Administracinė byla Nr. eA-2358-662/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01902-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 25S83839 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėti iš naujo; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašyme nurodė, kad jam gresia persekiojimas dėl jo politinių įsitikinimų, (duomenys neskelbtini) kilmės ir grėsmės būti mobilizuotam, tačiau Migracijos departamentas, vertindamas šiuos pagrindus, juos išnagrinėjo atskirai ir izoliuotai.
2.2. Svarbiausias pareiškėjo prieglobsčio prašymo pagrindas ir motyvas yra baimė patirti persekiojimą dėl politinių įsitikinimų. Aplinkybė, kad pareiškėjas nebuvo išreiškęs politinių įsitikinimų (duomenys neskelbtini) viešai, nėra lemiama, nes tuo pačiu pareiškėjas yra aiškiai nurodęs, kad grįžęs į (duomenys neskelbtini) jis savo politinius įsitikinimus viešai išreikštų. Migracijos departamentas negali kelti reikalavimo slėpti pareiškėjui savo politinius įsitikinimus, kurie sudaro jo asmenybę bei susilaikyti nuo jų reiškimo siekiant išvengti persekiojimo.
2.3. Migracijos departamentas turėjo atsižvelgti į pareiškėjo aplinkybes, kurios sukeltų įtarimų galimiems persekiojimo vykdytojams, o būtent (duomenys neskelbtini) tautybė, ilgas gyvenimas (duomenys neskelbtini) ir karinė tarnyba. Dėl tokių individualizuojančių ir įtarimą keliančių aplinkybių šiandieniniame (duomenys neskelbtini) kontekste pareiškėjas pritrauktų padidintą dėmesį iš paprastų (duomenys neskelbtini) piliečių, kurie įdėmiai stebėtų jo elgesį ir pasisakymus. Kadangi pareiškėjas nurodė, kad jis būdamas (duomenys neskelbtini) pasisakytų prieš karą, tai reikštų, kad kiti (duomenys neskelbtini) piliečiai jį įskųstų, kaip nelojalų ir priešišką (duomenys neskelbtini) lietuvį. Migracijos departamentas nesurinko kilmės valstybės informacijos, kuri rodytų kas tuomet atsitiktų pareiškėjui, jeigu jis pareikštų savo politinę nuomonę apie karą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) režimą. Tai, kad praeityje pareiškėjas nepatyrė persekiojimo ar, kad anksčiau viešai nereiškė įsitikinimų ar, kad jie yra nežinomi (duomenys neskelbtini) teisėsaugai, pagal prieglobsčio teisėje nustatytas taisykles nėra lemiami veiksniai, o šios nagrinėjamos bylos kontekste yra net nereikšmingi.
2.4. Migracijos departamentas netinkamai atliko pareiškėjo prieglobsčio prašymo vertinimą, pareiškėjas buvo nepagrįstai pripažintas, kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas iš esmės formaliai nurodė, kad yra Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) pažyma ir pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui jau buvo nustatyta ir įvertinta pareiškėjo procese dėl leidimo gyventi panaikinimo. Tačiau grėsmės valstybės saugumui vertinimas prieglobsčio procese yra kitoks negu procese dėl leidimo gyventi panaikinimo, jame turi būti taikomos Europos Sąjungos teisės normos, aktualios sąvokos bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) jurisprudencijos suformuoti vertinimo kriterijai, taip užtikrinant, kad visoje Europos Sąjungoje prieglobsčio procedūrą reglamentuojančios nuostatos būtų aiškinamos vienodai.
2.5. Migracijos departamentas nusprendęs nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio ir pripažinęs jį grėsme valstybės saugumui nusprendė jį išsiųsti į (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjo išsiuntimas į (duomenys neskelbtini) negalimas net ir tuo atveju, jeigu jis būtų pagrįstai pripažintas grėsme valstybės saugumui, kadangi esant persekiojimo rizikai yra išduodamas leidimas laikinai gyventi neišsiuntimo pagrindais. Bet svarbiausia, kad sprendimas dėl (duomenys neskelbtini) išsiuntimo prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Sprendimas priimtas dėl to, kad, išnagrinėjus pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį bei įvertinus pateiktą informaciją, nustatyta, kad pareiškėjo nurodyti veiksmai, kurie jam gali grėsti kilmės valstybėje (jis bus sulaikytas ir išsiųstas kariauti prieš (duomenys neskelbtini) prieš jo valią dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini) kariuomenės karininkas, (duomenys neskelbtini) pagal tautybę, grįžęs į savo kilmės šalį iš šalies, kuri priklauso (duomenys neskelbtini), turi politinę nuomonę, kuri nepriimtina (duomenys neskelbtini) valdžiai), yra sąlygojami bendro pobūdžio padėtimi pareiškėjo kilmės valstybėje, o ne jo turimomis (arba jam priskiriamomis) asmeninėmis savybėmis, bei gali grėsti ne asmeniškai jam (arba grupei asmenų, kuriai jis priklauso), o bet kuriam šalies gyventojui, todėl konstatuotina, kad jo baimė patirti šiuos veiksmus nėra individualizuota ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas.
