Baudžiamoji byla Nr. 1A-177-360/2020

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11524-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.; 2.4.6.5.2.

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Kristinos Kakurinės ir Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Alinai Bružienei,

dalyvaujant prokurorui Svajūnui Petravičiui,

išteisintajam A. B. ir jo gynėjui advokatui Petrui Matažinskui,

išteisintajam T. D. ir jo gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Svajūno Petravičiaus apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020-06-12 nuosprendžio, kuriuo A. B. ir T. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio  nusižengimo požymių.

        Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1.       A. B. ir T. D. kaltinti, bet išteisinti dėl to, kad, veikdami kartu, būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2020-03-19, apie 22.20 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), rodydami aiškų visuomenės negerbimą, paniekindami elementarias moralės bei elgesio normas, įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, I. Š., I. Š. ir A. P. akivaizdoje tyčia spardė ir išvertė keturis plastikinius pilnus šiukšlių konteinerius, po ko nuėję nuo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 130 metrų atstumu vakarų kryptimi link (duomenys neskelbtini) parko, išrovė prie pėsčiųjų tako į žemę įmontuotą (duomenys neskelbtini) priklausantį medinį suoliuką ir dvi į žemę įmontuotas šiukšlines, taip juos sugadindami; tokiais savo veiksmais, sutrikdžiusiais visuomenės rimtį ir tvarką, A. B. ir T. D. nukentėjusiesiems I. Š., I. Š. ir A. P. sukėlė stresą, išgąstį, nemalonius išgyvenimus ir sutrikdė ramybės metą bei (duomenys neskelbtini) padarė 207,56 eurų dydžio turtinę žalą.  

2.       Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti A. B. kaltu pagal BK 284 straipsnį ir skirti jam 60 MGL (3000 eurų) baudą, taikyti BK 641 straipsnį, bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti A. B. galutinę bausmę - 40 MGL (2000 eurų) baudą; į atliktą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-03-19 iki 2020-03-20, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, vieną arešto parą prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai. Taip pat prašoma T. D. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį ir skirti jam 60 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje; taikyti BK 641 straipsnį, bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti T. D. galutinę bausmę - 45 paras arešto, bausmę atliekant areštinėje; į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-03-19 iki 2020-03-20. Teigiama, kad apylinkės teismas, išteisindamas A. B. ir T. D., padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir dėl to priėmė neteisingą bei nepagrįstą sprendimą.

2.1       Nurodo, kad BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai, iš kurių A. B. ir T. D. buvo inkriminuojami du, tai yra įžūlūs ir vandališki veiksmai.

2.2       Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Vandalizmas - tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties ir visuomenės tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan., kai buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.

2.3       Apeliaciniame skunde teigiama, kad akivaizdu, jog A. B. ir T. D. viešoje vietoje jau prasidėjus nakties metui atlikti veiksmai buvo įžūlūs ir vandališki ir dėl šių veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes dėl šių jų tyčinių veiksmų, kurie truko apie pusvalandį, nukentėjo trys asmenys, kurie buvo šokiruoti, buvo nutrauktas ir tokiu būdu sutrikdytas jų poilsis, buvo niokojamas parke esantis miestui priklausantis turtas, todėl teismo padaryta išvada, sąlygojusi minėtų asmenų išteisinimą, kad viešoje vietoje kaltinamųjų atlikti veiksmai truko neilgą laiko tarpą, kad dėl šių veiksmų nukentėjusiųjų poilsis nebuvo nutrauktas, o tik trumpalaikiai sutrikdytas, dėl kaltinamųjų padarytų veiksmų visuomenės rimtis ir viešoji tvarka sutrikdyta nebuvo, tik buvo trikdoma, yra nepagrįsta. Jau prasidėjus Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymu įtvirtintam nakties metui ir esant visuomenėje nusistovėjusiai tvarkai, nukentėjusieji privalėjo turėti galimybę saugiai ilsėtis, tačiau A. B. ir T. D. savo tyčiniais veiksmais šią tvarką pažeidė, dėl ko nukentėjusieji, nutraukę savo poilsį, buvo priversti kreiptis pagalbos į policijos pareigūnus, kad ši tvarka būtų atstatyta. Nors nuosprendyje nurodyta, kad nukentėjusiųjų poilsis nebuvo nutrauktas, o tik trumpalaikiai sutrikdytas, atsižvelgus į nukentėjusiųjų reakciją į stebėtus A. B. ir T. D. veiksmus, akivaizdu, kad ramybė į jų namus sugrįžo ne iškarto, kai buvo nutraukti neteisėti A. B. ir T. D. veiksmai. Nors kiekvienas asmuo į patirtus išgyvenimus reaguoja asmeniškai ir skirtingai, tačiau akivaizdu, kad sąmoningam piliečiui, gana ilgą laiką priverstam stebėti, kaip vandalai niokoja jo miesto turtą ir dėl to išgyvenančiam, tolimesnis poilsis nebegali būti visiškai pilnavertis. Be to, sunku prognozuoti, kiek dar būtų tęsęsi įžūlūs bei vandališki A. B. ir T. D. veiksmai ir kiek asmenų ar turto nuo šių veiksmų dar būtų nukentėję, nes jie šiuos veiksmus nutraukė ne savanoriškai, tačiau tik tada, kai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė tokiu jų elgesiu pasipiktinę nukentėjusieji.

