Civilinė byla Nr. e2A-959-657/2019

       Teisminio proceso Nr. 2-19-3-01025-2018-4

       Procesinio sprendimo kategorijos:

        (S)

       2.4.2.9.1.; 2.4.2.13.; 2.4.4.1.; 3.2.9.9.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovės J. K. patikslintą ieškinį atsakovams V. K. ir B. M. dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo, servituto nustatymo ir iškeldinimo iš metalinio garažo bei atsakovo V. K. patikslintą priešieškinį ieškovei J. K. ir atsakovei B. M. dėl naudojimosi gyvenamojo namo dalimi tvarkos ir servitutų nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė J. K. kreipėsi į teismą ir patikslinusi ieškinį (el. bylos T.2, b. l. 185–187) prašė:

1) nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamojo namo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) dalimi bei žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini):

- ieškovei J. K. paskirti naudotis gyvenamojo namo pirmojo aukšto gyvenamosiomis patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-1 (8,45 kv. m), 1-2 (2,75 kv. m), 1-3 (4,02 kv. m), 1-4 (21,75 kv. m), 1-5 (3,1 1 kv. m), 1-6 (24,03 kv. m), 1-7 (3,06 kv. m), 1-8 (6,44 kv. m), rūsio patalpa P1-7 (34,74 kv. m), viso – 108,35 kv. m;

- atsakovui V. K. paskirti naudotis antrojo aukšto gyvenamosiomis patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-9 (3,54 kv. m), 1-12 (16,01 kv. m), 1-10 (11,55 kv. m), 1-11 (11,22 kv. m), rūsio patalpa P1-4 (5,03 kv. m) bei palėpės patalpomis virš antro aukšto patalpų, viso – 42,32 kv. m antro aukšto patalpų bei 28,34 kv. m palėpės patalpų, 5,03 kv. m rūsio patalpų. Viso: 75,69 kv. m;

- bendrai kartu šalims paskirti naudotis gyvenamojo namo pusrūsio patalpomis, pažymėtomis indeksais P1-1 (6,37 kv. m), P1-2 (9,49 kv. m), P1-3 (8,49 kv. m), P1-5 (9,75 kv. m), P1-6 (9,89 kv. m) bei laiptinės erdve;

- priteisti iš J. K. V. K. 1 000,00 Eur kompensaciją už jai daugiau paskiriamų naudotis patalpų.

2) Vadovaujantis 2018 m. gegužės 3 d. UAB „Banesta“ atliktu servituto nustatymo planu, nustatyti V. K. naudotis 1 548 kv. m žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi, plotas 3 kv. m, plane pažymėta tarp posūkio taškų: 13 (X 6080131.45 Y 492552.50) – 14 (X 6080133.26 Y 492551.44) – 17 (X 6080133.98 Y 492552.73) – 18 (X 6080132.18 Y 492553.74);

3) iškeldinti atsakovą V. K. su visa manta iš J. K. nuosavybės teise priklausančio savavališkai užimto metalinio garažo bei žemės sklypo dalies adresu (duomenys neskelbtini);

4) priteisti iš atsakovo valstybės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad su atsakovu yra dalies gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, kiekvienam priklauso po 24/100 pastato bei 24/100 kitų statinių. Kadangi bendravimas su atsakovu yra neįmanomas, siekiant išvengti konfliktų ateityje, tikslinga nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, kuri leistų minimaliai susitikti su atsakovu. Šalys realiai ir naudojasi gyvenamojo namo dalimis pagal ieškovės prašomą nustatyti naudojimosi tvarką. Atsakovas savavališkai užėmė ieškovei nuosavybės teise priklausantį metalinį garažą, laiko jame daiktus, apkrauna ieškovei priklausančią namų valdos žemės sklypo dalį automobiliais bei jų dalimis, dėl ko ieškovė negali naudotis jai priklausančia nuosavybe. Ieškovė siūlė atsakovui nusistatyti naudojimosi tvarką gyvenamojo namo dalimis ir išsikelti iš jai priklausančio metalinio garažo su visa manta, atlaisvinti užimtą namų valdos žemės sklypo dalį, tačiau atsakymo į pasiūlymus ir siekį ginčą išspręsti gera valia negavo. Sutiktų ir su atsakovo pasiūlytu servitutu pagal UAB „Regmas“ parengtą 2017 m. birželio 29 d. Servitutų nustatymo planą.

