Civilinė byla Nr. 2-811-241/2016

Proceso Nr. 2-55-3-01545-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.1.7.9.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Corpora“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties dalies, kuria atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Corpora“ ieškinį dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Švenčionių švara“ bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iškelti atsakovės bankroto bylą. Ieškovė nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas siekia 13 197,75 Eur, stengėsi ginčą išspręsti derybų būdu, tačiau atsakovė atsisakė siūlomų sprendimų, nurodė, kad jos finansinė padėtis labai prasta, kad nežada vykdyti savo finansinių įsipareigojimų trečios eilės kreditoriams, nes turi svarbesnių skolininkų.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi iškėlė atsakovės bankroto bylą. Atsakovė šią nutartį apskundė atskiruoju skundu. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi skundžiamą teismo nutartį panaikino ir atsakovės bankroto bylos iškėlimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas antrą kartą nagrinėdamas atsakovės bankroto bylos iškėlimo klausimą, 2016 m. sausio 29 d. nutartimi, nenustatęs bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsisakė iškelti atsakovės bankroto bylą. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė rengdama procesinius dokumentus patyrė 4 943, 06 Eur išlaidų, nepatenkinęs ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas priteisė atsakovei iš ieškovės 4 943,06 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir netenkinti atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismui nutarus, jog yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas – sumažinti bylinėjimosi išlaidų dydį iki 300 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Tenkindamas atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas nemotyvavo savo sprendimo, nenurodė, kodėl atmeta ieškovės argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio nepagrįstumo. Teismas vadovavosi tik atsakovės paaiškinimais raštu ir prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas, bet visiškai nevertino ieškovės paaiškinimų raštu, apsiribodamas abstrakčiu argumentu neva „ieškovo pateikti argumentai neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir neįtakoja teismo procesinio sprendimo pagrįstumo, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako“.

2. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirtis yra kompensacinio pobūdžio ir negali būti nepagrįsto praturtėjimo, pasipelnymo šaltiniu. Atsakovė yra PVM mokėtoja, todėl jos sumokėtas 857,88 Eur PVM mokestis nėra laikytinas jos nuostoliu, todėl nepagrįstai priteistas.

3. Atsakovės nurodytos administracinės išlaidos priteistos nepagrįstai. Atsakovė nenurodė, kas sudaro administracines išlaidas, neįrodinėjo, jog administracinės išlaidos buvo neišvengiamos, kad jos protingos ir pagrįstos.

4. Ieškovė nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, siekė išvengti bylinėjimosi, siūlė taikiai išspręsti ginčą, tačiau atsakovė nurodė ieškovei, jog nežada vykdyti savo finansinių įsipareigojimų trečios eilės kreditoriams, nes yra svarbesnių įsiskolinimų. Būtent atsakovės netinkamas elgesys ir savo požiūrio į piniginių prievolių vykdymą išreiškimas lėmė ieškovės sprendimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos kėlimo. Bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys buvo nulemtos atsakovės netinkamo elgesio, todėl teismas turėjo vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

5. Teismas negalėjo tenkinti atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes atsakovė nepateikė įrodymų, kad teisinės paslaugos buvo suteiktos nagrinėjamoje byloje.

6. Teismas priteisė akivaizdžiai per dideles bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjama byla yra nesudėtinga, nereikalaujanti specialių teisinių žinių, didelių atsakovės atstovų darbo sąnaudų, teismų praktikos analizės, byloje nebuvo keliamas joks teisės taikymo ar aiškinimo klausimas, atsakovės atstovai tik pateikė atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis, todėl prašomos priteisti 3 966,20 Eur bylinėjimosi išlaidos teisinėms paslaugoms yra akivaizdžiai per didelės ir mažintinos. Atsakovės atstovai nagrinėjamoje byloje parengė atskirąjį skundą bei trumpus 2015 m. spalio 28 d., 2016 m. sausio 4 d. paaiškinimus raštu, kurie iš esmės yra prašymai prijungti papildomus įrodymus, o ne paaiškinimai dėl ginčo. Vadovaujantis Rekomendacijų 8 punkto nuostatomis, maksimalus atsakovės reikalaujamų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydis galėtų būti 441,06 Eur, kuris dar turi būti mažinamas iki 300 Eur dydžio atsižvelgiant į tai, jog byla nesudėtinga, teisines paslaugas teikė advokato padėjėjas.

