Administracinė byla Nr. I-3004-629/2012

(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01128-2012-0)

Procesinio sprendimo kategorija 16.4, 74.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjui R. M., pareiškėjo atstovei Ivonai Rindzevičienei, atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Jovitai Gedgaudaitei–Fiodorovienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų dalių panaikinimo, darbo užmokesčio pritesimo,

n u s t a t ė:

R. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–4), kurį vėliau patikslino (b. l. 17–18), kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2012 m. balandžio 11 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Vilniaus aps. VPK) viršininko įsakymo Nr. 10-TE-261 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai R. M. ir policininkui I. Z.“ (toliau – ir įsakymas Nr. 10-TE-261) 1.1 p.; 2) panaikinti 2012 m. kovo 20 d. Vilniaus aps. VPK viršininko įsakymo Nr. 10-TE-206 (toliau – ir įsakymas Nr. 10-TE-206) 2 p.; 3) priteisti iš atsakovo pareiškėjui 5182,23 Lt (penkis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt du litus ir 23 ct) neišmokėto darbo užmokesčio ir 417,17 Lt (keturis šimtus septyniolika litų ir 17 ct) delspinigių už nušalinimo laikotarpį nuo 2012 m. sausio 25 d. iki 2012 m. kovo 21 d.

Pareiškėjas nurodė, kad dirba Vilniaus apskr. VPK Patrulių rinktinės vyresniuoju patruliu. Įsakymu Nr. 10-TE-261 jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – už Vilniaus aps. VPK viršininko 2011 m. birželio 9 d. nurodymo Nr. 10-N-34 „Dėl policijos pareigūnų veiklos skaidrumo užtikrinimo“ (toliau – ir Nurodymas Nr. 10-N-34) 1.1 p., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 28 p., 61.7 p., ir Vilniaus aps. VPK viršininko 2011 m. lapkričio 22 d.  nurodymo Nr. 10-N-51 (toliau – ir Nurodymas Nr. 10-N-51) 1.3 p. pažeidimus. Pažymėjo, kad Vilniaus aps. VPK viršininko įsakymu nuo 2012 m. sausio 25 d. buvo nušalintas nuo pareigų tarnybinio patikrinimo atlikimo laikui, o  2012 m. kovo 20 d. Vilniaus aps. VPK viršininko įsakymu Nr. 10-TE-206 nuo 2012 m. kovo 21 d. grąžintas į pareigas, nurodant nemokėti jam darbo užmokesčio už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį.

Pareiškėjas, nesutikdamas su įsakymais Nr. 10-TE-261 bei Nr. 10-TE-206, nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, kaltė, priešingi teisei veiksmai, sukeltos neigiamos pasekmės.

Paaiškino, kad apie visas stabdytas transporto priemones visada informuodavo Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyrių (toliau – ir OVS) teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau tarnybinio patikrinimo atlikimo metu minimos transporto priemonės nestabdė, todėl ir pareigos pranešti apie tai radijo ryšio kanalu neturėjo. Pažymėjo, kad prie pareigūnų transporto priemonių vairuotojai dažnai sustoja nestabdomi, norėdami paklausti kelio ar gauti kitą informaciją, pranešti apie pastebėtas kliūtis, taip pat sustoja asmenys, pažįstantys pareigūną, todėl vien tik tam tikros transporto priemonės stovėjimas greta pareigūnų nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas aptariamą transporto priemonę stabdė ir todėl turėjo pareigą apie tai informuoti Vilniaus aps. VPK OVS.

Pareiškėjas neginčija, kad 2012 m. sausio 21 d. tarnybos metu su savimi turėjo didesnę nei 25 procentų pareiginės algos bazinio dydžio grynųjų pinigų sumą litais (290 Lt), tačiau teigia, kad baigęs darbą planavo vykti į banką padengti kreditą. Atkreipė dėmesį, jog, nors Nurodymo Nr. 10-N-34 2.1 p. yra numatyta, kad pareigūnams privalo būti sudarytos sąlygos saugoti pinigų kiekiui, viršijančiam nustatytą sumą, tačiau tinkamų sąlygų pareigūnų gryniesiems pinigams saugoti nėra, taigi pats darbdavys neužtikrina atitinkamų sąlygų tam tikriems reikalavimams įvykdyti. Pareiškėjo nuomone, tarnybinė nuobauda jam paskirta nesant būtinojo tarnybinio nusižengimo sudėties požymio – kaltės, be kurios tarnybinė atsakomybė yra negalima.