3. Atsakovas V. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą. Pateikė patikslintą priešieškinį (el. bylos T.2, b.l. 122-147), kuriuo prašė:

        1) teismo nustatyti vieną iš trijų atsakovo pasiūlytų alternatyvių naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos variantų, prioritetą suteikiant trečiajam, kaip labiausiai šalių interesų pusiausvyrą atitinkančiam, variantui: 

        - pirmas variantas: ieškovei J. K. paskirti naudotis pirmajame namo dalies aukšte esančias aštuonias patalpas, pažymėtas indeksais: 1-1 – 1-8, kurių bendras plotas – 73,61 kv. m; atsakovui V. K. paskirti naudotis antrajame namo dalies aukšte esančias keturias patalpas, pažymėtas indeksais 1-9 – 1-12, kurių plotas – 42,32 kv. m, namo dalies palėpėje esančias neįrengtas patalpas, kurių plotas – 28,34 kv. m., ir namo dalies pusrūsyje esančias dvi patalpas, pažymėtas indeksais P1-4, P1-5, kurių plotas – 15,58 kv. m.. Bendras visų patalpų plotas – 86,24 kv. m; ieškovės ir atsakovo bendram naudojimuisi paskirti namo dalies pusrūsyje esančias keturias patalpas, pažymėtas indeksais P1-1, P1-2, P1-3, P1-7, kurių plotas – 59,03 kv. m, ir laiptinės erdvę, pažymėtą indeksu P1-6, kurios plotas – 9,89 kv. m, nustatant, jog ieškovė laiptinės erdve gali naudotis tik patekimui iš namo dalies pirmojo aukšto į namo dalies pusrūsį. Bendras plotas – 68,92 kv. m;

        - antras variantas: atsakovui V. K. paskirti naudotis pirmajame namo dalies aukšte esančias aštuonias patalpas, pažymėtas indeksais 1-1 – 1-8, kurių bendras plotas – 73,61 kv. m; ieškovei J. K. paskirti naudotis antrajame namo dalies aukšte esančias keturias patalpas, pažymėtas indeksais 1-9 – 1-12, kurių plotas – 42,32 kv. m, bei namo dalies palėpėje esančias neįrengtas patalpas, kurių plotas 28,34 kv. m. Bendras plotas – 70,66 kv. m. Ieškovės ir atsakovo bendram naudojimuisi paskirti namo dalies pusrūsyje esančias septynias patalpas, pažymėtas indeksais P1-1 – P1-7, kurių plotas – 84,50 kv. m;

        - trečias variantas: ieškovei J. K. paskirti naudotis pirmajame namo dalies aukšte esančias aštuonias patalpas, pažymėtas indeksais 1-1 – 1-8, ir namo dalies pusrūsyje esančias patalpas, pažymėtas indeksais P1-2 ir P1-3, kurių bendras plotas – 91,59 kv. m; atsakovui V. K., paskirti naudotis antrajame namo dalies aukšte esančias keturias patalpas, pažymėtas indeksais 1-9 – 1-12, kurių plotas 42,32 kv. m, namo dalies palėpėje esančias neįrengtas patalpas, kurių plotas 28,34 kv. m. bei namo dalies pusrūsyje esančias tris patalpas, pažymėtas indeksais P1-4, P1-5, P1-7, kurių plotas yra 50,32 kv. m. Bendras visų patalpų plotas – 120,98 kv. m. Ieškovės ir atsakovo bendram naudojimuisi paskirti namo dalies pusrūsyje esančią patalpą, pažymėtą indeksu P1-1, kurios plotas 6,31 kv. m, ir laiptinės erdvę, pažymėtą indeksu P1-6, kurios plotas 9,89 kv. m., nustatant, jog ieškovė laiptinės erdve gali naudotis tik patekimui iš namo dalies pirmojo aukšto į namo dalies pusrūsį. Bendras bendram naudojimuisi skirtų patalpų plotas – 16,20 kv. m;

        2) nustačius naudojimosi namo dalimi tvarką pagal pirmąjį arba antrąjį variantą, nustatyti 137 kv. m kelio servitutą (S2) ir 54 kv. m kitos paskirties servitutą (S1) pagal UAB „Regmas“ parengtą 2017 m. birželio 21 d. Servituto nustatymo planą, suteikiantį teisę viešpataujančio daikto – 24/100 dalių gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkui V. K. naudotis tarnaujančiuoju daiktu – žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiu J. K. ir B. M., tikslu prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie viešpataujančio daikto, vykdyti viešpataujančio daikto techninės priežiūros, remonto, rekonstravimo ir kitus darbus, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, susijusius su viešpataujančio daikto eksploatavimu pagal jo paskirtį;  

        - nustačius naudojimosi namo dalimi tvarką pagal trečiąjį variantą, nustatyti 7 kv. m ir 5 kv. m kelio servitutus S2 ir S3 bei 13 kv. m, 7 kv. m ir 8 kv. m kitos paskirties servitutus S1, S2 ir S4 pagal UAB „Regmas“ parengtą 2017 m. birželio 29 d. Servitutų nustatymo planą, suteikiantį teisę viešpataujančio daikto – 24/100 dalių gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkui V. K. naudotis tarnaujančiuoju daiktu – žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiu J. K. ir B. M., tikslu prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie viešpataujančio daikto, vykdyti viešpataujančio daikto techninės priežiūros, remonto, rekonstravimo ir kitus darbus, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, susijusius su viešpataujančio daikto eksploatavimu pagal jo paskirtį;  

        3) priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. 