Atsakovė prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą, o skundžiamą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Skundžiama nutartis yra pagrįsta ir tinkamai motyvuota. Nutartyje aiškiai nurodoma, jog nepatenkinus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjo. Nutarties motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, kokiu įstatyminiu pagrindu byloje priteistos bylinėjimosi išlaidos. Teismas neprivalėjo vadovautis ieškovės paaiškinimais ir aplinkybė, jog jie nenurodyti nutartyje, nereiškia pareigos motyvuoti nutartį pažeidimo. Ieškovės rašytiniai paaiškinimai yra prijungti prie bylos medžiagos, taigi teismo buvo įvertinti.

2. Pridėtinės vertės mokestis nuo atsakovės patirtų išlaidų priteistas pagrįstai. PVM įskaitymo į priteistinas bylinėjimosi išlaidas klausimas sprendžiamas pagal tai, ar PVM buvo faktiškai sumokėtas iki bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo išsprendimo. Atsižvelgiant į tai, jog byloje pateikti įrodymai apie faktiškai atsakovės sumokėtą PVM, ieškovės teiginys dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų mažinimo PVM suma, atmestinas. Tai patvirtina teismų praktika, Vilniaus apygardos teismo nutartis, priima civilinėje byloje Nr. 2A-27-577/2013, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-87-516/2015.

3. Atsakovės patirtos administracinės išlaidos priteistos pagrįstai. Į  administracines išlaidas įeina telefono ryšio, spausdinimo, dokumentų siuntimo, kopijavimo, duomenų perdavimo sąnaudos, taip pat paieškų Lietuvos Respublikos viešuosiuose registruose atlikimas ir panašios pastovios išlaidos. Atsakovės ir advokatų kontoros sudarytoje teisinių paslaugų sutartyje šalys sulygo, jog atsakovė apmokės fiksuotą 3 procentų administracinį mokestį nuo visų atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kuris šiuo atveju sudaro 118,98 Eur. Administracinės išlaidos atitinka CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytus pagrįstumo ir būtinumo reikalavimus, be to, yra faktiškai sumokėtos, todėl nepagrįstas atskirojo skundo reikalavimas dėl bylinėjimosi dydžio mažinimo administracinių išlaidų dydžiu.

4. Bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos tinkamai jas priteisiant atsakovei, kurios naudai priimta nutartis. Pačios ieškovės netinkamas elgesys sudarė pagrindą bylos iškėlimui. Esant ginčui dėl piniginės prievolės pagrįstumo, atsakovės atsisakymas ją vykdyti negali būti vertinamas kaip nemokumo būsenos įrodymas ar netinkamas požiūris į piniginių prievolių vykdymą. Ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, užuot kreipusis į teismą dėl nedidelės skolos išieškojimo, pateikė prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo. Toks elgesys daro pagrindą išvadai, jog ji netinkamai naudojosi savo teisėmis ir siekė kitų, nei viešai deklaravo, tikslų. Ieškovei neįrodžius atsakovės kaltės dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo, pagrindo mažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį nėra.

5. Bylinėjimosi išlaidų dydis nustatytas tinkamai ir pagrįstai. Byla negali būti vertinama kaip paprasta. Byla iš pradžių nagrinėta Vilniaus apygardos teisme; vėliau nagrinėta Lietuvos apeliaciniame teisme; ir galiausiai grąžinta pakartotinai nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Ši aplinkybė parodo bylos kompleksiškumą. Byloje pateikti advokato M. N. pasirašyti procesiniai dokumentai patvirtina, jog jis teikė teisines paslaugas viso bylos nagrinėjimo metu. Priešingai nei teigia ieškovė, pagal Rekomendacijų 4 p., atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti dauginamos iš dviejų, nes atsakovei teisines paslaugas teikė du atstovai. Sprendžiant klausimą dėl būtinumo mažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas, turi būti įvertintas netinkamas ieškovės procesinis elgesys, piktnaudžiaujant bankroto institutu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria tenkintas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo

CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų – sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).Apeliantės teigimu, skundžiama teismo nutarties dalis yra be motyvų, todėl turėtų būti panaikinta CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad atsakovei bylinėjimosi išlaidos priteisiamos CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu, nepatenkinus ieškovės prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi teismas motyvavo bylinėjimosi išlaidų priteisimą atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad teismo motyvai, atsižvelgiant į tai, kad procesiniuose dokumentuose šalys išreiškė savo poziciją dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jų dydžio, yra neišsamūs, tačiau pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirojo skundo argumentų pagrįstumas gali būti įvertintas negrąžinant šio klausimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, tačiau visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė ieškinį ar apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008).Taigi absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl PVM įskaitymo į bylinėjimosi išlaidų sumą

Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovės sumokėtą 857,88 Eur PVM mokestį. Jos teigimu, atsakovė yra PVM mokėtoja, todėl vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 straipsniu, ji turi teisę sumokėtą PVM susigrąžinti iš biudžeto, todėl pirkimo PVM sumos negalima laikyti jos nuostoliu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutas nėra identiškas nuostolių atlyginimo institutui. Prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas, šalis pateikia teismui prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 str. 2 d.). Atsakovė pateikė advokatų kontoros už suteiktas teisines paslaugas išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei įrodymus apie šių sąskaitų apmokėjimą, todėl darytina išvada, kad atsakovė pagrindė prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį ir jų faktą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ieškovui apmokėjus už teisines paslaugas išrašytas PVM sąskaitas faktūras visiškai, t. y. kartu su jose nurodytu pridėtinės vertės mokesčiu, teismas pagrįstai į priteistinas bylinėjimosi išlaidas įskaičiavo ir ieškovo sumokėtą pridėtinės vertės mokestį (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-130/2011). Be to, teismų praktikoje nėra suformuota išaiškinimų, kad priteisiant šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, jų už suteiktas paslaugas sumokėtas PVM mokestis nėra priskirtinas prie patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl administracinių išlaidų atlyginimo

Atsakovė pateikė prašymą priteisti jai 4 943,06 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro           3 966,20 Eur teisinės išlaidos, 118,98 Eur administracinės išlaidos ir 857,88 Eur PVM  mokestis. CPK 88 straipsnio 1 dalyje nurodytos išlaidos, kurios priskirtinos prie su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų. Prie tokių išlaidų priskirtinos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.) taip pat kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Priteistų bylinėjimosi išlaidų dalį sudarė administracinės išlaidos, kurių priteisimą apeliantė kvestionuoja, teigdama, kad jos nėra pagrįstos rašytinais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė iš esmės prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą, t. y. už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Aplinkybė, kad teisinių paslaugų sutartyje šalys susitarė, kad atsakovė nuo suteiktų paslaugų sumos mokės 3 procentų administracinį mokestį, nereiškia, kad šios išlaidos vertintinos atskirai pagal kitą CPK 88 straipsnio 1 dalies punktą. Atsakovė nepatyrė administravimo išlaidų, o tai kad į jai suteiktų teisinių paslaugų sumą buvo įtrauktos advokatų kontoros papildomas mokestis, nereiškia, kad šios išlaidos vertintinos ne pagal CPK 88 straipsnio 6 punktą. Į advokatų kontoros teisinių paslaugų įkainius yra įskaičiuoti visi su paslaugų suteikimu susiję kaštai ir jie nėra vertinami kaip kliento papildomai patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovės prašomos priteisti 4  943,06 Eur bylinėjimosi išlaidos vertintinos pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies  6 punktą, t. y. kaip išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Dėl priteistų išlaidų dydžio atitikimo Rekomendacijoms

Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 4  943,06 Eur sumokėti už byloje advokato suteiktas teisines paslaugas. Apeliantė nurodytų paslaugų dydį kvestionuoja vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatūros 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyti maksimalūs užmokesčio už suteiktą teisinę pagalbą dydžiai.

