Administracinio nusižengimo byla Nr. II-37-457/2022

Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00003-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 19.20; 21.3.3; 21.10.4.

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. vasario 11 d.

Joniškis

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėjas Vidmantas Gestautas,

sekretoriaujant Laimai Belevičienei,

dalyvaujant pareiškėjui L. N.,

institucijos, priėmusios nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, atstovui Ginui Pocevičiui,

teismo posėdyje, židinio proceso tvarka, išnagrinėjo L. N. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną byloje ROIK 21153219130.

Teismas

n u s t a t ė :

2021 m. gruodžio 16 d. L. N. pateikė pareiškimą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatui (toliau – Institucija), kad 2021 m. gruodžio 15 d. ir 2021 m. gruodžio 16 d., apie 11 val., atvykęs į savo namus, tai yra į jam priklausančią nuosavybę, esančią (duomenys neskelbtini), negalėjo patekti į namo vidų, nes jo turimas raktas durų neatrakino, nes iš vidaus buvo įkištas raktas į spyną, nors namuose nieko nėra. Tarp jo ir V. N. jau 2 metai vyksta skyrybų procesas. V. N. savavališkai ir neteisėtai, nusižengdama Lietuvos Respublikos įstatymams, viena pati nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. valdo visą santuokos metu įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tačiau su šiuo turtu elgiasi neatsakingai, jo neprižiūri ir netvarko (turi būti remontuojama stogo danga). Į jo SMS ir telefono skambučius neatsako. Prašo policijos išsiaiškinti, ar V. N. nepažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87, 3.92 straipsnių, bei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje įtvirtintos atsakomybės už savavaldžiavimą.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Andrius Valuodzė 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną byloje ROIK 21153219130 (toliau – skundžiamas nutarimas) nutarė dėl L. N. pareiškime išdėstytų aplinkybių nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šis skundžiamas nutarimas motyvuojamas tuo, kad tarp sutuoktinių atsiradę civiliniai turtiniai santykiai, administracinio nusižengimo požymiai V. N. veikoje nenustatyti – tai civilinių teisinių santykių visuma, kylanti iš tarpusavio sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, nagrinėjama civilinės teisės normų, kurie turi būti sprendžiami civiline tvarka.

2022 m. sausio 10 d. teisme gautas L. N. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti skundžiamą nutarimą bei nubausti V. N. įstatymo numatytomis priemonėmis. Savo skunde L. N. labai daug dėmesio skiria savo sutuoktinės V. N. apklausos metu duotų parodymų analizei ir vertinimui, teikia atsikirtimus į V. N. parodymus, analizuoja tarp jo ir sutuoktinės susiklosčiusius tarpusavio santykius nuo 2019 m. rugpjūčio 17 d. Tačiau L. N. mažai dėmesio skiria argumentams ir motyvams, kodėl, jo manymu, skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas ir turi būti panaikintas. L. N. tik nurodo, kad skundžiamas nutarimas nėra pagrįstas, jog jį priimant vadovautasi tik vienos V. N. tariamais parodymais, sąmojais, visiškai neteisingais faktų išdėstymais ir akivaizdžiu melavimu. Pasak L. N., jis turi visas teises patekti į savo nuosavybę bet kada, bet kokiu laiku, ir V. N. leidimas jam nėra reikalingas. V. N. negali jo apriboti dėl patekimo į namus.