4.2. Tyrimo metu taip pat nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai (mirties bausmė, kankinimai). Atsižvelgus į tai, pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Surinkta medžiaga patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo gyvenamosiose vietose šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
4.3. Pareiškėjas nepateikė jokios informacijos savo teiginiams apie turimą politinę nuomonę, priešingą (duomenys neskelbtini) režimui, patvirtinti, nėra duomenų, kad pareiškėjas savo nuomonę išsakė ar publikavo, o tyrimo metu nerasta informacijos, patvirtinančios, kad jis viešai kritikavo / kritikuoja (duomenys neskelbtini) režimą ar socialiniuose tinkluose bei kitų medijų pagalba platino / platina kritišką nuomonę ar nepritarimą karui (duomenys neskelbtini). Šiuo metu pareiškėjas viešai nekritikuoja (duomenys neskelbtini) valdžios, jos vykdomos užsienio politikos, jis nepasisako socialiniuose tinkluose, neduoda interviu žurnalistams, nedalyvauja (duomenys neskelbtini) opozicijos veikloje. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad būtų persekiojamas (duomenys neskelbtini) režimo dėl jo deklaruojamų ar jam primetamų politinių įsitikinimų. Atliekant tyrimą nebuvo rasta informacijos apie politiškai motyvuotą pareiškėjo persekiojimą, t. y. jis asmeniškai nepateko į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos akiratį, praeityje nėra nukentėjęs nuo (duomenys neskelbtini) valdžios, dėl jo turimos politinės nuomonės (duomenys neskelbtini) teisėsaugos struktūros nėra pradėjusios baudžiamosios bylos, nėra paskelbusios jo paieškos, nėra taikiusios kitų baudžiamojo ar administracinio persekiojimo priemonių jo atžvilgiu, nes (duomenys neskelbtini) teisėsauga neturi informacijos apie pareiškėjo politinę nuomonę ir negali apie ją sužinoti, nes jos nėra viešojoje erdvėje. Atsižvelgus į pareiškėjo paaiškinimus konstatuotina, kad jo daromos prielaidos apie tariamai gresiantį persekiojimą dėl turimos „politinės nuomonės“ nėra pagrįstos objektyviais duomenimis, o įžvelgiama grėsmė yra išskirtinai hipotetinė. Grindžiant prieglobsčio prašymą motyvais, jog pareiškėjas aktyviai reiškia savo politinius įsitikinimus, neužtenka pateikti vien tik deklaratyvius teiginius, kurie nebūtų pagrįsti objektyviais įrodymais.
4.4. Prieglobsčio institutas numato, kad visiškai pagrįstos baimės sąlyga turi būti išskirtinai individualizuota, t. y. ji negali remtis vien trečiųjų asmenų išgyvenimais. Tarptautinių nevyriausybinių organizacijų, žmogaus teisių gynimo organizacijų ir žiniasklaidos priemonių pranešimuose nerasta duomenų, kad (duomenys neskelbtini) tautybės (duomenys neskelbtini) piliečiai, kurie nemažai laiko praleido užsienio šalyje, priklausančioje (duomenys neskelbtini), ir grįžta į savo kilmės šalį, būtų persekiojami (duomenys neskelbtini) valdžios vien dėl paties fakto, jog išvyko į užsienio valstybę ir vėliau grįžo į kilmės valstybę ar prieš jų valią siunčiami kovoti prieš (duomenys neskelbtini). Atitinkamai, pareiškėjo įvardinama baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais.
4.5. Pareiškėjas skunde selektyviai ir iš konteksto ištraukdamas cituoja Migracijos departamento surinktą kilmės valstybės informaciją, bei vertina ją izoliuotai nuo savo individualios situacijos. Surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) nėra vykdoma mobilizacija, o kariniuose veiksmuose prieš (duomenys neskelbtini) dalyvauja kontraktininkai, savanoriai ir nedidelė dalis šauktinių.
4.6. Pareiškėjas nėra gavęs šaukimo į karinę tarnybą, (duomenys neskelbtini) kariuomenės atstovai nebuvo su juo susisiekę ir nesiteiravo apie jo dabartinę padėtį, apie jo galimybę atlikti karo tarnybą, todėl atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, mažai tikėtina, kad pareiškėjas bus mobilizuotas ir išsiųstas kariauti prieš (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu pareiškėjas taip pat nepagrindė savo teiginio, kad bus išsiųstas į (duomenys neskelbtini) frontą dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini). Kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) kilmės asmenys yra išskirtinė tautinė grupė, kurios atstovai buvo / yra tikslingai ir sistemingai (duomenys neskelbtini) mobilizuojami.
4.7. Pareiškėjui 2024 m. buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat nuspręsta uždrausti jam atvykti bei išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, nes buvo nustatyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Nors pareiškėjas apskundė minėtus sprendimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama 2024 m. liepos 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1895-525/2024 paliko galioti Migracijos departamento sprendimus bei nurodė, kad pareiškėjo situacija Migracijos departamento vertinta individualizuotai, įvertinus visas bylos reikšmingas faktines aplinkybes, be kita ko, susijusias su pareiškėjo ryšiais su Lietuvos Respublika, ir padaryta pagrįsta išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. VSD atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Pareiškėjas tik formaliai naudojasi teise į prieglobsčio prašymą, tačiau realus pareiškėjo siekis yra prisidengiant prieglobsčio suteikimo procedūra nevykdyti Migracijos departamento sprendimų, kurie įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra pripažinti teisėtais ir pagrįstais.
6.2. Grėsme valstybės saugumui Migracijos departamentas rėmėsi priimdamas sprendimą dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui. Pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje grėsmė valstybės saugumui yra konstatuota įsiteisėjusiu Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. liepos 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1895-525/2024 konstatavo, kad nenustatyta priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti pareiškėją į jo kilmės valstybę, todėl Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Esant tokiai faktinei ir teisinei situacijai Migracijos departamentas neturėjo jokio pagrindo nepriimti sprendimo išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos.
6.3. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą išsiųsti jį ir uždrausti jam atvykti, pažeidžia pareiškėjo, kaip (duomenys neskelbtini), konstitucinę teisę apsigyventi Lietuvoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. liepos 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1895-525/2024 konstatavo, kad pareiškėjui pagrįstai pritaikytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarime konstatuota, kad kiekvieno (duomenys neskelbtini), kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, teisė atvykti į Lietuvą ir joje apsigyventi (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnio 4 dalis) nėra absoliuti ir gali būti ribojama valstybės saugumo tikslais. Trečia, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką užsieniečio (duomenys neskelbtini) kilmė nėra besąlyginis pagrindas užsieniečiui gyventi Lietuvoje.
II.
7. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Sprendimo dalį, kuria įvestas perspėjimas į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 5 metus nuo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.
8. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:
8.1. Pareiškėjas R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) pilietis.
8.2. Migracijos departamentas 2024 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 24S61347 atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; Migracijos departamentas 2024 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 24S67155 panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi; Migracijos departamentas 2024 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 24S68522 uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.; Migracijos departamentas 2024 m. kovo 8 d. (pagal metaduomenis 2024 m. kovo 7 d.) sprendimu Nr. 24S73762 pareiškėją išsiuntė iš Lietuvos. Priimant paminėtus sprendimus buvo vadovautasi VSD 2023 m. gruodžio 28 d. išvada Nr. 18-13360, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, pildydamas klausimyną, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) gynybos ministerijos kariniame universitete. VSD vertino, kad pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) gynybos ministerijos kariniame universitete, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD teigė, kad pareiškėjas, išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Pareiškėjas nurodytus Migracijos departamento sprendimus skundė teismui.
8.3. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-7805-952/2024 pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. liepos 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1895-525/2025 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir paliko Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą nepakeistą.
8.4. Pareiškėjas per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS 2024 m. kovo 21 d. pateikė prašymą Nr. 2403-AS-0038 suteikti prieglobstį. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) kilmės asmuo, o Lietuvos Respublika yra viena iš labiausiai palaikančių (duomenys neskelbtini), todėl yra didelė tikimybė, kad jam grįžus į (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas dėl jo kilmės, (duomenys neskelbtini) tarnyboms gali kilti klausimų, kodėl jis taip ilgai gyvena Lietuvoje ir nedeklaruoja savo leidimų gyventi (duomenys neskelbtini) migracijos tarnybose. Kadangi moka (duomenys neskelbtini) – šios kalbos gali būti panaudotos kariniams tikslams, o jis nenori būti to karo dalimi ir dalyvauti savo žiniomis. Grįžus į (duomenys neskelbtini) yra tikimybė, kad gali būti mobilizuotas į (duomenys neskelbtini) armiją ir priverstas dalyvauti kare.
8.5. Migracijos departamento 2024 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 24S84169 nuspręsta pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį priimti ir nagrinėti iš esmės skubos tvarka. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2024 m. lapkričio 15 d., nuo 12:55 val. iki 13:55 val. vyko pareiškėjo apklausa, kurios metu pareiškėjas paaiškino prieglobsčio prašymo motyvus ir priežastis.
8.6. Spendimo motyvuose nurodyta, kad pareiškėjo nurodyti veiksmai, kurie jam gali grėsti kilmės valstybėje (jis bus sulaikytas ir išsiųstas kariauti prieš (duomenys neskelbtini) prieš jo valią dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini) kariuomenės karininkas, (duomenys neskelbtini) pagal tautybę, grįžęs į savo kilmės šalį iš šalies, kuri priklauso (duomenys neskelbtini), turi politinę nuomonę, kuri nepriimtina (duomenys neskelbtini) valdžiai), yra nulemti bendro pobūdžio padėtimi prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje, o ne jo turimomis (arba jam priskiriamomis) asmeninėmis savybėmis, bei gali grėsti ne asmeniškai jam (arba grupei asmenų, kuriai jis priklauso), o bet kuriam šalies gyventojui, todėl konstatuotina, kad jo baimė patirti šiuos veiksmus nėra individualizuota ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas. Tyrimo metu Migracijos departamentas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai (mirties bausmė, kankinimai), todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Migracijos departamentas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) ir prieglobsčio prašytojo gyvenamosiose vietose ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
9. Teismas, apžvelgęs Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas (97 p., 99 p.), Įstatymo nuostatas (4 str. 4 d., 86 str., 87 str.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
10. Teismas pažymėjo, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertinama ne tik kilmės valstybės informacija, bet ir individuali prieglobsčio prašytojo situacija ir individuali jam kylanti persekiojimo grėsmė. Prieglobstis asmeniui suteikiamas ne savaime vien tik dėl jo kilmės valstybės informacijos, o kiekvienu individualiu atveju, įvertinus, kad užsieniečiui gresia persekiojimas.
11. Teismas, apžvelgęs Tvarkos aprašo 99.1 punktą, nurodė, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) kariuomenės vyresnysis karininkas, jis turi pulkininko laipsnį. Jam yra (duomenys neskelbtini). Tarnybą (duomenys neskelbtini) karinėse pajėgose atliko (duomenys neskelbtini). Remiantis prieglobsčio prašytojo pasakojimu, jis negavo šaukimo į karinę tarnybą, (duomenys neskelbtini) kariuomenės atstovai nebuvo su juo susisiekę ir nesiteiravo apie jo dabartinę padėtį, apie jo galimybę atlikti karo tarnybą. Pastaruoju metu prieglobsčio prašytojas neturėjo jokių kontaktų su (duomenys neskelbtini) kariuomene. Atsakovas savo Sprendimą grindė ne tik savo surinktais duomenimis, tačiau ir visuotinai žinoma kilmės valstybės informacija, kad prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje nėra vykdoma mobilizacija, o kariniuose veiksmuose prieš (duomenys neskelbtini) dalyvauja kontraktininkai, savanoriai ir nedidelė dalis šauktinių. 2023 m. liepos 24 d. (duomenys neskelbtini) prezidentas (duomenys neskelbtini) patvirtino įstatymo „Dėl karinės prievolės ir karinės tarnybos“ pataisas, kuriomis 5 metais padidino rezervistų ir kariuomenės atsargos karių amžių. (duomenys neskelbtini) piliečiai, kurie turi karių, jūreivių, seržantų, praporščikų, mičmanų laipsnius, bus atsargoje iki 55 metų amžiaus. Didėja atsargos karių amžius mobilizacijos rezerve: vyresniems karininkams nuo 60 iki 65 metų, jaunesniems karininkams nuo 55 iki 60 metų, turintiems kitus laipsnius nuo 45 iki 55 metų.
12. Teismas, įvertinęs tokius duomenis, pritarė atsakovui, jog mažai tikėtina, kad pareiškėjas, kuriam yra (duomenys neskelbtini), bus mobilizuotas atlikti aktyvius karinius veiksmus, juolab, kad pareiškėjas negavo šaukimo į karinę tarnybą ir neturėjo jokių kontaktų su (duomenys neskelbtini) kariuomene. Aplinkybė, kad pareiškėjas yra kariuomenės atsargoje nėra sietina su pareiškėjo valia, o yra išskirtinai nulemta ankstesnių pareiškėjo gyvenimo aplinkybių. Iš aktualios kilmės valstybės informacijos nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) institucijos stebėtų visų savo išvykusių piliečių veiklą užsienyje.
