Civilinė byla Nr. e3K-3-151-1249/2025

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00165-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.3.10.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Eglės Zemlytės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Versatio“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 29 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal Lenkijoje registruotos bendrovės ,,Pace Forwarding sp. z o.o.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Versatio“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Uzbekistane registruota bendrovė „OOO Avis Prime Company“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių rašytinio įrodymo įrodomosios galios vertinimą, kai nėra pateiktas jo originalas, o kita šalis teigia, kad šis įrodymas yra suklastotas, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė Lenkijoje registruota bendrovė ,,Pace Forwarding sp. z o.o.“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Versatio“ 13 000 Eur skolą, 9,25 procento dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Antruoju ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 117 000 Eur skolą, 12,50 procento dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šias civilines bylas Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2024 m. sausio 15 d. nutartimi nutarta sujungti.

3.       Ieškovė nurodė, kad 2022 m. liepos 29 d. ji ir atsakovė sudarė transporto paslaugų teikimo sutartį – paraišką, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovės užsakymu suteikti transportavimo paslaugas maršrutu Lietuva–Uzbekistanas. Remiantis šiuo užsakymu turėjo įvykti 4 pervežimai 4 automobiliais. Sutartimi šalys susitarė, kad bendra sutarties kaina – 26 000 Eur. Ieškovė užsakymą įvykdė tinkamai, tai patvirtina pateikti CMR važtaraščiai ir jų kopijos. Ir nors juose ieškovė nenurodyta kaip vežėja, nes faktiniam vežimo atlikimui buvo pasitelkti kiti vežėjai, tačiau tai nereiškia, kad ieškovė nebuvo sutartinė vežėja, kurią užsakė atsakovė. Už sutartimi suteiktas paslaugas ieškovė atsakovei išrašė ir išsiuntė 4 sąskaitas, dvi pirmąsias sąskaitas atsakovė apmokėjo, tačiau liko neapmokėta sąskaitų suma – 13 000 Eur. Po šios transporto paslaugų teikimo sutarties – paraiškos sudarymo ieškovė su atsakove sudarė ir daugiau atskirų pervežimo užsakymų, jų pagrindu ieškovė teikė krovinio vežimo organizavimo paslaugas, už suteiktas paslaugas ieškovė atsakovei išrašydavo sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė jų nėra apmokėjusi ir yra skolinga ieškovei dar 117 000 Eur.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinius atmetė.

5.       Teismas nurodė, kad į bylą pateiktos transporto paslaugų teikimo sutarčių – paraiškų kopijos nepatvirtina krovinio vežimo sutartinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės fakto egzistavimo, todėl ieškovė, prašydama priteisti skolą iš atsakovės, turi įrodyti šalių valią sudaryti krovinio pervežimo sutartis, t. y. įrodyti, kad atsakovė yra asmuo, kuris užsakė krovinių pervežimus, bet už tai nesumokėjo.

6.       Teismas taip pat pažymėjo, kad pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog krovinių pervežimai ir užsakymai buvo derinami ir vykdomi susirašinėjant žinutėmis su R. S. (R. S.), kuris atsiųsdavo transporto paslaugų teikimo sutartis – paraiškas pervežti krovinius, o ieškovė nurodė, kad sąskaitos, išrašytos atsakovei, taip pat buvo siunčiamos R. S. Byloje duomenų, jog transporto paslaugų teikimo sutartis – paraiškas ieškovei būtų pateikęs kitas asmuo, nėra. Atsakovė nurodė, kad užsakymus pateikę fiziniai asmenys nebuvo atsakovės atstovais. Atsižvelgdamas į tai, teismas nustatė, kad byloje kilęs ginčas, ar asmuo (asmenys), su kuriuo (kuriais) bendravo ieškovė, gali būti laikomas (-i) atsakovės atstovu (-ais).

7.       Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė per ,,WhatsApp“ programėlę ir elektroniniu paštu bendravo ir užsakymus teikė per R. S, tačiau iš minėto asmens nepareikalavo jokių oficialių dokumentų, patvirtinančių jo teisę atstovauti atsakovei UAB „Versatio“. Ieškovė su asmeniu, vardu R., bendravo tik per ,,WhatsApp“ programėlę, buvo naudojamas telefono numeris su Uzbekistano telefoniniu kodu, o keliose transporto paslaugų teikimo sutartyse – paraiškose (Nr. 09-09-22 ir Nr. 09-09-22-2) buvo nurodytas kontaktinis užsakovo el. pašto adresas (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė nepatikrino, kas užsakė krovinių vežimą, nesikreipė tiesiogiai į atsakovę.

8.       Teismas taip pat konstatavo, kad nors ieškovė nurodė, jog trečiojo asmens atstovo R. S. prašymas perrašyti UAB „Versatio“ vardu sudarytas transporto paslaugų teikimo sutartis – paraiškas Uzbekistano bendrovės vardu buvo gautas tik 2022 m. spalio mėnesį, kai visi kroviniai buvo pervežti, tačiau abejonių dėl tinkamo atstovavimo ieškovei turėjo kilti jau 2022 m. rugpjūčio mėnesį, kai, paprašius sumokėti avansą už pervežimą, ieškovei buvo pateiktas 2022 m. rugpjūčio 11 d. mokėjimo nurodymas be numerio ir pinigai pagal šį nurodymą nebuvo pervesti.

