Baudžiamoji byla Nr. 1-107-834/2014

                                                                                   Teisminio proceso Nr.: 1-45-1-00244-2014-8

                      Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1.; 1.2.26.2.1.       

(N)

                                         ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS  

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                               2014 m. spalio 08 d.

                                                                     Anykščiai

             Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė,

sekretoriaujant Annai Didžgalvienei,

dalyvaujant prokurorui Vigandui Jurevičiui,

nukentėjusiesiems V. A. ir L. A., jų atstovui advokatui Sigitui Lukauskui,

nukentėjusiajai J. V.,

gynėjui advokatui Jonui Ramanauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Pasvalio r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Panevėžio r., 2014-03-04 teistas Panevėžio apylinkės teismo pagal LR BK 145 str. 2 d., paskiriant laisvės atėmimą 2 metams. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1d., 2d. 5p.8 ir 9 p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieniems metams trims mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį pradėti dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nebendrauti su nukentėjusiaisiais L. A. ir V. A. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį

            Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

      Kaltinamasis D. T. 2014 m. kovo 4 d., apie 10.25 val., viešojoje vietoje, Panevėžio miesto apylinkės teismo, esančio (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, fojė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo nukentėjusiuosius V. A. ir L. A., J. V., grasino juos nužudyti, puldamas mušti apdraskė V. A., padarydamas jam odos nubrozdinimą dešinės plaštakos III- me piršte, tai yra nežymiai sutrikdė V. A. sveikatą. 

      Kaltinamasis D. T. kaltu pripažino iš dalies ir paaiškino, jog jį tuo metu kamavo nerimas, laukdamas teismo gėrė, taip pat gėrė ir teismo dieną. Dabar kai nebegeria suprato ką padarė, pripažįsta, jog išplūdo prokurorę, buvusią žmoną. Tačiau būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesuprato ką daro. Kaltę iš dalies pripažįsta todėl, kad dėl neblaivumo nesuprato ką daro. Su buvusia žmona nebegyvena apie 6-7 metu. Konfliktų su ja nebūdavo, kol neatsirado dabartinis jos sutuoktinis, jis pradėjo reikalauti pinigų, jog atsisakytų dukters, nori iš jo atimti dukrą. Nesutarimai su buvusia  žmona kyla dėl vaiko išlaikymo, jis mokėdavo išlaikymą, tačiau neimdavo kvitų. Teismo dieną buvo neblaivas, todėl nesuprato ką daro. Tada iki posėdžio gėrė dvi savaites, nervus slopino alkoholiu. Todėl neprižįsta ir ieškinių, nes būdamas apsvaigęs  nesuprato ką daro. Tačiau tardamas paskutinį žodį nurodė, kad gailisi ką padarę, civilinius ieškinius atlygins kai pradės dirbti.

     Nukentėjusioji L. A. parodė, jog 2014-03-04 atvyko į Panevėžio miesto apylinkės teismą išklausyti nuosprendžio D. T. byloje. Kai atvyko su vyru, pastebėjo ateinantį neblaivų D. T.. Jie su vyru, norėdami išvengti konflikto, ėjo jam iš paskos. Jis nuėjo į viršų, o jie pasiliko pirmame aukšte ir laukė advokato, prokurorės. Po kiek laiko D. T. nusileido žemyn  ir jos atžvilgiu pasakė grasinančius žodžius, kad ji numirs. D. T. atsisuko link jos vyro , nes jis ją bandė užstoti. D. T. puolė jos sutuoktinį. Nesutarimai su buvusiu vyru D. T. prasidėjo, kai ji pradėjo gyventi su dabartiniu sutuoktiniu, prasidėjo grasinamos žinutės iš D. T.. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo jį patenkinti. Nurodė, jog išgyveno persekiojimą, baimę. Baimę jaučia nuolat, kadangi yra besilaukianti, nuo 2014-03-04 baimė, neramu, nes nežino ko tikėtis iš neprognozuojamo žmogaus. Po 2014-03-04 su D. T. neteko matyti, iš jo nebuvo žinučių, skambučių.

