Baudžiamoji byla Nr. e1-744-957/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50298-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.14.10.1; 2.12.1.4

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 20 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Dainiaus Kunigėlio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pagal pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nebendrauti su tam tikrais asmenimis ir būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose (bausmę atliko 2019 m. lapkričio 4 d.), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

E. K. 2020 m. gruodžio 27 d. apie 4.40 val., atvykęs adresu (duomenys neskelbtini), pas buvusią sugyventinę V. B., rankomis beldė į jos nuomojamo buto duris, tačiau V. B. jo neįsileidus, nuėjęs prie buto miegamojo lango iš lauko pusės, trenkė dešinės rankos kumščiu apie 5 kartus į langą, dėl to lango stiklas sudužo ir šiais savo veiksmais sugadino svetimą, nukentėjusiajai V. B. priklausantį turtą, padarydamas 500 Eur turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. gruodžio 27 d. apie 1.00 val. buvusi sugyventinė V. B. parašė žinutę, kad atvažiuotų pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Prieš atvažiuojant pas ją, jie rašinėjosi ir šiek tiek sukonfliktavo dėl praeities. Maždaug apie 3.00-4.00 val. atvažiavo su savo draugu iki buvusios sugyventinės nuomojamo buto. Nuėjus prie buto durų ir pradėjus į jas skambinti, durų niekas neatidarė. Tada jis pradėjo rankomis belstis į duris, beldėsi šiek tiek stipriau nei įprastai. Kadangi niekas durų neatidarė, pagalvojo, kad jo negirdi ir nuėjo į lauką prie lango, į kurį nusprendė pasibelsti, tačiau į beldimus niekas nereagavo. Už lango šviesos nesimatė, buvo tamsu. Pradėjo belsti į langą šiek tiek stipriau rankos kumščiu. Pabeldus apie 5 kartus (smūgiai buvo tolygūs), paskutiniu smūgiu sudužo lango stiklas. Po dūžio kambaryje šviesa neužsidegė, jokios reakcijos iš buvusios sugyventinės nebuvo. Kadangi dėl sudužusio lango stiklo niekas nieko nesakė, todėl atsisėdęs į automobilį išvažiavau namo. Maždaug apie 6.00 val. V. B. parašė žinutę, kad lauktų policijos. Apie 10.00 val. atvykę policijos pareigūnai paaiškino, kad teks važiuoti į policijos komisariatą dėl išdaužto stiklo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (priedo b. l. 22-24).

2020 m. gruodžio 27 d. V. B. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodoma, kad 2020 m. gruodžio 27 d. apie 4.40 val., buvęs sugyventinis E. K. atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), kuris dešinės rankos kumščiu iš lauko pusės išdaužė nuomojamo buto miegamojo kambario plastikinį stiklą ir pasišalino. Padarytą žalą vertina 500 Eur. Apklausiama V. B. parodė, kad minėtą dieną, būnant namuose, buvęs sugyventinis E. K. apie 4.30 val. jai pradėjo rašinėti žinutes, o ji jam parašė, kad pasiimtų savo likusius daiktus iš buto. Po kurio laiko į duris kažkas pabeldė, priėjusi prie akutės pastebėjo, kad tai buvęs sugyventinis, tačiau ji jo neįsileido. Todėl E. K. priėjo prie jos miegamojo lango ir dešinės rankos kumščiu trenkė į stiklą apie 5 kartus, nuo smūgių stiklas sudužo. Jai padaryta 500 Eur žala (priedo b. l. 5-11).

Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti išdaužtas lango stiklas (priedo b. l. 10).

Iš 2021 m. sausio 4 d. susitarimo dėl žalos atlyginimo matyti, kad kaltinamasis įsipareigoja nukentėjusiajai V. B. dėl jo padarytos nusikalstamos veikos padarytos žalos iki 2021 m. sausio 31 d. sumokėti 100 Eur, taip pat įsipareigoja abipusiu susitarimu pakeisti sudaužytą stiklą (priedo b. l. 55).

E. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Turto sugadinimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį, o subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine ir netiesiogine tyčia, t. y. būtina įrodyti, kad asmuo savo veiksmais siekia tikslo – sugadinti ar sunaikinti svetimą turtą. Numatytas svetimo turto sunaikinimas reiškia, kad turto vertė iki sunaikinimo viršijo 5 MGL dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015 ir kt.). Taigi atsakomybė pagal šio straipsnio 1 dalį kyla sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumos.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad E. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis E. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. gruodžio 27 d. apie 3.00-4.00 val. atvažiavo iki buvusios sugyventinės nuomojamo buto. Nuėjus prie buto durų, paskambino ir beldėsi į duris, tačiau durų niekas neatidarė. Pagalvojęs, kad jo negirdi, jis nuėjo į lauką prie lango ir pradėjo į belsti. Kaltinamojo teigimu, už lango šviesos nesimatė, buvo tamsu. Pradėjo belsti į langą šiek tiek stipriau rankos kumščiu ir pabeldus apie 5 kartus, sudužo lango stiklas (priedo b. l. 22-24). Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusios duoti parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Štai iš nukentėjusios V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog 2020 m. gruodžio 27 d. apie 4.40 val. atvyko buvęs sugyventinis E. K. ir pabeldė į duris, tačiau ji jo neįsileido. Todėl E. K. priėjo prie jos miegamojo lango ir dešinės rankos kumščiu trenkė į stiklą apie 5 kartus, nuo smūgių stiklas sudužo (priedo b. l. 5-11). Iš esmės tokios aplinkybės nurodytos ir jos pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką. Pirmiau nurodytas įvykio aplinkybes detalizuoja byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti išdaužtas stiklas (priedo b. l. 10). Minėti įrodymai vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Pirmiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis 2020 m. gruodžio 27 d. apie 4.40 val., atvykęs adresu (duomenys neskelbtini), pas buvusią sugyventinę V. B., rankomis beldė į jos nuomojamo buto duris, tačiau V. B. jo neįsileidus, nuėjęs prie buto miegamojo lango iš lauko pusės, trenkė dešinės rankos kumščiu apie 5 kartus į langą, dėl to lango stiklas sudužo ir šiais savo veiksmais sugadino svetimą, nukentėjusiajai V. B. priklausantį turtą, padarydamas 500 Eur turtinę žalą, todėl E. K. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. K. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (priedo b. l. 90-91).

Nukentėjusiajai buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuotas apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta.

Dėl E. K. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę E. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas nuosavybei, nusikalstama veika baigta, sugadintas turtas, priklausantis nukentėjusiajai, padaryta žala neatlyginta, tačiau E. K. įsipareigojo atlyginti žalą. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį E. K. – yra jauno amžiaus, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neregistruotas Užimtumo tarnyboje, praeityje teistas, šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos (priedo b. l. 29-54). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Pažymėtina, jog iš esmės E. K. nėra neigiama asmenybė, nėra pagrindo neabejotinai konstatuoti jo polinkį nusikalsti, tačiau jo antivisuomeninės nuostatos palaipsniui formuojasi neigiama linkme. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrus ne švelniausią, bet ir negriežčiausią bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant didesnį, nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytasis šios rūšies bausmės vidurkis. Skiriant bausmę kartu taikytinas BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytas įpareigojimas. Kartu pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju neskirtinas įpareigojimas būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., kadangi pagal naują BK 48 straipsnio 3 dalies redakciją (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.), skiriant nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonės paskiriama intensyvi priežiūra, yra laikytina pakankamai griežta bei nagrinėjamu atveju neproporcinga priemone. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju ši priemonė nėra būtina ir neskirtina. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką, nurodyta laisvės apribojimo bausmė kartu su skirtinu įpareigojimu ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

E. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 27 d., 10.10 val. iki 2020 m. gruodžio 27 d., 15.29 val. (priedo b. l. 19, 27). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam E. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (priedo b. l. 25-26) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. 

Dėl susitarimo dėl žalos atlyginimo

Šioje byloje nukentėjusioji V. B. nepareiškė civilinio ieškinio, tačiau iš byloje esančio 2021 m. sausio 4 d. susitarimo dėl žalos atlyginimo matyti, kad kaltinamasis įsipareigoja nukentėjusiajai V. B. dėl jo padarytos nusikalstamos veikos padarytos žalos iki 2021 m. sausio 31 d. sumokėti 100 Eur, taip pat įsipareigoja abipusiu susitarimu pakeisti sudaužytą stiklą (priedo b. l. 55). Todėl nagrinėjamu atveju, esant minėtam susitarimui, teismas jį tvirtina jame nurodytomis sąlygomis. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. K. paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. 

Patvirtinti nukentėjusiosios V. B. ir kaltinamojo E. K. susitarimą dėl turtinės žalos atlyginimo susitarime nurodytomis sąlygomis.

Kaltinamajam E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. 

Išaiškinti E. K., kad:

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                            Marijus Kursevičius