Institucija pateikė atsiliepimą į L. N. skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, mano, kad skundo reikalavimas nėra pagrįstas. Nurodė, kad L. N. skundą vertina kaip siekimą, neišnaudojus kitų civilinių teisinių ginčų sprendimo būdų, spręsti iškilusius ginčus kraštutinėmis priemonėmis. Skunde L. N. nurodo, kad jo teisės varžomos dėl patekimo į nuosavus namus. Atliekamo pareiškimo tyrimo metu ir vėliau, negauta ir nenustatyta jokių duomenų, kad V. N. tyčia, kaip teigia L. N., varžytų jo teises dėl patekimo į bendroje nuosavybėje esantį turto objektą ar draustų naudotis bendrais santuokoje įgytais daiktais. Atlikus surinktos medžiagos vertinimą matyti, kad L. N. nesiėmė jokių komunikacijos priemonių, nesitarė ir nevyko į bendrai priklausantį namą pasiimti asmeninių daiktų, esant bendrasavininkei V. N., o patekti ketina, jau į V. N. suformuotą asmeninę erdvę, tik esančią bendroje nuosavybėje. Nesiekia jokių kompromisų ir bendrų sutarimų dėl turto vertės išsaugojimo. Pateikta su skundu L. N. informacija dėl skambučių ir žinučių, nevertintina. Tarp sutuoktinių vyksta skyrybų procesas. Teismas nėra nustatęs naudojimosi bendru turtu tvarkos iki turto padalijimo, todėl jis yra naudojamas bendrasavininkių bendru susitarimu. Kilus ginčui, dėl bendro turto naudojimosi tvarkos, pretenzijas keliantis L. N. į teismą nesikreipė. Mano, kad L. N. ir toliau vedinas asmeninių ambicijų ir nesiekdamas bendro kompromiso, galimai piktnaudžiaudamas savo teise, nesprendžia situacijos žmogiškomis, kiek įmanoma kompromisinėmis ir teisinėmis civilinėmis priemonėmis, t. y. pasirinko tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų. V. N. priekaištus reiškia dėl leidimo naudotis bendru turtu, kas leidžia teigti, kad V. N. painioja sąvokas „leidimas“ ir „bendras sutarimas“ tarp sutuoktinių. Institucija mano, kad policijos įstaiga įvertino visus surinktus duomenis tinkamai ir nenustačius V. N. veiksmuose pagrindinio administracinio nusižengimo sudėties, subjektyviosios pusės požymio – tyčios, priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagrįstai bei teisėtai. L. N. skunde nenurodo jokių papildomų aplinkybių, kurios turėtų ir galėtų patvirtinti V. N. veiksmuose administracinio nusižengimo sudėtį. Nurodo galimai buvusius ankstesnius incidentus su V. N., nuolat kylančius ginčus dėl turtinių santykių. Institucijos manymu, tarp sutuoktinių L. N. ir V. N. atsiradę ginčai dėl civilinių turtinių santykių, turto naudojimosi tvarkos yra civilinių turtinių santykių visuma ir turi būti sprendžiami civiline tvarka.

Pareiškėjas L. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su Institucijos priimtu skundžiamu nutarimu ir prašo jį panaikinti. Teikė atsikirtimus į Institucijos atsiliepime nurodytus argumentus, dėl kurių Institucija mano, kad L. N. skundas yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Nurodė, kad jam nereikia V. N. leidimo patekti į jam priklausančius namus. Jis kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje, kurioje nagrinėjamas santuokos nutraukimo klausimas. Santuokos nutraukimo bylą nagrinėjantis teismas vertino V. N. žodžius, kad ji leidžia L. N. naudotis santuokos metu įgytu turtu, tačiau realybė yra visai kitokia. Pati V. N. savo parodymuose aiškiai nurodė, kad ji nuo to momento, kai pradėjo gyventi viena, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d., laukinių durų vidinėje pusėje visą laiką palieka durų raktą spynoje, kad jis nepatektų į vidų. V. N. neina į kompromisus, telefono ragelio nekelia, į žinutes neatrašo. Savo pareiškime nurodė, kad V. N. netaiso gyvenamojo namo stogo, t. y. su nekilnojamuoju turtu elgiasi neatsakingai, jo neprižiūri ir netvarko. 2021 m. gruodžio 15-16 dienomis, dienos metu, norėjo pasiimti savo asmeninius daiktus iš namų, esančių (duomenys neskelbtini). Jis telefonu keletą kartų skambino V. N., tačiau ji neatsiliepė, rašė žinutes. Vieną kartą paskambinus ir V. N. pakėlus telefono ragelį, ši išgirdusi, kad skambina jis ir sako, jog negali patekti į namus, V. N. telefono ragelį padėjo. Pokalbis galėjo trukti 5 sekundes. Nors V. N. ir tvirtina, kad leidžia naudotis bendru turtu, tačiau taip nėra. Kadangi jo atžvilgiu buvo pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas dėl smurtavimo, todėl jis stengiasi su V. N. nekomunikuoti arba komunikuoti labai minimaliai ir stengiasi tai daryti ne žodžiu, o raštu. Be to, jis neprivalo V. N. pranešti, kad jis atvyksta į savo namus ir nei vienam teisės akte nėra parašyta, jog jis privalo tai daryti. 2021 m. gruodžio 15-16 d. buvo nuėjęs prie namo, įkišo raktą į durų spyną, tačiau raktas nesisuko. Apie tai yra filmuota medžiaga. Jis negali pasakyti, kada paskutinį kartą buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tuomet namuose jis buvo su antstoliu ir advokate D. Balčiūniene, fiksavo faktines aplinkybes dėl namuose esančio turto. Nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d., kai jį policijos pareigūnai išvežė po melagingo V. N. apkaltinimo smurtavimu, jis name, esančiame (duomenys neskelbtini), nesilankė, nes jam du mėnesius buvo uždrausta lankytis namuose, vėliau šis terminas dar buvo kelis kartus pratęstas, dėl to jis pusantrų metų negalėjo patekti į savo namus. Nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. jis gyveno pas savo dukrą, iki jos vaiko gimimo, o po to apsigyveno pas savo buvusią bendradarbę, kuri davė jam vieną kambarį. Santuokos nutraukimo byloje jis kelis kartus kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau jo prašymai buvo atmesti, nes neįrodė, kad V. N. jam neleidžia naudotis bendru turtu. V. N. iškraipo įvykių eigą. Jokio susitarimo dėl naudojimosi turtu tvarkos tarp jo ir V. N. nėra.

