Administracinė byla Nr. A-1371-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04193-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos F. R. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėja F. R. (toliau – ir pareiškėja) 2018 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Vilniaus AVPK) viršininko 2018 m. spalio 31 d. įsakymą Nr.10-TE-2012
„Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei F. R.“ (toliau – ir Įsakymas).

2.       Pareiškėja tvirtino, jog tarnybinė nuobauda – pastaba jai skirta neteisėtai, nes ji nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, jos veikoje nėra kaltės, tarnybinė nuobauda skirta neteisingai aiškinant ir taikant teisės aktus. Iš Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos 2018 m. spalio 29 d. išvados Nr. 10-IS-123 (toliau – ir Išvada) matyti, jog pareiškėjos tarnybinis nusižengimas konstatuotas dėl dviejų pažeidimo elementų: (1) toleravo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 5-V-611 patvirtinto Policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, teismo sprendimo dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo vykdymo ir šio sprendimo vykdymo kontrolės tvarko aprašo (toliau – ir Aprašas) 
8.4.2. papunkčio reikalavimo nesilaikymą; (2) nevykdė Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 10-V-336 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 6.1 ir 6.2 papunkčių reikalavimų. Pareiškėja, nesutikdama su pirmuoju jai inkriminuojamu pažeidimu, pažymėjo, jog Išvadoje nenurodytas joks konkretus neteisėtas jos veiksmas, kurį galima laikyti toleravimu. Pareiškėjos 2018 m. spalio 19 d. tarnybiniame pranešime išreikšta subjektyvi nuomonė, jog pareigūno V. P. sprendimai buvo teisėti ir pagrįsti, ir galbūt neteisingas teisės akto aiškinimas negali būti vertinami kaip tarnybinis nusižengimas, už kurį gali būti skiriama tarnybinė nuobauda, kadangi šie veiksmai buvo padaryto po paties veiksmo, kuris Išvadoje buvo pripažintas neteisėtu. Pareiškėja dėl antrojo jai inkriminuojamo pažeidimo tvirtino, kad Pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.2 papunkčiuose išdėstyti tik bendro pobūdžio teiginiai, neaišku, kuo pasireiškė pareiškėjos neveikimas, nepateikti jokie motyvai ir įrodymai, patvirtinantys neteisėtus veiksmus. Veiksmus, kuriuos pareiškėja privalėjo atlikti susidariusioje situacijoje, reglamentuoja Aprašo 6.3 papunktis, ji tinkamai atliko šioje teisės normoje jos funkcijoms priskirtus veiksmus: organizavo ir kontroliavo, kad visi trys pranešimai (ROIK 0118000459757, ROIK0118000460553 ir ROIK 011800046121) būtų priimti, ir jie buvo priimti; organizavo ir kontroliavo, kad visi trys pranešimai (ROIK 0118000459757, ROIK0118000460553 ir ROIK 0118000461213) būtų registruoti, ir jie buvo registruoti; organizavo ir kontroliavo, kad dėl visų trijų pranešimų (ROIK 0118000459757, ROIK 0118000460553 ir ROIK 0118000461213) proceso sprendimai būtų priimti laiku, ir šie proceso sprendimai laiku buvo priimti. Pareiškėja atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus
2011 m. gruodžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A62-3697/2011.