9.       Įvertinęs įrodymų visetą, teismas nusprendė, kad atsakovė nebuvo informuota apie transporto paslaugų teikimo sutartis – paraiškas ir jų faktiškai nebuvo sudariusi, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog krovinių vežimą užsakę asmenys (asmuo) buvo atsakovės darbuotojai ar atstovai, už kurių veiksmus ir prisiimtas prievoles turėtų atsakyti atsakovė. Be to, ji tik 2022 metų rudenį sužinojo, kad jos duomenimis neteisėtai naudojasi kiti asmenys, ir dėl nusikalstamos Uzbekistano piliečio L. T. R. (L. T. R.) veiklos kreipėsi tiek į Lietuvos Respublikos, tiek į Uzbekistano teisėsaugos institucijas.

10.       Teismas taip pat nurodė, kad buvo pateiktos vienašališkai ieškovės išrašytos sąskaitos faktūros, o šių paslaugų pirkėja (užsakovė) nurodyta atsakovė UAB ,,Versatio“, tačiau ieškovė pripažino, kad minėtas sąskaitas pateikė R. S., o duomenų, kad jos buvo pateiktos apmokėti tiesiogiai atsakovei, byloje nėra. Pagal teismui pateiktuose CMR važtaraščių originaluose nurodytus duomenis, atsakovė UAB ,,Versatio“ nė viename iš važtaraščių nėra pažymėta kaip krovinio siuntėja ar gavėja. Pati ieškovė važtaraščiuose taip pat nenurodyta kaip vežėja. Ieškovė nurodė, kad visiems šios bylos ginčo kroviniams pervežti ji pasitelkė vežėją UAB „Belgruz Cargo Master“, tačiau teismas nusprendė, kad CMR važtaraščių analizė nepatvirtina ieškovės susitarimų su atsakove, pagal kuriuos UAB „Versatio“ būtų įsipareigojusi sumokėti ieškovei už įvairių vežėjų vykdytus krovinių pervežimus, susijusius su prekių pristatymu prekių gavėjai Uzbekistane registruotai bendrovei ,,LLC Plasteks“.

11.       Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė teikė duomenis, jog tarp atsakovės ir Uzbekistane registruotos bendrovės ,,LLC Plasteks“ buvo sudaryta krovinių pervežimo sutartis. Šios aplinkybės atsakovė neginčijo. Byloje pateikti įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad Uzbekistane registruotos bendrovės ,,LLC Plasteks“ atstovai bendravo su trečiojo asmens Uzbekistane registruotos bendrovės „OOO Avis Prime Company“ darbuotojais L. T. R. ir R. S., o su atsakove UAB „Versatio“ susisiekė tik atsiradus sutarčių vykdymo nesklandumų, tačiau, teismo vertinimu, tam tikrų su logistika susijusių veiksmų atlikimas nerodo atsakovės prievolės atsiskaityti už transportavimo paslaugas ieškovei. Vien tai, kad atsakovė turėjo verslo santykių su Uzbekistane registruota bendrove ,,LLC Plasteks“, nepatvirtina atsakovės prievolės ieškovei.

12.       Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė neigia su ieškove pasirašiusi 2022 m. liepos 29 d. transporto paslaugų teikimo sutartį – paraišką Nr. 29-07-22, nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d. ieškovės išrašytų sąskaitų negavo ir jų neapmokėjo, ir pateikė tos pačios 2022 m. liepos 29 d. transporto paslaugų teikimo sutartį – paraišką tokiu pačiu numeriu Nr. 29-07-22, sudarytą ne su ieškove, o su trečiuoju asmeniu „OOO Avis Prime Company“, dėl krovinio pervežimo iš Lietuvos į Uzbekistaną dviem automobiliais (pervežimo kaina 13000 Eur). Atsakovė paaiškino, kad, siekdama optimizuoti krovinių pervežimą ir koordinuoti pervežimus tarptautiniais maršrutais, su Uzbekistano piliečiu L. T. R. ir jo vadovaujama bendrove „OOO Avis Prime Company“ 2020 m. vasario 17 d. sudarė transporto ekspedicijos sutartį, kuria ekspeditorius „OOO Avis Prime Company“ įsipareigojo užsakovės UAB „Versatio“ pavedimu už atlygį ir savo vardu, tačiau užsakovės lėšomis ir jos naudai, įtraukdamas trečiuosius asmenis, vykdyti importo ir eksporto, tranzito ir kitų užsakovės krovinių pervežimą ir aptarnavimą, ekspedijavimą. Šios sutarties 4.1 punkte buvo nustatyta, kad mokėjimą už ekspedijavimo paslaugas atlieka atsakovė (užsakovė), pagal sąskaitas faktūras, nustatytais įkainiais, dėl kurių šalys susitaria prieš teikiant paslaugas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pagal minėtą transporto ekspedicijos sutartį trečiasis asmuo Uzbekistane registruota bendrovė „OOO Avis Prime Company“, atstovaujama L. T. R., nebuvo įgaliota atsakovės atstovė, turinti teisę veikti atsakovės vardu ir jos vardu sudaryti sutartis. 

