Civilinė byla Nr. e2-360-368/2015

                                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00135-2014-4                                                                            

Procesinio sprendimo kategorija 44.2; 52.3; 116                                                                                               

              (S)              (S)

                                            ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

                                                         S P R E N D I M A S

                                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                               2015 m. gegužės 7 d.

                                                                       Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius,

sekretoriaujant Odetai Sakalauskienei,

dalyvaujant ieškovo atsakovams G. L. ir advokatei I. B.,

atsakovo atstovui advokatui L. B.,

trečiojo asmens atstovei advokatei K. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Medingė“ ieškinį atsakovui BUAB „Arstama“ ir trečiajam asmeniui akcinei bendrovei (toliau AB) DNB bankas dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais ir skolos išieškojimo bei atsakovo BUAB „Arstama“ priešieškinį ieškovui UAB „Medingė“ ir trečiajam asmeniui AB DNB bankas dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas UAB „Medingė“ nurodo, kad 2012-03-07 su atsakovu BUAB „Arstama“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis atlikti objekte „Socialinio būsto plėtra Mažeikių rajone: adresu (duomenys neskelbtini) rangos darbus“, o ieškovas įsipareigojo atliktus darbus priimti bei už juos sumokėti 473 890,00 Lt. Sutarties vykdymo metu paaiškėjo, kad reikia atlikti papildomus darbus, todėl ieškovas kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administraciją dėl papildomo finansavimo ir 2012-10-29 pasirašytos sutarties pagrindu buvo skirtas papildomas 95 000,00 Lt finansavimas atliekamiems darbams, kurį ieškovas skyrė atsakovui. Ieškovas teigia, kad šalių sudarytos sutarties darbų kaina yra 568 890,00 Lt. Tvirtina, kad atsakovas pateikė ieškovui pasirašyti atliktų darbų aktų ir apmokėti sąskaitų iš viso už 696 561,36 Lt, t. y. 127 671,36 Lt didesne suma, nei yra sutarta šalių pasirašytoje sutartyje. Kadangi šalys su trečiuoju asmeniu AB DNB bankas buvo sudariusios faktoringo bei finansinio užtikrinimo sutartis, todėl visos atsakovo pateiktos sąskaitos buvo apmokėtos minėta 696 561,36 Lt suma. Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais 2012 m. lapkričio mėnesio atliktų darbų aktą ir pagal jį išrašytą 2012-11-09 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), 220003,63 Lt sumos bei 2013 m. balandžio mėnesio atliktų darbų aktus ir pagal juos išrašytą 2013-10-23 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), 35 417,00 Lt sumos. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo jam permokėtus127 671,36 Lt bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tvirtina, kad ginčijami sandoriai pripažintini negaliojančiais CK 1.91 straipsnio 5 dalies pagrindu kaip sudaryti panaudojant apgaulę, kadangi atsakovas atliko darbų, kurie viršijo sutarties kainą, įtraukė dalį darbų kurių visiškai neatliko, slapta nuo ieškovo vykdė rangos darbus ir pateikė ieškovui pasirašyti atliktų darbų aktus, kurie iš anksto su ieškovu nebuvo aptarti. Atsakovo priešieškinį dėl 35 417,00Lt žalos išieškojimo prašo atmesti, nes ieškovas nebuvo davęs sutikimo keisti sutarties kainos bei atlikti atsakovo nurodytus statybos rangos darbus.      

Atsakovas BUAB „Arstama“ prašo ieškinį atmesti bei tenkinti jo priešieškinį dėl 35 417,00 Lt žalos išieškojimo bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo. Nurodo, kad atsakovas įsipareigojimus įvykdė tinkamai, laiku, atliko ne tik sutartyje nurodytus darbus, bet ir sutartyje nenumatytus papildomus darbus, kuriuos iš esmės ieškovas priėmė ir apmokėjo, išskyrus 2013 metų balandžio mėnesio darbus, kuriuos ieškovas atsisakė priimti ne dėl to, jog pastarieji nebuvo sutarti ar atlikti netinkamai, o dėl to, jog pasikeitė  UAB „Arstama“, vadovas, kuris atsisakė šalių žodinių susitarimų. Kadangi atsakovas atliko 731 978,36 Lt vertės darbų, o ieškovas sumokėjo tik 696 561,36 Lt, todėl likusią skolos dalį – 35 417,00 Lt prašo priteisti iš ieškovo.

Trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys ir priešieškinis atmestini.

Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui, visų pirma, lemia užsakovo poreikis gauti darbo rezultatą. Statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti. Taigi statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką – tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK 6.681 str.). Iš statybos rangos kylantiems santykiams, kaip specialiosios, prioritetiškai taikomos CK 6.681–6.699 str. normos, bendrosios rangos sutarties nuostatos – tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms bei jų nereglamentuotiems klausimams.

Analizuojant sutarčių laisvės varžymus aktualu pažymėti asmens teisių ribojimo statybų veikloje teisiškai leistinas galimybes. Asmens teisių ribojimas statybų veikloje susijęs su svarbiais konstituciniais principais. Pirma, asmens elgesys statybų veikloje yra jo asmens laisvės sudėtinė dalis, todėl bet koks statybos ribojimas riboja ir asmens laisvę bendriausia prasme. Antra, statyba yra vienas iš nuosavybės atsiradimo (CK 4.47 str. 4 p.) ar kokybės užtikrinimo būdų, todėl statybų veiklos ribojimas visada tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su konstituciniu nuosavybės apsaugos imperatyvu (Konstitucijos 23 str.). Trečia, jei objektas statomas ne savarankiškai, bet pasitelkiant statybos darbus atliekančius asmenis, tai tarp užsakovo ir jų susiklosto sutartiniai statybos rangos santykiai. Statybos ranga – viena verslo rūšių. Tai reiškia, kad statybos verslo, kaip ir bet kokio kito teisėto verslo, laisvę garantuoja Konstitucijos 46 str. Varžant statybos rangos šalių laisvę, varžoma konstitucinė ūkinės veiklos laisvė ir ribojamas nurodytas Konstitucijos 46 str. Analogiška pozicija išreikšta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje: šio teismo išaiškinta, kad sutarčių laisvės principas – tai sukonkretinta išraiška tokių Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, kaip asmens laisvė (21 str.), nuosavybės neliečiamumas (23 str.), asmens ūkinės veiklos laisvė (46 str.). Taigi sutarčių sudarymo laisvė gali būti vertinama kaip konstitucinio lygmens garantija (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimas). Sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sund servanda) ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „ Pineka“, byla Nr. 3K-7-262/2010).

Byloje nustatyta, kad 2012-03-07 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 2012-03 pagal kurią atsakovas įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis atlikti objekte „Socialinio būsto plėtra Mažeikių rajone: (duomenys neskelbtini) rangos darbus“, o ieškovas įsipareigojo atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti 473 890,00 Lt (1 tomas, 4–7 b. l.). Šios sutarties vykdymo metu paaiškėjo, kad reikia atlikti papildomus darbus, todėl ieškovas kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administraciją dėl papildomo finansavimo. Pagal ieškovo ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2012-10-29 pasirašytos statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skirtas papildomas 95 000 Lt finansavimas atliekamiems darbams (1 tomas, 8–17 b. l.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas savo reikalavimus grindžia tuo, kad bendra tarp bylos šalių sudarytos sutarties darbų kaina yra 568 890,00 Lt, o pagal atsakovo pateiktus atliktų darbų aktus ir sąskaitas buvo sumokėta 696 561,36 Lt, t. y. 127 671,36 Lt daugiau nei buvo sutarta šalių pasirašytoje sutartyje. Be to, ieškovas tvirtina, kad ginčijami sandoriai pripažintini negaliojančiais, remiantis CK 1.91 straipsniu, kaip sudaryti panaudojant apgaulę, kadangi atsakovas atliko darbų, kurie viršijo sutarties kainą, įtraukė dalį darbų kurių visiškai neatliko, slapta nuo ieškovo vykdė rangos darbus ir pateikė ieškovui pasirašyti atliktų darbų aktus, kurie iš anksto su ieškovu nebuvo aptarti.        