2.4       Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad A. B. ir T. D. visiškai pripažino įvykdę jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, o T. D. gynėjui nekilo jokių abejonių, kad jo ginamojo įvykdyta veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

3.       Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinė skundą tenkinti, išteisintieji ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

4.       Apeliaciniame skunde prokuroras ginčija A. B. ir T. D. išteisinimo pagal BK 284 straipsnį pagrįstumą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų A. B. ir T. D. veiksmų vertinimu. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumą, tarpusavio sąsajas, todėl nuosprendyje padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių.

5.       A. B. ir T. D. buvo kaltinami, kad būdami apsvaigę nuo alkoholio, viešoje vietoje, rodydami aiškų visuomenės negerbimą, paniekindami elementarias moralės bei elgesio normas, įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, I. Š., I. Š. ir A. P. akivaizdoje tyčia spardė ir išvertė keturis plastikinius pilnus šiukšlių konteinerius, po ko nuėję link parko, išrovė prie pėsčiųjų tako į žemę įmontuotą medinį suoliuką ir dvi į žemę įmontuotas šiukšlines, taip juos sugadindami, tokiais savo veiksmais, sutrikdžiusiais visuomenės rimtį ir tvarką, nukentėjusiesiems sukėlė stresą, išgąstį, nemalonius išgyvenimus ir sutrikdė ramybės metą bei padarė 207,56 eurų dydžio turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas kaltinamuosius dėl inkriminuojamo nusikaltimo, padarė išvadą, jog A. B. ir T. D. kaltinime aprašyti veiksmai truko neilgą laiko tarpą, nakties metas buvo tik prasidėjęs, todėl nukentėjusiųjų poilsis nebuvo nutrauktas, o tik trumpalaikiai sutrikdytas kaip ir sukeltas iš tolo kaltinamųjų veiksmus stebėjusių asmenų išgąstis, niekam realus pavojus nekilo, kaltinamieji nepagalvojo, kad juos kas nors mato, o perspėti būtų liovęsi, veiksmai nebuvo brutualūs, labiau alkoholio įtakotas nederamas elgesys, kuris nesiekia tokio pavojingumo, jog būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę. Teisėjų kolegija su tokiu A. B. ir T. D. veiksmų teisiniu vertinimu nesutinka bei, vadovaudamasi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, daro priešingą išvadą nei pirmosios instancijos teismas.