13. Teismas pabrėžė, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų dalyvavęs prieš (duomenys neskelbtini) vykdomą režimą nukreiptuose mitinguose, protesto akcijose ir pan. (duomenys neskelbtini) ar Lietuvoje, būtų tokių mitingų organizatorius, aktyvistas ar kitaip į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos akiratį patekęs asmuo.
14. Teismas nurodė, kad nepakanka duomenų nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) valdžia priskiria prieglobsčio prašytojui politines pažiūras ir identifikuoja prieglobsčio prašytoją kaip grėsmę valdančiajam rėžimui, juolab, kad pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) išvyko teisėtai, Lietuvos Respublikoje dirbo privačiose įmonėse, kurios nėra susijusios su valstybės politika ar kitomis struktūromis.
15. Teismas, įvertinęs pareiškėjo biografiją, konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjo išsiuntimas iš šalies turės sunkių neatitaisomų pasekmių suaugusių pareiškėjo šeimos narių interesams. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad Sprendimas iš esmės paneigs pareiškėjo teisę į šeiminius ryšius ir (ar) privatų gyvenimą ar sukels kitų sunkių pasekmių. Teismas pabrėžė, kad vien tai, kad Sprendimu pareiškėjo teisės yra apribojamos būti Lietuvos Respublikoje ar pareiškėjas patirs tam tikrų nepatogumų, savaime nereiškia tokio ribojimo nepagrįstumo jo padaryto pažeidimo (grėsmės valstybės saugumui) kontekste (Įstatymo 128 str. 1 d. 4 p.).
16. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog Sprendimas išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas ir pagrįstas, vertinant pareiškėjo individualią situaciją ir (ar) jo šeiminius ir kitus ryšius valstybės intereso užtikrinti nacionalinį saugumą kontekste.
17. Teismas konstatavo, kad Sprendimas ta apimtimi, kiek nuspręsta, kad į SIS įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 5 metus nuo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos, neatitinka proporcingumo principo, taip pat bylos nagrinėjimo metu nustatytų individualių aplinkybių.
III.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 18 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundas ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
19. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Grėsmių prieglobsčio prašytojui vertinimas turi būti perspektyvinis.
19.2. Vadovaujantis ESTT praktika, reikalavimas, kad socialinės grupės nariai, kurių seksualinė orientacija yra ta pati, slėptų šią orientaciją, siekdami išvengti persekiojimo, prieštarauja pačiam šios savybės, kuri yra tokia svarbi tapatumui, pripažinimui, kad susijęs asmuo negali būti verčiamas jos atsisakyti. Pareiškėjo politiniai įsitikinimai taip pat yra tokie svarbūs jo tapatumui, kad jis jų atsisakyti tiesiog negali, todėl nei teismas, nei atsakovas negali tikėtis, kad pareiškėjas, grįžęs į (duomenys neskelbtini), ims slėpti savo politinius įsitikinimus ir jų neišsakys.
19.3. Surinkta kilmės valstybės informacija suponuoja išvadą, kad, jeigu pareiškėjas grįžęs į (duomenys neskelbtini) toliau laikytųsi savo politinių įsitikinimų, jam kiltų reali rizika patirti persekiojimą. Pareiškėjas nevaikšto į protestus ir nesiskelbia socialiniuose tinkluose, tačiau, kaip rodo kilmės valstybės informacija, jam išsakius nuomonę bendraujant su kaimynais, parduotuvėje, ar net tretiesiems asmenims nugirdus jo pokalbį su kitais asmenimis, anksčiau ar vėliau (duomenys neskelbtini) režimas jį identifikuos ir jo atžvilgiu inicijuos administracinį ar / ir baudžiamąjį persekiojimą, kuris šiuo atveju prilygs persekiojimui.
19.4. Šioje byloje nei Migracijos departamentas, nei pirmosios instancijos teismas neatsakė į esminį bylos klausimą – „ar šiuo metu (duomenys neskelbtini) įmanoma nebaudžiamam išreikšti savo politinius-opozicinius įsitikimus?“, t. y. „kas atsitiks, jei pareiškėjas toliau nepalaikys (duomenys neskelbtini) režimo?“.
19.5. Pirmosios instancijos teismo atliktas vertinimas neatitinka prieglobsčio standartų ir ESTT praktikos. Prieglobsčio teisėje nėra aktualu, ar prieglobsčio prašytojas viešai deklaravo savo įsitikinimus ir, ar jie apskritai kam nors buvo / yra žinomi. Svarbiausias vertinimo momentas yra tai, kad kas atsitiktų, jeigu prieglobsčio prašytojas sugrįžęs pareikštų šiuos savo politinius įsitikinimus.
19.6. Nei pirmosios instancijos teismas, nei atsakovas nesurinko kilmės valstybės informacijos apie tai kas nutinka tokiems žmonėms kaip pareiškėjas, kurie reiškia savo opozicinius įsitikinimus ne mitinguose ar socialiniuose tinkluose, bet tiesiog bendraudami su pažįstamais, įprastose vietose, kur lankomės kasdien.
19.7. Pareiškėjas išsako savo nepritarimą (duomenys neskelbtini) režimo veiksmams, bei tai, kad jis daugybę metų gyveno Lietuvoje, šalyje, kuri laikoma nedraugiška (duomenys neskelbtini), bei palyginus panašioje situacijoje kaip pareiškėjas esančių asmenų padėtį, kaip to reikalauja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencija, akivaizdu, kad pareiškėjo baimė būti persekiojamam (duomenys neskelbtini) dėl jo politinių įsitikinimų, jei jis juos reikš laisvai, yra visiškai pagrįsta.
19.8. Nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta kilmės valstybės informacija, o tai pažeidžia Tvarkos aprašo 7 punktą.
