Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-1029-513-2014].docx
Bylos nr.: 2S-1029-513/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos, susijusios su santuoka
dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai:
Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Atskirojo skundo nagrinėjimas
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Teisėja Irma Čuchraj                                                         Civilinė byla Nr. 2S-1029-513/2014

Teisėja Diana Vercinskė                                                         Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00332-2014-1

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                                                                           103.4; 122.2; 122.4

 



                                                                                

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

 

                                          2014 m. birželio 25 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. D. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014-04-15 nutarties, kuria nustatytas terminas ieškovui V. D. pašalinti ieškinio trūkumus,

 

n u s t a t ė :

 

ieškovas V. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei (sutuoktinei) A. D., prašydamas nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės, padalyti santuokoje įgytą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), šalims priteisiant asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį šio buto.  Kartu su ieškiniu pateikė 147 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą už ieškinį patvirtinantį mokėjimo kvitą.

Palangos miesto apylinkės teismas 2014-04-15 nutartimi, nustatęs, kad ieškovas nesumokėjo žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą (padalyti butą), vadovaudamasis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 2 p., 85 str. 2 d., įpareigojo ieškovą (per advokatą V. G.) iki 2014-05-02 nurodyti ieškinio dalies dėl turto padalijimo sumą, pateikti ieškinio sumos nustatymo įrodymus (dėl turto vertės) ir pagal ieškinio sumą sumokėti žyminį mokestį bei pateikti teismui įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą. Teismas pažymėjo, kad ieškinyje nurodyti ieškinio sumą yra ieškovo pareiga ir šiuo atveju ieškovas šios pareigos neįvykdė.

Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014-04-15 nutartį. Teismo nutartį laiko nepagrįsta, todėl naikintina. Teigia, kad ieškovas neprašo jam asmeninės nuosavybės teise priteisti daugiau nei ½ dalį santuokoje įgyto buto, taigi būsimo palankaus jam teismo sprendimo atveju jis neįgytų daugiau turto, nei jam priklausė iki ieškinio padavimo teismui, o pasikeistų tik santuokoje įgyto turto teisinis režimas. Remdamasis tuo, mano, kad reikalavimas dėl turto padalijimo nėra turtinis, todėl žyminiu mokesčiu neapmokestintinas.     

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 135 str. 1 d. nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111, 113, 114 str.), taip pat jis turi atitikti specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus to paties straipsnio 1 dalyje. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 str.). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.). Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitinka jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, kurie sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.).

Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas (CPK 135 str. 2 d.). Ieškinio sumą nurodo ieškovas (CPK 85 str. 2 d.). Ieškinio suma bylose dėl turto išreikalavimo nustatoma pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę (CPK 85 str. 1 d. 2 p.). Mokėtino žyminio mokesčio dydį turtiniuose ginčuose nustato CPK 80 str. 1 d. 1 p. Nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodė ieškinio sumos, nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad sumokėjo žyminį mokestį už turtinį reikalavimą – reikalavimą padalyti šalių butą, ir nenurodė, kokia buto rinkos kaina, nepateikė šią kainą (buto vertę) patvirtinančių duomenų.

Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta anksčiau, į ginčo pobūdį, teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, jog ieškovo reikalavimas dėl turto –  buto padalijimo, yra neturtinis.

Pažymėtina, kad dalijant sutuoktinių bendrą turtą visų pirma teismas sudaro jo balansą. Balansas bendrąja prasme reiškia ataskaitą, kurios vienoje dalyje atsispindi sutuoktinių nuosavybės teise valdomas turtas (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, lėšos, vertybiniai popieriai ir kita), o kitoje – skolos (įvairios paskolos, kiti finansinio pobūdžio įsipareigojimai ir panašiai). Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 str.), nustatęs turto vertes (CK 3.119) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 str.), teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012). Taigi, įvykdęs skundžiamą teismo nutartį ieškovas neabejotinai paspartins bylos nagrinėjimą teisme bei tokiu būdu tinkamai realizuos savo pareigas CPK 85 str. 2 d., 135 str. 2 d. nuostatų prasme.

Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ieškovo ieškinio trūkumų šalinimo klausimą, todėl naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasi CPK 337, 338 str.,

 

n u t a r i a :

 

Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėja                                                                                                              Irma Čuchraj