3.       Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

4.       Atsakovas teigė, kad pareiškėja, turėdama pareigą kontroliuoti pavaldžių pareigūnų darbą (nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d. atlikdama Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus viršininko funkcijas), neužtikrino pareigūno 
V. P. priimtų sprendimų teisėtumo ir suvestos informacijos Policijos registruojamų įvykių registre (toliau – ir PRĮR) (ROIK 0118000459757, ROIK 0118000460553, ROIK 0118000461213) išsamumo. Pareiškėja privalėjo vykdyti ne tik savo pareigybės aprašyme priskirtas funkcijas, bet ir Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus viršininkui pagal Pareigybės aprašymą priklausančias funkcijas, t. y. atsakyti už 2-jam veiklos skyriui nustatyto veiklos tikslo pasiekimą, funkcijų atlikimą, pavaldžių pareigūnų veiklos organizavimą (6.1. p.), užtikrinti, kad 2-ojo veiklos skyriaus veikla būtu vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos įstatymu ir kitu teisės aktu reikalavimu (6.2. p.) ir kt., tačiau ji šias funkcijas vykdė netinkamai, pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktų bei Pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.2 papunkčių reikalavimus. Šie jos veiksmai vertinami kaip tarnybinis nusižengimas, padarytas neatsargiai, pasireiškęs neveikimu nulemtu nerūpestingumo (aplaidumo). Atsakovas paaiškino, jog tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas V. P. keitė išvardytų ROIK (0118000421510; 0118000432288; 0118000444203; 0118000459757; 0118000451764; 01180000460553; 0118000461213; 0118000445541) tipą iš „Smurtas artimoje aplinkoje“ į „Konfliktas“, o pareiškėja neužtikrino jai pavaldaus pareigūno priimtų sprendimu teisėtumo ir suvestos informacijos PRĮR išsamumo. Pareiškėja, eidama padalinio vadovo pareigas, privalėjo kontroliuoti vyriausiojo tyrėjo V. P. veiklą laikantis pavedimų atlikimo terminų (vyresniajam veiklos padalinio pareigūnui per 3 darbo dienas organizuoti pakartotinį aplinkybių patikrinimą (Aprašo 8.4 p.)), kontroliuojant kokie pakartotinio smurto artimoje aplinkoje patikrinimo rezultatai ir koks sprendimas priimtas remiantis pakartotiniais rezultatais. Nepaisant to, pareiškėja 2018 m. spalio 19 d. tarnybiniame pranešime akcentavo padidėjusį darbo krūvį ir išreiškė pritarimą V. P. veiksmams, pažeidžiantiems imperatyvius norminių aktų reikalavimams, kurių įgyvendinimą turėjo kontroliuoti. Pareiškėja formaliai vertino tikėtiną smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų teisių ir saugumo užtikrinimą bei tokio smurto prevenciją.

II.

5.       Vilniaus apygardos administracinio teismas 2019 m. vasario 8 d. sprendimu tenkino pareiškėjos F. R. skundą, t. y. panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. spalio 31 d. įsakymą Nr.10-TE-2012.

6.       Teismas nustatė, kad ginčijamu 2018 m. spalio 31 d. įsakymu Nr.10-TE-2012 pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Šis Įsakymas priimtas atsižvelgiant į Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos 2018 m. spalio 29 d. išvadą Nr.10-IS-123. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėja, turėdama pareigą kontroliuoti pavaldžių pareigūnų darbą (nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d. atlikdama Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus viršininko funkcijas), t. y. pavaldžių pareigūnų PRĮR pateiktą informaciją dėl įvykių, neužtikrino jai pavaldaus pareigūno V. P. priimtų sprendimų teisėtumo ir suvestos informacijos PRĮR (ROIK 0118000459757, ROIK 0118000460553, ROIK 0118000461213) išsamumo. Pareiškėja privalėjo vykdyti ne tik savo pareigybės aprašyme priskirtas funkcijas, bet ir pagal Pareigybės aprašymą priklausančias funkcijas, t. y. atsakyti už 2-jam veiklos skyriui nustatyto veiklos tikslo pasiekimą, funkcijų atlikimą, pavaldžių pareigūnų veiklos organizavimą (6.1 p.), užtikrinti, kad 2-ojo skyriaus veikla būtų vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų (6.2 p.) ir kt. Pareiškėja toleravo Aprašo 8.4.2 papunktyje nustatyto reikalavimo (nepasitvirtinus pranešimui apie smurtą artimoje aplinkoje, tačiau pirmo patikrinimo metu nustačius, kad tarp artimos aplinkos subjektų buvo konfliktas, nesukėlęs pasekmių, užtraukiančių baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, policijos komisariato atsakingas pareigūnas, gavęs informaciją apie įvykį, nedelsdamas paveda teritorijos, kurioje buvo įvykis, vyresniajam veiklos padalinio pareigūnui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas organizuoti pakartotinį aplinkybių patikrinimą) nesilaikymą. Aprašas diskrecijos teisės (veikti vienaip ar kitaip) pareigūnams nesuteikia, o priešingai – detaliai aprašo veiksmų seką nepasitvirtinus pranešimui dėl smurto artimoje aplinkoje. Konfliktas tarp artimos aplinkos subjektų yra priskiriamas prie smurto artimoje aplinkoje (SAA) įvykių tipo. Pareiškėja neveikė taip, kaip teisės aktų buvo įpareigota ir įsipareigojusi veikti, todėl atsakomybė už pareigūno V. P. pakartotinį aplinkybių patikrinimo dėl smurto artimoje aplinkoje neatlikimą, nepagrįstą įvykio tipo keitimą PRĮR, t. y. sistemingai
V. P. daromus pažeidimus, tenka ir jai. Pareiškėja pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo
15 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktų, Pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.2 papunkčių reikalavimus, todėl jos veiksmai vertinami kaip tarnybinis nusižengimas, padarytas neatsargiai, pasireiškęs neveikimu nulemtu nerūpestingumo (aplaidumo), už kurį jai skirtina tarnybinė nuobauda. Pareiškėja darbe charakterizuojama teigiamai, tarnybinių nuobaudų neturėjo, skatinta 23 kartus. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta.

