Administracinė byla Nr. I-4295-821/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04785-2015-5
Procesinio sprendimo kategorija: 3.15.2.3.2; 3.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. vasario 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, dalyvaujant pareiškėjui G. K. viešame posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir
n u s t a t ė:
pareiškėjas skundu (b.l. 1) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015-09-14 iki 2015-09-25 buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kamerų tipo palatoje, kurioje kartu su pareiškėju buvo aštuoni žmonės. Į Ligoninę paguldytas dėl lūžusios kojos, tačiau teko miegoti antrame gulto (lovos) aukšte, užlipti į antrą lovos (gulto) aukštą sunku, nes nėra jokių kopėtėlių. Lipdamas į/iš lovą (-os) turėdavo stotis ant pirmame lovos aukšte gulinčio asmens patalynės, pažadindavo ten miegantį asmenį, dėl to nuolat kildavo konfliktai. Kameroje labai mažai vietos, nėra galimybių judėti. Trūko oro, langas pilnai neatsidaro, nėra vietos valgyti. Kamerose mažai šviesos, sienos pageltusios, atsilupę dažai. Tualete surūdijęs unitazas. Sanitarinis mazgas pilnai neatitvertas, nuolat sklinda nemalonus kvapas. Dėl nurodytų priežasčių patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinę skriaudą, emocinę depresiją. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertina 1000 EUR.
Valstybę atstovaujanti Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu (b.l. 5-7) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo gydomas nuo 2015-09-15 iki 2015-09-24 Chirurgijos skyriaus 24 (plotas 21,25 kv.m., 8 lovos) palatoje, dėl dešinio kulnikaulio lūžio.
Paaiškina, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma suimtųjų/nuteistųjų neveda, todėl pateikti duomenų, koks ligonių skaičius buvo gydomas su pareiškėju negali. Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų arba nuteistųjų asmenų skaičiui, nes turi suteikti stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems/suimtiesiems. Ligoninė taip pat privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau - ir BVK) ir Lietuvos Respublikos suėmimo įstatyme, laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų dėl užkrečiamų ligų.
Pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - ir Eksploatavimo taisyklės) nenustato pataisos įstaigoms, kokie baldai turi būti įrengti gyvenamojoje patalpoje. Ligoninės palatose baldais ir kitu inventoriumi aprūpintos minimaliai. Ligoninės patalpos remontuojamos eilės tvarka pagal poreikį. Visi atsiradę pažeidimai ir/ar neatitikimai dėl nuteistųjų ir/ar suimtųjų veiksmų, gadinant ir laužant Ligoninės turtą, šalinami minimaliausiais terminais, palatos nuolat remontuojamos iš tam skiriamų lėšų.
Pagal Eksploatavimo taisyklių 16.5 punktą įrengiant naujas, rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos 100 x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengimas praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesat techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta tūri būti atitveriama nuo likusios kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengiama lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Vasarą vieną lango rėmas išimamas tam, kad būtų užtikrinimas vėdinimas per atidarytą langą ir nebūtų karšta, žiemos metu lango rėmas įdedamas, kad būtų užtikrinta šiluma. Kiekvienoje kameroje yra ventiliacinė vėdinimo šachta, kuri užtikrina oro cirkuliaciją ir vėdinimą patalpoje. Natūrali šviesa ir/ar apšvietimas užtikrinamas per kameroje esančius langus. Šviesiu paros metu, esant pakankamam natūraliam apšvietimui, dieninis apšvietimas išjungiamas, tačiau esant pacientų prašymui dieninė šviesa paliekama. Ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. išduotą Leidimą – Higienos pasą, kuris įrodo, kad Ligoninės patalpos atitinka higienos normų reikalavimus. Ligoninės patalpų deratizacijos ir dezinfekcijos darbams atlikti sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“.
Paaiškina, kad Ligoninės administracija nerenka duomenų apie pacientų gulėjimo vietą (pirmame ar antrame lovos aukšte) dviaukštėje lovoje. Tačiau esant sunkiai paciento būklei, pareigūnai visada nurodo kitiems pacientams užleisti vietą apatinėje lovos dalyje.
Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Ligoninės darbuotojai veikė (neveikė) neteisėtai. Būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą nepagrįstas jokiais įrodymais, tariama žala apibūdinama bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais.