       N. V. A. parodė, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo pastate D. T. lipo laiptais aukštyn. Jie jo vengė, kad nebūtų konflikto, bet juos pamatęs D. T. puolė grasinimais. Jis bijodamas, kad D. T. neužgautų žmonos, ją užstojo. Tada D. T. šoko ant jo ir sužalojo pirštą. Civilinį ieškinį palaiko, nes dėl D. T. elgesio bijo dėl žmonos sveikatos, žmona laukiasi, per pirmą posėdį buvo persileidimas, gyveno vartodama vaistus. D. T. pretenzijas reiškia dėl savo dukros. Tačiau jis nedraudžia dukrai iš pirmos žmonos santuokos bendrauti su tėvu. Pati dukra nenori, bijo. Po konflikto neteko bendrauti su D. T., nuo 2014-03-04 jokių grasinimų nebuvo.

      Nukentėjusioji J. V. parodė, jog 2014-03-04 10.20 atvyko į Panevėžio m. apylinkės teismą išklausyti nuosprendžio baudžiamojoje byloje, kurioje buvo kaltinimas D. T.. Ji baudžiamojoje byloje palaikė valstybinį kaltinimą. Pirmame aukšte sutiko A., kurie pasakė, kad yra atvykęs neblaivus D. T.. Vėliau pamatė, jog D. T. ėjo link A., grasino, šaukė. Ji pati nuėjo pas budintį paraginti paskubėti išskirti asmenis. Tuo metu ( duomenys neskelbtini)  kvietė policiją. Po kurio laiko budėtojas ir teismo darbuotojas už parankių vedė D. T., kuris praeidamas ją atpažino kaip prokurorę, rusiškai sakė, kad užmuš. D. T. ją atpažino kaip prokurorę, sakė, kad per ją vaiką praras, suprato, jog ji byloje palaikė kaltinimą.

      L. D. G. parodė, jog kovo mėnesį stovėjo Panevėžio m. apylinkės teismo rūmų fojė, laukė dokumentų kopijų ir pamatė, kad pro įėjimo duris įėjo kaltinamasis. Praeidamas pro budėtoją, jis pakėlė ranką ir keistai iššaukiančiai pasisveikino. D. T. užlipo į viršų. Praėjus kelioms minutėms išgirdo triukšmą, girdėjo smūgių garsus. Budėtojas pakilo į viršų. Po to pamatė, kaip laiptais nusileidžia išsigandusi prokurorė, ji buvo su mantija. Pamatė, kaip kaltinamasis leisdamasis žemyn laiptais, šaukdamas, prokurorę pavadino keiksmažodžiu, kaip laisvo elgesio moterimi, minėjo, kad atėmė jo vaiką. Kilo sąmyšis, pakilo raštinės darbuotojai, kiti darbuotojai atėjo, buvo kitų žmonių. Atėjo raštinės darbuotojai,  ji jai pasakė, kad greičiau kviestų policiją. laikė kaltinamąjį. Prokurorė buvo išsigandusi. Kaltinamojo pyktis pagal jo žodžius buvo nukreiptas į prokurorę.

      L. O. K. parodė, jog ji yra Panevėžio miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) . 2014-03-04 kilo šurmulys, triukšmas. Komendantas paprašė iškviesti policiją. Matė iš antro aukšto lipančią prokurorę J. V. ir realią agresiją iš vyriškio, kuris plūdo necenzūriniais žodžiais. Vestibiulyje buvo daug atėjusių žmonių. Į teismą atėję žmonės buvo išsigandęs. Teismo darbuotojų darbas buvo sutrikdytas.

       L. R. G. parodė, jog 2014-03-04 dirbdamas kabinete išgirdo triukšmą patalpose. O pirmo aukšto fojė pamatė rėkiantį žmogų. Aplinkui buvo daugiau žmonių, prokurorė buvo su mantija. Kaltinamasis ją išvadino, bandė prie jos agresyviai artintis. Jo pyktis buvo nukreiptas į konkrečius žmones, į prokurorę. Buvo ir daugiau žmonių, tačiau kitų esančių žmonių atžvilgiu nieko nedarė.