Institucijos atstovas Ginas Pocevičius teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo L. N. skundu nesutinka, mano, kad Institucija priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Nurodė, kad 2021 m. gruodžio 16 d. Institucija gavo L. N. pareiškimą, kad 2021 m. gruodžio 15-16 dienomis, apie 11 val., atvykęs į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), negalėjo patekti į namo vidų. L. N. tai traktuoja, kaip sutuoktinės V. N. daromą pažeidimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, t. y. savavaldžiavimą. Savavaldžiavimas yra savavališkas tikros ar tariamos teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis ir įgyvendinti civilinę teisę tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Tiek tiriant L. N. skundą, tiek ir bylos nagrinėjimo metu akivaizdu, kad nėra bendro sutarimo tarp L. N. ir V. N. dėl bendro turto naudojimosi tvarkos. Nesant apibrėžtumo ir nesant naudojimosi bendru turtu tvarkos, Institucija negali įvertinti L. N. ir V. N. veiksmų neteisėtumo. Institucijos manymu, V. N. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių. Prašo L. N. skundo netenkinti ir skundžiamą Institucijos nutarimą palikti nepakeistą.

Liudytoja V. N. teismo posėdžio meto parodė, kad 2021 m. gruodžio 15-16 d. situacijos nepamena. L. N. dėl patekimo į namus su ja nederino. Jei 2021 m. gruodžio 15-16 d. buvo darbo dienos, tai ji buvo darbe. Jai L. N. rašė žinutę, kad ji neremontuoja namo stogo, bet jis irgi turi tokią pat teisę remontuoti namo stogą. L. N. užsipuolė jos meistrus, kurie remontavo namo stogą, kad jie blogai remontuoja stogą. 2,5 metų L. N. neprisidėjo prie namo išlaikymo, nei žolę pjovė, nei aplinką tvarkė. Policininkui pasiūlius eiti ir kažką pasiimti iš namų, L. N. atsakė, kad jam nieko nereikia. Jai teisę neįsileisti jį į namus suteikia žmogiškumas, ji bijo L. N., bijo susitikti akis į akį. Jei ji su L. N. ir susitartų dėl jo įleidimo į namus laiką, ji namuose būtų ne viena, nes ji jo bijo, L. N. neša iš namų jos asmeninius daiktus. Per 2,5 metų laiką ji turi sukaupusi asmeninių daiktų, visus santuokos nutraukimo bylos dokumentus, bijo, kad jų L. N. neišneštų. L. N. treti metai negyvena namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), todėl ji nori, kad jis civilizuotai kreiptųsi į ją dėl patekimo į namą. Nepamena, ar 2021 m. gruodžio 15-16 d. raktas buvo įkištas į duris, gal buvo tik spragtukas užsuktas. Ji tomis dienomis į darbą išvažiuodavo iš garažo. Naudojimosi turtu tvarka nėra nustatyta. Buvo teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, L. N. buvo leista pasiimti televizorių, meškeres ir žvejybos priemones. Santuokos nutraukimo byloje nebuvo kreiptasi dėl naudojimosi tvarkos kitais, santuokos metu įgytais daiktais. 2021 m. gruodžio 15-16 d. rakto specialiai spynoje nepaliko, nes ji nežinojo, kad L. N. būtent tomis dienomis atvažiuos, nes jis su ja atvykimo į namus laiko tomis dienomis nederino.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas L. N. vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną bylos Nr. 21153219130 medžiaga, b. l. 4-5).