6.       Teismų praktikoje išaiškinta, jog BK 284 straipsnyje nustatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

7.       Be to, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016).

8.       Byloje ginčo, jog kaltinamieji viešoje vietoje atliko kaltinime inkriminuotus veiksmus, nėra. Bylos duomenimis yra nustatyta, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neblaivūs A. B. ir T. D. eidami gatve šalia daugiabučių namų, tyčia spardė ir išvertė keturis plastikinius pilnus šiukšlių konteinerius, po ko nuėję į parką išrovė ten buvusį suolelį ir šiukšlines. Prokuroras apeliaciniame skunde atkreipė dėmesį, jog A. B. ir T. D. inkriminuoti du iš keturių BK 284 straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių viešosios tvarkos pažeidimo būdų, t. y. įžūlūs ir vandališki veiksmai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme A. B. ir T. D. teigė, jog šventė A. B. gimtadienį, ėjo į parkelį norėdami pratęsti išgertuves, eidami rėkavo, pakeliui išvertė keturis šiukšlių konteinerius, parke ištraukė į žemę įmontuotą suoliuką, tokio elgesio priežastimi nurodydami apsvaigimą nuo alkoholio, nepasitenkinimą, jog nebegalėjo švęsti gimtadienio namuose. Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, konteineriai stovėjo skirtingose vietose, prie skirtingų namų, netrukdė pėstiesiems, tačiau buvo išverti ant pėsčiųjų tako, natūralu, jog tokie išteisintųjų agresyvūs, iššaukiantys, gero elgesio ir moralės požiūriu nepriimtini veiksmai sukėlė triukšmą, kuris buvo dar aiškiau girdimas nakties metu, kai gyvenamųjų namų rajone jau buvo tylu. Nors skundžiamame nuosprendyje paminėta, jog patys A. B. ir T. D. teigė nepagalvoję, jog kas nors juos stebi, perspėti būtų liovęsi, tačiau tokie jų teiginiai tik bandymais pasiteisinti ir sušvelninti savo atsakomybę, kadangi net ir būdami neblaivūs, jie aiškiai galėjo suvokti, kad eina gyvenamųjų namų rajonu, o triukšmingi jų veiksmai sutrikdys rimtį ir šiuo atveju taip ir atsitiko, nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai demonstruojantis išteisintųjų elgesys sutrikdė aplinkinių namų gyventojų rimtį. Net kelių skirtingų namų gyventojai, nukentėjusieji I. Š. bei A. P., kaip nurodė, ir per uždarytus langus išgirdo didelį triukšmą, ėjo žiūrėti, kas nutiko, jų ramybė buvo sutrikdyta, pamatę agresyviai besielgiančius jaunuolius, piktinosi, kurį laiką juos stebėjo bei skambino pareigūnams. I. Š. parodė dar ir tai, jog žiūrėjo, kad vaikinai neužkliudytų šalikelėje stovėjusių automobilių, tačiau to nepastebėjo, ir toks nukentėjusiojo nerimas buvo pagrįstas, kadangi, kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, netoli konteinerių stovėjo ir automobiliai. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, išteisintieji eidami, kaip patys teigė, pratęsti išgertuvių, konteinerių vartymu neapsiribojo, atėję parke prie suolelio, išrovė jį ir šalia buvusias šiukšlines. Pirmosios instancijos teisme A. B. aiškino, jog liejo pyktį, nes turėjo palikti ankstesnę gimtadienio šventimo vietą, plėšiant suoliuką T. D. prisijungė, ką parodymuose patvirtino ir pastarasis. Tokie betiksliai ir beprasmiai, nemotyvuoti išteisintųjų veiksmai, kuriais gadintas viešą socialinę vertę turintis miesto inventorius parke atitinka vandališko elgesio požymius ir kaip ir ankstesnis konteinerių vartymas sutrikdė visuomenės rimtį, dar vieno namo gyventojas nukentėjusysis I. Š. balkone pamatė einančius rėkavusius vaikinus, kurie parke išrovė suoliuką, šį gadino, netgi bandė laužyti ir kitą suoliuką, tačiau grįžo prie pirmojo, toks ramybę sutrikdęs jaunuolių elgesys papiktino, todėl skambino policijai. Iš bylos duomenų matyti, kad buvo ir dar viena pranešėja, kuri tik patvirtino viešosios tvarkos pažeidimo faktą, tačiau nenurodė savo anketinių duomenų (b. l. 22, t. 1).