4. Ieškovė atsakovo patikslintą priešieškinį prašė atmesti, o atsakovė B. M. pozicijos dėl ieškinio ir priešieškinio pagrįstumo nepareiškė.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 11 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies – nustatyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dalies naudojimosi tvarką: ieškovei J. K., paskyrė naudotis pirmajame namo dalies aukšte esančias aštuonias patalpas, pažymėtas indeksais: 1-1 – 1-8, ir namo dalies pusrūsyje esančias patalpas, pažymėtas indeksais P1-2 ir P1-3, kurių bendras plotas yra 91,59 kv. m; atsakovui V. K., paskyrė naudotis antrajame namo dalies aukšte esančias keturias patalpas, pažymėtas indeksais 1-9 – 1-12, kurių plotas 42,32 kv. m, ir namo dalies pusrūsyje esančias tris patalpas, pažymėtas indeksais P1-4, P1-5, P1-7, kurių plotas 50,32 kv. m, kurių bendras plotas 92,64 kv. m; taip pat 28,34 kv. m neįrengtą pastogę. Ieškovės J. K. ir atsakovo V. K. bendram naudojimuisi paskyrė namo dalies pusrūsyje esančią patalpą, pažymėtą indeksu P1-1, kurios plotas 6,31 kv. m, ir laiptinės erdvę, pažymėtą indeksu P1-6, kurios plotas 9,89 kv. m, nustatant, jog ieškovė J. K., laiptinės erdve gali naudotis tik patekimui iš namo dalies pirmojo aukšto į namo dalies pusrūsį. Bendras bendram naudojimuisi skirtų patalpų plotas – 16,20 kv. m; nustatyti 7 kv. m ir 5 kv. m kelio servitutus S2 ir S3 bei 13 kv. m, 7 kv. m ir 8 kv. m kitos paskirties servitutus S1, S2 ir S4 pagal UAB „Regmas“ parengtą 2017 m. birželio 29 d. Servitutų nustatymo planą, suteikiantį teisę atsakovui V. K. naudotis žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiu J. K. ir B. M..

6.       Teismas nurodė, kad J. K. ir V. K. nepavyko susitarti gražiuoju dėl gyvenamojo namo dalies, jiems priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės teise, naudojimosi tvarkos nustatymo. Šalys pripažino, kad jų santykiai yra ypatingai konfliktiški.  

7.       Nagrinėjant bylą teisme atsakovas, įvertinus jau nusistovėjusią šalių naudojimosi gyvenamojo namo dalimi tvarką, prašė nenagrinėti jo pasiūlyto antrojo naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis varianto. Ginčo dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis, esančiomis pirmajame ir antrajame namo aukštuose bei neįrengta namo palėpe nekilo – šalys sutiko, kad pirmajame aukšte esančiomis patalpomis naudosis ieškovė, antrajame aukšte esančiomis patalpomis ir visa neįrengta palėpe naudosis atsakovas.

8.       Svarbia aplinkybe laikytina tai, jog gyvenamojo namo dalyje, priklausiančioje J. K. ir V. K., WC ir vonios patalpos yra tik pirmajame aukšte, t. y. patalpose, kuriomis iki šiol naudojasi ir toliau pageidauja naudotis ieškovė. Atsakovas, neturėdamas tokios paskirties patalpų, negali naudotis jam priklausančia nuosavybe apskritai, todėl jo prašymas priskirti jam naudotis pusrūsyje esančiomis patalpomis P1-4 (5,83 kv. m) ir P1-5 (9,75 kv. m), siekiant įsirengti WC ir vonios/dušo patalpas, atsižvelgiant į pusrūsyje esamų patalpų kiekį, laikytinas pagrįstu.

9.       Ginčo patalpa, įvardinta ūkine patalpa, kaip šalys nurodė, kažkada joje buvo įrengta parduotuvė, šalys vykdė verslą. Ieškovė, reikalaudama šią patalpą priskirti naudotis jai, teigė, jog nori atkurti verslą, jog galėtų išlaikyti namą, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių tokių ketinimų realumą nepateikė. Priešingai, paaiškino, kad dėl įvykusių liūčių pusrūsio patalpos buvo užlietos, patalpų remontui reikalingos didelės investicijos, kurių ieškovė neturi, o atsakovas, kaip namo dalies bendraturtis, prie to neprisideda. Atsakovas nurodė, kad priskyrus ją naudotis atsakovui, jis galėtų joje laikyti savo automobilį. Įvažiuoti į šią patalpą galima iš (duomenys neskelbtini) gatvės, taigi, išsispręstų metalinio garažo buvimas ieškovei priklausančiame žemės sklype bei dėl to didelio ploto servituto poreikis jame.