Iš gyventojų registro išrašų apie asmenį matyti, kad L. N. ir V. N. (duomenys neskelbtini) yra sudarę santuoką ir jų santuoka yra nenutraukta (nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną bylos Nr. 21153219130 medžiaga, b. l. 6, 7).

Iš 2021 m. gruodžio 22 d. apklausos protokolo matyti, kad apklausus V. N., pastaroji nurodė, kad nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. pabaigos, tikslios dienos neatsimena, su vyru L. N. kartu nebegyvena jų gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). L. N. išėjo gyventi pas kitą moterį, kur faktiškai sukūrė kitą šeimą, veda bendrą ūkį. Už savo sugyventinę išmokėjo bankui buto paskolą, atliko kapitalinį buto remontą, pakeitė buto šarvuotas duris, supirko baldus, šviestuvus, užuolaidas. 2019 m. gruodžio mėn. vyras L. N. padavė pareiškimą į Joniškio rūmus dėl skyrybų. Šiuo metu vyro iniciatyva vyksta skyrybų procesas. Vykstant skyryboms vyras prieš ją naudojo fizinį smurtą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jam buvo apribotos teisės lankytis jos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Vėliau vyrui nebuvo uždrausta ateiti į jos gyvenamą vietą, nes joje buvo jo daiktų ir jo advokatei dalyvaujant, jis savo daiktus pasiimdavo. Vyras L. N., kai išėjo gyventi pas kitą moterį, tai jis jau treti metai, kaip negyvena adresu (duomenys neskelbtini). Už visus patarnavimus, žemę, namo apsaugą moka ji. L. N. prie namo (duomenys neskelbtini) išlaikymo, žemės valdos gerbūvio neprisideda, nei pinigine prasme, nei fiziniu darbu, namų aplinką tvarko ji viena. Ji, gyvendama (duomenys neskelbtini), pro pagrindines laukines duris vaikšto retai, įeidavo į garažą iš namo koridoriaus, sėsdavo į automobilį ir išvažiuodavo, automatiškai pakėlusi vartus. Išvažiavusi iš garažo, vartus automatiškai nuleisdavo. Namo lauko duryse raktas būna įdėtas į spyną iš vidaus ir visą tą laiką, kai pradėjo gyventi viena, rakto iš spynos neišiminėjo, nes jai taip saugiau. Ji jokios durų spynos nekeitė ir namo durų spyna yra ta pati, kaip ir buvo. Kadangi vyras L. N. kartu nebegyvena daugiau kaip 2 m., ji nenori, kad jis lankytųsi jai nesant namuose, nes jis viską, kas įmanoma paimti, neša iš namų. Taip pat, paėmęs daiktus, juos negrąžina ir tuos daiktus išneša pas savo sugyventinę. Ji jam nedraudžia lankytis, kai ji yra namuose, ne kartą yra atėjęs su savo advokatu, kai reikėdavo ką pasiimti, taip pat, buvo atėjęs su antstoliu. Prieš tai suderinus laiką, ji būdavo informuota ir jokių konfliktų nebūdavo. Kai ji yra namuose, kaip supranta, jis pats nenori ateiti, nes tada negalės pasiimti bendrų daiktų, nors per tuos metus, kai ji gyvena viena, yra atsiradę naujų jos asmeninių daiktų. Turtas šiuo metu teismo dar nepadalintas, vyksta teismo procesas. 2021 m. gruodžio 15-16 dienomis L. N. jai neskambino ir į namus įleisti neprašė. Ji, išeidama iš namų, spynoje rakto tyčia, dėl to kad L. N. nepatektų į namus, nepalieka. Kartais palieka raktą durų spynoje, kartais dėl saugumo užrakina viršutinį durų spragtuką. Gyvena viena, todėl taip ir elgiasi. L. N. nedraudžia ateiti į namus, kai ji būna. Susitarimo tarp jų dėl bendros namo naudojimosi tvarkos, nėra. Namo stogą planuoja remontuoti, kai bus sutaupiusi pinigų. L. N. taip pat gali remontuoti namo stogą, kaip bendraturtis, ji jam nedraudžia (nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną bylos Nr. 21153219130 medžiaga, b. l. 8-9).

Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

L. N. teigia, kad jo sutuoktinės V. N. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymiai, nes ji 2021 m. gruodžio 15 d., 2021 m. gruodžio 16 d., apie 11 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris L. N. ir V. N. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, duryse iš namo vidaus durų spynoje palikdama raktą ir tokiu būdu jam neleisdama patekti į namus, apribojo L. N. teisę laisvai patekti į namus bei pažeidė CK 3.87 ir 3.92 straipsnius.

ANK 518 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą – savavališką tikros ar tariamos teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau teismas konstatuoja, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012).

Iš L. N. ir V. N. paaiškinimų, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančių duomenų matyti, kad L. N. ir V. N. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri dar nėra nutraukta; ginčo turtas, t. y. gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu, vadinasi, šis turtas L. N. ir V. N. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise; šiuo metu Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla dėl L. N. ir V. N. santuokos nutraukimo, byla dar nėra išnagrinėta ir joje dar galutinis sprendimas nepriimtas. Minimoje santuokos nutraukimo byloje, be kitų klausimų, yra nagrinėjamas ir santuokos metu įgyto turto, kuris laikomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalinimo klausimas, tame tarpe ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo klausimas. L. N. patikslintu civiliniu ieškiniu prašo ginčo namą priteisti jam asmeninės nuosavybės teise, o V. N. patikslintu priešieškiniu ginčo namą prašo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise.

Byloje nustatyta, kad L. N. nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d., t. y. maždaug 2,5 metų, negyvena jam ir V. N. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė pats L. N., pradžioje jis gyveno pas savo dukrą, o vėliau persikėlė gyventi pas buvusią bendradarbę, kuri jam gyvenimui suteikė vieną kambarį. Per 2,5 metų laiko tarpą, kaip nurodė pats L. N., jis kelis kartus lankėsi ginčo name su advokate, antstoliu, su tikslu nustatyti faktines aplinkybes, kartu pasiėmė keletą jam priklausančių asmeninių daiktų, daugiau jis ginčo name nesilankė, paskutinį kartą name buvo maždaug prieš metus laiko. V. N. nurodė, kad per 2,5 metų laiko tarpą jį įsigijo ir ginčo name laikė nemažai naujų asmeninių daiktų. Po maždaug 2,5 metų, t. y. 2021 m. gruodžio 15 d., 2021 m. gruodžio 16 d. apie 11 val., L. N. atvykęs į ginčo namus, savo turėtu raktu negalėjo atsirakinti namo durų, nes V. N. iš vidaus pusės durų spynoje buvo palikusi raktą, o pati buvo išvykusi į darbą, išvažiuodama automobiliu pro garažą su nuleidžiamais/pakeliamais garažo vartais. V. N. neginčijo fakto, kad durų raktas buvo paliktas durų spynoje iš vidaus, teigė taip besielgianti nuo tada, kai pradėjo gyventi viena, nes jai taip yra saugiau, be to, ji pati nori būti namuose, kai L. N. atvyksta į namus pasiimti savo asmeninių daiktų. V. N. nuosekliai tvirtino, kad ji nedraudžia L. N. atvykti į namus, tačiau nori apie tai būti informuota iš anksto ir nori tuo metu pati būti namuose. 2021 m. gruodžio 15 d. ir 2021 m. gruodžio 16 d., apie 11 val., L. N. dirbo darbe – (duomenys neskelbtini), prieš tai L. N. su ja nesitarė ir nederino laiko, kada jis planuoja atvykti į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Kadangi ji įprastai raktą palieka laukinių durų spynoje iš vidaus pusės arba užsuka iš vidaus pusės esantį durų spragtuką, laukinėmis durimis mažai naudojasi, nes į darbą išvyksta automobiliu tiesiai iš garažo, tokiu pačiu būdu ir grįžta į namus, todėl ir tomis dienomis ji taip pat paliko užrakintas laukines duris, be to, ji nežinojo, kad tomis dienomis į namus nori parvykti L. N..

