Civilinė byla Nr. e2-7879-1051/2022

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03208-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.3.3.4.; 2.3.3.5.; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

Šiaulių apylinkės teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 23 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė,

sekretoriaujant Laurai Kančauskei,

dalyvaujant ieškovės P. K. atstovei advokatei Agnei Gaurelienei,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Pavelui Šegurovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės P. K. ieškinį atsakovams K. B., L. K. A. S. dėl vaiko tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, vaiko pavardės pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė P. K. ieškiniu prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės 2019 m. gegužės 10 d. teismo nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant kad L. K. A. S. nėra S. K. – S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas ir nustatyti, kad S. K. - S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas yra K. B.; 2) pakeisti S. K. - S. gimimo įraše duomenis apie tėvą, nurodant, kad mergaitės tėvas yra K. B., o vaiko pavardę gimimo įraše pakeisti iš „K. - S. “ į „K. – B.“; 3) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-10 nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš K. B. nepilnametės dukros S. K. - S. išlaikymui po 300 Eur (tris šimtus eurų) periodinėmis išmokomis mokamomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skiriamas lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti P. K..

2.       Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta ieškovės P. K. ir atsakovo L. K. A. S. taikos sutartis, pagal kurią atsakovas pripažino, kad yra nepilnamečio vaiko S. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Taipogi šalys susitarė dėl vaiko pavardės pakeitimo, vaiko išlaikymo dydžio. Minėta teismo nutartimi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su mama. Taip jau susiklostė, kad visai neseniai atsakovas K. B. išsakė savo prielaidas, kad galimai jis gali būti nepilnametės S. tėčiu. Ir nors ieškovė tuo netikėjo, nes buvo įsitikinusi, kad dukros tėtis yra L. K. A. S., siekdama išsklaidyti bet kokias K. B. prielaidas tėvystės klausimu, sutiko padaryti tėvystės DNR tyrimus. Po DNR tyrimų paaiškėjo, kad atsakovo K. B. prielaidos pasitvirtino - būtent jis yra nepilnametės S. K. - S. tėtis. Paaiškėjus šioms aplinkybėms iškilo būtinybė pakeisti minėtą nutartį ir nustatyti, kad L. K. A. S. nėra S. K. - S. tėtis, bei nustatyti, kad biologinis tėtis yra K. B., o taip pat pakeisti vaiko gimimo liudijime įrašytus duomenis, dukros tėvu nurodant K. B. bei pakeičiant vaiko pavardę iš „K. - S.“ į „K. – B.“. Taip pat pažymėjo, jog tarp ieškovės ir atsakovo K. B. nėra ginčo dėl vaiko išlaikymo dydžio, todėl ieškovė teismo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš K. B. nepilnametės dukros S. išlaikymui po 300 Eur (tris šimtus eurų) periodinėmis išmokomis mokamomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukros pilnametystės (b. l. 1-3).

3.       Atsakovas K. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pateiktu ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. Taip pat prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 27). 

4.       Atsakovas L. K. A. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog sutinka, jog teismas nagrinėtų bylą jam nedalyvaujant. Išreiškė nuogąstavimą, jog jis nuo 2018 m. mokėjo vaikui priteistą išlaikymą, kaip tėvas, o dabar sužinojo, jog jis nėra vaiko tėvas, todėl kelia klausimą dėl sumokėtų vaiko išlaikymui pinigų susigrąžinimo (b. l. 28).

5.       Teismo posėdžio metu ieškovės P. K. atstovė advokatė Agnė Gaurelienė ieškinį palaikė visa jo apimtimi prašė jį tenkinti. Iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos ieškinyje. Nurodė, kad ieškovė patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašo.

6.       Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - VTAS) atstovas Pavelas Šegurovas palaikė pateiktą 2022 m. birželio 16 d. išvadą dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, išlaikymo pritesimo (b. l. 30-32), kurioje nurodyta, kad kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus - būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Vaiko interesai - tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai. kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą. Sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo. Šiuo atveju, būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad atsakovas K. B. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu sutinka, tėvystės nuginčijimas ir tėvystės nustatymas atitinka nepilnamečio vaiko S. K. - S. teisės ir teisėtus interesus. Dėl išlaikymo dydžio, nurodė, kad nepilnamečiui vaikui S. K. - S. prašomas priteisti išlaikymas (300 Eur) atitinka vaiko poreikius ir teisėtus interesus, yra realus ir protingas. Teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. 

7.       Atsakovai K. B., L. K. A. S. teismo posėdyje nedalyvavo, ieškinys ir kiti procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai, jie pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriuose nurodė, jog su ieškiniu sutinka, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalimi, 388 straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėtina atsakovams nedalyvaujant.

Ieškinys patenkintinas.

Byloje nustatytos aplinkybės.