19.9. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) tautybės, ilgai gyvenęs Lietuvoje bei turintis ilgą karinę patirtį. Šios trys aplinkybės aiškiai išskiria ir individualizuoja pareiškėją iš visų (duomenys neskelbtini) piliečių. Dėl tokių individualizuojančių ir įtarimą keliančių aplinkybių šiandieniniame (duomenys neskelbtini) kontekste pareiškėjas pritrauktų padidintą dėmesį iš paprastų (duomenys neskelbtini) piliečių, kurie įdėmiai stebėtų jo elgesį ir pasisakymus.
19.10. Pirmosios instancijos teismas iškirtinai vadovavosi tuo, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas jau būtų identifikuotas, praeities persekiojimo faktas nėra lemiamas faktorius sprendžiant, ar yra pagrįsta persekiojimo rizika – pirmiausia prieglobsčio procedūros objektas yra ateities grėsmės. Argumentas, jog nėra duomenų, jog pareiškėjas šiuo metu būtų identifikuotas ir dėl to prieš jį jau būtų imtasi veiksmų, pvz. iškelta baudžiamoji byla ar pan., nereiškia, jog persekiojimo grėsmė yra eliminuota. Priešingai – pareiškėjo politiniai įsitikinimai, atsižvelgus į kilmės valstybės informaciją, patvirtinančią, kad nebūtina dalyvauti protestuose ar viešinti savo įsitikinimų socialiniuose tinkluose, kad (duomenys neskelbtini) susidurtum su persekiojimu, suponuoja išvadą, jog pareiškėjui toliau laisvai reiškiant savo kritišką nuomonę (duomenys neskelbtini) režimo atžvilgiu, yra pagrįstas tikimybė, jog ateityje jis susidurs su valdžios represijomis.
19.11. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino pareiškėjo faktinės sutuoktinės R. A. parodymų, kad ji sunkiai serga (duomenys neskelbtini) ir procedūrų metu jos būklė tiek pablogėja, kad jai reikalinga pareiškėjo pagalba. Ji taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į jos ligos prognozes, pareiškėją išsiuntus ir jam uždraudus atvykti į Lietuvą ji ne tik liks be pagalbos, tikėtina, kad netgi nebus kam ją palaidoti ir pareiškėjas net negalės atvykti į jos laidotuves. (duomenys neskelbtini) serganti faktinė pareiškėjo sutuoktinė, su kuria jie veda bendrą ūkį jau 10 m., liks viena, be pagalbos, o pareiškėjas net negalės pasirūpinti jos laidotuvėmis. Tai laikytina pakankamai rimta intervencija į pareiškėjo ir jo sutuoktinės privatų šeimos gyvenimą bei sudaro pagrindą konstatuoti Žmogaus pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) pažeidimą.
19.12. R. A. reikalinga nuolatinė medicininė pagalba, o užsienio valstybėse ji jos nemokamai gauti negalėtų, taigi, pareiškėjo faktinės sutuoktinės persikėlimas gyventi kartu su sutuoktiniu pareikalautų neproporcingai daug išlaidų ir turėtų itin didelę įtaką jos gyvenimo kokybei ir netgi trukmei.
19.13. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo sesers parodymus, kad pareiškėjas yra integruotas ir dirba Lietuvoje, kad jis visiškai gyvena pagal vakarietiškas vertybes, jokio pavojaus Lietuvai nekelia, o jam pačiam kiltų pavojus, jei tektų gyventi (duomenys neskelbtini) su jo pažiūromis.
20. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo su klausimais: ar egzistuoja visiškai pagrįsta persekiojimo dėl politinių įsitikinimų baimė, kaip tai suprantama pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (nauja redakcija) (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 2 straipsnio d dalį, jei yra nustatyta, kad jei grįžęs į kilmės šalį jis reikštų savo politinius įsitikinimus, tai jis patirtų realią persekiojimo riziką? Ar galima tikėtis, kad užsienietis susilaikys nuo savo politinių įsitikinimų reiškimo kilmės valstybėje, kad išvengtų persekiojimo?; Ar vertinant visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/95/ES 5 straipsnio 1 dalį, prieglobsčio prašytojas turi pareigą įrodyti, kad jau yra identifikuotas potencialaus persekiotojo?
21. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad abu prejudicinio sprendimo prašymo kriterijai yra išpildyti (ESTT nėra pasisakęs šiais klausimais, o politinių įsitikinimų reiškimo, reikalavimo susilaikyti nuo šių įsitikinimų reiškimo bei pareigos įrodyti, kad asmuo jau yra identifikuotas potencialaus persekiotojo, klausimai yra probleminiai ir nėra akivaizdūs, kaip tai parodė Regionų administracinio teismo ir Migracijos departamento sprendimai), Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui kyla pareiga kreiptis dėl prejudicinio sprendimo.
22. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
23. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
23.1. Pareiškėjas nepateikė informacijos, jog savo nuomonę išsakė ar publikavo, o tyrimo metu nerasta informacijos, patvirtinančios, kad jis viešai kritikavo/kritikuoja (duomenys neskelbtini) režimą ar socialiniuose tinkluose bei kitų medijų pagalba platino/platina kritišką nuomonę ar nepritarimą karui (duomenys neskelbtini). Šiuo metu pareiškėjas viešai nekritikuoja (duomenys neskelbtini) valdžios, jos vykdomos užsienio politikos, nepasisako socialiniuose tinkluose, neduoda interviu žurnalistams, nedalyvauja (duomenys neskelbtini) opozicijos veikloje. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad būtų persekiojamas (duomenys neskelbtini) režimo dėl jo deklaruojamų ar jam primetamų politinių įsitikinimų.
23.2. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jokiais aktyviais veiksmais neišreiškė savo pažiūrų ar įsitikinimų. Migracijos departamentas privalo vertinti ir atsižvelgti į tai, kaip giliai yra įsišaknijusios prieglobsčio prašytojų pažiūros bei kokiais būdais jie reiškė jas, kadangi būtent šios aplinkybės gali turėti tiesioginę įtaką grėsmės prieglobsčio prašytojui atsiradimui.