7.       Teismo vertinimu, atsakovas, apibrėždamas padaryto tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę, rėmėsi abstrakčiais argumentais (būdama atsakinga už 2-ajam veiklos skyriui nustatytų funkcijų atlikimą, pavaldžių pareigūnų kontrolę bei privalėdama užtikrinti, kad šio skyriaus veikla būtų vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neveikė taip, kaip teisės aktų buvo įpareigota ir įsipareigojusi veikti, todėl atsakomybė už pareigūno V. P. pakartotinį aplinkybių patikrinimo dėl smurto artimoje aplinkoje neatlikimą, nepagrįstą įvykio tipo keitimą PRĮR, t. y. sistemingai V. P. daromus pažeidimus, tenka jai). Atsakovas nepateikė jokių motyvų dėl pareiškėjos tariamo neveikimo nustatytų faktinių aplinkybių kontekste bei įrodymų, kurių pagrindu daroma išvada dėl jos veiksmų neteisėtumo tarnybinės atsakomybės taikymo aspektu. Pavaldinio padarytas tarnybinis pažeidimas savaime nesudaro pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą ir jo vadovui, tam turi būti įrodytos visos tarnybinės atsakomybės taikymo sąlygos, ko šiuo atveju atsakovas nepadarė. Be to, Išvadoje pareiškėjai konstatuotas Aprašo 8.4.2 papunkčio nustatyto reikalavimo nesilaikymo toleravimas, tačiau neatskleistas šios sąvokos („toleruoja“) turinys, nenurodytas konkretus neteisėtas pareiškėjos veiksmas. Ta aplinkybė, jog 2018 m. spalio 19 d. tarnybiniame pranešime išreikšta pareiškėjos subjektyvi nuomonė dėl V. P. sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo negali būti vertinama kaip tarnybinis nusižengimas. Teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad pareiškėja atliko neteisėtus veiksmus, nėra jos kaltės, dėl ko jai negalėjo būti taikoma tarnybinė atsakomybė ir paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

III.

8.       Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos F. R. skundą.

9.       Atsakovo nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad įrodinėjant pareiškėjai inkriminuojamų nusižengimų objektyviąją pusę buvo vadovautasi abstrakčiais argumentais. Teismas neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, kad: (1) V. P. pažeidė norminių teisės aktų reikalavimus; (2) pareiškėjai laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d. buvo pavesta vykdyti Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus viršininko funkcijas; (3) pareiškėja turėjo Pareigybės aprašyme nustatytą pareigą užtikrinti, kad 2-ojo veiklos skyriaus veikla būtų vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, buvo atsakinga už 2-jam veiklos skyriui nustatyto veiklos tikslo pasiekimą, funkcijų atlikimą, pavaldžių pareigūnų veiklos organizavimą. Pareiškėja, vykdydama V. P. veiklos kontrolę, neužtikrino, kad jis veiktų tinkamai ir teisėtai, tuo pažeidė Pareigybės aprašymo reikalavimus. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja savo paaiškinime pritarė netinkamam norminio akto taikymui, todėl negalima tikėtis, kad toleruojant netinkamą teisės aktų taikymą buvo galima užtikrinti tinkamą ir efektyvią pavaldžių pareigūnų kontrolę. Būtent vadovas, turėdamas pareigą užtikrinti tinkamą pavaldinių veiklą, turėjo užkirsti kelią netinkamam norminio akto taikymui, bet šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Vadovų atsakomybės ribojimas skundžiamame teismo sprendime iš esmės apsunkina tarnybinės drausmės užtikrinimą bei tinkamą tarnybos funkcijų ir įgaliojimų įgyvendinimą. Be to, teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, kurioje laikomasi pozicijos, kad vadovams taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniams pareigūnams. Šiuo atveju tiek veiksmais, tiek paaiškinimais pareiškėjos išreikšta pozicija, jog norminių aktų nesilaikymas yra priimtinas, savaime formuoja netinkamą norminių aktų laikymosi atmosferą ir kenkia įstaigos vykdomam tinkamo tarnybos funkcijų ir įgaliojimų įgyvendinimo užtikrinimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