8.       Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi patvirtinta P. K. ir L. K. A. S. taikos sutartis, kurioje šalys sutarė, jog atsakovas L. K. A. S. pripažįsta, kad yra S. K., gimusios (duomenys neskelbtini) d., tėvas bei sutinka, kad šia taikos sutartimi būtų pakeistas dukros gimimo įrašas, nurodant jame duomenis, kad mergaitės tėvas yra L. K. A. S., o S. K. pavardė jos gimimo įraše pakeičiama iš „K.“ į „K. S.“. L. K. A. S. įsipareigoja dukros S. K. išlaikymui mokėti po 250 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, pradedant 2019 metų gegužės mėnesiu, iki S. K. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Piniginės lėšos turi būti sumokamos į P. K. atsiskaitomąją sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank, AB iki kiekvieno einamojo mėnesio 28 (dvidešimt aštuntos) dienos už einamąjį mėnesį. P. K. dukros išlaikymui skiriamas lėšas tvarko uzufrukto teise (taikos sutarties 1-2 punktai) (b. l. 9-11).Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. K. - S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas atsakovas L. K. A. S., motina – ieškovė P. K. (b. l. 15). Pateiktoje Endeavor DNA laboratories 2022-03-09 DNR tyrimo tėvystės ataskaitoje užfiksuota, jog B. K. negali būti atmestas kaip biologinis tiriamojo vaiko (S. K. S.) tėvas. Tėvystės tikimybė yra 99,999 proc. (b. l. 17).

Dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, vaiko pavardės keitimo

9.       Tėvystės nustatymo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 – 3.148 straipsniai. CK 3.146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. Pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį, duomenis gimimo liudijime apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka.

10.       Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

11.       Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

12.       Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1999 m. birželio 29 d. byloje dėl priimtinumo Nylund prieš Suomiją (Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95,ECHR 1999-VI) nurodė, kad yra visiškai pateisinama, kai nacionaliniai teismai, spręsdami klausimą dėl biologinio fakto nustatymo, laiko vaiko ir šeimos, kurioje jis gyvena, interesus prioritetiniais.

13.       Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas.

14.       Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis).

15.       CK 3.150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai.

16.       Atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi buvo patvirtinta P. K. ir L. K. A. S. taikos sutartis, kurioje šalys sutarė, jog atsakovas L. K. A. S. pripažįsta, kad yra S. K., gimusios (duomenys neskelbtini)  d., tėvas bei sutinka, kad šia taikos sutartimi būtų pakeistas dukros gimimo įrašas, nurodant jame duomenis, kad mergaitės tėvas yra L. K. A. S., o S. K. pavardė jos gimimo įraše pakeičiama iš „K.“ į „K. S.“, laikytina, jog L. K. A. S. laisva valia, savo pareiškimu pripažino savo tėvystę S. K. atžvilgiu.

17.       Remiantis rašytine bylos medžiaga, šalių rašytiniais paaiškinimais ir ieškovės teisme pateiktais žodiniais paaiškinimais, Endeavor DNA laboratories 2022-03-09 DNR tyrimo tėvystės ataskaitoje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog B. K. negali būti atmestas kaip biologinis tiriamojo vaiko (S. K. S.) tėvas, tėvystės tikimybė yra 99,999 proc. (b. l. 17), konstatuotina, jog byloje neabejotinai įrodyta ir dėl to nėra ginčo, kad L. K. A. S. nėra S. K. – S. tėvas. Taigi, tėvystės nustatymas šioje byloje galimas tik nuginčijus L. K. A. S. tėvystę teismine tvarka.

18.       Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi buvo patvirtinta P. K. ir L. K. A. S. taikos sutartis, kurioje L. K. A. S. laisva valia, pareiškimu pripažino savo tėvystę S. K. atžvilgiu, bei atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, kad dalyvaujantys byloje asmenys pripažįsta ieškinio reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo ir jos nustatymo, o pateiktoje išvadoje pažymėta, kad nagrinėtinu atveju tėvystės nuginčijimas ir tėvystės nustatymas atitinka nepilnamečio vaiko S. K. - S. teisės ir teisėtus interesus, teismas sprendžia, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo ir dėl tėvystės nustatymo yra visiškai pagrįstas, todėl yra pagrindas jį tenkinti, nustatant, jog atsakovas L. K. A. S. nėra nepilnamečio vaiko S. K. - S., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas ir, kad S. K. - S., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra K. B..

19.       Atsakovui K. B. išaiškinta, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis). 

20.       Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, 54 punkte įtvirtinta, jog civilinės metrikacijos įstaiga tėvystės (motinystės) nustatymą, tėvystės (motinystės) nuginčijimą ir įvaikinimą registruoja savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu, bei 56 punkte įtvirtinta nuostata, jog registruojant tėvystės pripažinimą, kai vaiko gimimas buvo įregistruotas, taip pat tėvystės (motinystės) nustatymą, sudaromas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas, kuriuo atitinkamai gimimo įraše koreguojami duomenys apie vaiko tėvus, todėl vaiko gimimą įregistravusiai civilinės būklės aktų įrašų įstaigai – Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui pateiktinas šis teismo sprendimas. 