9.       Taigi atsižvelgiant į bylos duomenis, nėra abejonių, jog įžūlus ir vandališkas išteisintųjų elgesys sukėlė padarinius, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog visuomenės rimtis ir tvarka buvo tik trikdoma, tačiau kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių visuma, negali tokiems skundžiamo nuosprendžio argumentams pritarti.  Vis dėlto į pareigūnus kreipėsi net keli, skirtinguose namuose gyvenę asmenys, sunerimę bei piktindamiesi dėl jaunuolių elgesio. Taigi išteisintųjų veiksmai buvo pakankamai intensyvūs bei sukėlė tokį atgarsį, kad keli žmonės dėl to naktį skambino policijai, nors nakties metu ir esant visuomenėje nusistovėjusiai tvarkai, nukentėjusieji privalėjo turėti galimybę saugiai ir ramiai ilsėtis, tačiau A. B. ir T. D. savo tyčiniais veiksmais šią tvarką pažeidė, dėl ko nukentėjusieji, nutraukę savo poilsį, buvo priversti kreiptis pagalbos į policijos pareigūnus, kad ši tvarka būtų atstatyta. Galima tik sutikti su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, jog sąmoningam piliečiui, kurį laiką priverstam stebėti, kaip vandalai niokoja jo miesto turtą ir dėl to išgyvenančiam, tolimesnis poilsis nebegali būti visiškai pilnavertis. Be to, sunku prognozuoti, kiek dar būtų tęsęsi įžūlūs bei vandališki A. B. ir T. D. veiksmai ir kiek asmenų ar turto nuo šių veiksmų dar būtų nukentėję, nes jie šiuos veiksmus nutraukė ne savanoriškai, tačiau tik tada, kai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė tokiu jų elgesiu pasipiktinę nukentėjusieji, juolab, jog, kaip matyti iš tarnybinio pranešimo, išteisintieji net ir sulaikyti elgėsi iššaukiančiai ir įžūliai (T. D. iš pradžių bėgo nuo pareigūnų, vengė sulaikymo, sulaikymo patalpoje sugadino šviestuvą, A. B. šias patalpas neįspėjęs ir neprašęs prišlapino).

10.       Skundžiamame nuosprendyje pažymėta, jog išteisintųjų veiksmai truko neilgą laiko tarpą, tačiau tokia išvada nepagrįsta. Priešingai, kaip matyti, A. B. ir T. D. elgesys nebuvo momentinis ar atsitiktinis, o tęsėsi tam tikrą laiko tarpą, eidami į parką toliau vartoti alkoholio, jie pakeliui netgi ne vieną kartą elgėsi chuliganiškai, vartė bei spardė konteinerius iš pradžių prie vieno, paskui prie kito namo, nuėję į parką, niokojo ten buvusį suoliuką ir šiukšlines, dėl ko buvo padaryta ir turtinė žala, ką patvirtina tiek teismo posėdyje apklausta Kretingos rajono savivaldybės atstovė, tiek Kretingos miesto seniūnijos raštas, jog apžiūrėjus parką nustatyta, kad išlaužtas ir apgadintas suoliukas, dvi šiukšliadėžės, savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pateikta pažyma apie darbų sąmatą, iš kurios matyti, jog teko tvirtinti suoliuko porankius, įbetonuoti patį suoliuką ir šiukšliadėžes, po darbo sutvarkyti aplinką. Visi šie nurodyti turto apgadinimai bei jo atstatymo į pradinę būklę veiksmai atitinka byloje esančius duomenis, todėl abejonių nekelia. 

11.       Taigi, atsižvelgdama į visą tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai patvirtina A. B. ir T. D. kaltinime nurodytas aplinkybes bei inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje,  padarymą, todėl pripažįstama, jog A. B. ir T. D. veikdami kartu, būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2020-03-19, apie 22.20 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), rodydami aiškų visuomenės negerbimą, paniekindami elementarias moralės bei elgesio normas, įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, I. Š., I. Š. ir A. P. akivaizdoje tyčia spardė ir išvertė keturis plastikinius pilnus šiukšlių konteinerius, po ko nuėję nuo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 130 metrų atstumu vakarų kryptimi link (duomenys neskelbtini) parko, išrovė prie pėsčiųjų tako į žemę įmontuotą (duomenys neskelbtini) priklausantį medinį suoliuką ir dvi į žemę įmontuotas šiukšlines, taip juos sugadindami; tokiais savo veiksmais, sutrikdžiusiais visuomenės rimtį ir tvarką, A. B. ir T. D. nukentėjusiesiems I. Š., I. Š. ir A. P. sukėlė stresą, išgąstį, nemalonius išgyvenimus ir sutrikdė ramybės metą bei (duomenys neskelbtini) padarė 207,56 eurų dydžio turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo A. B. ir T. D. pripažįstami kaltais, padarę BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą.