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-01-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007 yra nurodęs, jog statybos darbų priėmimo ir perdavimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Taigi ieškovas šioje byloje ginčija rašytinius sandorius. Sandorių negaliojimo pagrindai yra nustatyti CK 1.80 str. – 1.93 str. Procesiniame dokumente – dublike (1 tomas, 73–74 b. l.) bei teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad atliktų darbų aktus ginčija pagal CK 1.91 straipsnio 5 dalį, t. y. dėl sudarytų sandorių panaudojant apgaulę, nes buvo atliekami didelio masto statybos darbai, ieškovas stengėsi kuo greičiau priduoti objektą, nespėjo sužiūrėti ir patikrinti atliekamų darbų, atsakovas jo neinformavo apie atliekamus papildomus darbus ir taip apgavo ieškovą. Ieškovo teigimu, atsakovo išrašytos sąskaitos pagal ginčijamus atliktų darbų aktus buvo apmokėtos ne todėl, kad ieškovas pripažino savo prievolę. Šias sąskaitas apmokėjo finansines paslaugas teikiantis trečiasis asmuo AB DNB bankas pagal 2012-04-30 faktoringo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2012-04-30 finansinio užtikrinimo sutartį (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 52–54, 127–136 b. l.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčijamus 2012 m. lapkričio mėnesio atliktų darbų aktą bei PVM sąskaitą faktūrą 220 006,63 Lt sumos, bendrastatybinių darbų pasirašė ieškovo UAB „Medingė“ direktorius K. J. (1 tomas, 35, 36–39 b. l. ,). Taigi pats ieškovas pripažino, kad buvo būtina atlikti papildomus, sutartyje nenumatytus darbus ir šie darbai buvo atlikti bei apmokėti minėtų faktoringo ir finansinio užtikrinimo sutarčių nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad minėtos 2012-03-07 šalių statybos rangos sutarties 5.3. straipsnyje buvo numatyta papildomų statybos darbų atlikimo galimybė. Šios sutarties 5.6. straipsnio a punkte nurodyta, kad ieškovas turi teisę susilaikyti nuo atliktų darbų mokėjimo, jei priimant atliktus darbus, nustatomi atliktų darbų trūkumai, tačiau šiuo atveju jokių trūkumų ar neatliktų darbų ginčo 2012 m. lapkričio mėnesio darbų akte nėra nurodyta, todėl ieškovo teiginiai jog jam nekilo pareiga atsiskaityti už atliktus darbus yra nepagrįsti (CK 6.687 str.). Be to, ieškovas yra profesionalus statytojas todėl apžiūrint ir priimant atliktus darbus jam taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo kriterijai (CK 6.662 str.).

Ieškovas teigia, kad ginčijami sandoriai pripažintini negaliojančiais dėl apgaulės, t. y. dėl atsakovo nutylėjimo, kuris pasireiškė tuo, kad atsakovas turėdamas pareigą ieškovui pranešti apie papildomus darbus, to nepadarė. Apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių. Apgaulė gali pasireikšti atliekant aktyvius veiksmus, teigiant tai, ko nėra. Taip pat bus apgaulė, kai nuslepiamos svarbios sandorio aplinkybės. Apgaulė yra ir tada, kai asmuo pats neteisingai suvokia savo sudaromo sandorio esmę, aplinkybes, o kita sandorio šalis, žinodama tai ir naudodamasi suklydimu, sudaro sandorį (CK 1.91 str.). Dėl apgaulės sandorį galima pripažinti negaliojančiu, kai: 1) apgaulė lėmė sandorio sudarymą; nesant apgaulės, sandoris nebūtų sudarytas; 2) apgaulės veiksmus (pozityvius ar pasyvius) atliko kitas sandorio dalyvis arba šiam žinant – kitas asmuo. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais kaip sudarytus dėl apgaulės, nes pats ieškovas minėtame dublike pripažino, kad pasirašydamas 2012 m. lapkričio mėnesio atliktų darbų aktą bei pagal jį išrašytą 2012-11-09 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) skubėjo kuo greičiau priduoti objektą, nespėjo apžiūrėti ir sutikrinti atliekamų darbų. Ši aplinkybė rodo, kad pasirašydamas šį ginčo sandorį ieškovas nesilaikė atidumo ir rūpestingumo reikalavimų, nors pagal minėtos 2012-03-07 statybos rangos sutarties 4.2.3. str. buvo skyręs asmenį, atsakingą už atliekamų statybos darbų priežiūrą, kurio pareiga buvo stebėti, kokie ir kaip atliekami darbai minėtame statybos objekte. Jokių įrodymų, jog egzistavo aplinkybės, dėl kurių kilo reikalingumas pasirašinėti darbų priėmimo aktą skubos tvarka ieškovas teismui nepateikė. Ieškovo ginčijami 2013 m. balandžio mėnesio atliktų darbų aktai ir pagal juos išrašyta 2013-10-23 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), 35417,00 Lt sumos (1 tomas, 56, 57, 58–59 b. l.), nėra pasirašyti ieškovo, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad kitas sandorio dalyvis – atsakovas atliko kokius nors apgaulės veiksmus (pozityvius ar pasyvius). Ieškovo teiginiai, kad kai kuriuos darbus, nurodytus ginčijamuose atliktų darbų aktuose atliko ne atsakovas, o kiti asmenys neatitinka tikrovės, nes ieškovas nepateikė jokių konkrečių paskaičiavimų, sąmatų, atliktų darbų aktų, sutarčių, t. y. nepateikė jokių įrodymų, kad su kitais asmenimis buvo sudarytos atitinkamų darbų sutartys, nors šias aplinkybes turėjo įrodyti kaip savo reikalavimų pagrindą (CPK 178 str.). Nurodytų motyvų pagrindu ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