10.       Prie 2018 m. liepos 10 d. atsiliepimo į patikslintą priešieškinį ieškovė pateikė nuotraukas, kurių vienoje fiksuotas metalinis garažas, ir kurį ieškovė įvardijo kaip surūdijusį garažą, kurį jis turi nusikelti nuo jai priklausančios žemės, kas reiškia, jog ieškovė pripažįsta, kad metalinis garažas priklauso atsakovui. Viena vertus, ieškovė yra nenuosekli aiškindama metalinio garažo priklausomybę, kita vertus, pusrūsio patalpą P1-7 (34,74 kv. m) priskyrus naudotis atsakovui išsispręstų automobilio laikymo problema ir išnyktų poreikis nustatyti didelės apimties servitutą ieškovei priklausančioje žemės sklypo dalyje. Ieškovei priklausantis sklypas galėtų būti atlaisvintas iškeliant metalinį garažą, atsakovui neliktų poreikio naudotis šia sklypo dalimi, tokiu būdu problema būtų išspręsta kompleksiškai, tuo pačiu pašalinant prielaidas ieškovei priklausančiame žemės sklype kilti konfliktinėms situacijoms. Pusrūsio patalpos P1-7 (34,74 kv. m) priskyrimas naudotis atsakovui V. K. yra racionalus ir labiausiai atitinkantis abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Atsakovo patikslinto priešieškinio trečiuoju variantu pasiūlymas pusrūsyje esančias patalpas P1-2 (9,49 kv. m) ir P1-3 (8,49 kv. m) paskirti naudotis ieškovei, paliekant bendrai naudotis tik koridoriaus ir koridoriaus laiptinės patalpas, t. y. iki maksimumo sumažinant bendro naudojimo patalpas, įvertinus šalių tarpusavio santykius, laikytinas racionaliu ir užkertančiu kelią šalių konfliktams ateityje. Tokia naudojimosi tvarka pusrūsio patalpomis būtų patogi bendraturčiams ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.

11.       Trečiuoju variantu ieškovei atitektų namo dalies pirmajame aukšte esančios pilnai įrengtos 73,61 kv. m ploto gyvenamosios patalpos ir namo pusrūsyje esančios patalpos P1-2 bei P1-3, kurių bendras plotas yra 17,98 kv. m; viso 91.59 kv. m. Atsakovui atitektų 42,32 kv. m ploto įrengtos gyvenamosios patalpos namo dalies antrajame aukšte ir namo pusrūsyje esančios patalpos P1-4, P1-5 ir P1-7, kurių bendras plotas yra 50.32 kv. m; viso 92.64 kv. m. Tai reiškia, kad kiekybine prasme abiem bendraturčiams paskiriama naudotis realioji daikto dalis iš esmės atitiktų jo idealiąją dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Vertinant šalims paskiriamas naudotis patalpas pagal savo naudingąsias savybes, atsakovui tektų mažiau nei pusė įrengtų gyvenamųjų patalpų iš visų jam priskirtų, kai ieškovei tokių patalpų atitektų 4/5 iš visų jai priskirtų naudotis.

12.       Pastato bendro naudojimo patalpos, įskaitant ir pastogę (palėpę), yra priskirtinos pastato bendro naudojimo patalpoms, kol nėra nustatyta kitaip, ir priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiams proporcingai jų turimai nuosavybės teisės daliai – ieškovei ir atsakovui po lygiai.

13.       28,34 kv. m dydžio pastogė nėra suformuota kaip atskira patalpa, ji nėra registruota VĮ Registrų centre, atlikti tik jos matavimai, parengtas planas be kadastro bylos sudarymo. Pastogė neapšiltinta ir neįrengta. Tai pagal  Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 151 punktą reiškia, jog tokia pastogė į gyvenamosios paskirties pastato bendrą plotą neįeina. Nepaisant to, šalys tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu sutarė, kad visa pastogė turėtų būti priskirta naudotis atsakovui V. K., kas reiškia, jog ieškovė jai priklausančią 14,17 kv. m neįrengtos pastogės dalį perleidžia naudotis atsakovui. Nėra pagrindo nesutikti su tokiu šalių sutarimu.

14.       Atsakovas, siūlydamas nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo dalimi tvarką pagal jo pasiūlytą trečiąjį variantą, neprašė priteisti iš ieškovės kompensacijos už didesnės dalies jam priskirtinų patalpų, kurios pagal savo naudingumą yra ženkliai mažiau vertingos ir reikalaujančios didelių investicijų, todėl jokia kompensacija jam iš ieškovės nepriteistina. Pastogė į namo bendrą plotą neskaičiuojama, šiuo metu tai yra tik konstrukcinė erdvė, kuri namo su šlaitiniu stogu atveju yra konstrukciškai būtina, ir kuri tam, kad būtų suformuota ir įrengta kaip atskira patalpa, reikalauja didelių investicijų, tame tarpe, ir stogo pakeitimo. Todėl visos pastogės priskyrimas naudotis atsakovui nesuponuoja jam pareigos išmokėti ieškovei kompensaciją už naudojimąsi visa pastoge, ko ieškovė ir neprašė.

15.       Tenkintinas atsakovo V. K. prašymas nustatyti, kad ieškovė laiptinės erdve P1-6 (9,89 kv. m) naudotųsi tik patekimui iš namo dalies pirmojo aukšto į namo dalies pusrūsį, kadangi nustačius naudojimosi gyvenamojo namo dalies tvarką pagal atsakovo pateiktą trečiąjį variantą, kito poreikio jai naudotis laiptine nelieka.

