Administracinė byla Nr. I-915-162/2014 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00366-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 14.3.3; 74
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. birželio 2 d. Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimutės Jokubauskaitės,
sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,
dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovė „Translaiva“ atstovui Visvaldui Petrylai,
atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos atstovui Andriui Kačalinui,
2014 m. gegužės 12 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Translaiva“ skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai dėl įpareigojimo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą išnagrinėti įgalioto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Almontus“ 2014 m. kovo 17 d. pateiktą prašymą Nr. 103 ir per teisės aktų nustatytą terminą pateikti sprendimą patvirtinti ar motyvuotai nepatvirtinti žemės sklypų buvusiame (duomenys neskelbtini) (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano koncepciją.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas UAB „Translaiva“ kreipėsi į teismą, prašydamas:
1) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą išnagrinėti pareiškėjo įgalioto asmens UAB „Almontus“ 2014 m. kovo 17 d. pateiktą prašymą Nr. 103 ir per teisės aktų nustatytą terminą pateikti sprendimą patvirtinti ar motyvuotai nepatvirtinti žemės sklypų buvusiame (duomenys neskelbtini) (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano koncepciją;
2) iš atsakovo priteisti 1 210 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. AD1-768 priėmė sprendimą sudaryti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį su pareiškėju dėl žemės sklypų buvusiame (duomenys neskelbtini) (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ir jam perleisti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas. 2012 m. balandžio 25 d. buvo sudaryta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. J9-445. Pažymi, jog 2012 m. birželio 18 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrius išdavė planavimo sąlygų sąvadą Nr. ARI0-25 ir planavimo sąlygas Nr. AR9-30, pagal kurių 9.2 punktą buvo numatyta rengti žemės sklypų buvusiame (duomenys neskelbtini) (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano koncepciją (toliau – ir Koncepcija) ir ją tvirtinti savivaldybės taryboje. Nurodo, jog pareiškėjo įgaliotas asmuo UAB „Almontus“ 2013 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 559 kreipėsi į Klaipėdos m. savivaldybės tarybą, prašydamas svarstyti ir pritarti Koncepcijai. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2013 m. spalio 9 d. raštu Nr. (4.39.)-R2-3218 pareiškėją informavo, kad su prašymu, adresuotu Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, susipažino ir informuoja, kad pateikta projektinė dokumentacija neatitinka teisės aktų reikalavimų. Rašte taip pat buvo nurodyta, kad Koncepcija netinkamai parengta, tačiau nebuvo nurodyta, kodėl netinkamai parengta bei nenurodyta kaip ją ištaisyti. Nurodo, jog kreipėsi į savivaldybės atitinkamus specialistus, prašydami paaiškinti, ką Koncepcijoje reikėtų ištaisyti. Pataisę Koncepciją, 2014 m. sausio 13 d. raštu Nr. 10 vėl kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą su prašymu svarstyti ir pritarti Koncepcijai. Klaipėdos miesto savivaldybė 2014 m. vasario 6 d. raštu Nr. (4.39.)-R2-450 informavo, kad projektinė dokumentacija pataisyta ne visiškai bei vėl nurodė Koncepcijos trūkumus, tačiau nepaaiškino, kodėl tokie trūkumai nurodyti.
Nurodo, kad pataisę Koncepciją pagal architekto A. M. patarimus, 2014 m. kovo 17 d. raštu Nr. 103 vėl kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą su prašymu svarstyti ir pritarti Koncepcijai. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija dar kartą, t. y. 2014 m. balandžio 14 d. rašte Nr. (4.39.)-R2-1235 iš esmės nurodė tą patį, ką buvo nurodžiusi iki šiol.