10.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjai skirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos teisėtumo ir pagrįstumo.

11.       Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo
146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

12.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, yra nurodęs, kad įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011).
Be to, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008).

13.       Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio (2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2041 redakcija) 1 dalyje įtvirtintas valstybės tarnautojų bendrąsias pareigas valstybės tarnautojas gali pažeisti konkrečiais veiksmais (neveikimu), kurie tuo pačiu metu pažeidžia ir atitinkamo specialiojo teisės akto atitinkamą normą (straipsnį, dalį, punktą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose yra pabrėžęs būtinumą tarnybinio patikrinimo išvadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio teisės normą, o yra akcentavęs būtinumą nustatyti, kokias konkrečias specialiųjų teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė tam tikrais savo veiksmais ar neveikimu (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012, 2014 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1449/2014). Valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi nustatant, ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti tam tikru būdu (žr., pvz., 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-370/2011).

14.       Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojams skiriamos Valstybės tarnybos įstatyme nustatytos tarnybinės nuobaudos (Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 1 d.). Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 2 d.).

15.       Šiuo atveju 2018 m. spalio 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo valdybos patarėjos J. K. 2018 m. rugsėjo 27 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-40277 nurodytų aplinkybių Nr. 10-IS-123 (I t., b. l. 4–19) teigiama, kad siekiant patikrinti, kaip Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotuose pranešimuose fiksuojama pirminio bei pakartotinio patikrinimo metu nustatyta informacija (aplinkybės), įvykių perdavimo policijos komisariatams tikslingumą bei priimamų sprendimų teisėtumą, buvo atliekama visų š. m. rugpjūčio 19 d. PRĮR užregistruotų pranešimų dėl įvykių, įvykusių visoje Vilniaus AVPK teritorijoje, stebėsena ir patikrinimas. J. K. atkreipė ypatingą dėmesį į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo V. P. sistemingai daromus pažeidimus. Pastebėjus, jog minėtas pareigūnas nepagrįstai PRĮR keitė įvykio tipą iš „Smurtas artimoje aplinkoje“ (SAA) į „Konfliktas“, neatliko pakartotinio aplinkybių patikrinimo dėl SAA, buvo patikrinti visi rugpjūčio mėn. PRĮR registruoti įvykiai, kurių tipas „Konfliktas“, kuriuose sprendimą priėmė V. P., juose pastebėti anksčiau minėti trūkumai, t. y. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 5-V-611 patvirtinto Policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, teismo sprendimo dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo vykdymo ir šio sprendimo vykdymo kontrolės tvarkos aprašo 8.4.2, 8.4.3 ir 8.4.4 papunkčių nuostatų vykdymas. Toliau pateikiami duomenys apie kiekvieną iš atvejų (ROIK), kai V. P. PRĮR nepagrįstai pakeitė įvykio tipą iš „Smurtas artimoje aplinkoje“ į „Konfliktas“, neatliko pakartotinio aplinkybių patikrinimo, išskiriant, kuriuos įvykius tirti V. P. perdavė 2-ojo veiklos skyriaus viršininkas I. P., kuriuos – 2-ojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja F. R. (pareiškėja). Pareiškėja 2018 m. spalio 16 d. paaiškino, jog ji nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d. atliko Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus viršininko funkcijas
(I. P. atostogų metu), tačiau minėtu laikotarpiu jos tiesioginio darbo funkcijos nebuvo niekam perleistos, jos darbo krūvis padidėjo mažiausiai dvigubai; manė, kad V. P. priėmė teisėtus sprendimus dėl ROIK 0118000459757, ROIK 0118000460553 ir ROIK 0118000461213, kadangi juose nebuvo smurto artimoje aplinkoje.