Posėdžio metu pareiškėjas iš esmės pakartojo skunde nurodytus argumentus, prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad gydymo laikotarpiu palatos buvo perpildytos, laikomų nuteistųjų asmenų sumažėdavo vos kelioms valandoms. Pareiškėjas iš palatos niekur neišeidavo, jo buvimo Ligoninėje metu patikrinimas dėl palatos sąlygų atitikimo higienos normų reikalavimams nebuvo atliekamas.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie jų vietą, datą ir laiką informuotas tinkamai (b.l. 53).
Skundas tenkintinas iš dalies
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų laikymo sąlygų Ligoninėje laikotarpiu nuo 2015-09-15 iki 2015-09-24 (toliau – ir ginčo laikotarpis), atlyginimo.
Šalių rašytiniais paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo gydomas laikotarpiu nuo 2015-09-15 iki 2015-09-24 Chirurgijos skyriaus 24 palatoje. Palatos Nr. 24 plotas 21,25 kv.m., joje įrengtos 8 lovos (b.l. 5, 11). Ginčo dėl pareiškėjo gydymo laikotarpio byloje nėra.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 62 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimo vietų ligoninė prilyginama laisvės atėmimo bausmę vykdančiai įstaigai, todėl ginčo santykiams taikytini teisės aktai, reglamentuojantys pataisos įstaigų veiklą.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 111.4 punkte numatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv.m.
Ligoninė nepateikė informacijos, kiek nuteistųjų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 24 kartu su pareiškėju. Paaiškino, jog tokia informacija nekaupiama ir nesaugoma. Į bylą pateiktame Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-09-18 patikrinimo akte (b.l. 12-13) nurodyta, kad patikrinimo metu palatoje Nr. 24 buvo gydomas vienas pacientas. Tačiau iš akto turinio neįmanoma vienareikšmiškai nustatyti, kada patikrinimas buvo faktiškai atliktas (akte nurodyta, kad patikrinimas „vietoje pradėtas 2015-09-09, 12.45 val.“, patikrinimas „vietoje baigtas 2015-09-09 13.45 val.“, t.y. iki pareiškėjo hospitalizavimo, „patikrinimas užbaigtas 2015-09-16 15.30 val.“, o akto surašymo data „2015-09-18“). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ir tai, kad Ligoninė negali nurodyti, kiek tiksliai buvo laikoma asmenų kartu su pareiškėju palatoje ginčo laikotarpiu, vertintina pareiškėjo naudai ir tikėtina, jog tuo metu kartu su pareiškėju buvo gydomi ir kiti asmenys (ne vienas pareiškėjas). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog įrodinėjimo našta, kad pareiškėjui buvo užtikrinta vienam asmeniui tenkanti minimalaus ploto norma, tenka atsakovei. Tai ne kartą pažymėjo ir Lietuvos vyriausiais administracinis teismas bei Europos žmogaus teisių teismas savo praktikoje. Esant nurodytam Chirurgijos skyriaus 24 palatos plotui (21,25 kv.m.), kurioje yra 8 lovos, jeigu ginčo laikotarpiu kiekvienoje iš jų buvo laikomi 8 asmenys, vienam asmeniui tenkantis plotas sudarė 2,66 kv.m. Nesant byloje šias aplinkybes paneigiančių įrodymų konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus kameros (palatos) plotas, tenkantis vienam asmeniui, t.y. Laisvės atėmimo vietų ligoninė neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad asmenų palatoje sumažėdavo vos kelioms valandoms, reikšmingai laikymo sąlygų nekeičia.
Kaip minėta, pareiškėjas į Ligoninėje buvo hospitalizuotas dėl dešinio kulnikaulio lūžio (b.l. 5, 9-10). Iš byloje esančios pažymos apie kamerų/palatų plotą ir inventorių (b.l. 11) matyti, kad Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 24 yra dvi vieno aukšto lovos ir trys dviejų aukštų lovos. Pareiškėjas teigia, kad būdamas sulaužyta koja buvo paguldytas dviaukštės lovos antrame aukšte, kopėtėlių užlipimui nėra, todėl lipdamas į/iš lovos patyrė sunkumų ir nepatogumų. Ligoninė atsiliepime nurodė, jog duomenų ar pacientai guli pirmame ar antrame lovos aukšte nekaupia. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui dėl jo sveikatos būklės buvo sudarytos sąlygos gulėti vienaukštėje lovoje ar dviaukštės lovos pirmame aukšte. Nesant į bylą pateiktų pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, pripažintina, kad pareiškėjas Ligoninėje gulėjo antrame lovos aukšte. Aplinkybė, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo gydytas dėl patirtos traumos, yra pakankama konstatuoti, jog lipdamas į/iš lovos antro aukšto, nesant įrengto patogaus užlipimo, jis patyrė tam tikrų sunkumų ir nepatogumų.
Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sąlygų aspektais – kameros oro temperatūra, vėdinimu, apšvietimu, sanitarine įranga ir kt. Daugumą šių klausimų reglamentavo ginčo metu galiojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 76:2010). Ginčo santykiams taip pat aktualios Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82.
Pareiškėjas teigia, kad palatoje esantis tualetas įrengtas netinkamai, t.y. naudojama netinkama santechninė įranga, tualetas pilnai neatitvertas nuo kameros, nuolat sklinda nemalonus kvapas.
Eksploatavimo taisyklių 16.5 punktas nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Iš byloje esančios medžiagos (fotonuotraukų, b.l. 23-27) matyti, kad palatoje Nr. 24 įrengtas tupimas unitazas, kuris ganėtinai aukštai pakeltas nuo žemės ir atskirtas daline sienele bei užuolaida. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose (pareiškėjo buvimo Ligoninėje ar jam artimais laikotarpiais, b.l. 12-16) nurodyta, kad minėtoje palatoje įrengti sanitarinio mazgo techniniai įrenginiai susidėvėję, bet vizualiai švarūs, techniškai tvarkingi ir atitinka Higienos normos reikalavimus. Tačiau dalinis tualeto atskyrimas, kai pareiškėjas toje pačioje palatoje (kameroje) buvo laikomas kartu su kitais asmenimis, teismo vertinimu, pažeidė jo teisę į privatumą, žemino orumą, neabejotinai kėlė diskomfortą ir kitus neigiamus potyrius. Pažymėtina, kad pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau ir – EŽTT) prakitiką, nacionalinės institucijos turi pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. Tik iš dalies uždara tualeto zona, kurioje laikomas daugiau nei vienas kalinys, taip pat gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida, pripažįstami nepriimtinais (2013 m. balandžio 25 d. sprendimas byloje Canali prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 40119/09; 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją 81, 82, 90 punktai, pareiškimų Nr. 14097/12, 45135/12, 73712/12, 34001/13, 44055/13 ir 64586/13).
Pareiškėjas grįsdamas reikalavimą dėl patirtos neturtinės žalos priteisimo nurodė, kad kameroje (palatoje) trūksta kietojo inventoriaus, t.y. nėra stalo pavalgyti, kėdžių. Į bylą pateiktoje 2015-07-17 pažymoje (b.l. 11) nurodyta, kad Chirurgijos skyriaus 24 palatoje yra vienas stalas, viena kėdė ir šešios spintelės daiktams susidėti. Tai iš esmės patvirtinta ir atsakovės atstovo pateiktos kameros tipo palatos fotonuotraukos (b.l. 23-28). Atsakovės atstovė nurodo, kad Eksploatavimo taisyklės nenumato, kokie baldai pataisos įstaigose turi būti įrengti, tačiau teismo vertimu, palatose turėtų būti bent minimalūs baldai, reikalingi būtiniausių poreikių tenkinimui, t.y. stalai ir kėdės, prie kurių Ligoninėje laikomi asmenys galėtų pavalgyti. Atsižvelgiant į kameros tipo palatoje laikytų asmenų skaičių (aštuonios miegamosios vietos), darytina išvada, kad pareiškėjo buvimo perpildytoje palatoje trūko kietojo inventoriaus.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad palatose (kamerose) trūko oro, nes pilnai neatsidarydavo langai, nebuvo pakankamo apšvietimo. Pagal ginčo metu galiojusios Higienos normos 76:2010 24 punkto reikalavimus, gyvenamosios patalpos (kamerų tipo palatos), turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Santykinė oro drėgmė, temperatūra ir oro judėjimo greitis turi atitikti Higienos normos 76:2010 26 punkte nurodytus rodiklius. Ligoninė atsiliepime paaiškino, kad vasaros metu palatos vėdinamos pro langus, jose taip pat įrengta vėdinimo sistema. Į bylą pateiktuose Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose (b.l. 14-18) nurodyta, kad kameros Nr. 24 langai pritaikyti natūraliam vėdinimui. Kamerų (palatų) vėdinimas pro langus Higienos normos 76:2010 nuostatoms neprieštarauja. Dieninio apšvietimo pažeidimų taip pat nenustatyta (b.l. 14-15). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir byloje nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, kamerų tipo palatos Nr. 24 vėdinimo ir apšveitimo pažeidimus, pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo teigimu, palatos sienos ginčo metu buvo pageltusios, atsilupę dažai. Pagal ginčo metu galiojusios Higienos normos 76:2010 62 punktą, laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. Atsakovės atstovas paaiškino, kad patalpos remontuojamos eilės tvarka, nepažeidžiant Higienos normos 76:2010 reikalavimų. Visi atsiradę pažeidimai dėl netinkamo suimtųjų (nuteistųjų) elgesio šalinami minimaliausiais terminais. Kiekvienai metais tam skiriami biudžeto asignavimai. Į bylą pateiktame patikrinimo akte konstatuota, kad 2015-08-18 kamerų tipo palatoje Nr. 24 vietomis nuo sienų ir lubų buvo nubyrėję dažai, prie praustuvo nukrutusios plytelės, o tai neatitinka sveikatos priežiūros įstaigoms keliamų reikalavimų, įpareigojančių užtikrinti visų paviršių (patalpų, daiktų, įrenginių) lengvą valymą, dezinfekavimą ir jų atsparumą valymo priemonėms. 2015-10-02 patikrinimo akte nustatyta, kad minėta palata remontuojama (b.l. 17-18). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiškėjo buvimo metu kameros tipo palatai Nr. 24 buvo reikalingas ne itin didelis remontas, tačiau Ligoninė ėmėsi reikiamų priemonių šiam pažeidimui šalinti.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui jo hospitalizavimo Ligoninėje metu (laikotarpiu nuo 2015-09-15 iki 2015-09-24) nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus kameros (palatos) plotas, privatumas naudojantis tualetu, tikėtinai trūko baldų būtinų poreikių tenkinimui, gydantis dėl patirtos traumos nebuvo sudarytos sąlygos gulėti pirmame lovos aukšte. Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų prašo priteisti iš atsakovės 1000 EUR neturtinei žalai atlyginti, nurodydamas, kad patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasinę skriaudą, emocinę depresiją. Aplinkybės, kad pareiškėjui būnant Ligoninėje nurodytų teisės aktų reikalavimus pažeidžiančiomis sąlygomis, pareiškėjas galėjo jausti neigiamus dvasinius išgyvenimus, jausti, kad tokiu būdu nėra gerbiamas jo žmogiškasis orumas, yra pakankama išvadai, kad pareiškėjas patyrė neturtinės žalos. Nors byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu laikymas pažeidžiant nustatytą reikalavimus pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimų, tačiau atsižvelgiant į minėtas nustatytų pažeidimų visumą bei jų trukmę, konstatuotina, jog pažeidimai neabejotinai sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamų išgyvenimų, sukėlė jam dvasinių kančių bei nepilnavertiškumo jausmą. Minimalus ploto trūkumas, aplinkybė, kad pareiškėjas būdamas kameroje (palatoje) su kitais asmenimis turėjo naudotis iš dalies atskirtu tualetu, yra pakankami, jog lemtų kančias ir sunkumus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir sukelia diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą, galinčius žeminti ir sumenkinti žmogiškąjį orumą. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju teisės aktų reikalavimus atitinkančių sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus ir sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų visumą ir trukmę, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A-575-1046/2014), Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 1000 EUR suma yra per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Nustatytų pažeidimų atveju, pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės, atsižvelgiant į laikymą neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę (10 dienų) ir su tuo susijusius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, pareiškėjui nepateikus įrodymų, jog tai neigiamai įtakojo jo sveikatą, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, teismas daro išvadą, kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma būtų 70 EUR.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui G. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 70 (septyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja
Iveta Pelienė