13.       Teismas papildomai nurodė, kad byloje pateikti duomenys, jog trečiasis asmuo Uzbekistane registruota bendrovė „OOO Avis Prime Company“ 2022 m. rugpjūčio 9 d. išrašė išankstinę 6500 Eur sumos sąskaitą Nr. 02 už tarptautinį krovinių pervežimą maršrutu Lietuva–Uzbekistanas (Taškentas) autotransportu AH 7629-7/A5007B-7, AH 7627-7/A0078I-5 pagal 2022 m. liepos 29 d. transporto paslaugų teikimo sutartį – paraišką Nr. 29-07-22, mokėjimą prašė atlikti ieškovei. 2022 m. rugpjūčio 18 d. mokėjimo nurodymu atsakovė UAB „Versatio“ sumokėjo 6500 Eur, pinigus pervedė ieškovei, mokėjimo paskirtyje nurodė, kad mokama pagal sąskaitą 02. Trečiasis asmuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. išrašė 13 000 Eur sumos (2 × 6500 Eur) sąskaitą Nr. 07-025 už tarptautinį krovinių pervežimą maršrutu Lietuva–Uzbekistanas (Taškentas) autotransportu AH 7629-7/A5007B-7, AH 7627-7/A0078I-5 pagal 2022 m. liepos 29 d. transporto paslaugų teikimo sutartį – paraišką Nr. 29-07-22, mokėjimą prašė atlikti ieškovei. 2022 m. rugsėjo 8 d. mokėjimo pavedimu UAB „Versatio“ pervedė ieškovei 6500 Eur (iš 13 000 Eur) pagal sąskaitą Nr. 07-025, mokėjimo paskirtyje nurodė: „Sąskaitos Nr. 07-025 likutis (6500 Eur iš 13 000 Eur).“

14.       Atsakovė pateikė išrašą iš savo buhalterinės apskaitos programos, iš jo teismas nustatė, kad iš trečiojo asmens atsakovė laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 22 d. gavo įvairias sąskaitas, įskaitant sąskaitą Nr. 07-025 (suma 13 000 Eur), šią per du kartus apmokėjo, pervesdama pinigus į trečiojo asmens nurodytą ieškovės banko sąskaitą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė bendravo su trečiojo asmens vadovu L. T. R., (duomenys neskelbtini), iš jo ir gavo nurodytas sąskaitas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovė tiesiogiai į ieškovės banko sąskaitą lėšas pervedė ne pagal ieškovės išrašytas sąskaitas Nr. 07-025 ir Nr. 07-026, o pagal trečiojo asmens atsakovei išrašytas sąskaitas, todėl ieškinį dėl 13 000 Eur skolos priteisimo atmetė. Kartu pažymėjo, kad aptartuose mokėjimo pavedimuose nurodyta mokėjimų paskirtis turėjo sukelti ieškovei abejonių ir ji turėjo įsitikinti tinkamo atstovavimo faktu.

15.       Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės UAB „Versatio“ 117 000 Eur pagal 2022 m. rugpjūčio 3 d. transporto paslaugų teikimo sutartį – paraišką Nr. 03-08-22, 2022 m. rugpjūčio 4 d. transporto paslaugų teikimo sutartį – paraišką Nr. 04-08-22, 2022 m. rugsėjo 9 d. transporto paslaugų teikimo sutartį – paraišką Nr. 09-09-22 ir 2022 m. rugsėjo 9 d. transporto paslaugų teikimo sutartį – paraišką Nr. 09-09-22-2, tačiau teismas, šioje byloje nustatęs, kad šalių nesiejo sutartiniai vežimo santykiai, pastaruosius reikalavimus atmetė remdamasis analogiškais motyvais.

16.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės Lenkijoje registruotos bendrovės ,,Pace Forwarding sp. z o.o.“ apeliacinį skundą, 2025 m. balandžio 29 d. sprendimu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinius tenkino.

17.       Kolegija nustatė, kad 2022 m. liepos 29 d. transporto paslaugų teikimo sutartis – paraiška Nr. 29-07-22, 2022 m. rugpjūčio 3 d. transporto paslaugų teikimo sutartis – paraiška Nr. 03-08-22, 2022 m. rugpjūčio 4 d. transporto paslaugų teikimo sutartis – paraiška Nr. 04-08-22, 2022 m. rugsėjo 9 d. transporto paslaugų teikimo sutartis – paraiška Nr. 09-09-22, 2022 m. rugsėjo 9 d. transporto paslaugų teikimo sutartis – paraiška Nr. 09-09-22-2 (toliau – ginčo sutartys) yra sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės. Pagal minėtas ginčo sutartis ieškovė įsipareigojo nugabenti krovinius, o atsakovė įsipareigojo pateikti krovinį ir laiku sumokėti vežimo kainą. Sutartis pasirašė ieškovės vadovas ir atsakovės vadovas, taip pat sutartys patvirtintos šalių (bendrovių) antspaudais, o byloje nėra įrodymų, jog sutartys nuginčytos ir negaliojančios. Taip pat byloje nėra ginčo, kad kroviniai pagal minėtas sutartis buvo pristatyti gavėjams.

18.       Kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė krovinių pervežimo paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Pirma, ieškovė, kaip vežėja, disponuoja ir į bylą pateikė CMR važtaraščių originalus, kurie įrodo, jog ieškovė (pasitelkusi vežėjus) teikė krovinių vežimo paslaugas. Antra, šalių sudarytos ginčo sutartys yra pasirašytos atsakovės vadovo, taip pat patvirtintos atsakovės antspaudu, o duomenų, paneigiančių jose esančių rekvizitų originalumą, byloje nėra. Trečia, bylos duomenys pagrindžia, kad ieškovės pasitelktų krovinių vežimo paslaugoms suteikti transporto priemonių registracijos numeriai, nurodyti tiek 2022 m. liepos 29 d. transporto paslaugų teikimo sutartyje – paraiškoje Nr. 29-07-22, 2022 m. rugpjūčio 3 d. transporto paslaugų teikimo sutartyje – paraiškoje Nr. 03-08-22, tiek CMR važtaraščiuose, tiek išrašytose PVM sąskaitose faktūrose už suteiktas paslaugas, sutampa. Nors 2022 m. rugpjūčio 4 d. transporto paslaugų teikimo sutartyje – paraiškoje Nr. 04-08-22, 2022 m. rugsėjo 9 d. transporto paslaugų teikimo sutartyje – paraiškoje Nr. 09-09-22, 2022 m. rugsėjo 9 d. transporto paslaugų teikimo sutartyje – paraiškoje Nr. 09-09-22-2 prie automobilių numerių nurodyta „pagal CMR važtaraštį“, tačiau paslaugų suteikimo faktą pagrindžiančiuose CMR važtaraščiuose tiek maršrutai, tiek krovinių pakrovimo ir iškrovimo datos atitinka duomenis ginčo sutartyse. Be to, sutartyse nurodyti krovinių pervežimo maršrutai sutampa su ieškovės pateiktuose CMR važtaraščiuose nurodytomis krovinių pakrovimo ir iškrovimo vietomis. Taip pat sutartyse nurodytos krovinių pakrovimo datos atitinka CMR važtaraščiuose fiksuotas datas. Kolegija taip pat pažymėjo, kad nors atsakovė teigė, jog CMR važtaraščiuose ieškovė nenurodyta kaip vežėja, tačiau ji galėjo pasitelkti ir pasitelkė paslaugoms suteikti trečiuosius asmenis (vežėjus), ir tai nepaneigia nustatyto fakto, jog ieškovė sutartimis prisiimtus įsipareigojimus įvykdė.