Teigia, kad tokių nepagrįstų teisės aktų apskųsti teismui negali, nes jie priimti ne Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir laikytini tarpiniais dokumentais. Pabrėžia, kad savivaldybės administracija nėra įgaliota priiminėti vietoj tarybos sprendimus dėl detaliojo teritorijų planavimo dokumentų koncepcijos tvirtinimo, o taryba atsisako įstatymų nustatyta tvarka vykdyti savo funkcijas ir vilkina patvirtinti Koncepciją arba pateikti motyvuotą atsisakymą tvirtinti. Teigia, kad tik tarybos sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą pareiškėjas gali ginčyti.
Pažymi, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba iki šiol nėra priėmusi sprendimo tvirtinti ar netvirtinti Koncepcijos, taip praleisdama įstatymų nustatytus terminus sprendimui priimti, o tai reiškia, kad atsakovas atsisako atlikti pagal kompetenciją jai priskirtus veiksmus (vilkina priimti sprendimą).
Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (redakcija galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.) 25 straipsnio 1, 3, 26 straipsnio 4 dalimi, Detaliųjų planų rengimo taisyklių (redakcija galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.), patvirtintų 2004 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. D1-239, 51 punktu ir teigia, kad iš šių teisės normų akivaizdu, kad pareiga tvirtinti detaliųjų planų koncepcijas tenka savivaldybių taryboms. Taip pat pabrėžia, jog Teritorijų planavimo įstatymas numato, kad detalusis planas privalo būti patvirtinamas per 20 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos. Teigia, jog nors šios teisės normos aiškiai nenustato termino koncepcijai patvirtinti, tačiau iš to, kad detaliojo plano koncepcijos tvirtinimo procedūra aprašyta kartu su viso detaliojo plano tvirtinimo procedūra tose pat nuostatose ir iš to, kad koncepcija yra viena iš detaliojo plano stadijų, daro išvadą, kad ji tvirtinama tokia pat procedūra ir per tokį pat terminą kaip ir pats detalusis planas. Pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje numatyta, kad administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Teigia, jog detaliųjų planų ar jų atskirų dalių – koncepcijų tvirtinimo procedūras reglamentuojantys teisės aktai nenumato administracinių procedūrų pratęsimo, dėl to mano, kad terminas per kurį savivaldybės taryba privalo patvirtinti detaliojo plano koncepciją ar motyvuotai atmesti yra 20 darbo dienų. Pažymi, jog planavimo organizatoriaus įgalioto asmens UAB „Almontus“ prašymas savivaldybės merui buvo pateiktas tris kartus ir jokio sprendimo nebuvo priimta. Paskutinį kartą prašymas buvo pateiktas 2014 m. kovo 18 d., t. y. daugiau nei prieš mėnesį ir iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. balandžio 14 d. rašto Nr. (4.39.)-R2-1235 supranta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba ir nežada jokio sprendimo priimti. Atsižvelgdamas į tai pareiškėjas teigia, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba per nustatytą teisės aktuose terminą Koncepcijos nepatvirtino ir nepateikė motyvuoto neigiamo atsakymo, o tai reiškia, kad atsisakymas atlikti pagal kompetenciją priskirtus veiksmus (vilkinimas) tęsiasi toliau.