Priešieškinyje atsakovas teigia, kad minėtame statybos objekte atliko 731 978,36 Lt vertės darbų, tačiau ieškovas už atliktus darbus sumokėjo tik 696 561,36 Lt, taip likdamas skolingas 35417,00 Lt. Ieškovas teigia, kad žodiniu susitarimu su ieškovu buvo atlikta papildomų, sutartyje nenumatytų 35 417,00 Lt vertės darbų ir išrašyta 2013-10-23 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), tačiau pasikeitus ieškovo vadovams ji liko neapmokėta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme nenustatyta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo metu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-543/2006; 2005m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-505/2005).Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad šalys, nustatančios rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo pasekmes, o kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų. Konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo atveju gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje. Taigi šiuo atveju nesant jokių išimtinių aplinkybių dėl galimos statybos darbų kainos keitimo bei atsakovui nepateikus įrodymų apie tai, kad jis iš anksto pranešė ieškovui apie papildomų statybos darbų atlikimą, atsakovas neteko teisės reikalauti, kad ieškovas apmokėtų papildomai atliktus darbus (CK 6.684 straipsnio 4 ir 5 dalys).

Atsakovas priešieškinyje teigia, kad ieškovo prievolę sumokėti už atliktus rangos darbus suponuoja minėti 2013 m. balandžio mėnesio atliktų darbų aktai, 35 417,00 Lt sumos, o vienašališkai pasirašyti jie turi tokią pat juridinę galią kaip ir abiejų šalių. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą, tačiau tai nėra dokumentas, kuriuo užsakovas prisiima pareigą sumokėti už papildomus darbus, jeigu tokie buvo atlikti nepasiekus šalių susitarimo dėl jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-432/2012).

Esant šioms aplinkybėms atsakovo priešieškinis atmestinas, nes šalys nebuvo susitarusios dėl papildomų statybos  rangos darbų atlikimo.

Trečiajam asmeniui AB DNB bankas priteistina iš ieškovo UAB „Medingė“ ir atsakovo BUAB „Arstama“ po 262,83 Eur (1 tomas, 51–52 b. l.) už advokato pagalbą (CPK 88 str. 1 d. 6 p.), bei po 23,91 Eur (1 tomas, 89 b. l.,) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 265 str., 268–270 str., 279 str.,

n u s p r e n d ė :

Ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti trečiajam asmeniui AB DNB bankas (į. k. 112029270) iš ieškovo UAB „Medingė“ (į. k. 175708523) ir atsakovo BUAB „Arstama“ (į. k. 302550832) po 262,83 Eur už advokato pagalbą ir po 23,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui,  skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.

Teisėjas                                                                                                                Egidijus Mockevičius