Pažymėjo, kad nei Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinei sąjungai, kurios nariu yra pareiškėjas, nei pačiam pareiškėjui atsakovas neleido susipažinti nei su tarnybinio patikrinimo išvada, nei su kita tarnybinio patikrinimo medžiaga, tokiu būdu apribodamas pareiškėjo teisę kreiptis į teismą ir ginčyti tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytas nustatytas aplinkybes, teisinį pareiškėjo veikos įvertinimą, ir kartu apribodamas pareiškėjo teisę įvertinti, ar atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo padaryta tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimų.

Kadangi įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, anot pareiškėjo, turi būti panaikintas, jam turi būti priteistas ir darbo užmokestis už laikotarpį, kuriuo jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai už šią sumą.

Atsakovas Vilniaus aps. VPK atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 23–25, 104–105) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad visi pažeidimai buvo išsamiai aprašyti 2012 m. kovo 20 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-7-IS-27 (toliau – ir Išvada), kurioje buvo konkrečiai nurodyta, kokius pažeidimus pareigūnas padarė. Pažymėjo, kad surinktų faktinių duomenų visuma buvo pakankama konstatuoti, kad pareiškėjas aptariamu atveju pažeidė Nurodymo Nr. 10-N-34 1.1 p. reikalavimus, nes 2012 m. sausio 21 d. tarnybos metu su savimi turėjo didesnę, negu nustatyta, grynųjų pinigų sumą litais, t. y. 290 Lt ir 1 JAV dolerį. Be to, nustatyta, kad 2012 m. sausio 21 d. apie 13 val. Vilniuje, Šaltkalvių g. 2, prie parduotuvės „Maxima“ Patrulyje-216 dirbę pareigūnai, t. y. pareiškėjas ir I. Z. tikrino automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau Vilniaus aps. VPK OVS 2012 m. sausio 21 d. negautas pranešimas dėl tikrinamo automobilio, atitinkamai toks pranešimas neregistruotas tikrintų transporto priemonių registracijos sistemoje, anot atsakovo, surinkti faktiniai duomenys pakankami konstatuoti, kad automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tikrinime dalyvavo ir apie tai žinojo abu pareigūnai, t. y. vienas jų tikrino dokumentus, o kitas buvo šalia. Be to, ikiteisminiame tyrime pareiškėjas atpažintas kaip vienas iš pareigūnų, dalyvavusių minėto automobilio tikrinime. Taigi, aptariamu atveju pareiškėjas yra atsakingas už Instrukcijos 28 p. ir Nurodymo Nr. 10-N-51 1.3 p. pažeidimą. Atkreipė dėmesį, jog Instrukcijos 3 p. įtvirtinta nuostata, jog patrulio vyresnysis (aptariamu atveju R. M.) tiesiogiai atsako už tinkamą policijos patruliui pavestų funkcijų vykdymą.

Pasak atsakovo, pareiškėjo veiksmai, kurie nėra susiję su ikiteisminio tyrimo metu vertinamais pareigūno veiksmais baudžiamosios atsakomybės aspektu, nagrinėjamu atveju vertintini kaip tarnybinis nusižengimas, o pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 26 str., pareigūnams už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, gali būti skiriama tarnybinė nuobauda. Pažymėjo, kad pareiškėjas (patrulio vyresnysis), būdamas statutinis valstybės tarnautojas policijos įstaigoje, kurioje tarnyba grindžiama statutiniais santykiais, ir šių santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės reikšmę, sąmoningai pažeidė Nurodymo Nr. 10-N-34 1.1 p., Instrukcijos 28 p. ir Nurodymo Nr. 10-N-51 1.3 p. reikalavimus, be to, pareiškėjas, būdamas patrulio vyresniuoju, neužtikrino, jog nebūtų pažeisti Instrukcijos 61.7 p. reikalavimai, taigi pareiškėjas tyčia pažeidė veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jo veiksmai vertinami kaip tarnybinis nusižengimas, už kurį pareigūnui skirtina tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Atkreipė dėmesį, jog dalyje dėl pareiškėjo galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo, kuriame yra nusikalstamos veikos požymiai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro  2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 10 p. tarnybinis patikrinimas sustabdytas, kol Vilniaus aps. VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (toliau – ir ONTV) atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 10-1-00098-12 bus priimtas procesinis sprendimas.