Pareiškėjo atstovas Visvaldas Petryla prašo pareiškėjo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos atstovas Andrius Kačalinas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės taryba atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas turėjo suprasti, kad savivaldybės tarybos veiklos tvarka ir formos nustatytos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir savivaldybės tarybos veiklos reglamente, kad savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose, kad savivaldybės tarybos posėdžiams klausimus rengia savivaldybės tarybos komitetai, tarybos nariai, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės meras ir savivaldybės administracijos direktorius, kad savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus (Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjui, kurį detaliojo planavimo procese atstovauja teritorijų planavimo, statybos ir teisės srityje atstovaujanti verslo įmonė, turėjo būti žinoma, kad kolegiali atstovaujamoji institucija savivaldybės taryba savo posėdžiuose nepriima raštų, o tik tarybos sprendimus. Tarybos sprendimų teikėjais gali būti tik įstatyme ir tarybos veiklos reglamente nurodyti sprendimų teikėjai (savivaldybės administracija, tarybos nariai ir kt.). Pagal tarybos veiklos reglamento nuostatas, tarybos sprendimų projektai turi būti suderinti su kalbininku, juristu ir tam tikrais atvejais – su finansų departamentu. Todėl neteisėti tarybos sprendimų projektai negali būti teikiami tarybai svarstyti. Ši nuostata logiškai paaiškinama tuo, kad tarybos nariai, būdami politikais, paprastai negali profesionaliai įvertinti tarybos sprendimų projektų teisėtumą, o tai atlieka savivaldybės administracijos tarnautojai. Be to, pareiškėjui detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas perdavė būtent Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, o ne taryba. Būtent Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, būdama atsakinga pagal sutartį už perduotą detaliojo planavimo organizavimą, priima sprendimus, kurių negali priimti pareiškėjas, tarp jų ir tarybos sprendimų rengimas, derinimas, teikimas ir pristatymas tarybos komitetų ir tarybos posėdyje. Šiuo aspektu pažymi, kad pareiškėjas ir neteikė parengto tarybos sprendimo projekto, o tik detaliojo plano medžiagą.
Atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nurodo pats pareiškėjas savo skunde, pareiškėjas tinkamai suvokė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštų turinį ir taisė Koncepciją, ieškojo susitikimų su administracijos darbuotojais. Toks elgesys liudija, kad pareiškėjas tinkamai suvokė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštų prasmę ir reikšmę, o bandymas ignoruoti atsisakymo teikti tarybos sprendimų projektus yra nesąžiningas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl įpareigojimo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą išnagrinėti pareiškėjo įgalioto asmens UAB „Almontus“ 2014 m. kovo 17 d. pateiktą prašymą Nr. 103 ir per teisės aktų nustatytą terminą pateikti sprendimą patvirtinti ar motyvuotai nepatvirtinti žemės sklypų buvusiame (duomenys neskelbtini) (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano koncepciją (minėta, toliau – ir Koncepcija).
Bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. AD1-768 perdavė žemės sklypų buvusiame (duomenys neskelbtini) (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas UAB „Translaiva“. 2012 m. balandžio 25 d. buvo sudaryta Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. J9-445, kuria pareiškėjui UAB „Translaiva“ perduotos 1,1039 ha žemės sklypo, esančio buvusiame (duomenys neskelbtini) (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir numatyti detaliojo planavimo tikslai: sujungti žemės sklypus į vieną sklypą; pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties; nustatyti pagrindinį žemės naudojimo būdą ir pobūdį – gyvenamosios teritorijos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos bei papildomą žemės naudojimo būdą ir pobūdį – komercinės paskirties objektų teritorijos, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos; suformuoti teritorijos dalį, skirtą apsauginės paskirties želdynams. 2012 m. birželio 18 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyrius išdavė planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. AR10-25 ir planavimo sąlygas Nr. AR9-30, pagal kurių 9.2 punktą numatyta rengti žemės sklypų buvusiame (duomenys neskelbtini) (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano koncepciją ir ją tvirtinti savivaldybės taryboje.