16.       Išvadoje konstatuota, kad Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas V. P., dalyje dėl Valstybės tarnybos įstatymo
15 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktų, Aprašo 8.4.2 ir 8.4.3 papunkčių bei Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymo 6.2 papunkčio pažeidimą, tarnybinį nusižengimą padarė neveikimu (netiesiogine tyčia), o dalyje dėl Aprašo
8.4.4 papunkčio pažeidimo – veikimu (tiesiogine tyčia). Išvadoje taip pat pripažinta, kad
Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklaus skyriaus viršininkas
I. P. laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. nevykdė jam tiesiogiai pavaldžių pareigūnų veiklos kontrolės, tokiu būdu pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktus, Pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.2 papunkčius bei Vilniaus AVPK viršininko 2018 m. birželio 5 d. nurodymo Nr. 10-N-7 „Dėl policijos registruojamų įvykių patikrinimo rezultatų įvedimo ir priimamų sprendimų kontrolės“ 1.2.4 papunktį; jo veiksmai vertinami kaip tarnybinis nusižengimas, padarytas neatsargiai, pasireiškęs neveikimu nulemtu nerūpestingumo (aplaidumo).

17.       Išvadoje pripažinta, kad pareiškėja, turėdama pareigą kontroliuoti pavaldžių pareigūnų darbą (nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d. atlikdama 2-ojo veiklos skyriaus viršininko funkcijas), t. y. pavaldžių pareigūnų PRĮR pateiktą informaciją dėl įvykių, neužtikrino jai pavaldaus pareigūno V. P. priimtų sprendimų teisėtumo ir suvestos informacijos PRĮR (ROIK 0118000459757, ROIK 0118000460553, ROIK 0118000461213) išsamumo. Atsižvelgiant į pareiškėjos teiginį, jog, jos nuomone, pareigūno V. P. sprendimai minėtus įvykius „nurašyti į bylą“ yra teisėti, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pastebėta, kad pareiškėja toleruoja Aprašo 8.4.2 papunkčio reikalavimo nesilaikymą. Tokiu atveju sunku tikėtis, kad pavaldūs pareigūnai laikysis Apraše nustatytų reikalavimų, kai pati skyriaus vadovė jų nepaiso. Apraše detaliai nurodyta veiksmų seka, nepasitvirtinus pranešimui dėl smurto artimoje aplinkoje. Konfliktas tarp artimos aplinkos subjektų priskirtinas prie SAA tipo įvykių. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki
2018 m. rugsėjo 14 d. būdama atsakinga už Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ajam veiklos skyriui nustatytų funkcijų atlikimą, pavaldžių pareigūnų kontrolę bei privalėdama užtikrinti, kad šio skyriaus veikla būtų vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neveikė taip, kad teisės aktų buvo įpareigota ir įsipareigojusi veikti, todėl atsakomybė už pareigūno V. P. pakartotinio aplinkybių patikrinimo dėl SAA neatlikimą, nepagrįstą įvykio tipo keitimą PRĮR, t. y. sistemingai V. P. daromus pažeidimus, tenka ir jai. Pareiškėja pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio
1 dalies 4 ir 6 punktų bei Pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.2 papunkčių reikalavimus. Jos veiksmai vertinami kaip tarnybinis nusižengimas, padarytas neatsargiai, pasireiškęs neveikimu nulemtu nerūpestingumo (aplaidumo). Pareiškėjo tarnybinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėta, kad pareiškėja vidaus reikalų sistemoje dirba nuo 1995 metų, užimamose pareigose – nuo 2017 m. liepos 26 d., per visą tarnybos vidaus reikalų sistemoje laiką neturėjo tarnybinių nuobaudų, buvo skatinta 23 kartus, darbe charakterizuojama teigiamai.

18.       Išvadoje, be kita ko, pateikiamas siūlymas V. P., I. P. ir pareiškėjai skirti tarnybines nuobaudas už konstatuotus pažeidimus. Vilniaus AVPK viršininkas ginčijamu 2018 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 10-TE-2012 (I t., b. l. 22), remdamasis Išvada, skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą.