19.       Kolegija taip pat nustatė, kad ieškovė už suteiktas paslaugas pagal 2022 m. liepos 29 d. transporto paslaugų teikimo sutartį – paraišką Nr. 29-07-22 atsakovei išrašė 2022 m. rugpjūčio 17 d. keturias bendros 26 000 Eur sumos PVM sąskaitas faktūras: Nr. 07-025, Nr. 07-026, Nr. 07-027 ir Nr. 07-028. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė 2022 m. rugpjūčio 18 d. ir 2022 m. rugsėjo 8 d. mokėjimo nurodymais ieškovei pervedė po 6500 Eur, iš viso 13 000 Eur. Nors atsakovė teigė, kad minėti mokėjimai atlikti ieškovei pagal trečiojo asmens 2022 m. rugpjūčio 9 d. ir 2022 m. rugpjūčio 17 d. išrašytas sąskaitas, kuriose nurodyta pervesti lėšas ieškovei, tačiau byloje nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų, kokiu pagrindu už trečiojo asmens suteiktas paslaugas buvo mokama ieškovei. Atsižvelgdama į tai, kolegija padarė išvadą, kad atsakovė, atlikdama mokėjimus ieškovei, apmokėjo dalį ieškovės už suteiktas paslaugas išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ir tokiu būdu pripažino, jog ieškovė suteikė krovinių pervežimo paslaugas pagal 2022 m. liepos 29 d. transporto paslaugų teikimo sutartį – paraišką Nr. 29-07-22.

20.       Iš į bylą pateikto elektroninio susirašinėjimo kolegija nustatė, kad atsakovės vardu R. S. ieškovei siuntė atsakovės vadovo pasirašytas ir antspaudu patvirtintas ginčo sutartis, teikė užsakymus, taip pat ieškovė išrašytas PVM sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas siuntė minėtam asmeniui. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 17 d. keturias PVM sąskaitas faktūras siuntė būtent R. S., dvi iš jų atsakovė apmokėjo, o 2022 m. rugpjūčio 18 d. ir 2022 m. rugsėjo 8 d. mokėjimo nurodymus ieškovei siuntė būtent R. S. Atsižvelgdama į tai, kolegija padarė išvadą, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi bendradarbiavimo praktika, kai trečiojo asmens vadybininkas R. S., veikdamas atsakovės vardu, teikė ieškovei atsakovės vadovo pasirašytas transporto paslaugų teikimo sutartis – paraiškas, kurių turinys buvo panašus į atsakovės su trečiuoju asmeniu sudarytą transporto paslaugų teikimo sutartį – paraišką, tik rekvizituose buvo nurodomi skirtingi bankai, kuriuose atsakovė turi sąskaitą. Atsakovė dalį tokiu būdu užsakytų paslaugų apmokėjo, taigi žinojo ir suprato, jog ieškovė jai teikia krovinių vežimo paslaugas, už kurias atsakovė turi atsiskaityti.

21.       Kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovė suteikė krovinių vežimo paslaugas, krovinių transportavimo maršrutai, nurodyti ginčo sutartyse, sutampa su maršrutais, nurodytais CMR važtaraščiuose bei kiekvieną suteiktą vežimo paslaugą pagrindžiančiose išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, kroviniai pristatyti gavėjams, be to, teismui yra pateikti pervežimo paslaugų suteikimą ir įvykdymą patvirtinantys CMR važtaraščiai, kurių autentiškumo atsakovė neginčija, taip pat atsakovė neginčija sąskaitose nurodytų sumų pagrįstumo, šios sumos atitinka sutartyse šalių sulygtas paslaugų kainas ir realiai suteiktą paslaugų apimtį, konstatavo, jog ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovės nesumokėtą vežimo užmokestį yra pagrįsti ir laikytini įrodytais.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

22.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                       Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes tinkamai neidentifikavo ginčo materialiojo teisinio santykio, t. y. netyrė ir nevertino faktinių aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl numanomo atstovavimo instituto nuostatų taikymo, deklaratyviai konstatuodamas, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi bendradarbiavimo praktika, kai trečiojo asmens vadybininkas R. S., veikdamas atsakovės vardu, teikė ieškovei transporto paslaugų teikimo užsakymus.