Pareiškėjo įgaliotas asmuo UAB „Almontus“ 2013 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 559 kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą, prašydamas svarstyti ir pritarti Koncepcijai. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2013 m. spalio 9 d. raštu Nr. (4.39.)-R2-3218 informavo, kad su prašymu, adresuotu Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, susipažino ir informuoja, kad pateikta projektinė dokumentacija neatitinka teisės aktų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. T2-110 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ priedų reikalavimų, 2012 m. balandžio 5 d. detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. J9-445 įsipareigojimų, Architektūros ir miesto planavimo skyriaus 2012 m. birželio 18 d. planavimo sąlygų Nr. AR9-30 8.4-8.8, 9.2 ir 9.3 punktų reikalavimų. Pareiškėjas Koncepciją pataisė ir pareiškėjo įgaliotas asmuo UAB „Almontus“ 2014 m. sausio 13 d. raštu Nr. 10 vėl kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą, prašydamas svarstyti ir pritarti Koncepcijai. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2014 m. vasario 6 d. raštu Nr. (4.39.)-R2-450 informavo, kad projektinė dokumentacija pataisyta nepilnai, todėl nurodyta dar kartą atidžiai išstudijuoti teisės aktų, detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties, miesto bendrojo plano, planavimo sąlygų reikalavimus, projektinę dokumentaciją pataisyti ir teikti pakartotinai. Pataisius Koncepciją, pareiškėjo įgaliotas asmuo UAB „Almontus“ 2014 m. kovo 18 d. raštu Nr. 103 dar kartą kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą su prašymu svarstyti ir pritarti Koncepcijai. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2014 m. balandžio 14 d. raštu Nr. (4.39.)-R2-1235 dar kartą nurodė atidžiai išanalizuoti paminėtose raštuose išdėstytas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pastabas, teisės aktų, detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties, planavimo sąlygų reikalavimus, miesto bendrojo plano bei kitų susijusių galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, rengiamą Koncepciją pataisyti ir teikti pakartotinai.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2013 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XII-407, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) priedo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas teritorijų planavimo dokumentus pradėjo rengti dar iki Teritorijų planavimo įstatymo 2013 m. birželio 27 d. redakcijos įsigaliojimo nuo 2014 m. sausio 1 d., todėl nagrinėjamoje byloje taikytina Teritorijų planavimo įstatymo redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.
Teritorijų planavimo įstatymas (1995 m. gruodžio 12 d. įstatymas Nr. I-1120, 2012 m. rugsėjo 20 d. įstatymo redakcija Nr. XI-2225, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimą, planavimo organizatorių, planų rengėjų, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teises ir pareigas šiame procese (Teritorijų planavimo įstatymo 1 straipsnis). Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą sudaro: 1) esamos būklės analizės stadija – vertinimas esamos teritorijos (žemės sklypų) užstatymas, inžineriniai tinklai, gatvės, želdiniai, gamtos ir kultūros paveldo objektai ir kt., nustatomos teritorijos tendencijos, probleminės situacijos; 2) koncepcijos nustatymo stadija – nustatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausios kryptys ir tvarkymo prioritetai; 3) sprendinių konkretizavimo stadija – numatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos priemonės, statybų bei aplinkos tvarkymo programa, veiklos reglamentavimas. Iš nurodytų teisės aktų normų matyti, kad koncepcijos nustatymo stadija yra viena iš teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą sudarančių stadijų, kurios metu nustatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausios kryptys ir tvarkymo prioritetai (Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad detalųjį planą tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu. Detalusis planas patvirtinamas ar motyvuotai nepatvirtinamas per 20 darbo dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos. Detaliojo plano koncepciją, jei ji rengiama, tvirtina savivaldybės taryba detaliojo plano rengimo etapu. Prie dokumento, kuriuo tvirtinamas detalusis planas, pridedami detaliojo plano sprendiniai (brėžiniai ir aiškinamasis raštas) įforminami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (1999 m. birželio 17 d. įstatymas Nr. VIII-1234, byloje aktuali 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-478 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. liepos 20 d.) 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata garantuoja asmenims teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą. Vienas pagrindinių viešojo administravimo principų yra įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (1994 m. liepos 7 d. įstatymas Nr. I-533, 2013 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XII-731 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 7 d.) 3 straipsnyje apibrėžta savivaldybės sąvoka, reiškianti, jog savivaldybė yra įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą ir jos sudarytas, jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas. Vienas iš esminių vietos savivaldos principų yra atstovaujamosios demokratijos principas, kuris įgyvendinamas per savivaldybės tarybą, jai svarstomais klausimais priimant sprendimus ir kontroliuojant jų įgyvendinimą (Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnis, 11 straipsnis, 12 straipsnis). Kadangi atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės taryba yra viešojo administravimo subjektas, jam taikomi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimai.
Kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus (Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui (Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis). Administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios (Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnis). Įstatymų leidėjas numatė galimybę viešojo administravimo subjektui pratęsti administracinę procedūrą ne ilgiau kaip 10 darbo dienų bei skundo nenagrinėti, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, tačiau tokiais atvejais asmeniui turi būti atitinkamai pranešama (Viešojo administravimo įstatymas 23 straipsnio 6 dalis, 31 straipsnis). Kiekviena administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu, atitinkančiu sprendimo formai bei turiniui keliamus reikalavimus, o asmeniui, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodoma sprendimo apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo subjektai yra saistomi gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-134/2012).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dokumentų ir informacijos, reikalingų administracinės procedūros sprendimui priimti, reikalavimas iš asmenų, dėl kurių pradėta administracinė procedūra, turi būti teisėtas ir motyvuotas. To paties įstatymo straipsnio 3 dalis įpareigoja viešojo administravimo instituciją dokumentams ir informacijai pateikti nustatyti konkretų terminą, o pakartotinai reikalauti dokumentų ir informacijos iš asmenų, dėl kurių pradėta administracinė procedūra, galima tik išimtiniais atvejais ir tinkamai motyvuojant šių dokumentų ir informacijos būtinumą.
Bylos medžiaga nustatyta, jog į pareiškėjo įgalioto asmens UAB „Almontus“ 2014 m. kovo 18 d. raštą Nr. 103, adresuotą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, kuriuo trečią kartą buvo teikiamas prašymas svarstyti ir pritarti detaliojo plano Koncepcijai, atsakyta ne to subjekto, t. y. atsakymą pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Minėta, jog Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje aiškiai nurodyta, kad detaliojo plano koncepciją, jei ji rengiama, tvirtina savivaldybės taryba. Teritorijų planavimo įstatymo nuostatose nėra numatyta išimčių, kurios savivaldybės administracijai suteiktų teisę iš esmės išspręsti pareiškėjo prašymą dėl detaliojo plano koncepcijos tvirtinimo, tuo labiau, jei toks prašymas yra adresuotas būtent savivaldybės tarybai. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. balandžio 14 d. rašto Nr. (4.39.)-R2-1235 matyti, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija iš esmės priėmė sprendimą dėl Koncepcijos netvirtinimo, kadangi minėtu raštu išdėstė pareiškėjui Koncepcijos trūkumus ir pateikė kitus nurodymus, kuriuos pareiškėjas privalo ištaisyti, siekdamas, kad Koncepcija būtų patvirtina. Šiuo atveju savivaldybės administracija tokiu atsakymu iš esmės išsprendė klausimą, kuris priskirtinas nagrinėti savivaldybės tarybai, t. y. pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalį. Kaip ir minėta, pagal Viešojo administravimo įstatymo 26 straipsnio 1 ir 3 dalį, dokumentų ir informacijos, reikalingų administracinės procedūros sprendimui priimti, reikalavimas iš asmenų, dėl kurių pradėta administracinė procedūra, turi būti teisėtas ir motyvuotas, turi būti nustatytas konkretus terminas ir pakartotinai reikalauti dokumentų ir informacijos iš asmenų, dėl kurių pradėta administracinė procedūra, galima tik išimtiniais atvejais ir tinkamai motyvuojant šių dokumentų ir informacijos būtinumą. Šiuo atveju akivaizdu, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. balandžio 14 d. rašte Nr. (4.39.)-R2-1235 nėra nurodytas joks terminas, per kurį pareiškėjas turėtų pateikti papildomus dokumentus, informaciją ar ištaisyti kitus trūkumus. Net ir nurodžius pareiškėjui atitinkamus trūkumus ir paprašius pateikti papildomą informaciją, tačiau jos nepateikus, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba (po nurodyto termino per kurį reikalauta pašalinti trūkumus) vis tiek būtų privalėjusi priimti atitinkamą sprendimą pareiškėjo atžvilgiu, nepaisant to, pareiškėjas ištaisė ar neištaisė tokius trūkumus. Nagrinėjamu atveju nebuvo priimtas joks Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimas, todėl akivaizdu, kad buvo vilkinama atlikti veiksmus pareiškėjo atžvilgiu.