16.       Šalys sutarė, kad nustačius tam tikrą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, išliks poreikis atsakovui naudotis ieškovei J. K. ir atsakovei B. M. priklausančiu žemės sklypu, kadangi pastarasis žemės minėtoje valdoje neturi. Ieškovė pateikė 2018 m. gegužės 3 d. UAB „Banesta“ atliktą servituto nustatymo planą, pagal kurį numatyta nustatyti V. K. naudotis 1 548 kv. m žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, plotas 3 kv. m, plane pažymėta tarp posūkio taškų: 13 (X 6080131.45 Y 492552.50) – 14 (X 6080133.26 Y 492551.44) – 17 (X 6080133.98 Y 492552.73) – 18 (X 6080132.18 Y 492553.74); atsakovas pateikė UAB „Regmas“ parengtą 2017 m. birželio 21 d. Servituto nustatymo planą, pagal kurį numatyta nustatyti 137 kv. m kelio servitutą (S2) ir 54 kv. m kitos paskirties servitutą (S1), suteikiantį teisę V. K. naudotis žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiu J. K. ir B. M., ir UAB „Regmas“ parengtą 2017 m. birželio 29 d. Servitutų nustatymo planą, pagal kurį numatyta nustatyti 7 kv. m ir 5 kv. m kelio servitutus S2 ir S3 bei 13 kv. m, 7 kv. m ir 8 kv. m kitos paskirties servitutus S1, S2 ir S4, suteikiančius teisę V. K. naudotis žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiu J. K. ir B. M., ir prašė teismo nustatyti servitutą priklausomai nuo teismo parinkto naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarkos varianto.  

17.       Nustačius naudojimosi namo dalimi tvarką pagal atsakovo pateiktą trečiąjį variantą, tenkintinas atsakovo prašymas nustatyti 7 kv. m ir 5 kv. m  kelio servitutus S2 ir S3 bei 13 kv. m, 7 kv. m ir 8 kv. m kitos paskirties servitutus S1, S2 ir S4 pagal UAB „Regmas“ parengtą 2017 m. birželio 29 d. Servitutų nustatymo planą, suteikiantį teisę atsakovui V. K. naudotis žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiu J. K. ir B. M., tikslu prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie jam priklausančios gyvenamojo namo dalies, vykdyti jos techninės priežiūros, remonto, rekonstravimo ir kitus darbus, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, susijusius su gyvenamojo namo dalies eksploatavimu pagal jos paskirtį. 

18.       Ieškovės prašomas nustatyti servitutas yra nepakankamo ploto, kadangi toks servitutas neužtikrina atsakovui tinkamo patekimo į jam priklausančias gyvenamajame name esančias patalpas, užkerta galimybę ne tik įvažiuoti automobiliui į ūkinę patalpą – garažą, bet ir pastatyti automobilį žemės sklypo dalyje, prie įvažiavimo į garažą, o taip pat privažiuoti bet kokiai sunkiasvorei technikai, namo šildymui reikalingo kietojo kuro atvežimui ar kitiems ūkiniams poreikiams patenkinti. Atsakovui, kaip nekilnojamojo turto dalies savininkui, turi būti sudarytos sąlygos prieiti (privažiuoti) prie jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, statinių priežiūrai ir kitiems buitiniams poreikiams patenkinti. Ieškovės prašomas nustatyti servitutas neatitinka nurodytų reikalavimų, todėl jis atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas.

19.       Atsakovo V. K. parinktas trečiasis variantas dėl naudojimosi gyvenamojo namo dalies patalpomis tvarkos nustatymo bei UAB „Regmas“ parengtas 2017 m. birželio 29 d. Servitutų nustatymo planas atitinka proporcingumo principą, nepažeidžia ieškovės teisių ir teisėtų interesų, iki minimumo sumažina prielaidas šalių konfliktams kilti ateityje. Ieškovei neįrodžius nuosavybės teisės į metalinį garažą, esantį jai priklausančioje žemės sklypo dalyje, reikalavimas dėl atsakovo V. K. iškeldinimo su visa manta iš metalinio garažo atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas.

20.       Patikslintą ieškinį atmetus, o patikslintą priešieškinį patenkinus, iš ieškovės atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

21.       Apeliaciniame skunde ieškovė J. K. prašė Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – nustatant, jog naudojimosi tvarka gyvenamojo namo gyvenamosiomis patalpomis nustatoma tenkinant ieškinį ir priešieškinį, likusioje dalyje priimti naują sprendimą – paskirti naudotis atsakovui V. K. rūsio patalpomis P-4, P-5, likusiomis rūsio patalpomis paskirti naudotis bendrai J. K. ir V. K.; vadovaujantis 2018 m. gegužės 3 d. UAB „Banesta“ atliktu servituto nustatymo planu, nustatyti V. K. naudotis 1 548 kv. m žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi, plotas 3 kv. m, plane pažymėta tarp posūkio taškų: 13 (X 6080131.45 Y 492552.50) – 14 (6080133.26 Y 492551.44) – 17 (X 6080133.98 Y 492552.73) – 18 (X 6080132.18 Y 492553.74); iškeldinti atsakovą V. K. su visa manta iš J. K. nuosavybės teise priklausančio savavališkai užimto metalinio garažo bei žemės sklypo dalies, adresu (duomenys neskelbtini); paskirstyti bylinėjimosi išlaidas proporcingai tenkintiems ir atmestiems ieškinio bei priešieškinio reikalavimams; priteisti iš atsakovo valstybės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:  

21.1. Teismas pažeidė įrodinėjimo civilinėje byloje principus, netinkamai vertino surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendimas priimtas neišanalizavus visų su byla susijusių aplinkybių, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas.