Įvertinęs šiuos duomenis, teismas daro išvadą, kad geros moralės ir bendro gyvenimo taisyklių negerbė ne V. N., o pats pareiškėjas L. N., nes jis, 2,5 metų negyvendamas namuose, galėjo susitarti su V. N. dėl atvykimo į namus pasiimti savo asmeninių daiktų, juolab, kad jis tik prieš maždaug metus paskutinį kartą lankėsi namuose, ir lankėsi ne vienas, o su advokate ir antstoliu. V. N. ir L. N. yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai ir jų, kaip bendraturčių, teisės į minėtą objektą bei jo priklausinius nėra pasibaigusios, todėl visi ginčai dėl valdymo, naudojimosi ir disponavimo bendru turtu turėtų būti sprendžiami bendru sutarimu, o jo nepasiekus – teisme civilinio proceso tvarka. Kaip jau buvo minėta anksčiau, be to, tai patvirtino ir L. N. bei V. N., Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose nuo 2019 m. gruodžio mėnesio yra nagrinėjama L. N. ir V. N. santuokos nutraukimo byla, esant nesutarimams tarp šalių dėl valdymo, naudojimosi ir disponavimo bendru turtu, šalys galėjo teisme nusistatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, tačiau tai padaryta nebuvo. Esant civiliniams teisiniams santykiams, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta ir vykdoma. Administracinių nusižengimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinių, darbo, šeimos ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimui. Taip pat, pažymėtina, kad savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma, įvertinus visus byloje surinktus duomenis.

Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Šiuo atveju V. N. atliktas veiksmas – rakto palikimas laukinių durų spynoje iš namo vidaus, nesudaro pagrindo konstatuoti jos kaltę – veikimą tyčia, siekiant sukelti pareiškėjui kokią nors žalą, piktnaudžiauti jai priklausančiomis turtinėmis teisėmis. V. N. nežinojo, kad 2021 m. gruodžio 15 d. ir 2021 m. gruodžio 16 d., apie 11 val., L. N. atvyks į namus, esančius (duomenys neskelbtini), pasiimti asmeninių daiktų, todėl elgėsi įprastai – dėl saugumo laukinių durų spynoje iš vidaus pusės paliko raktą, o iš namų išvyko automobiliu pro garažą. Nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių V. N. tyčią pareiškėjo nurodyto turto atžvilgiu veikti teisei priešingu būdu, nėra būtinojo subjektyviojo savavaldžiavimo požymio – tyčios, todėl atsakomybė pagal ANK 518 straipsnį negalima. Pažymėtina, jog savavaldžiavimo faktas negali būti paremtas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis, tokio pažeidimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Teismo vertinimu, L. N. pats išprovokavo susidariusią situaciją, o jos sprendimui pasirinko netinkamą galimai pažeistų teisių gynimo būdą. Duomenų, kad L. N. būtų apsunkintos galimybės ginti savo galimai pažeistas teises civilinio proceso tvarka, nėra.

Taigi, atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad Institucija priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir naikinti jo L. N. skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

netenkinti L. N. skundo.

Palikti galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Andriaus Valuodzės 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną byloje ROIK 21153219130 nepakeistą.

Ši nutartis per dvidešimt dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nutartį priėmusį apylinkės teismą.

Teisėjas        Vidmantas Gestautas