19.       Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2019 m. vasario 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1335-535/2019 atmetė pareiškėjo V. P. skundą dėl Vilniaus AVPK viršininko 2018 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. 10-TE-2046, kuriuo jam skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, panaikinimo. Teismas sutiko su Vilniaus AVPK pozicija, jog pareiškėjas formaliai pažiūrėjo į galbūt SAA patyrusių asmenų teisių ir saugumo užtikrinimą bei prevenciją ir, siekdamas kuo greičiau nurašyti paskirtas užduotis, neatliko būtinų norminių aktų reikalaujamų procedūrų.

20.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1339-821/2019 tenkino pareiškėjo I. P. skundą dėl Vilniaus AVPK viršininko 2018 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. 10-TE-2014, kuriuo jam skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, panaikinimo, t. y. panaikino šį įsakymą. 2019 m. rugpjūčio 9 d. teismo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

21.       Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje išvardytos valstybės tarnautojų pareigos, tarp jų – pareigos, kurių pažeidimas inkriminuojamas pareiškėjai: tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 p.); laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (6 p.). Akcentuotina, jog tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, nustatytą Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuris yra blanketinė teisės norma, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012).

22.       Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 10-V-336, 6 punkte išdėstytos šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos, tarp jų – atsako už 2-ajam veiklos skyriui nustatyto veiklos tikslo pasiekimą, funkcijų atlikimą, pavaldžių pareigūnų veiklos organizavimą (6.1 p.); užtikrina, kad
2-ojo veiklos skyriaus veikla būtų vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų (6.2 p.).

23.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1889/2012 pažymėjo, jog preziumuojama, kad įstaigos vadovas žino teisės aktų, reglamentuojančių įstaigos veiklą ir jai pavestų funkcijų įgyvendinimą, reikalavimus, nes priešingu atveju toks asmuo išvis negalėtų užimti tokių atsakingų pareigų. Minėtoje byloje teismas taip pat pripažino, kad pareiškėjo statuso ypatumai nulemia jo atsakomybę už teisės aktų reikalavimų laikymąsi Centro veikloje; vadovui išlieka pareiga nuolat kontroliuoti (organizuoti kontrolę) kaip įgyvendinami įstaigai pavesti uždaviniai ir vykdomos funkcijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodyti reikalavimai mutatis mutandis (pakeitus tai, kas keistina) taikytini ir įstaigos struktūrinių padalinių vadovams. Vadovas privalo domėtis, kaip vykdomi padaliniui priskirti uždaviniai, funkcijos, įskaitant pavedimų įvykdymą tinkamai ir laiku.

24.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau pateiktus išaiškinimus, išanalizavusi byloje nustatytas aplinkybes, pritaria atsakovo pozicijai, jog pareiškėja, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d. atlikdama Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus viršininko funkcijas, turėjo pareigą užtikrinti, kad 2-ojo veiklos skyriaus funkcijos (tarp jų – pareigūnui V. P. jos pačios skirtų pavedimų vykdymas) būtų atliekamos tinkamai. Tokia jos pareiga pakankamai aiškiai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktų bei Pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.2 papunkčių nuostatose, kurių pažeidimas jai inkriminuojamas. Šiuo atveju nėra ginčo, kad V. P. savo pareigas vykdė netinkamai (konkrečiai – netinkamai vykdė Aprašo 8.4.2, 8.4.3 ir 8.4.4 papunkčių nuostatas, priimdamas sprendimus dėl ROIK 0118000459757, ROIK 0118000460553 ir ROIK 0118000461213, kadangi nepagrįstai keisdavo įvykio tipą iš „Smurtas artimoje aplinkoje“ į „Konfliktas“, neatlikdavo pakartotinio aplinkybių patikrinimo). Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė buvo apibūdinta netinkamai, abstrakčiai, kadangi iš Išvados turinio galima suprasti, už kokius veiksmus (neveikimą) pareiškėjai inkriminuojamas nurodytų teisės aktų pažeidimas – neužtikrino, kad jai pavaldus pareigūnas tinkamai atliktų Apraše detaliai nurodytą veiksmų seką, nepasitvirtinus pranešimui dėl smurto artimoje aplinkoje. Tokio teisėjų kolegijos vertinimo nekeičia aplinkybė, jog pareiškėja tarnybinio patikrinimo metu pateiktuose paaiškinimuose (I t,. b. l. 203) nurodė maniusi, jog V. P. priėmė teisėtus sprendimus nurodytus įvykius (ROIK 0118000459757, ROIK 0118000460553 ir ROIK 0118000461213) „nurašyti į bylą“, kadangi, kaip minėta, padalinio vadovas privalo išmanyti teisės aktų, reglamentuojančių įstaigos veiklą ir jai pavestų funkcijų įgyvendinimą, reikalavimus, o subjektyvia nuomone pagrįstas tokių aktų netinkamas aiškinimas ir taikymas neatleidžia jo nuo atsakomybės. Dėl pareiškėjos pastebėjimo skunde, jog Pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.2 papunkčiuose nėra konkrečiai nurodyti veiksmai, kuriuos ji privalėjo atlikti nagrinėjamoje situacijoje, teisėjų kolegija akcentuoja, jog teisėkūros subjektai objektyviai negali detaliai sureglamentuoti kiekvienos galinčios susiklostyti situacijos, o nagrinėjamu atveju teisinis reglamentavimas ir elgesio modelis, kurio tikimasi iš pareiškėjos, buvo pakankamai aiškus. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas neįrodė pareiškėjos neteisėtų veiksmų, jos kaltės, yra nepagrįsta.