Šioje byloje atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria jai iškelta bankroto byla, pateikė paaiškinimus raštu, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, paaiškinimus raštu, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (1 t., 245-250, 278-279, 285-286 b. l., 2 t., 4-6, 27-29 b. l.). Pagal Rekomendacijų 8.15 punktą maksimalus atlygis už atskirąjį skundą – 279,92 Eur (0,4 x 699,8 Eur); už rašytinius paaiškinimus ir prašymus pagal Rekomendacijų 8.16 punktą – 1 119,68 Eur (0,4 x 699,8Eur). Taigi maksimali pagal Rekomendacijas atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1 399,60 Eur. Tokiu atveju atsakovei šioje byloje priteistos 4 943,06 Eur bylinėjimosi išlaidos žymiai viršija Rekomendacijose nurodytus dydžius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga, buvo sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas, nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, ruošti procesiniai dokumentai nėra didelės apimties, papildomuose paaiškinimuose nėra nurodomos naujos esminės bylos aplinkybės, o prašymai yra tik dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, šiuo atveju nėra pagrindo priteisti net ir maksimalaus už procesinių dokumentų surašymą nustatyto dydžio, kadangi jis būtų neadekvatus bylos ir parengtų procesinių dokumentų sudėtingumui ir dėl to neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Išdėstyti argumentai sudaro pagrindą atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas mažinti iki 600 Eur (Rekomendacijų 2 p., CPK 3 str. 7 p.).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės elgesio, todėl vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi teismas privalėjo atmesti atsakovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas pagrįstai vadovavosi CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir ieškovės ieškinio atmetimą vertino kaip atsakovės naudai priimtą sprendimą ir suteikianti atsakovei teisę į byloje patirtų išlaidų atlyginimą.

Taip pat negalima sutikti su apeliantės argumentais, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos šioje byloje. Atsakovė bylinėjimosi išlaidų dydį ir faktą pagrindė advokatų kontoros išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis bei šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinančiais įrodymais, todėl išlaidų faktą ir dydį įrodė.

Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 98 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai neįvertino atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo, todėl skundžiamos nutarties dalis keistina ir atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos sumažintinos iki 600 Eur (CPK 98 str. 2 d., 337 str. 1 d. 4 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Atsakovė prašo priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą bei prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimą. Pagal minėtų Rekomendacijų 8.16 punktą maksimali už šių procesinių dokumentų parengimą priteistina suma yra 588,08 Eur (294,04 Eur x 2), tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl jau aukščiau nurodytų priežasčių – dėl nesudėtingu klausimu parengto atskirojo skundo, dėl jo apimties ir prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nesudėtingumo, yra pagrindas prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 300 Eur.

Ieškovė atskiruoju skundu prašė teismo nutarties dalį dėl atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų panaikinti ir netenkinti atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o teismui nusprendus, kad yra pagrindas bylinėjimosi išlaidų priteisimui, priteistinas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 300 Eur. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės atskirąjį skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteistinų išlaidų dydį sumažino iki 600 Eur.

Ieškovės atskirasis skundas patenkintas iš dalies, t. y. patenkinti 50 procentų ieškovės reikalavimų, tokiu atveju atsakovė turi teisę į 50 procentų pripažintų pagrįstomis bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, t. y. 150 Eur (CPK 93 str.).

Apeliantė nepateikė bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Švenčionių švara“, j. a. k. 178602767, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Corpora“, j. a. k. 302555459, priteistus 4 943,06 Eur bylinėjimosi išlaidų sumažinti iki 600 Eur (šešių šimtų eurų).

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Švenčionių švara“, j. a. k. 178602767, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Corpora“, j. a. k. 302555459, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja                                                                      Danutė Gasiūnienė