      L. V. P. parodė, jog jis yra Panevėžio miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) . Jo budėjimo metu kaltinamasis kelis kartus buvo išėjęs į lauką, grįžo sudirgęs, užlipo į viršų, tada pasigirdo triukšmas. Tuo metu atėjo prokurorė ir prašė iškviesti policiją. Nuo antro aukšto laiptais susikibę nusirito nukentėjusysis ir kaltinamasis. Jis kaltinamąjį paėmė už parankės, jis keikėsi, grasino, buvo įspėtas netriukšmauti. Jam jį vedant pamatęs prokurorę pradėjo grasinti ir keiktis įvairiais žodžiais. Teismo pirmininkė jį įspėjo netriukšmauti, nevartoti bereikalingų žodžių, tačiau jis nereagavo. Teismo darbas buvo sutrikdytas, net tik teismo darbuotojai, bet ir pašaliniai žmonės buvo išsigandę.

       Iš byloje, esančio 2014-03-04 apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta-Panevėžio apylinkės miesto teismo pirmo aukšto fojė, laiptų aikštelė (5-8 b.l.).

       Iš byloje, esančio 2014-03-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G375/14(05) matyti, jog V. A. nustatytas odos nubrozdinimas dešinės plaštakos III-me piršte, sužalojimas padarytas bukabriauniu daiktu, galimai įdreskiant nagu, sužalojimas susiformavo vieno trauminio poveikio pasekoje. Dėl nustatyto sužalojimo V. A. sveikata sutrikdyta nežymiais.Tikėtina, kad sužalojimo padarymo metu V. A. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas.  ( 14 b.l.)

      Iš byloje , esančio Panevėžio apskrities VPK  policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų  matyti, jog buvo gautas Panevėžio AVPK budėtojos pranešimas, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme triukšmauja neblaivus vyras. Nuvykus į įvykio vietą  buvo sulaikytas D. T. ( 36; 66 b.l.)

       Iš byloje, esančio asmens blaivumo testo matyti, jog D. T. 2014-03-04 nustatyta 2,64 promilės neblaivumas ( 52 b.l.)

     Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo D. T. kaltė dėl jam inkriminuojamos veikos visiškai įrodyta. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 str. 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 str. 1 d. nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto pavartojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010, 2K-229/2011, Nr. 2K-410/2011 ir kt.). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pvz., tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti. Nors pats D. T., teigia, kad dėl neblaivumo nesuprato, ką daro, tačiau byloje apklausti liudytojai patvirtino, nors ir teisme buvo daugiau asmenų, tačiau jo įžūlus elgesys buvo nukreiptas į jo baudžiamojoje byloje dalyvavusius proceso dalyvius, suprato, jog yra atvykęs į teismą. Kaip pat nurodė, nors ir iki teismo posėdžio gėrė, tačiau žinojo, jog turi eiti į teismą ir šaukimą laikė pasidėjęs prie lovos. Iš byloje, esančio specialisto išvados matyti, jog skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę D. T. netikslinga( 66 b.l.) Nors D. T. teigia, kad konfliktai kyla su buvusia sutuoktine ir jos vyru dėl nepilnametės jo dukters, dėl išlaikymo. Tačiau posėdžio metu nukentėjusieji patvirtino, jog nedraudžia dukrai bendrauti su tėvu, tačiau ji pati nenori. Be to ir pats D. T. patvirtino, jog dėl bendravimo su dukra niekur nesikreipė. Todėl tai nelaikytina pretekstu tokiam jo elgesiui, o jo elgesys nors ir nukreiptas į konkrečius asmenis, tačiau buvo nukreiptas viešajai tvarkai pažeisti. Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta, jog D. T. viešoje vietoje, matant kitiems asmenims  nežymiais sutrikdė V. A. sveikatą, triukšmavo, necenzūriniais žodžiais plūdo jo byloje valstybinį kaltinimą palaikiusią prokurorę, užsipuolė savo buvusią žmoną.  Kaip nustatyta teismo darbas buvo sutrikdytas, teismo darbuotojai ir atėję interesantai buvo šokiruoti dėl D. T. elgesio. Jo padaryta veika atitinka LR BK 284 straipsnio 1 dalies sudėtį. Todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos LR Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