23.3. Konstatavimas, jog nereikalaujama, kad prieglobsčio prašytojų politinės pažiūros būtų giliai įsišaknijusios arba net išreikštos, taip pat yra tik žemutinės ribos nustatymas, kadangi rizika patirti persekiojimą kartais gali būti reali, net jeigu prieglobsčio prašytojas ir neišreiškė savo pažiūrų.
23.4. Nors pareiškėjas ir teigia, kad jis yra režimo kritikas, tačiau nėra pateikti jokie tai patvirtinantys įrodymai. Grindžiant prieglobsčio prašymą motyvais, jog užsienietis aktyviai reiškia savo politinius įsitikinimus, neužtenka pateikti vien tik deklaratyvius teiginius, kurie nebūtų pagrįsti objektyviais įrodymais.
23.5. Pareiškėjo pateikta informacija buvo įvertinta priimant Sprendimą ir konstatuota, kad pareiškėjo pasakojimas savaime nepatvirtina individualizuotos grėsmės būti persekiojamu. Prieglobsčio institutas numato, kad visiškai pagrįstos baimės sąlyga turi būti išskirtinai individualizuota, t. y. ji negali remtis vien trečiųjų asmenų išgyvenimais.
23.6. Pareiškėjui prieglobstis Lietuvos Respublikoje nebuvo suteiktas dėl to, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, o ne dėl to, kad jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
23.7. Tam, kad būtų išnagrinėta nagrinėjama byla ir joje priimtas galutinis procesinis sprendimas, nėra būtinybės kreiptis į ESTT. Šioje byloje nėra abejonės dėl Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų aiškinimo ar dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų, reguliuojančių ginčo teisinius santykius, prieštaravimo Europos Sąjungos teisei, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo nėra pagrįstas.
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
25. VSD nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo tinkamai įvertintos bylos faktinės aplinkybės, taikytinos teisės aktų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nuostatos.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
26. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, taip pat pareiškėjas išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, pareiškėjui nustatytas 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvestas į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 5 metams nuo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
27. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, taip pat konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad Sprendimas iš esmės paneigs pareiškėjo teisę į šeiminius ryšius ir (ar) privatų gyvenimą ar sukels kitų sunkių pasekmių, todėl pareiškėjas pagrįstai išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta, kad į SIS įvestinas perspėjimas į dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 5 metus nuo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra nepagrįsta.
28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas tinkamai nesurinko aktualios kilmės valstybės informacijos, pareiškėjas nepagrįstai būtų priverstas susilaikyti nuo savo įsitikinimų, nes kilmės valstybėje už juos jis būtų persekiojamas. Pareiškėjas akcentuoja, kad jo išsiuntimas pažeidžia teisę į šeimos gyvenimą, nes jo faktinė sutuoktinė sunkiai serga ir jis turi ja rūpintis.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus, visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai turi būti pateikti, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-229-858/2016, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-600-575/2020, 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-50-1047/2024 ir kt.). Teisėjų kolegija, susipažinusi su prašomu pridėti prie bylos įrodymu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicininį išrašą, netenkina pareiškėjo prašymo dėl šio įrodymo pridėjimo prie bylos, kadangi pareiškėjas nenurodė, kodėl šio įrodymo nepateikė pirmosios instancijos teismui.
30. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų ir nepasisakys dėl Sprendimo dalies, kuria įvestas į SIS perspėjimas dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi 5 metams nuo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos (ABTĮ 140 str. 1 d.).
31. Pabėgėlio statuso suteikimas reglamentuojamas Įstatymo 86 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
32. Papildomos apsaugos suteikimas reglamentuojamas Įstatymo 87 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (1 p.); yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija (2 p.); yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (3 p.).
33. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, kad galimas persekiojimas turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).
34. Remiantis EŽTT praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui; tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).
35. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.
36. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.
37. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.
38. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.
39. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad jį (duomenys neskelbtini) valdžia gali persekioti dėl to, jog jis turi politinę nuomonę, kuri nėra toleruojama (duomenys neskelbtini) režimo, taip pat dėl to, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) kilmės ir gali būti mobilizuotas karui. Migracijos departamentas Sprendimu, be kita ko, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, kadangi tyrimo metu neidentifikavo faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, taip pat pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Pareiškėjas iš esmės neginčija aplinkybių, kad neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, todėl teisėjų kolegija pasisakys tik dėl pareiškėjo argumentų, kad prieglobstis jam nesuteiktas nepagrįstai.
40. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepateikė informacijos, jog savo nuomonę išsakė ar publikavo, o Migracijos departamentas nerado informacijos, patvirtinančios, kad pareiškėjas viešai kritikavo / kritikuoja (duomenys neskelbtini) režimą ar socialiniuose tinkluose bei kitų medijų pagalba platino / platina kritišką nuomonę ar nepritarimą karui (duomenys neskelbtini). Tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Taigi, pareiškėjas viešai nekritikuoja (duomenys neskelbtini) valdžios, jos vykdomos užsienio politikos, nepasisako socialiniuose tinkluose, neduoda interviu žurnalistams, nedalyvauja (duomenys neskelbtini) opozicijos veikloje, t. y. pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad būtų persekiojamas (duomenys neskelbtini) režimo dėl jo deklaruojamų ar jam primetamų politinių įsitikinimų. Pažymėtina, kad pareiškėjas persekiojimo rizika grindžia iš esmės tuo, kad, jam išreiškus priešišką (duomenys neskelbtini) poziciją dėl karo (duomenys neskelbtini), jam gresia persekiojimas.
41. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1281-968/2024). Sprendime buvo padaryta motyvuota išvada, kad nagrinėjamu atveju rizika prieglobsčio prašytojui (pareiškėjui) nukentėti ateityje nėra pakankamai individualizuota ir yra hipotetinio pobūdžio, paremta vien bendra padėtimi kilmės valstybėje.