21.2. Teismas sprendime nurodė, kad ieškinys atmestas, o priešieškinis tenkintas, nors iš esmės teismas dėl naudojimosi gyvenamojo namo gyvenamosiomis patalpomis tenkinto tiek ieškinį, tiek priešieškinį, kadangi reikalavimai šioje dalyje sutapo. Tenkinant ieškinio reikalavimus šioje dalyje, sprendime privalėjo būti nurodyta, kad ieškinys tenkinamas iš dalies ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Be to, net ir perskirsčius bylinėjimosi išlaidas, vadovaujantis CPK 93 straipsniu, teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijos, įvertinant ieškovės sąžiningumą kreipiantis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ir sunkią finansinę padėtį.

21.3. Teismas netinkamai nustatė naudojimosi pusrūsio patalpomis tvarką. Atsakovui paskiriama naudotis 120,98 kv. m. gyvenamojo namo, ieškovei – 91,59 kv. m. Nustatyta naudojimosi gyvenamojo namo negyvenamosiomis patalpomis tvarka yra nereali ir pažeidžia ieškovės teises, akivaizdžiai trukdys prižiūrėti ir šildyti gyvenamąjį namą, komunikacijas. Nesilaikant priešgaisrinės pasaugos reikalavimų atsakovas įsirengė kieto kuro katilą, nors tam nėra jokių techninių sąlygų. Visų patalpų techninis aptarnavimas gali būti vykdomas tik per patalpą P-7. Vandens, kanalizacijos įvadai įrengti pagalbinėse ūkio patalpose rūsyje, kurios turėtų būti paliktos bendram naudojimui. Teismas šioje dalyje visiškai neatskleidė bylos esmės.

21.4. Teismas netinkamai nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką, šioje dalyje neatkleidė bylos esmės. Nustatyta net 40 kv. m servitutai, kas sudaro 4 arus iš bendro 15 arų žemės sklypo. Toks servitutas nustatytas yra aiškiai per didelis, pažeidžia namų valdos žemės sklypo savininkų teises ir teisėtus interesus. Naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp J. K. ir B. M. nenustatyta. Dėl kokių priežasčių nebuvo galima tenkinti prašymo nustatyti servitutų pagal ieškinyje išdėstytą reikalavimą – neaišku. Ieškinyje prašomas nustatyti servitutas atsakovui užtikrina tinkamą patekimą į jam priklausančias patalpas.

21.6. Teismas be jokio pagrindo netenkino apeliantės reikalavimo dėl atsakovo iškeldinimo iš savavališkai užimto metalinio garažo ir žemės sklypo dalies.

22.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas V. K. prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė:

22.1.                      Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog kiekybine prasme abiem bendraturčiams paskiriama naudotis realioji daikto dalis iš esmės atitinka jo idealiąją dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ieškovė niekuomet neprieštaravo, jog neįrengta namo dalies palėpėje esanti erdvė, kuri, vadovaujantis aktualiais teisės aktais, neįeina į gyvenamosios paskirties pastato bendrą plotą, būtų paskirta atsakovo V. K. naudojimui. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, jog atsakovui atiteko didesnį plotą užimančios patalpos. Nustatyta, jog ieškovė į namo dalies patalpas, kuriomis faktiškai naudojasi patenka per pirmajame namo dalies aukšte esančią patalpą, patalpų plane pažymėtą indeksu 1-7. Atsakovas į jo asmeniniam naudojimui paskirtas patalpas gali patekti tik per namo dalies pusrūsyje esančią patalpą, patalpų plane pažymėtą indeksu P1-7, bei laiptinę (P1-6). Be to, namo dalies pusrūsyje esančią patalpą, pažymėtą indeksu P1-7, paskiriant asmeniniam atsakovo naudojimui yra išspręsta jo automobilio laikymo problema ir išnyko poreikis nustatyti didelės apimties servitutą ieškovei priklausančiame žemės sklype. Patalpos, kurios yra skirtos gyvenamojo namo dalies aptarnavimui (P1-2 ir P1-3), yra paskirtos būtent ieškovės asmeniniam naudojimui. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateikta VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Registro Nr. (duomenys neskelbtini). Tenkinus ieškovės reikalavimą ir paskyrus visas namo dalies pusrūsyje esančias patalpas bendram šalių naudojimui, susiklostytų situacija, jog būtų sudaryta akivaizdi grėsmė ateityje kilti šalių konfliktams. Ieškovės reikalavimas nustatyti jos siūlomą naudojimosi namo dalimi tvarką buvo neracionalus. 