Akcentuotina, jog nagrinėjamoje byloje atsakovas teigia, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės veiklos reglamentą negali būti pateikti tarybai svarstyti neteisėti tarybos sprendimų projektai. Teisėju kolegija pažymi, kad teisėje galioja bendras principas – lex superior derogat legi inferiori, kitaip tariant, aukštesnės galios teisės norma turi viršenybę prieš žemesnės galios teisės normą. Šiuo atveju Viešojo administravimo įstatymas aiškiai nustato administracinės procedūros nagrinėjimo tvarką bei terminus. Pagal minėto įstatymo nuostatas, gavęs pareiškėjo 2014 m. kovo 18 d. prašymą dėl detaliojo plano Koncepcijos tvirtinimo, atsakovas turėjo ne tik pareigą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. priimti administracinės procedūros sprendimą, bet ir pareigą tuos veiksmus atlikti per Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytą terminą. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nepateikė įrodymų, kad pareiškėjo įgalioto asmens UAB „Almontus“ 2014 m. kovo 18 d. prašymą Nr. 103 „Dėl detaliojo plano koncepcijos teikimo tvirtinti“ išnagrinėjo ir priėmė Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnyje numatytą sprendimą. Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą ir bylos aplinkybes, sprendžiama, kad net pareiškėjui ir pateikus teisės aktams prieštaraujančią Koncepciją, dėl jos privalėjo būti priimtas sprendimas, t. y. Koncepcijos neatitinkamas teisės aktų nuostatoms yra trūkumas dėl kurios tokia Koncepcija negali būti patvirtinta, tačiau nėra trūkumas dėl kurio iš viso negali būti priimtas joks sprendimas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, teikdama savivaldybės tarybai svarstyti klausimą dėl detaliojo plano Koncepcijos, gali nurodyti šios Koncepcijos trūkumus ir atitinkamai siūlyti jos netvirtinti. Tačiau dėl tokios Koncepcijos tvirtinimo ar netvirtinimo sprendimą privalo priimti būtent savivaldybės taryba (Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalis, Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalis), kurios nariai laisvu demokratiniu apsisprendimu (atstovaujamosios demokratijos principas) priima atitinkamą sprendimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, jog atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, būdama viešojo administravimo subjektas, nepriėmė administracinio akto ar kitokio dokumento, kuriame būtų išreikšta viešojo administravimo subjekto valia kaip numatyta aukščiau nurodytose Viešojo administravimo įstatymo nuostatose ir toks Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos neveikimas laikytinas vilkinimu atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Tokie atsakovo veiksmai prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnyje numatytai įstatymo paskirčiai, t. y. sudaryti prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms bei garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, įpareigojant atsakovą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą išnagrinėti pareiškėjo įgalioto asmens UAB „Almontus“ pateiktą 2014 m. kovo 17 d. prašymą Nr. 103 ir per teisės aktų nustatytą terminą pateikti sprendimą patvirtinti ar motyvuotai nepatvirtinti žemės sklypų buvusiame (duomenys neskelbtini) (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano koncepciją (Administracinių bylų teisenos įstatymo 90 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas taip pat prašo priteisti 1 210 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pateikta 2014 m. balandžio 17 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 00175 ir 2014 m. balandžio 17 d. kasos pajamų orderis Nr. 00375, iš kurių matyti, kad už skundo Klaipėdos apygardos administraciniam teismui surašymą sumokėta 1 210 Lt.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis). ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. ABTĮ 45 straipsnio 2 dalis nustato, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.