Atsakovas taip pat nurodė, kad Vilniaus aps. VPK viršininkas 2012 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 10-TE-64 „Dėl viršilos R. M. nušalinimo nuo pareigų“ nušalino pareiškėją nuo pareigų tarnybinio patikrinimo atlikimo laikui ir įsakė Vilniaus aps. VPK Finansų skyriui nemokėti pareiškėjui darbo užmokesčio jo laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu. Pareiškėjas su šiuo įsakymu susipažino 2012 m. sausio 27 d. ir teisės aktų nustatyta tvarka jo neskundė.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė prašė skundą tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.

Liudytoju apklaustas I. Z. paaiškino, kad automobilių minėtą dieną nestabdė, jokių teisės aktų nepažeidė.

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmė kilęs dėl Vilniaus aps. VPK viršininko 2012 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 10-TE-261 1.1 p., kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – teisėtumo ir pagrįstumo, bei darbo užmokesčio už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį išmokėjimo.

Nustatyta, kad pareiškėjas dirba Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės vyresniuoju patruliu.

Pareiškėjas ir pareigūnas I. Z. 2012 m. sausio 1 d. buvo paskirti patruliuoti Šaltkalvių g. 2, nuo 7.30 val. iki 20.30 val. (b. l. 50). Pareiškėjas buvo paskirtas patrulio vyresniuoju (b. l. 49).

2012 m. sausio 21 d. Vilniaus aps. VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad prie parduotuvės „Maxima“ Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, policininkai, kurie patruliuoja pėsti, paėmė iš merginos, sėdėjusios automobilyje, kurio valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), pinigus, kuriuos ši išsigrynino bankomate prie parduotuvės. Pranešusio asmens nuomone, policininkai paėmė kyšį (b. l. 77–78 abi lapo pusės).

2012 m. sausio 23 d. Tarnybiniu pranešimu apie minėtą įvykį buvo informuotas Vilniaus aps. VPK viršininkas, kuris rezoliucija nurodė situaciją išnagrinėti ir, esant būtinumui, atlikti tarnybinį patikrinimą (b. l. 61).

2012 m. sausio 25 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 10-7-PR3-39 (b. l. 79), kuriame pareiškėjas informuotas, jog yra atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl galimai pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo, t. y., kad pareiškėjas, nustatęs automobilio „Honda Civic“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytus KET pažeidimus, tinkamai jų neįformino bei apie sustabdytą automobilį nepranešė radijo ryšio priemonėmis. Be to, už KET pažeidimo neįforminimą pareikalavo bei paėmė 50 Lt kyšį bei tarnybos metu su savimi turėjo didesnę grynųjų pinigų sumą, negu leidžiama.

Pareiškėjas pateiktame paaiškinime nurodė, kad 2012 m. sausio 21 d. jokių automobilių nestabdė, net nebuvo priėjęs prie stovinčio automobilio, kyšio taip pat neėmė, be to, pareiškėjas net neturi įgaliojimų taikyti administracinę atsakomybę už KET pažeidimus ir nežinojo, jog yra patrulio vyresnysis. Pripažino, kad su savimi turėjo daugiau pinigų, negu leidžiama, ir taip pažeidė Nurodymo Nr. 10-N-34 reikalavimus, tačiau dėl to gailisi. Pažymėjo, kad pinigus turėjo asmeninėms reikmėms ir pamiršo išsiimti prieš tarnybą (b. l. 80).

Kartu su pareiškėju patruliavęs pareigūnas I. Z. (I. Z.) nurodė, kad jokio automobilio nurodytu laiku nestabdė, kyšio neėmė (b. l. 71 abi lapo pusės).

Pareiškėjui 2012 m. sausio 21 d. buvo pareikštas įtarimas dėl kyšininkavimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 str. 2 d.) (b. l. 73), tačiau pareiškėjas kaltu neprisipažino (b. l. 74).

Vilniaus aps. VPK viršininkas, vadovaudamasis Statuto 28 str., 2012 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. 10-TE-64 (b. l. 9, 60, 107) 1 p. nušalino pareiškėją nuo pareigų tarnybinio patikrinimo atlikimo laikui nuo 2012 m. sausio 25 d. ir šio įsakymo 2 p. įsakė minėtu laikotarpiu pareiškėjui nemokėti darbo užmokesčio.