D. T. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.). Nors  D. T. savo kaltę pripažino iš dalies, motyvuodamas, jog dėl neblaivumo nesuvokė ką daro, tačiau iš esmės pripažino nusikaltimo padarymą ir tardamas paskutinį žodį gailėjosi. Todėl teismas turi pagrindo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, gailisi (LR BK 59 str.1d.2p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( BK 60 str.1d.9p.). Iš jo gyvenamosios vietos neigiamai charakterizuojančios medžiagos apie jį negauta  (79 b.l.). Baustas administracine tvarka ( 71-77 b.l). Šią nusikalstamą veiką padarė atvykęs išklausyti nuosprendžio kitoje  baudžiamojoje byloje. Visos šios aplinkybės rodo, kad D. T. nėra linkęs gerbti  ir laikytis visiems priimtinų moralaus elgesio normų. Visos šios paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikaltimą, kaltinamajam D. T. gali būti skiriama BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimo bausmė. Nustatant bausmės dydį atsižvelgtiną į atsakomybę lengvinančia ir sunkinančias aplinkybe, charakterizuojančią medžiagą, bausmės trukmė skirtina didesnė nei numatyta sankcijos vidurkyje. Tačiau įvertinus tai, jog D. T. nusikalstamą veiką padarė prieš paskelbiant jam apkaltinamąjį nuosprendį, todėl nusikalstamos veikos darymo metu buvo laikomas neteistu, dirba pagal verslo liudijimą, nuo nusikalstamos veikos padarymo, tai yra nuo 2014-03-04 konfliktų su nukentėjusiais nekėlė, nebendravo, teismas turi pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės , o jos vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus.

     Šį nusikaltimą D. T. padarė laukdamas nuosprendžio kitoje baudžiamojoje byloje, todėl paskirtoji bausmė subendrintina su neatlikta bausme, iš dalies bausmes sudedant (BK 63 str. 1,4, 9 d.).

                 Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti nuosprendžio paskelbimo dieną. (LR (duomenys neskelbtini) str.).

                 Baudžiamojoje byloje nukentėjusieji L. A. ir V. A. pareiškė civilinius ieškinius po 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. ( 15-16 b.l.).Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo  L. A. ieškinį palaikė ir nurodė, jog laukiasi kūdikio, jaučia nerimą ir baimę dėl neprognozuojamo D. T. elgesio.  Teismo posėdžio metu V. A. ieškinį palaikė, ir nurodė, jog dėl kaltinamojo elgesio bijo dėl žmonos ir vaiko, bijo dėl žmonos vaiko, nes dukra iš žmonos pirmos santuokos bijo būti viena namuose ir pats bijo D. T..

     Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti  pinigais. (CK 6.250straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus . Neturtinės žalos  dydis išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Šioje byloje  neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to  CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą.  Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Kaip nustatyta, kad nukentėjusioji L. A. dėl įvykio patyrė dvasinį sukrėtimą, turėjo pagrindo jausti nerimą, kaip pati nurodė, nežinojo ko galima tikėtis. Ji laukiasi kūdikio (174 b.l.). Todėl jautė baimę ne tik dėl savo, bet ir dėl savo būsimo kūdikio. Ji patyrė dvasinius išgyvenimus. Todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau pažymėtina, kaip patvirtino pati nukentėjusioji nuo 2014-03-04 su D. T. matytis neteko, skambučių ir grasinimų iš jo nebuvo. Neturtinė žala patirta dėl grasinimų yra išspręsta Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu. Tačiau visgi nukentėjusioji L. A. patyrė išgąstį ir sukrėtimą įvykio dieną, taip pat turėjo pagrindo jausti nerimą ir vėliau. Tačiau sprendžiant padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį, į jo elgesį po 2014-03-04. Turtinė žala nukentėjusiajai nepadaryta.  Todėl teismas mano, kad prašoma priteisti 3000,00 litų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažinama ir nukentėjusios L. A. naudai priteistina 1000,00 litų neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Kaip nustatyta nukentėjusiajam dėl V. A. kaltinamojo veiksmais nežymiai buvo sutrikdyta sveikata, sukėlė fizinį skausmą. Posėdžio metu jis nurodė, jog civilinį ieškinį reiškia dėl žmonos sveikatos, bijo dėl žmonos, dėl žmonos vaiko, nurodo, jog ir pats bijo D. T., nes buvo skambučių su grasinimais, žmonai grasino. Pažymėtina , jog ir pats nukentėjusysis patvirtino, jog po 2014-03-04 jokių grasinimų nebuvo. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis atvykęs į teismą buvo nežymiai sužalotas kaltinamojo, dėl kaltinamojo įžūlaus elgesio turėjo pagrindo patirti  tiek dvasinį sukrėtimą , tiek fizinį skausmą. Jo sutuoktinė laukiasi jų bendro vaiko, todėl turėjo pagrindo pergyventi ir dėl sutuoktinės dvasinės būklės,tai yra nerimo, baimės, sukeltos dėl kaltinamojo veiksmų. Todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau ir šiuo atveju sprendžiant padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį, į jo elgesį po 2014-03-04. Kaip matyti, nukentėjusiajam V. A.. padaryti sužalojimai nebuvo itin žymūs, reikšmingi ar ilgalaikiai, jie nesukėlė jam labai didelio fizinio skausmo. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiojo sveikatai kaltinamojo elgesiu būtų pakenkta negrįžtamai ar būtų kilusios kokios tai sunkios pasekmės. Turtinė žala nukentėjusiajam nepadaryta.. Todėl teismas mano, kad prašoma priteisti 3000,00 litų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažinama. Tačiau teismas įvertinęs bylos aplinkybės, daro išvadą, jog nukentėjusios L. A., besilaukiančios kūdikio, patirti išgyvenimai dėl savęs dėl būsimo vaiko ir nukentėjusiojo V. A. patirti išgyvenimai dėl žmonos sveikatos, negali būti laikomi lygiaverčiais. Todėl nukentėjusiojo V. A. naudai priteistina 700,00 litų neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

       Iš kaltinamojo D. T. V. A. priteistinos nukentėjusiųjų turėtos atstovavimo išlaidos -500 Lt ( 173 b.l.).

                     Iš kaltinamojo D. T. valstybei priteistinos proceso išlaidos, tai yra 34,28 Lt kelionės išlaidos išmokėtos liudytojai.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)303 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

                  D. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams ir dviems  mėnesiams.

          Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4,9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2014-03-04 Panevėžio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant prie šios bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 (dviems ) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

                   Pritaikyti LR baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktus, LR baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2  dalies 6 punktą, D. T. paskirtos bausmės vykdymą atidėti dviems metams,  paskirti pareigą-  įpareigoti per bausmės vykdymo atidėjimą  neišvykti iš gyvenamosios vietos  ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nebendrauti su nukentėjusiais L. A. ir V. A. bei  paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650 litų) ( 188,25 EUR ) dydžio  įmoką  į nukentėjusiųjų  nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoką sumokėti per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos . ( AB Bankas „Swedbank“ , (duomenys neskelbtini))

                  Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti nuosprendžio paskelbimo dieną.     

                  Priteisti iš D. T. nukentėjusiajam V. A. 700 (septynis šimtus litų) (202,73 EUR) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje V. A. civilinį ieškinį atmesti.

                    Priteisti iš D. T. nukentėjusiajai L. A. 1000 ( vieną tūkstantį litų) (289,62 EUR) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje L. A. civilinį ieškinį atmesti.

                   Priteisti iš D. T. nukentėjusiajam V. A. atstovavimo išlaidas-500 Lt ( penkis šimtus litų ) (144,81 EUR).

       Priteisti iš D. T. į valstybės biudžetą 34,28  Lt (trisdešimt keturis litus 28 centus) (9,93 EUR) patirtų proceso išlaidų, susijusių su liudytojos atvykimu (sąskaita Nr. LT24 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).

       Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą, o nuteistajam  šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.

Teisėja (parašas)

Nuorašas tikras:

Teisėja                                                                      Vaida Sinkevičienė