22.2.                      Sprendimu nustatytas servitutas sudaro vos 3 proc. viso žemės sklypo. Byloje nėra ginčo dėl to, jog egzistuoja įstatyme nustatytos servituto nustatymo sąlygos. Sprendimu nustatyti servitutai, skirtingai nei ieškovės prašytas nustatyti 3 kv. m servitutas, užtikrins atsakovo galimybę patekti į namo dalyje esančias ir jam nuosavybės teise priklausančias patalpas bei leis tinkamai vykdyti statinių priežiūrą ir patenkinti kitus buitinius poreikius.

22.3.                      Ieškovė nepateikė jokių įrodomąją galią turinčių duomenų, jog yra metalinio garažo savininkė. Metalinis garažas priklauso atsakovui. Ieškovė neįrodė, jog jos teisės buvo pažeidžiamos.

22.4.                      Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas siekė ginčą išspręsti taikiai. Be to, atsakovas siūlė net kelis alternatyvius naudojimosi tvarkos nustatymo variantus, tačiau ieškovė į jokius kompromisus nesileido. Bylos dalyse, dėl naudojimosi pusrūsio patalpomis bei dėl servituto nustatymo buvo visiškai patenkinti atsakovo reikalavimai, o ieškovės reikalavimai atmesti. Sprendimo dalis, kurioje nurodoma, jog patikslintas ieškinys atmestas, o patikslintas priešieškinis patenkintas, yra pagrįsta ir teisėta. Atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimai buvo patenkinti pilna apimtimi (100 proc.), todėl, vadovaujantis CPK 93 straipsniu, iš ieškovės turėjo būti priteistos visos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Be to, atsakovo turtinė padėtis taip pat yra sunki.

23.       Atsakovas su atsiliepimu apeliacinės instancijos teismui pateikė 2019 m. kovo 22 d. UAB „Megaprojekta“ pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas.

24.       Atsakovė B. M. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

26.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė J. K. ir atsakovai V. K. ir B. M. yra dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (el. bylos T.1, b.l. 10–12). Ieškovei ir atsakovui V. K. nuosavybės teise priklauso po 24/100 aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto, o atsakovei B. M. – 58/100 gyvenamojo namo ir kiemo statinių. Šalims priklausantys statiniai yra 0,1548 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v.), esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso J. K. (659/1548 dalys) ir B. M. (889/1548 dalys), atsakovas V. K. žemės šioje valdoje neturi (el. bylos T.1, b.l. 13-14). Ieškovės J. K. ir atsakovo V. K. santuoka nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 21 d. sprendimu (el. bylos T.1, b.l. 7–9).    

Dėl naudojimosi patalpomis

27.       Apeliaciniame skunde, nesutikdama su teismo sprendimu dėl naudojimosi patalpomis nustatymo, apeliantė J. K. teigė, kad teismas be jokios priežasties jai priskyrė naudotis 91,59 kv. m gyvenamojo namo, o atsakovui V. K. – 120,98 kv. m. Be to, netinkamai nustatė naudojimosi tvarką rūsio patalpomis: atsakovui priskiriant naudotis patalpas P1-4, P1-5, P1-7, kurių bendras plotas 49,52 kv. m, o ieškovei patalpas P1-2 ir P1-3, kurių bendras plotas – 17,98 kv. m.

28.       Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde nėra nurodomos jokios aplinkybės, kurios patvirtintų teismo patvirtintų teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą dėl naudojimosi tvarkos gyvenamosiomis patalpomis ir palėpe nustatymo, nepateikiami ir nenurodomi jokie konkretūs įrodymai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šiuos teiginius. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimui dėl naudojimosi tvarkos gyvenamosiomis patalpomis ir palėpe nustatymo, pažymi, kad ieškovė pritarė tokiai gyvenamųjų, palėpės patalpų bei pusrūsio patalpos P1-4 naudojimosi tvarkos nustatymui (2018 m. lapkričio 14 d. galutinai sutikslinti ieškinio reikalavimai, DOK-131492, el. bylos T.3, b.l. 57-58). Nenustačius būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų dėl pusrūsio patalpos P1-7 priskyrimo naudotis atsakovui. 

29.       Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai šią patalpą priskyrė atsakovui, nes gaisro atveju ji neturėtų išėjimo per šią patalpą.

30.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ginčo patalpa įvardinta ūkine patalpa, priskirtina atsakovo V. K. naudojimui, nes atsakovas galėtų joje laikyti savo automobilį, įvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, ir tokiu būdu išsispręstų ir kitas tarp šalių kilęs ginčas – metalinio garažo buvimas ieškovei priklausančiame žemės sklype bei dėl to didelio ploto servituto poreikis jame. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka, ir sprendžia, jog apeliantės (ieškovės) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo šios patalpos priskirti ieškovės naudojimui.