Tarnybinio patikrinimo terminas, vadovaujantis Tvarkos 19 p., buvo pratęstas du kartus (2012 m. vasario 22 d. iki kovo 14 d. ir kovo 14 d. – iki kovo 20 d.) (b. l. 59, 49).

2012 m. kovo 7 d. Vilniaus aps. VPK teikimu Nr. 10-7-IS-27 (b. l. 50–54) tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo galimai įvykdytos nusikalstamos veikos (BK 225 str.) atribotas ir sustabdytas, kol Vilniaus aps. VPK ONTV bus priimtas procesinis sprendimas. Tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo galbūt padarytų savarankiškų tarnybinių nusižengimų nuspręsta tęsti.

2012 m. kovo 20 d. tarnybinis patikrinimas buvo baigtas tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-7-IS-27 (b. l. 36–42), kurioje buvo siūloma pareiškėjui už Nurodymo Nr. 10-N-34 1.1 p., Instrukcijos 28, 61.7 p., ir Nurodymo Nr. 10-N-51 1.3 p. reikalavimų pažeidimą skirti tarnybinę nuobaudą.

Pareiškėjas Vilniaus aps. VPK viršininko 2012 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 10-TE-206 (b. l. 10, 58) buvo grąžintas į pareigas nuo 2012 m. kovo 21 d., įsakant nemokėti darbo užmokesčio už nušalinimo laikotarpį, o dėl sutikimo pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus aps. VPK kreipėsi į Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinę sąjungą (b. l. 5–6, 55–56).

Vilniaus aps. VPK viršininkas, vadovaudamasis Statuto 26 str. 1 d. ir remdamasis Išvada,  2012 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 10-TE-261 (b. l. 7, 35) 1.1 p. skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Pažymėtina, kad statutinių valstybės tarnautojų veiklos principus, teisinę padėtį, specialias priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės sąlygas, skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas nustato Vidaus tarnybos statutas. Nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką reglamentuoja Tvarka, kurios 3 p. nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamų pasekmių – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių.

Statuto 2 str. 6 d. apibrėžta, kad tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma per tarnybinį patikrinimą, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstomos nustatytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Statuto 26 str., Tvarkos 20 p.). Taigi sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-520-2386-12 yra nurodęs, kad tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

Pažymėtina, kad pagal Tvarkos 20 p., konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Iš pareiškėjo skundžiamo įsakymo Nr. 10-TE-261 ir Išvados matyti, kad tarnybinė nuobauda – papeikimas – pareiškėjui paskirta už tai, kad jis pažeidė Nurodymo Nr. 10-N-34 1.1 p., Instrukcijos 28, 61.7 p. ir Nurodymo Nr. 10-N-51 1.3 p.

Pažymėtina, kad pagal Nurodymo Nr. 10-N-34 1.1 p. viešąjį, neviešąjį, mišrųjį patruliavimą bei policijos specialiąją operaciją vykdantys policijos pareigūnai tarnybos metu su savimi gali turėti ne didesnę nei 25 proc. pareiginės algos bazinio dydžio grynųjų pinigų sumą tik litais (b. l. 30).

Pagal Instrukcijos 28 p. sustabdęs ar prieš prieidamas prie stovinčios transporto priemonės, policijos patrulis ryšio priemone privalo pranešti budėtojui tikrinimo vietą, transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo ar tikrinimo priežastį. Jei transporto priemonės stabdomos policinių priemonių metu, šio punkto reikalavimai netaikomi, o informaciją apie priemonės vykdymo metu patikrintų transporto priemonių skaičių ir priemonės rezultatus tarnybiniu pranešimu budėtojui pateikia už priemonės vykdymą atsakingas pareigūnas. Pagal Instrukcijos 61.7 p. policijos patruliai, vykdantys eismo priežiūrą, privalo nustatyta tvarka įforminti eismo įvykių, KET bei kitų teisės pažeidimų dokumentus ir pagal kompetenciją taikyti administracinio poveikio priemones. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Nurodymo Nr. 10-N-51 1.3 p.             

