leidžiantys teismui manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsiras įstatymo numatytos pasekmės (CPK 144 str.).

Poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindžia nustatymas, kad egzistuoja reali grėsmė, jog galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas. Pagal teismų praktiką realią grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba tapimui neįmanomu patvirtina didelė ieškinio suma (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-199/2012). Tai, ar ieškinio suma yra didelė, turi būti vertinama priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, atsižvelgiant į šalių padėtį, byloje pareikštus reikalavimus ir kitą ginčo specifiką. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalavo 9 377, 50 Lt skolos priteisimo iš atsakovo, pirmos instancijos teismas laikė, jog pareikšta reikalavimo suma atsakovui yra pakankamai didelė, todėl ieškovo prašymą užtikrinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą 2013-03-28 nutartimi tenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui ir piniginėms lėšoms. Kadangi didelės ieškinio sumos prezumpcija nėra absoliuti ir gali būti paneigta įrodymais, patvirtinančiais, kad atsakovui pagal jo turimo turto vertę, gaunamas pajamas reikalavimo suma nėra didelė, t.y. kai paneigiama objektyvi grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 178 str.), pirmos instancijos teismas, gavęs atsakovo atskirąjį skundą dėl 2013-03-28 nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu, panaikino pastarąjį procesinį sprendimą. Nurodė, jog atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, jog grėsmės galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymui atsižvelgiant į atsakovo finansinę padėtį nėra, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nesutikdamas su tokia pirmos instancijos teismo išvada ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo jog pirmos instancijos teismas tenkindamas atsakovo atskirąjį skundą ir panaikindamas nagrinėjamoje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones netinkamai įvertino atsakovo pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, iš kurių matyti, jog atsakovo įsipareigojimai yra labai dideli lyginant su jo turtu. Apelianto teigimu, atsakovo finansinė padėtis blogėja, taip pat jis nepateikė jokių duomenų apie jo turto ir turtinių teisių įkeitimą, todėl nagrinėjamoje byloje būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemonės ieškovo interesų užtikrinimui.

Nors ieškovas ieškiniu iš atsakovo reikalauja 9 377, 50 Lt skolos, tačiau atskirajame skunde ieškovas nurodo, jog pareiškus ieškinį atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iš dalies – sumokėjo 4 537, 50 Lt, todėl laikinąsias apsaugos priemones prašo taikyti likusios skolos - 4 840 Lt sumai, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu. Tuo tarpu atsakovas kartu su atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-28 nutarties, siekdamas pagrįsti gerą savo turtinę padėtį, pateikė 2012-12-31 balansą, iš kurio matyti, kad atsakovas 2012 finansinių metų pabaigoje turėjo turto už 27 008 126 Lt (ilgalaikis turtas – 3 458 948 Lt, trumpalaikis turtas – 23 549 178 Lt), balanse apskaitomi finansiniai įsipareigojimai sudarė 20 471 347 Lt. Iš atsakovo pateiktos 2012-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2012 finansiniais metais atsakovas uždirbo 2 571 045 Lt grynojo pelno. Taigi iš atsakovo prašoma priteisti 4 840 Lt suma lyginant su jo 2012 m. pabaigoje turėto turto verte yra aiškiai nežymi. Net ir laikant, kad atsakovas 2012 m. neteko pusės savo turto, sumažėjo jo ilgalaikis, materialusis turtas (lyginant atsakovo 2012-12-31 balansą su 2011-12-31 balanso duomenimis), atsakovo turimo turto bei gaunamų pajamų santykis vis tiek ženkliai viršytų ieškovo prašomą iš atsakovo priteisti sumą. Pažymėtina ir tai, jog įtakos 2012 m. atsakovo finansiniai padėčiai turėjo ir tai, jog 2012-07-02 įvyko atsakovo reorganizacija, kuria atsakovo įmonės pagrindu buvo įkurtos dvi naujos įmonės – UAB „Arginta Investment“ ir UAB „Arginta Engineering“, pastarosioms atitinkamai perėmus ir dalį turto, kuris 2011-12-31 priklausė atsakovui, todėl apelianto argumentas dėl atsakovo turto sumažėjimo ir finansinės padėties blogėjimo, atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl atsakovo finansinio pajėgumo. Todėl

apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad ieškinio suma atsakovo atžvilgiu laikytina didele bei gali sudaryti savarankišką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina, kad byloje nebuvo pateikta ir įrodymų, jog atsakovas ketintų slėpti ar realizuoti turimą turtą, tokiu būdu siekdamas išvengti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo (CPK 12, 178 str.).

Dėl apelianto argumento, jog atsakovas nepateikė jokių duomenų apie jo turto ir turtinių teisių įkeitimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šie duomenys neabejotinai yra svarbūs vertinant atsakovo finansines galimybes įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau atsikirsdamas į šį argumentą atsakovas pagrįstai nurodo, jog šie duomenys yra viešai prieinami, todėl atsižvelgiant į rungtyniškumo principą civiliniame procese apeliantas, manydamas, jog tokie duomenys atsakovui yra nepalankūs ir patvirtina teiginius apie prastą atsakovo finansinę padėtį, pats turėjo galimybę pateikti registruotos hipotekos duomenis. Paneigdamas apelianto nuogąstavimus, atsakovas pateikė išrašą iš hipotekos registro, kuriame fiksuotos stambios gauto finansavimo iš banko sumos rodo atsakovo patikimumą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovas pateikė visapusiškus duomenis apie savo finansinę padėtį ir paneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nagrinėjamoje byloje.

Dėl nurodytų motyvų spręstina, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus miesto  apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovas atsiliepime į atskirtąjį skundą prašo įvertinti apelianto veiksmus ir CPK 95 str. pagrindu paskirti jam baudą. CPK 95 str. numatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundo, atskirojo skundo padavimas nereiškia piktnaudžiavimo teise. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą įgyvendindamas teisę į apeliaciją. Duomenų, kad jis piktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis ar siektų vilkinti procesą byloje nėra. Ieškovo atskirojo skundo netenkinamas savaime nesudaro prielaidų teigti, jog apeliantas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ar siekia vilkinti procesą. Todėl atsakovo prašymas paskirti ieškovui baudą netenkinamas.

Atmetus ieškovo atskirąjį skundą atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pralošusios bylą šalies (CPK 98); atsakovas patyrė 931, 70 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kurios pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais bei jų dydis neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo" nustatytų maksimalių dydžių už atstovavimo civilinėse bylose teisines paslaugas, todėl priteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                     Tatjana Žukauskienė