22.2.                      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies normas ir nukrypo nuo horizontalaus precedento, suformuoto Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-92-910/2025, šiam teismui analogiškoje byloje konstatavus, kad  netinkamai identifikavus materialųjį numanomo atstovavimo teisinį santykį, byla privalo būti grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

22.3.                       Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad ,,šalių sudarytos sutartys yra pasirašytos atsakovės vadovo“, pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, nes atsakovei pareiškus, jog jos vadovas jokių užsakymų su ieškove nepasirašė ir antspaudu jų nepatvirtino, o ginčo sutartys yra suklastotos, būtent ieškovei kilo pareiga įrodyti, kad jos buvo sudarytos. 

22.4.                      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 263 straipsnį, nes sprendimą priėmė neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų. Kolegija sprendimą grindė tuo, kad atsakovė ir Uzbekistane registruota bendrovė „LLC Plasteks“ 2021 m. liepos 15 d. sudarė vežimo ir ekspedijavimo paslaugų sutartį, todėl atsakovei tenka pareiga atsiskaityti, tačiau darydamas šią išvadą apeliacinės instancijos teismas nevertino kitų byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina, kad Uzbekistane registruota bendrovė ,,LLC Plasteks“ buvo sudariusi vežimo ir ekspedijavimo sutartį ne tik su atsakove, bet ir tiesiogiai su trečiuoju asmeniu „OOO Avis Prime Company“.

22.5.                       Apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias prievolės įvykdymą trečiajam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.44 straipsnio 1 dalis), kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė mokėjimus į ieškovės banko sąskaitą atliko apmokėdama ne ieškovės, bet trečiojo asmens atsakovei išrašytas sąskaitas faktūras. CK 6.44 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia kreditoriaus prašymu skolininkui įvykdyti savo prievolę ne tiesiogiai kreditoriui, bet jo nurodytam kitam asmeniui, net tuo atveju, kai kreditorius pastarajam asmeniui neturi jokių neįvykdytų prievolių. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas, nepagrįstai sureikšmino įrodymus dėl trečiojo asmens neįvykdytų prievolių ieškovei turėjimo, kaip sąlygos, kuriai esant atsakovė galėtų atlikti mokėjimus ieškovei.

23.       Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

23.1.                       Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos tariamo atstovavimo sąlygos, nes atsakovė savo elgesiu davė rimtą pagrindą ne tik ieškovei, bet ir tretiesiems asmenims manyti, kad paskyrė kitą asmenį savo atstovu, o į tai atsižvelgdama ieškovė turėjo pagrindą manyti, jog R. S. veikia kaip įgaliotas atsakovės atstovas. Atsakovė jokiais leistinais įrodymais to nepaneigė.

23.2.                       Vien tai, kad į bylą nebuvo pateikti ginčo sutarčių originalai, dėl ko nebuvo galimybės skirti ekspertizę, savaime nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas negalėjo padaryti išvados apie ieškovės ir atsakovės sudarytas sutartis. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė dėl pervežimų užsakymus būtų pateikusi trečiajam asmeniui, o trečiasis asmuo – ieškovei, tačiau byloje yra įrodymai, kad krovinių gavėjas šią paslaugą užsakė iš atsakovės, kuri turėjo realų poreikį įvykdyti šį užsakymą, ir kad ieškovė šiuos pervežimus įgyvendino (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis).

23.3.                       Sutiktina su atsakove, kad, remiantis CK 6.44 straipsnio 1 dalimi, ji neprivalėjo įrodinėti trečiojo asmens neįvykdytų prievolių ieškovei, tačiau atsakovė turėjo pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog trečiasis asmuo atsakovei teikė informaciją apie tai, kad ieškovė iš tiesų turi teisę priimti mokėjimus, ir tai, kad ji ėmėsi visų prieinamų priemonių, siekdama išsiaiškinti, ar ieškovė, kuriai ji nori įvykdyti prievolę, tikrai yra trečiojo asmens paskirtas asmuo. Nesant tokių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovė, atlikdama mokėjimus ieškovei, apmokėjo dalį ieškovei už suteiktas paslaugas išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ir tokiu būdu pripažino, jog yra skolinga.

24.       Trečiasis asmuo Uzbekistane registruota bendrovė „OOO Avis Prime Company“ atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų

25.       Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021 19 punktą).

26.       Nagrinėjamu atveju atsakovė kasaciniu skundu prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 29 d. sprendimą, kuriuo buvo panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas – ieškovės pareikšti ieškiniai dėl skolos už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas priteisimo tenkinti, panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

27.       Kasaciniame skunde keliami penki klausimai. Pirma, atsakovė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes tinkamai neidentifikavo materialiojo teisinio santykio, netaikydamas numanomojo atstovavimo instituto normų. Antra, atsakovė nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią teismai turi laikytis horizontaliųjų precedentų. Trečia, kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, kai yra pareiškiama apie byloje esančio įrodymo suklastojimą, ir klaidingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Ketvirta, atsakovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas buvo priimtas tinkamai neįvertinus visų byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina, jog krovinių vežimus pagal Uzbekistane registruotos bendrovės LLC ,,Plasteks“ užsakymus vykdė trečiasis asmuo, o ne atsakovė, todėl sprendimas yra nemotyvuotas. Penkta, atsakovė nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas klaidingai taikė CK 6.44 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias prievolės įvykdymą kreditoriaus paskirtam asmeniui.  

28.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog byloje surinktų įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas, nepriskirtinas kasacinio teismo kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338-415/2015; 2016 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-421/2016 17 punktą; 2025 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-823/2025 28 punktą, kt.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nenagrinės tų atsakovės kasacinio skundo argumentų, kuriais iš esmės siekiama kitokio, nei apeliacinės instancijos teismo buvo atliktas, konkrečių įrodymų turinio vertinimo, tačiau nėra keliamas konkretus teisės aiškinimo ar taikymo klausimas. Su įrodymų vertinimu susijusius kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus teisėjų kolegija vertins tik tiek, kiek jais grindžiamas įrodinėjimo taisyklių pažeidimas.