42. ESTT 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimo byloje Nr. C-151/22 konstatuota, kad, vertindamos prašytojo baimės būti persekiojamam dėl politinių pažiūrų pagrįstumą valstybių narių kompetentingos institucijos turi atsižvelgti į tai, kad dėl to, kaip tvirtai prašytojas šias pažiūras reiškia, arba dėl veiksmų, kurių jis galbūt ėmėsi jas propaguodamas, šios pažiūros galėjo arba galėtų kelti įtarimų galimiems persekiojimo vykdytojams šio prašytojo kilmės šalyje (žr. nurodyto sprendimo 49 p.). Taigi, Migracijos departamentas pagrįstai vertino kaip giliai yra įsišaknijusios pareiškėjo pažiūros bei kokiais būdais jis reiškė jas, kadangi būtent šios aplinkybės gali turėti tiesioginę įtaką grėsmės atsiradimui, todėl pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad Migracijos departamentas nepagrįstai nesivadovavo ESTT 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimu byloje Nr. C-151/22. Akcentuotina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog pareiškėjas aktyviais veiksmais išreiškė savo pažiūras ar įsitikinimus dėl karo (duomenys neskelbtini), todėl Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo baimė, jog jis bus persekiojamas dėl savo pažiūrų yra nepagrįsta. Pareiškėjo pateikti argumentai, kad (duomenys neskelbtini) yra persekiojama net ir pasidalinus savo pažiūromis su nedideliu subjektu ratu (kaimynais, kolegomis ir pan.), nekeičia situacijos teisinio vertinimo, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas apskritai su kažkuo dalintųsi savo pažiūromis. Vien tik remiantis pareiškėjo teiginiais, nesant jokių papildomų įrodymų, negalima teigti, kad pareiškėjas laikosi tam tikrų pažiūrų, priešingu atveju atsirastų galimybė piktnaudžiauti prieglobsčio procedūra.
43. Vertindama pareiškėjo teiginius, kad jam prieglobstis turėtų būti suteiktas dėl jam kilmės valstybėje gresiančios mobilizacijos ir priverstinio išsiuntimo kariauti į (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija nurodo, kad Migracijos departamentas nustatė, jog pareiškėjo kilmės valstybėje nėra vykdoma mobilizacija, o kariniuose veiksmuose prieš (duomenys neskelbtini) dalyvauja kontraktininkai, savanoriai ir nedidelė dalis šauktinių, pareiškėjas nėra gavęs šaukimo į karo tarnybą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šių teiginių pareiškėjas nepaneigė, todėl teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento išvada, kad mažai tikėtina, jog pareiškėjas bus mobilizuotas ir išsiųstas kariauti prieš (duomenys neskelbtini).
44. Atsakydama į pareiškėjo argumentus, kad jam prieglobstis turėtų būti suteiktas dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini) kilmės ir tokie žmonės persekiojami (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija nurodo, kad Migracijos departamento atlikto tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtino, kad (duomenys neskelbtini) kilmės asmenys yra išskirtinė tautinė grupė, kurios atstovai buvo / yra tikslingai ir sistemingai (duomenys neskelbtini) mobilizuojami. Tarptautinių nevyriausybinių organizacijų, žmogaus teisių gynimo organizacijų ir žiniasklaidos priemonių pranešimuose nerasta duomenų, kad (duomenys neskelbtini) tautybės (duomenys neskelbtini) piliečiai būtų persekiojami (duomenys neskelbtini) valdžios ir prieš jų valią siunčiami kovoti prieš (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, kad šių teiginių pareiškėjas nepaneigė, todėl teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą dėl (duomenys neskelbtini) kilmės yra nepagrįsta.
45. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis (įrodymus) ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Atsakovas, įvertinęs bylos įrodymus, taip pat pagrįstai sprendė, jog nei surinkta informacija apie kilmės valstybę, nei pareiškėjo pateikti paaiškinimai nepagrindė jo baimės patirti persekiojimą kilmės valstybėje pagrįstumo.
46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties jo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai teigti, kad jam kyla individuali persekiojimo grėsmė, todėl konstatuotina, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
47. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas pareiškėjo akcentuotas aplinkybes, pareiškėjo pateiktą informaciją, jo pasisakymus apklausos metu bei skunde pateiktus paaiškinimus, taip pat teismui pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodytus argumentus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutikdamas su atsakovo išvadomis, priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėjo pateikiamos aplinkybės nesudaro pagrindo suteikti pareiškėjui prieglobstį. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepaneigė tų pačių aplinkybių vertinimo, pateikto pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl nėra jokio teisinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
48. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, nurodo, kad pagal Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktą užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai. Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti priimant sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos (teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikas; šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; esami socialiniai, ekonominiai ir kiti ryšiai su Lietuvos Respublika; padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdis ir mastas). Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui yra konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo individualias aplinkybes (jo socialinius, ekonominius ir kitus ryšius), padarė išvadą, kad pareiškėjas gali būti išsiųstas į (duomenys neskelbtini).
49. Pareiškėjas nurodo, kad jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos pažeis Konvencijos 8 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal EŽTT praktiką, Konvencijos 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu, todėl teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą (žr., pvz., 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Abdulaziz, Cabales ir Balkandali prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimų Nr. 9214/80, Nr. 9473/81, Nr. 9474/81); 1996 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje Ahmut prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 21702/93). EŽTT yra pabrėžęs, kad turi būti įvertinta, ar tarp asmenų egzistuoja artimas ryšys; ar asmenys yra sukūrę savo namus, kiek laiko gyvena kartu bei ar nėra aplinkybių, kurios paneigtų faktinio šeimos gyvenimo egzistavimą; teismas turi nustatyti, ar asmenys gali pasinaudoti šeimos susijungimo teise ir kitoje šalyje (žr., pvz., 2001 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą byloje Boultif prieš Šveicariją (pareiškimo Nr. 54273/00); 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr.46410/99)).
50. EŽTT praktikoje pažymima, kad valstybės – Konvencijos dalyvės – turi teisę išsiųsti užsienio piliečius iš šalies, jei tai reikalinga viešosios tvarkos užtikrinimui, tačiau tokie sprendimai, jei jie gali apriboti Konvencijos 8 straipsnio 1 dalies garantuojamas teises, turi būti būtini demokratinėje visuomenėje ir proporcingi siekiamam teisėtam tikslui (žr., pvz., 1997m. rugsėjo 26 d. sprendimą Mehemi prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 25017/94)).