Dėl nepilnamečio vaiko pavardės

21.       Vaikas turi teisę žinoti savo tikruosius tėvus, o taip pat turėti tėvų pavardę (CK 3.161 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi (CK 3.167 straipsnio 2 dalis).

22.       CK 3.167 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vaiko pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras. Vaiko vardas ir pavardė keičiami vadovaujantis Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklėse nustatytais pagrindais ir tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333. Pagal šių taisyklių 13 punktą jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė registruojant tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ir tėvystės (motinystės) nuginčijimą keičiama teisingumo ministro tvirtinamų civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1R-334 „Dėl Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir Civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“ 60 punkte nurodyta, kad registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą ar nuginčijimą, paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė, jei teismo spendime dėl tėvystės (motinystės) nustatymo ar nuginčijimo nenurodyta kitaip.

23.       Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę iš „K. - S. “ į „K. – B.“, atsakovas K. B. neprieštaravo, kad S. K. – S., būtų suteikta „K. – B.“ pavardė. 

24.       Teismas pažymi, kad šioje byloje būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko, šiuo atveju S. K. – S. interesus. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad vaikas yra mažametis ((duomenys neskelbtini) m. amžiaus), kad nėra susiformavęs emocinis ryšys su atsakovu L. K. A. S., vaiko pavardės pakeitimo reikalavimui šalys neprieštarauja, todėl teismo nuomone vaiko pavardės pakeitimas į jo biologinių tėvų turimas pavardes nesukels vaikui neigiamų padarinių. Priešingai, tikėtina, kad tai padės, atsiras ir sustiprės vaiko ir atsakovo K. B. bendrumo jausmas, o tai savo ruožtu užtikrins vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog reikalavimas atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl šioje dalyje reikalavimas taip pat patenkintinas.

Dėl išlaikymo priteisimo

25.       CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

26.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo K. B. nepilnametės dukros išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, bei vaiko išlaikymui skirtų pinigų tvarkytoją uzufrukto teise paskirti ieškovę.

27.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu dirba, keliose įstaigose, jog pajamos per mėnesį sudaro vidutiniškai (duomenys neskelbtini) Eur. Atsakovas K. B. atsiliepime nurodė, jog pilnai sutinka su ieškiniu (b. l. 27).

28.       Spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, taip pat į nepilnamečio vaiko amžių, į orientacinį minimalios mėnesinės algos, reikalingos kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui kriterijų, teismų praktiką vaikui priteistino laikino išlaikymo dydžio klausimu ir į tai, kad, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020), teismas nutaria ieškovės prašymą tenkinti, priteisti iš atsakovo K. B. nepilnametės dukros išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos (2022-06-13) iki dukros pilnametystės. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

29.       Teismas išaiškina, kad, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams, taip pat atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas (CK 3.201straipsnis).

30.       Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl kitų byloje esamų klausimų

31.       Atsakovas L. K. A. S. pateiktame atsiliepime į ieškinį išreiškė nuogąstavimą, jog jis nuo 2018 m. mokėjo vaikui S. K. - S. priteistą išlaikymą, kaip tėvas, o dabar sužinojo, jog jis nėra vaiko tėvas, todėl kelia klausimą dėl sumokėtų vaiko išlaikymui pinigų susigrąžinimo. Atkreiptinas atsakovo L. K. A. S. dėmesys, jog teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl vaiko tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, vaiko pavardės pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Todėl atsakovas L. K. A. S., manydamas, kad tam yra teisinis pagrindas, turi teisę kreiptis į teismą su atitinkamu savarankišku ieškiniu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32.       Ieškovė P. K. neprašė priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos iš atsakovų ieškovei nepriteistinos.

33.       Atsakovai pateiktais atsiliepimais sutiko su ieškiniu, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes,  teismas daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir yra teisinga, protinga ir sąžininga nepriteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais, 392 straipsniu, 399 straipsniu, teismas

 n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti netekus galios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą nepilnamečio vaiko S. K. - S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvystę ir priteistą išlaikymą, ir :

- nustatyti, kad L. K. A. S., gim. (duomenys neskelbtini), nėra S. K. - S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o S. K. - S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra L. K. A. S., gim. (duomenys neskelbtini), vaikas; 

- nustatyti, kad K. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra S. K. - S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o S. K. - S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra K. B., gim. (duomenys neskelbtini), vaikas.

Pakeisti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko S. K. - S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) duomenis apie tėvą - vietoje nurodyto tėvo L. K. A. S., gim. (duomenys neskelbtini), nurodyti tėvą K. B., gim. (duomenys neskelbtini).

Pakeisti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie vaiko pavardę iš „K.– S.“ į „K. – B.“.

Priteisti iš atsakovo K. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai S. K. – B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2022 m. birželio 13 d., iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę ir nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai - Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir pakeistų duomenis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą Šiaulių rūmus.

Teisėja                                        Irma Valiuškienė