Dėl rašytinio įrodymo vertinimo, kai nėra pateikiamas jo originalas, o kita šalis pareiškia, jog jis yra suklastotas

29.       Nagrinėjamoje byloje vienas esminių klausimų buvo tai, ar tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytos krovinių pervežimo sutartys, pagal kurias ieškovei už atsakovės suteiktas paslaugas kiltų pareiga atsiskaityti. Faktą, kad vežimo santykiai tarp šalių buvo susiklostę, ieškovė, be kita ko, grindė ginčo sutarčių kopijomis, šių dokumentų originalų teismui nepateikė. Atsakovė teigė, kad nors ieškovės pateiktose dokumentų kopijose, iš kurių yra kildinama atsakovės skola, prie UAB „Versatio“ rekvizitų nurodyta atsakovės direktoriaus pavardė ir pirmoji raidė, taip pat matomas parašas ir UAB „Versatio“ antspaudas, tačiau šių dokumentų atsakovės vadovas niekuomet nėra matęs ir jų nepasirašė, t. y. parašai yra suklastoti. Šios pozicijos atsakovė laikėsi viso bylos nagrinėjimo proceso metu tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose.

30.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčo sutarčių kopijų įrodomąją galią, nurodė, jog jos yra nepakankamos, kad būtų konstatuota, jog tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė krovinio vežimo sutartiniai santykiai, kadangi nepateikti šių dokumentų originalai, o atsakovė teigia niekuomet tokių dokumentų nepasirašiusi. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė, prašydama priteisti skolą iš atsakovės, turi įrodyti šalių valią sudaryti krovinio pervežimo sutartis, t. y. įrodyti, kad atsakovė yra asmuo, kuris užsakė krovinių pervežimus ir už juos nesumokėjo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ginčo sutartys yra sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės, remdamasis tuo, kad jos yra pasirašytos ieškovės ir atsakovės vadovų, patvirtintos šalių (bendrovių) antspaudais. Be to, byloje nėra įrodymų, jog sutartys nuginčytos ir negaliojančios. Taip pat konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog kroviniai pagal minėtas sutartis buvo pristatyti gavėjams.

31.       Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės kasaciniame skunde nurodytais argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas, ginčo sutarčių kopijų pagrindu padaręs išvadą, jog tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai, nes ginčo sutartys yra pasirašytos ir patvirtintos šalių antspaudais, nepaisydamas to, kad atsakovė ir įrodinėjo, jog jos yra suklastotos, pažeidė proceso teisės normas, konkrečiai CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareigą motyvuoti sprendimą.

32.       CPK 331 straipsnio 4 dalies nuostatose įtvirtinta teismo pareiga argumentuoti sprendimą, jame nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo daromos išvados. Kasacinis teismas, aiškindamas pastarąją nuostatą, yra nurodęs, jog joje įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, kad sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje teismas turi pagrįsti išvadas, išdėstytas sprendimo rezoliucinėje dalyje, t. y. jis turi įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus ir nustatyti ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikyti ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, nurodyti argumentus, kodėl jis nelaiko patikimais konkrečių įrodymų ir jais nesiremia, atmeta kaip nepagrįstus šalių nurodytus argumentus ir pan. Tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime (nutartyje) išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą, taip, be kita ko, įgyvendindamas ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024, 73 punktas). 

33.       Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-684/2024, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

34.       Vertinant klausimą, ar teismas pakankamai motyvavo išvadą dėl ieškovės pateiktų dokumentų kopijų įrodomosios reikšmės, svarbu atsižvelgti tiek į šalių pozicijas dėl šių dokumentų įrodomosios reikšmės, tiek ir į CPK nuostatas, reglamentuojančias dokumentų kopijų vertinimą bei pareiškimą apie dokumento suklastojimą.

35.       Vadovaujantis CPK 184 straipsnio 1 ir 2 dalimis, jeigu pareiškiama, jog įrodymas yra suklastotas, tai pateikęs šį įrodymą asmuo gali prašyti teismą nelaikyti įrodymo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais. Jei tokio prašymo nėra, teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus. Tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus. Jeigu teismas padaro išvadą, kad įrodymas yra suklastotas, jis nepripažįsta jo įrodymu ir reikiamais atvejais apie suklastojimo faktą praneša prokurorui.

36.       CPK 202 straipsnyje nustatyta, kad jeigu teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose yra taisymų ar kitų išorinių trūkumų, taip pat jeigu pateikiamos tik rašytinių įrodymų kopijos dėl to, kad jų originalai nėra išlikę, apie šių įrodymų įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. 

37.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pateikus tik dokumento kopiją ir nesant originalo, įrodinėjimas vyksta ne pagal CPK 184 straipsnio, o pagal CPK 202 straipsnio taisykles dėl dokumento kopijos įrodomosios reikšmės. Tokiu atveju apie dokumento kopijos įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Dokumento kopijos įrodomosios reikšmės nustatymas priskirtas teismo vidiniam įsitikinimui (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 202 straipsnis); jis įgyvendinamas teismui įvertinus, ar, be kopijos, yra kitų dokumento sudarymą ir turinį patvirtinančių pakankamų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-916/2018, 34, 35 punktai). Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2013; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016 41 punktą; 2017 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-415/2017 32 punktą).