12.       Skundžiamame nuosprendyje vertinama, jog A. B. ir T. D. veiksmai galėtų atitikti administracinio nusižengimo požymius. Atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą yra nustatyta ne tik baudžiamojoje, bet ir administracinėje teisėje. Šios teisinės atsakomybės rūšys tarpusavyje atskiriamos pagal veiksmų pobūdį ir veika sukeliamus padarinius. ANK 481 straipsnio 1 dalies (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) dispozicijoje nenurodyti padariniai, kaip būtinasis administracinio nusižengimo sudėties požymis. ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. BK 284 straipsnis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandališkus veiksmus ir nurodo padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-976/2015, 2K-170-699/2016). Taigi, kilus baudžiamojo įstatymo nustatytiems padariniams, asmuo traukiamas ne administracinėn, bet baudžiamojon atsakomybėn.

13.       Šiuo atveju byloje nustatyta ir tai, kad dėl įžūlių ir vandališkų A. B. ir T. D. veiksmų, kuriais šie demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kilo BK 284 straipsnyje  nurodyti padariniai – realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas (net 3 skirtingų namų gyventojai, kurie buvo sunerimę ir pasipiktinę, kreipėsi į policiją dėl neteisėtų jaunuolių veiksmų). Taigi A. B. ir T. D. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį ir jų pasireiškimą užtraukia baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę.

14.       Skirdamas bausmę, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalis), į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į A. B. ir T. D. asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Skirdamas bausmę A. B. ir T. D., teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenis nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmenys bus pakankamai nubausti, ar nuteistieji laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

15.       A. B. ir T. D. padarė nesunkų, tyčinį nusikaltimą, už kurį įstatymas numato kelias bausmės rūšis – viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. A. B. neteistas, nedirba, ne kartą yra baustas už įvairius administracinius nusižengimus, atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, taip pat tai, jog atlygino žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), atsakomybę sunkina, jog nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). T. D. praeityje jau ne kartą teistas tarp jų ir už viešosios tvarkos pažeidimus, teistumas neišnykęs, tik 2019-11-27 paleistas atlikęs bausmę, nedirba, ne kartą baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, taip pat tai, jog atlygino žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), atsakomybę sunkina, jog nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai), todėl apygardos teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti A. B. paskyrus švelnesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis, atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, nustatomas kiek didesnis nei minimalus, o T. D. paskyrus griežtesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kurio dydis, atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, nustatomas kiek didesnis nei sankcijos vidurkis. Pirmosios instancijos teisme A. B. ir T. D. davė byloje nustatytas aplinkybes atitinkančius parodymus, sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl bausmės jiems mažintinos trečdaliu (BK 641 straipsnis).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,  

n u s p r e n d ž i a:

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020-06-12 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir nuteisti 60 MGL (3 000 eurų) dydžio bauda, taikyti BK 641 straipsnį, ir bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) bei paskirti galutinę bausmę - 40 MGL (2 000 eurų) baudą. Į atliktą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-03-19 iki 2020-03-20, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, vieną arešto parą prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai ir nustatyti galutinę bausmę – 38 MGL (1 900 eurų) dydžio baudą. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

T. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir nuteisti 60 parų arešto, taikyti BK 641 straipsnį, bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti galutinę bausmę - 40 parų arešto, bausmę atliekant pataisos įstaigoje. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-03-19 iki 2020-03-20 ir nustatyti galutinę bausmę – 39 paras arešto, bausmę atliekant pataisos įstaigoje. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Prie bylos pridėtą kompaktinį diską nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Teisėjai                                        Regina Bertašienė

                                        Kristina Kakurinė

                                        Savinijus Katauskas