25.       Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A520-1838/2012).

26.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tai, kad ji neužtikrino jai pavaldaus pareigūno V. P. priimtų sprendimų teisėtumo ir suvestos informacijos PRĮR išsamumo (kaltės forma – neatsargumas, pasireiškęs neveikimu nulemtu nerūpestingumo (aplaidumo)). Pareiškėja laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d. laikinai ėjo Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus viršininko pareigas. Remiantis Išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, pareigūno
V. P. priimtų sprendimų kontrolė buvo atliekama tik dėl 2018 m. rugpjūčio mėn. priimtų sprendimų, taigi, patikrinimo laikotarpis ir laikotarpis, kai pareiškėja laikinai ėjo 2-ojo veiklos skyriaus viršininko pareigas, persidengia tik 4 dienomis. Į šį persidengimo laikotarpį patenka trys pareiškėjos pavedimai pareigūnui V. P., padaryti 2018 m. rugpjūčio 27 d., dėl įvykių ROIK 0118000459757, ROIK 0118000460553 ir ROIK 0118000461213. Šiame kontekste pastebėtina, kad pačiam Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiajam tyrėjui V. P. už tai, kad jis išvardytų ROIK (0118000421510; 0118000432288; 0118000444203; 0118000459757; 0118000451764; 01180000460553; 0118000461213; 0118000445541) tipą pakeitė iš „Smurtas artimoje aplinkoje“ į „Konfliktas“, neatliko veiksmų pagal Aprašo 8.4.2, 8.4.3 ir 8.4.4 papunkčius (kaltės forma dėl dalies pažeidimų – netiesioginė tyčia, dėl kitos dalies pažeidimų – tiesioginė tyčia), buvo skirta taip pat tarnybinė nuobauda – pastaba. Išvadoje pažymėta ir tai, kad pareiškėja per visą tarnybos vidaus reikalų sistemoje laiką (nuo 1995 metų) neturėjo tarnybinių nuobaudų, skatinta 23 kartus, darbe charakterizuojama teigiamai. Be to, byloje nėra paneigti pareiškėjos paaiškinimai, jog laikotarpiu, kai ji pavadavo
2-ojo veiklos skyriaus viršininką (nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d.), jos tiesioginio darbo funkcijos nebuvo niekam perleistos, t. y. jos darbo krūvis padidėjo mažiausiai dvigubai. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro prielaidas pripažinti, jog pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, kad pastaba yra švelniausia galima skirti tarnybinė nuobauda (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2015 m. birželio 25 d. įstatymo
Nr. XII-1855 redakcija) 33 str. 2 d.), ginčijamas Įsakymas, kuriuo pareiškėjai skirta ši tarnybinė nuobauda, yra naikintinas, apsiribojant padaryto pažeidimo konstatavimu.

27.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, tačiau pirmosios instancijos teismo Sprendimo rezoliucinė dalis yra teisinga. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rytis Krasauskas

        Ramutė Ruškytė

        Milda Vainienė