38.       Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavo iš atsakovės sumokėti už krovinių vežimo paslaugas. Atsakovės prievolę sumokėti ieškovė kildino iš šalių sudarytų ginčo sutarčių, kurių sudarymo faktą įrodinėjo 2022 m. liepos 29 d. transporto paslaugų teikimo sutartimi – paraiška Nr. 29-07-22, 2022 m. rugpjūčio 3 d. transporto paslaugų teikimo sutartimi – paraiška Nr. 03-08-22, 2022 m. rugpjūčio 4 d. transporto paslaugų teikimo sutartimi – paraiška Nr. 04-08-22, 2022 m. rugsėjo 9 d. transporto paslaugų teikimo sutartimi – paraiška Nr. 09-09-22, 2022 m. rugsėjo 9 d. transporto paslaugų teikimo sutartimi – paraiška Nr. 09-09-22-2. Atsakovė jau atsiliepimuose į ieškovės pareikštus reikalavimus teigė, kad šių dokumentų atsakovės direktorius nepasirašė, teikė įrodymus, kuriais siekė pagrįsti, kad atsakovės direktoriaus parašas yra kitoks nei ieškovės pateiktuose dokumentuose, taigi ieškovės pateiktuose dokumentuose parašas yra suklastotas, prašė pateikti šių dokumentų originalus, tačiau tokių ieškovė į bylą nepateikė. Analogiškus argumentus atsakovė nurodė ir atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame nesutiko su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog minėtos ginčo sutartys nepatvirtina fakto, kad jos buvo šalių pasirašytos.

39.       Atsižvelgiant į šalių nesutarimo dėl minėtų dokumentų įrodomosios reikšmės esmę bei anksčiau nurodytas CPK nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jas plėtojančius kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje turėjo nurodyti konkrečius argumentus, pagrindžiančius, kodėl teismas daro išvadą, kad ieškovės pateiktos ginčo sutartys yra pasirašytos ieškovės ir atsakovės įgaliotų asmenų ir todėl laikoma, kad šalys sudarė minėtas transporto paslaugų teikimo sutartis – paraiškas, pagal kurias atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieškove.

40.       Nors CPK 202 straipsnis suteikia teisę teismams spręsti dėl dokumentų kopijų įrodomosios vertės, iš anksto nenustatydamas jų vertinimo taisyklių, t. y. kaip ir kitus įrodymus, teismas turi teisę vertinti dokumentų kopijas pagal savo vidinį įsitikinimą, tačiau tuo atveju, kai priešinga šalis teigia, jog kopijos yra netikros, jose esantys parašai suklastoti, ar kelia panašaus pobūdžio argumentus, keliančius abejonių dėl dokumentų autentiškumo, CPK 331 straipsnio 4 dalis įpareigoja teismą sprendime nurodyti argumentus, kodėl vis dėlto tokie priešingos šalies argumentai yra atmetami.

41.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas jau nutarties motyvuojamojoje dalyje „Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės“ nurodė, jog „bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2022 m. rugpjūčio 3 d. sudarė transporto paslaugų teikimo sutartį – paraišką Nr. 03-08-22, 2022 m. rugpjūčio 4 d. sudarė transporto paslaugų teikimo sutartį – paraišką Nr. 04-08-22, 2022 m. rugsėjo 9 d. sudarė transporto paslaugų teikimo sutartį – paraišką Nr. 09-09-22, 2022 m. rugsėjo 9 d. sudarė transporto paslaugų teikimo sutartį – paraišką Nr. 09-09-22-2, pagal kurias ieškovė įsipareigojo suteikti krovinio transportavimo paslaugas maršrutais Vokietija – Uzbekistanas ir Italija – Uzbekistanas dviem ir keturiais automobiliais, atitinkamai pagal kiekvieną sutartį – paraišką už bendrą 18 000 Eur kainą, 36 000 Eur kainą, 42 000 Eur kainą ir 21 000 Eur kainą, iš viso už 117 000 Eur“ (skundžiamos nutarties 32 punktas). Toliau nutarties motyvuojamojoje dalyje „Dėl krovinių vežimo paslaugų teisinių santykių tarp šalių (ne)susiklostymo“ apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovė įrodinėja šalių susiklosčiusius krovinių vežimo paslaugų teisinius santykius ginčo sutartimis, o pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtas ginčo sutartis, konstatavo, kad jos nėra pakankami įrodymai tarp šalių susiklosčiusiems sutartiniams santykiams pagrįsti. Po šių teiginių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė nustačiusi („apeliacinės instancijos teismas nustatė“), kad 2022 m. liepos 29 d. transporto paslaugų teikimo sutartis – paraiška Nr. 29-07-22, 2022 m. rugpjūčio 3 d. transporto paslaugų teikimo sutartis – paraiška Nr. 03-08-22, 2022 m. rugpjūčio 4 d. transporto paslaugų teikimo sutartis – paraiška Nr. 04-08-22, 2022 m. rugsėjo 9 d. transporto paslaugų teikimo sutartis – paraiška Nr. 09-09-22, 2022 m. rugsėjo 9 d. transporto paslaugų teikimo sutartis – paraiška Nr. 09-09-22-2 yra sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės. Pagal minėtas sutartis ieškovė įsipareigojo nugabenti krovinius, o atsakovė – pateikti krovinį ir laiku sumokėti vežimo kainą. Kaip matyti, sutartis pasirašė ieškovės vadovas ir atsakovės vadovas, sutartys patvirtintos šalių (bendrovių) antspaudais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog sutartys nuginčytos ir negaliojančios. Taip pat byloje nėra ginčo, kad kroviniai pagal minėtas sutartis buvo pristatyti gavėjams (žr. skundžiamos nutarties 40 punktą).