Dėl servituto nustatymo

31.       Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu, teigė, jog nustatyti net 40 kv. m servitutai yra aiškiai per dideli, pažeidžia namų valdos žemės sklypo savininkų teises ir teisėtus interesus, nes tai sudaro 4 arus iš bendro 15 arų žemės sklypo. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.

32.       CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutas nustatomas savanoriškai arba priverstinai. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos dvi būtinosios sąlygos, kurioms esant, servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Taigi teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas nustatyti servitutą ir taip apriboti tarnaujančiojo daikto savininko teises, privalo konstatuoti šių abiejų sąlygų kumuliatyvų egzistavimą. Būtent šių sąlygų kontekste ir būtina vertinti servituto nustatymo ieškovei ir atsakovei B. M. žemės sklype, pagrįstumą.

33.       Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovui V. K. nuosavybės teise priklauso dalis gyvenamojo namo bei ūkinė patalpa – garažas, todėl akivaizdu, jog atsakovui būtinas patekimas prie jam priklausančių pastatų. Ieškovė ieškinyje taip pat siūlė nustatyti servitutą žemės sklype, tačiau šalys nesutarė dėl servituto dydžio.

34.       Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą dėl servitutų (kelio: S3 – 5 kv. m; kelio ir kitos paskirties S2 – 7 kv. m; kitos paskirties: S1 – 13 kv. m, S4 – 8 kv. m) nustatymo būtinumo pagal atsakovo siūlomą UAB „Regmas“ 2017 m. birželio 29 d. inžinierės V. J. parengtą servitutų nustatymo planą projektą tarp taškų 13-14-15-16-17-18-19-20-21-24-23-13 (el. bylos T.2, b.l. 135, nes tokiu būdu būtų minimaliai suvaržoma ieškovei ir atsakovei B. M. priklausančio žemės sklypo dalis, o nustatyti servitutai (parinkta vieta ir dydis) yra objektyviai pagrįsti ir labiausiai atitinka tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros principą. Kartu atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog nustatytų servitutų S1, S2, S3 ir S4 bendras plotas yra 33 kv. m, o ne 40 kv. m kaip teigiama apeliaciniame skunde ir tai sudaro tik 0,33 aro, o ne 4 arus.   

Dėl iškeldinimo iš metalinio garažo

35.       Ieškovės taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi – iškeldinti atsakovą V. K. su visa manta iš jai nuosavybės teise priklausančio savavališkai užimto metalinio garažo bei žemės sklypo dalies, adresu (duomenys neskelbtini).

36.       Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas šio ieškinio reikalavimo, konstatavo, kad priskyrus pusrūsio patalpą P1-7 (34,74 kv. m) atsakovui, jis turės galimybę įvažiuoti į sklypą iš (duomenys neskelbtini) g. ir taip bus išspręsta automobilio laikymo problema, bei didelės apimties servituto nustatymo būtinybė ieškovei priklausančioje žemės sklypo dalyje.  

37.       Metalinis garažas yra laikinas statinys, kuris priskiriamas kilnojamam turtui ir Nekilnojamojo turto registre nėra registruojamas. Iš byloje pateikto teismo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 21 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8248-713/2007 matyti, jog santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą – namų apstatymo ir apyvokos daiktus – šalys pasidalijo geruoju. Nei teismo sprendimas, nei kuris kitas byloje esantis įrodymas nepatvirtina ieškovės J. K. išimtinių nuosavybės teisių į šį metalinį garažą. Juolab, kad ieškovės pozicija dėl šio turto, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra nenuosekli: jokių įrodymų, pagrindžiančių jos nuosavybės teisę į šį garažą neturi, nutraukiant santuoką jis į dalintiną turtą nebuvo įtrauktas, tačiau kadangi „garažas stovi jos žemėje, reiškia priklauso jai“; 2018 m. liepos 10 d. atsiliepime į patikslintą priešieškinį ieškovė metalinį garažą ieškovė įvardijo kaip „surūdijusį garažą, kurį atsakovas turi ir gali nusikelti nuo jai priklausančios žemės“ (el. bylos T.2, b.l. 178), kas reiškia, jog ieškovė pripažįsta, kad metalinis garažas priklauso atsakovui.

38.       Nesant neginčijamų rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovės nuosavybės teises į minėtą metalinį garažą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šio ieškovės reikalavimo.

Dėl įrodymų vertinimo

39.       Pažymėtina, kad vertinant įrodymus, remiamasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas įvertina kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daro išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo ir kita.

40.       Apeliantė CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis šių aplinkybių nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepaneigė, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti įrodymų vertinimo proceso išsamumu ir objektyvumu,

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41.       Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą. Šalims atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos (CPK 98 str. 2 d.).

42.       Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

43.       Byloje esantys mokėjimo dokumentai (2019 m. balandžio 25 d. PVM sąskaita faktūra AZ Nr. 64/2019, bei 2019 m. gegužės 20 d. mokėjimo nurodymas) patvirtina, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovas V. K. patyrė 7266,00 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Apeliacinį skundą atmetus šios atsakovo bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 726,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                               Žibutė Budžienė

                       Evaldas Burzdikas

                      Tomas Romeika