51. Teisėjų kolegija pažymi, kad konstatuota, jog Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą (t. y., be kita ko, įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika). Pareiškėjo akcentuojama aplinkybė, kad jam išvykus į (duomenys neskelbtini) Lietuvoje neliks asmenų, galinčių pasirūpinti jo faktine sutuoktine, nepagrįsta įrodymais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1895-525/2024 buvo nurodyta, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl būtinybės rūpintis kitais asmenimis niekaip nepaneigia pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybei. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini).
52. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pareiškėjo grėsmės Lietuvos saugumui prieglobsčio bylos kontekste vertinimas, pripažinus jog jis atitinka prieglobsčio suteikimo kriterijus, turėtų būti kitoks. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjas neatitinka prieglobsčio suteikimo kriterijų, dėl nurodytų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisakytina.
53. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad, įvertinęs visas su juo susijusias faktines aplinkybes, Migracijos departamentas, 2024 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 24S67155 panaikinęs pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, 2024 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 24S68522 uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. (2,5 metų), o nagrinėjamu atveju, esant iš esmės toms pačioms faktinėms aplinkybėms, Sprendimu uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį, nurodo, kad draudimas atvykti pareiškėjui buvo pritaikytas vadovaujantis VSD 2023 m. gruodžio 28 d. raštu Nr.18-13360, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, taip pat vadovaujantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 5 ir 37 punktais.
54. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį ir Migracijos departamento 2024 m. kovo 1 d. sprendimo Nr. 24S68522 turinį, sprendžia, kad Sprendime nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių. Atsižvelgdama į tai, taip pat įvertinusi tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1895-525/2024 buvo konstatuota, kad pareiškėjui paskirtas 2,5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcingas, teisėjų kolegija daro išvada, kad Sprendimo dalis, kuria pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus yra neproporcinga ir prieštarauja paties Migracijos departamento priimtam 2024 m. kovo 1 d. sprendimui Nr. 24S68522, todėl yra keistina, nustatant pareiškėjui 2,5 metų draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką.
55. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo pateikto prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo, pirmiausia pažymi, jog šis prašymas yra deklaratyvaus pobūdžio, pareiškėjas nenurodo konkrečių teisinių argumentų, kurie pagristų abejonę dėl konkrečios Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos aiškinimo. ABTĮ 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo. Pagal ESTT praktiką, būtent bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuris atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti reikalingumą pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad galėtų priimti savo sprendimą bei įvertinti ESTT pateikiamų klausimų svarbą (žr., pvz., ESTT 2021 m. birželio 10 d. sprendimo byloje Ultimo Portfolio Investment (Luxembourg) SA prieš KM, C-303/20, 22 p.). Be to, nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos ir priima sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo savo nuožiūra (žr., pvz., ESTT 1982 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Srl CILFIT ir Lanificio di Gavardo SpA prieš Ministero della sanita, C-283/81, 9 p.). Kreipimosi į ESTT pagrindas yra pagrįsta abejonė ne dėl bet kokios Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos aiškinimo, bet dėl tokios nuostatos ar nuostatų, kurios turėtų būti taikomos konkrečioje byloje. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad teisinis reguliavimas, kuris buvo taikytas priimant Sprendimą ir nagrinėjant bylą teismuose, keltų abejones dėl jo atitikties Europos Sąjungos teisei ir dėl to būtų būtina kreiptis į ESTT dėl atitinkamų Europos Sąjungos teisės nuostatų išaiškinimo.
56. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir Sprendimo dalis, kuria pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus keistina, nustatant pareiškėjui 2,5 metų (30 mėnesių) draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką.
57. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
58. EŽTT praktikoje yra pabrėžiama, kad teisė kreiptis į teismą nebūtų praktiška ir veiksminga, jeigu bylinėjimosi išlaidos būtų paskirstomos mechaniškai, atsižvelgiant tik į pareikštų ir tenkintų bei atmestų reikalavimų kiekį. Bylose turi būti atsižvelgiama į bylos esmę apskritai ir ne tik į pareikštų tenkintų reikalavimų kiekį, bet ir į tai, kiek asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, pavyko kokybiškai laimėti ginčą (žr. EŽTT 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą byloje Girdauskienė prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 54171/21).
59. Nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas iš dalies priimtas pareiškėjo naudai (panaikintas vienas Sprendimo punktas, taip pat sutrumpintas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas), todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindinis pareiškėjo reikalavimas buvo panaikinti Sprendimą, kurį sudaro 5 punktai. Panaikinus vieną iš punktų ir pakeitus kitą pareiškėjo naudai, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
60. Pareiškėjas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jis patyrė 1 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismui panaikinus vieną Sprendimo punktą, pareiškėjo skundas tenkintas 20 proc., todėl pareiškėjas įgijo teisę į 20 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl jam priteistina 325,1 Eur (1625,5 Eur x 0,2) suma.
61. Už apeliacinio skundo parengimą pareiškėjas sumokėjo 1 100 Eur, taip pat sumokėjo 11,25 Eur žyminio mokesčio. Teisėjų kolegija nurodo, kad, tenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą iš dalies (sumažinus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį per pusę), pareiškėjas įgijo teisę į 12,5 proc. bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, todėl jam priteistina 138,9 Eur (1111,25 Eur x 0,125) suma.
62. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (aktuali redakcija) nustatyto dydžio, todėl atsižvelgiant į pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį ir apimtį, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 464 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant šią administracinę bylą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 18 d. sprendimo rezoliucinę dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip:
„Pareiškėjo R. S. skundą tenkinti iš dalies.
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 25S83839 dalį, kuria nutarta uždrausti pareiškėjui R. S. atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos pakeisti ir uždrausti pareiškėjui R. S. atvykti į Lietuvos Respubliką 2,5 metų (30 mėnesių) nuo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 25S83839 dalį, kuria nutarta įvesti perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo pareiškėjui R. S. atvykti ir apsigyventi 5 (penkis) metus nuo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.“
Priteisti pareiškėjui R. S. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 464 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt keturis Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Artūras Drigotas
Ričardas Piličiauskas