42.       Taigi apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, ieškovės ar atsakovės argumentų dėl ginčo sutarčių įrodomosios galios apsiribojo konstatavimu, kad „bylos duomenimis nustatyta“ ir kad „apeliacinės instancijos teismas nustatė“, jog ieškovė ir atsakovė sudarė ginčo sutartis, taip pat konstatavimu, kad sutartis pasirašė ieškovės vadovas ir atsakovės vadovas, sutartys patvirtintos šalių antspaudais ir byloje nėra įrodymų, jog sutartys nuginčytos ir negaliojančios. Kai viena šalių teigia, kad sutartys nebuvo sudarytos, nes jos nebuvo pasirašytos vadovo, taip pat kai pirmosios instancijos teismas pritarė šiems argumentams, o apeliacinėje instancijoje dėl šios aplinkybės abi šalys teikė išsamius argumentus, toks teismo išvados apie ginčo sutarčių kopijų įrodomąją reikšmę motyvavimas laikytinas nepakankamu, nes visiškai neatsakyta į esminius atsakovės argumentus dėl dokumentų originalų nebuvimo priežasčių bei parašų galimo netikrumo. Kitaip tariant, tuo atveju, kai šalis teigia, kad sutarčių nepasirašė, kad jose yra ne bendrovės vadovo parašas, nepakanka sprendime nurodyti, jog teismas nustatė, kad sutartys pasirašytos ir kad jas pasirašė šalių vadovai. Teismas privalo atskleisti, kodėl padarė tokią išvadą ir kodėl atmeta šalies, teigusios priešingai, argumentus.

43.       Apeliacinės instancijos teismo argumentas, jog nėra įrodymų, kad ginčo sutartys yra nenuginčytos ir negaliojančios, taip pat nelaikytinas pagrindžiančiu ginčo sutarčių įrodomąją reikšmę. Šis argumentas galėtų būti aktualus tik nustačius, kad šalys pasirašė ginčo sutartis, kitaip tariant, toks argumentas tik papildomai galėtų pagrįsti, kad iš pasirašytų ginčo sutarčių kilo prievolė, bet nėra susijęs su pačiu ginčo sutarčių pasirašymo faktu (jo nei patvirtina, nei paneigia).

44.       Teisėjų kolegija taip pat nusprendžia, jog tai, kad apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, jog šalys pasirašė ginčo sutartis, toliau analizavo ir kitus su krovinių gabenimo ir šalių bei trečiųjų asmenų sudarytus sandorius patvirtinančius įrodymus, neištaiso pareigos tinkamai motyvuoti sprendimą pažeidimo. Šie įrodymai taip pat reikšmingi ir galėtų būti pagrindas konstatuoti, jog tarp šalių vis dėlto susiklostė sutartiniai santykiai, iš kurių atsakovei kilo pareiga atsiskaityti už ieškovės suteiktas vežimo paslaugas. Tačiau kadangi apeliacinės instancijos teismas juos vertino po to, kai konstatavo, kad šalys pasirašė ginčo sutartis, nėra aišku, ar kiti galimai netiesiogiai ginčo sutarčių vykdymą patvirtinantys įrodymai buvo įvertinti jų pakankamumo patvirtinti sutartinių santykių konkrečiai tarp ieškovės ir atsakovės susiklostymo faktą aspektu. Kitaip tariant, apeliacinės instancijos teismas pastaruosius įrodymus vertino kaip papildomus greta ginčo sutarčių, kurias laikė pasirašytomis, ir nekėlė prielaidos, kad, net ir nesant pasirašytų ginčo sutarčių, kiti įrodymai yra pakankami faktui, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai, konstatuoti.

45.       Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo sutarčių įrodomosios galios, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareigą motyvuoti teismo sprendimą, taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į CPK 202 straipsnyje nustatytas taisykles, kurios papildomai suponuoja teismo pareigą, esant ginčui tarp šalių, pasisakyti dėl dokumento kopijos įrodomosios galios. Šie proceso teisės normų pažeidimai negali būti pašalinami bylą nagrinėjant kasacine tvarka, kadangi įrodymų vertinimas, byloje siekiant nustatyti tam tikrus faktus, nepatenka į kasacinio teismo kompetenciją, todėl yra pagrindas apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo, šalių argumentai dėl ginčo sutarčių kopijų įrodomosios galios turėtų būti įvertinti pagal CPK 202 straipsnio taisykles, be kita ko, atsakant į atsakovės esminius argumentus, kuriais ši kvestionuoja ginčo sutarčių autentiškumą, ir pasisakant dėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo sutarčių įrodomosios galios (ne)pagrįstumo. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas motyvuotai nuspręstų, kad ginčo sutarčių kopijos vis dėlto patvirtina, jog tarp šalių susiklostė krovinių pervežimo santykiai, kiti šalių pateikti įrodymai aktualūs vertinant, ar ginčo sutartys buvo tinkamai įvykdytos ir ar jų pagrindu atsakovei kilo prievolė atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas motyvuotai nuspręstų, kad ginčo sutarčių šalys nepasirašė, tai savaime dar nereiškia, kad tarp šalių nesusiklostė vežimo santykiai. CK nenustato vežimo sutarčiai privalomos rašytinės formos. Vadinasi, tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas turėtų spręsti, ar kitų į bylą pateiktų įrodymų pakanka tam, kad būtų konstatuota, jog tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė sutartiniai santykiai ir atitinkamai atsakovei kilo prievolė atsiskaityti su ieškove.  

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46.       Teisėjų kolegijai nusprendus apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

47.       Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė 24,05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 23 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Donatas Šernas 

        Agnė Tikniūtė

        Eglė Zemlytė