Iš į bylą pateikto 2013 birželio 14 d. įgaliojimo matyti, kad UAB „Translaiva“ įgaliojo UAB „Almontus“ suderinti, paruošti, atlikti visus reikalingus veiksmus bei atstovauti įgaliotajam visose teismo įstaigose dėl klausimų susijusių su įgaliotojo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), esančių Klaipėdos mieste savivaldybės teritorijoje rengiamu detaliuoju planu. Minėtas įgaliojimas galioja iki 2018 m. gruodžio 30 d.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-31/2012 yra konstatavusi, kad vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalies pirmu sakiniu, administracinių bylų teisenoje proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka reikalauti atlyginti jai tokias atstovavimo išlaidas, kurias ji patyrė ne tik advokato ar advokato padėjėjo, bet ir kitų asmenų, kurie teisėtai atstovavo proceso šaliai, teisinėms paslaugoms apmokėti. Todėl atsižvelgiant į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį, akivaizdu, kad patenkinus pareiškėjos UAB „Translaiva“ skundą, ji turi teisę reikalauti iš kitos šalies patirtas atstovavimo išlaidas dėl UAB „Almontus“ atstovavimo.
Remiantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Nors šios Rekomendacijos reglamentuoja maksimalius užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) dydžius, tačiau į jas, privaloma atsižvelgti sprendžiant dėl šioje byloje patirtų išlaidų (ABTĮ 4 straipsnio 6 dalis, 44 straipsnio 6 dalis, pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-31/2012). Šių Rekomendacijų 8 punkte rekomenduojami užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžiai apskaičiuojami pagal koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. 2012 m. gruodžio 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1543, nuo 2013 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga 1 000 Lt, todėl išlaidų atlyginimas skaičiuojamas pagal minimalios algos dydį, jį dauginant iš koeficiento.
Procesinių dokumentų parengimo maksimalius dydžius apibrėžia Rekomendacijų 8 punktas, kuris numato, kad už šias advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra: 8.2. už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 3 (taikomas koeficientas).
2014 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 00175 ir 2014 m. balandžio 17 d. kasos pajamų orderyje Nr. 00375 nurodyta, kad už skundo surašymą sumokėta 1 210 Lt. Remiantis Rekomendacijų 8.2 akivaizdu, kad ši suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (3 x 1000 Lt = 3000 Lt). Tačiau teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių Rekomendacijų 8 punkte nurodytus dydžius ir į šiuos kriterijus: 2.1) bylos sudėtingumą; 2.2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 2.3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 2.4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 2.5) turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); 2.6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 2.7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 2.8) kitas svarbias aplinkybes.
Taigi, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 ir 8 punktus, į tai, kad nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo ypatingų teisinių žinių, į tai, kad pareiškėjo atstovas UAB „Almontus“ atstovavimo sritis yra susijusi su teritorijų planavimo, žemės ir statybos klausimais, todėl pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų suma mažintina pusiau.
Iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos pareiškėjo naudai priteisti 605 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 - 45 straipsniais, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo uždarosios kacinės bendrovės „Translaiva“ skundą tenkinti.
Įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą išnagrinėti įgalioto asmens uždarosios akcinės bendrovė „Almontus“ 2014 m. kovo 17 d. pateiktą prašymą Nr. 103 ir per teisės aktų nustatytą terminą pateikti sprendimą patvirtinti ar motyvuotai nepatvirtinti žemės sklypų buvusiame (duomenys neskelbtini) (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano koncepciją.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Translaiva“ prašymą dėl išlaidų atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies.
Iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos pareiškėjo naudai priteisti 605 Lt (šešis šimtus penkis litus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjai Remigijus Arminas
Dalia Gumuliauskienė
Laimutė Jokubauskaitė