Kaip matyti iš Išvados, pastarojoje nurodytos minėto 2012 m. sausio 21 d. įvykio prie parduotuvės „Maxima“ Šaltkalvių g. aplinkybės, aptarti liudytojų parodymai, pareiškėjo paaiškinimai. Pažymėta, kad surinkti faktiniai duomenys pakankami konstatuoti, kad automobilio „Honda Civic“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tikrinime dalyvavo ir apie tai žinojo abu pareigūnai (pareiškėjas ir I. Z.), t. y. vienas jų tikrino dokumentus, o kitas buvo šalia. Išvadoje konstatuota, kad surinkti faktiniai duomenys pakankami konstatuoti, kad aptariamą dieną pareiškėjas ir I. Z., kaip to reikalauja Instrukcijos 61.7 p., neįformino arba neužtikrino, kad būtų įforminti aukščiau nurodyto automobilio vairuotojo M. J. galbūt padaryti teisės pažeidimai, tačiau šie duomenys nėra pakankami nustatyti, kuris būtent pareigūnas (R. M. ar I. Z.) tikrino automobilio ir vairuotojo dokumentus, nustatė galbūt padarytus KET pažeidimus ir neįvykdė Instrukcijos 61.7 p. numatytos pareigos. Atsižvelgiant į Instrukcijos 3 p. nuostatą, kad patrulio vyresnysis (aptariamu atveju R. M.) tiesiogiai atsako už tinkamą policijos patruliui pavestų funkcijų vykdymą, Išvadoje konstatuojama, jog būtent pareiškėjas neužtikrino, kad nebūtų pažeisti Instrukcijos 61.7 p. reikalavimai. Išvadoje taip pat konstatuota, kad tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia, nes iš nustatytų aplinkybių matyti, kad nurodytus Instrukcijos ir Nurodymų punktus pareiškėjas pažeidė sąmoningai. Išvadoje taip pat pateikti duomenys apie ankstesnę pareiškėjo tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei informacija apie nuobaudas) bei siūlymas skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą.

Teismas pažymi, jog tarnybinio tyrimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas turi patikrinti tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 6 d.

Teismo vertinimu, Išvada atitinka Tvarkos 20 p. reikalavimus, joje aiškiai atskleista pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtis, Išvada yra išsami ir pagrįsta įrodymais. Nors Išvadoje atskirai ir neaptarti tarnybinio nusižengimo padariniai, tačiau tai nelaikytina esminiu procedūriniu pažeidimu, sudarančiu pagrindą Išvadą pripažinti neteisėta ir nepagrįsta.

Pažymėtina, kad Išvadoje nustatytus pareiškėjo padarytus pažeidimus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00098-12 metu liudytojais apklausti automobiliu „Honda Civic“, kurio valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), važiavę R. N. ir M. J. parodė, kad 2012 m. sausio 21 d. apie 13 val. Šaltkalvių g., šalia parduotuvės „Maxima“ policijos pareigūnai sustabdė jų automobilį. Minėto automobilio draudimas buvo negaliojantis, techninė apžiūra nepraeita. Automobilį vairavęs M. J. paaiškino, kad su policininku bandė susitarti gražiuoju, pasiūlė jam 50 Lt. Policininkas nurodė pinigus įdėti į automobilio registracijos liudijimą. R. N. nuėjo į bankomatą išsigryninti pinigų. Pareigūnas paėmė pinigus, grąžino automobilio registracijos liudijimą ir leido važiuoti (b. l. 63, 64 abi lapo pusės).

L. J., pranešusi Vilniaus aps. VPK OVS apie minėtą įvykį, asmens parodymo atpažinti metu atpažino pareiškėją kaip vieną iš pareigūnų, ėmusių kyšį (b. l. 68–69 abi lapo pusės).

Atlikus pareiškėjo kratą, pas pareiškėją, be kita ko, buvo rasta penki vienetai po penkiasdešimt litų ir keturi vienetai po dešimt litų bei vienas JAV doleris (b. l. 72 abi lapo pusės).

Taigi atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei liudytojų parodymus, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, konstatuoti, jog Išvadoje nėra nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, nėra pagrindo.

Be to, pažymėtina, kad Nurodymo Nr. 10-N-34 1.1 p. pažeidimą pripažįsta ir pats pareiškėjas, o pareiškėjo paaiškinimus, jog atsakovas neužtikrino galimybės grynuosius pinigus palikti saugoti darbo vietoje teismas vertina kritiškai dėl visuotinio galimumo naudotis elektronine bankininkyste bei banko išduodamomis mokėjimo kortelėmis.

Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju buvo pažeista tarnybinių patikrinimų atlikimo procedūra. Remdamasis Tvarkos 16.2 p., kuriame nustatyta, jog tikrinamas pareigūnas turi teisę baigus tarnybinį patikrinimą, susipažinti su tarnybinio tikrinimo išvada bei tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga, nurodė, kad jam tokia teisė nebuvo suteikta.

Kaip jau minėta, pareiškėjui buvo pareikštas įtarimas dėl kyšininkavimo (b. l. 73), o 2012 m. kovo 7 d. tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo galimai įvykdytos nusikalstamos veikos atribotas ir sustabdytas, kol Vilniaus aps. VPK ONTV bus priimtas procesinis sprendimas (b. l. 50–54), todėl, teismo vertinimu, Tvarkos 16.2 p. nustatytų aplinkybių kontekste reikėtų vertinti atsižvelgiant ir į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas. Pagal BPK 181 str. 1 d. įtariamasis ir jo gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovas ikiteisminio tyrimo metu bet kuriuo momentu turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, išskyrus proceso dalyvių asmens duomenis, saugomus atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos, taip pat susipažinimo metu daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus. Rašytinis prašymas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ar susipažinimo metu daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus pateikiamas prokurorui. Prokuroras privalo išnagrinėti prašymą ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo gavimo dienos, o kai prašymui išnagrinėti reikalinga ikiteisminio tyrimo medžiaga, – per septynias dienas nuo šios medžiagos gavimo. Prokuroras turi teisę neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, taip pat neleisti daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, jei toks susipažinimas, prokuroro manymu, galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Atsisakydamas leisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, taip pat atsisakydamas leisti daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, prokuroras privalo surašyti motyvuotą nutarimą. Šis nutarimas per septynias dienas nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo tokį skundą išnagrinėti per septynias dienas nuo jo gavimo ir priimti nutartį. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimta nutartis neskundžiama.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas į atsakovą su prašymu leisti susipažinti su minėta medžiaga bei Išvada kreipėsi 2012 m. balandžio 2 d. (b. l. 87, 44). Kadangi Išvadoje ir tarnybinio patikrinimo medžiagoje buvo ikiteisminio tyrimo duomenys, atsakovas kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl teisės prašomus dokumentus pateikti pareiškėjui (b. l. 46). Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras 2012 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 1.10(5)-1906 (b. l. 45) nurodė, jog ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo veikos pagal BK 225 str. 4 d. dar nėra baigtas, pareiškėjas dar nėra supažindintas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl pateikus jam Išvadą, bus atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenys, todėl prašė neleisti pareiškėjui susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Remdamasis šiuo raštu atsakovas pareiškėjui nesuteikė teisės susipažinti su prašomais dokumentais (b. l. 43).

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą (BPK 181 str. 1 d.) bei nustatytas faktines aplinkybes, atsakovas, nesuteikdamas pareiškėjui tarnybinio patikrinimo medžiagos bei Išvados, tačiau imdamasis priemonių, kad tokia pareiškėjo teisė būtų įgyvendinta, nepažeidė tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūros, taip pat, kaip matyti, tokią savo teisę pareiškėjas realizavo vėliau, t. y. apskundęs įsakymą Nr. 10-TE-206 teismui.

Teismas daro išvadą, kad esant nustatytai tarnybinio nusižengimo sudėčiai ir nenustačius tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūrinių pažeidimų, nėra pagrindo panaikinti įsakymo Nr. 10-TE-261 1.1 p.

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti įsakymo Nr. 10-TE-206 2 p. ir priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokestį ir delspinigius už nušalinimo laikotarpį. Konstatavus, kad įsakymo Nr. 10-TE-206 1.1. p. yra teisėtas ir pagrįstas bei remiantis Statuto 28 str. 6 d., kurioje įtvirtinta, kad pareigūnui, kuris buvo nušalintas nuo pareigų tarnybinio patikrinimo metu, išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai už šią sumą, tik tuo atveju, jei tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, kad nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai nustatoma, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinei nuobaudai paskirti yra pasibaigęs senaties terminas, minėtas pareiškėjo reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.

Atžvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str. , 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Atmesti pareiškėjo R. M. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                                   Milda Vainienė