Administracinė byla Nr. eR-4-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00005-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 5.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

2025 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjui Ž. G.,

atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – L. A.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas Ž. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2025 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. Sp-110 „Dėl Jonavos rajono ir Kelmės rajono savivaldybių tarybų narių įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui ir šių savivaldybių tarybų narių mandatų naujiems savivaldybių tarybų nariams pripažinimo“ (toliau – ir Sprendimas)

2.       Pareiškėjas skundą grindžia šiais argumentais:

2.1.                      pareiškėjas 2023 metais buvo teisėtai išrinktas Jonavos rajono savivaldybės tarybos nariu. Atsakovas Sprendimu nutraukė pareiškėjo įgaliojimus, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-155-870/2025. Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas;

2.2.                      Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis sukuria teisinį ribojimą į ateitį, t. y. draudžia pareiškėjui būti išrinktam ar paskirtam ateinančius trejus metus, bet neeliminuoja rinkimų būdu jau įgytos pareigybės. Teismo nuosprendyje nenurodyta, jog pareiškėjo mandatas panaikinamas;

2.3.                      Komisija neturi diskrecijos peržengti teismo nuosprendžio ribas. Sprendimą dėl asmens teisinio statuso ribojimo gali priimti tik teismas;

2.4.                      Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatos, aiškinant sistemiškai, reiškia, kad yra reikšmingas tik apkaltinamojo teismo nuosprendžio turinys, turi būti nustatytas draudimas eiti einamas pareigas, o jei nėra tokio draudimo, įgaliojimai nenutrūksta automatiškai. Tai įtvirtina teisinės valstybės principas ir konstitucinė rinkimų teisės apsauga;

2.5.                      Komisija, priimdama Sprendimą, pažeidė pareiškėjo esmines procesines teises, nes pareiškėjui nebuvo suteikta teisė būti išklausytam, jam nebuvo pranešta apie svarstymą, be to, Sprendimas yra be motyvuotos analizės dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
681 straipsnio taikymo poveikio. Šie pažeidimai prieštarauja ne tik Rinkimų kodeksui, bet ir kitiems teisės aktams, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams;

2.6.                      Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra tiesioginės normos, leidžiančios spręsti, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ipso jure (pačia teise; pagal įstatymą; dėl įstatymo) panaikina savivaldybės tarybos nario mandatą. Tai reiškia, kad Komisija turėjo įvertinti teismo nuosprendžio turinį, pakviesti pareiškėją paaiškinti situaciją ir Sprendimą pagrįsti motyvuotu teisiniu vertinimu, bet tai nebuvo padaryta;

2.7.                      mandato panaikinimas turi būti vertinamas ne kaip „būklės konstatavimas“, o kaip aktyvus Komisijos veiksmas su itin reikšmingomis teisinėmis pasekmėmis. Šiuo metu Baudžiamojo kodekso 681 straipsnyje nėra tiesiogiai įtvirtinta, kad paskirtos priemonės taikomos ir jau einamoms pareigoms, nes asmuo turi nuolat atitikti rinkimų teisės reikalavimus, todėl, nesant aiškaus teisinio reguliavimo, visi netikslumai turėtų būti aiškinami kaltinamojo naudai (pagal in dubio pro reo principą). Sprendimu yra panaikinamos konstitucinės rinkimų teisės, todėl Komisija privalėjo ne tik konstatuoti, bet ir aiškintis, ar teismo nuosprendžio turinys leidžia naikinti mandatą. Be to, nėra jokio teismo sprendimo, konstatuojančio, kad pareiškėjo einamos pareigos kelia pavojų viešajam interesui.

3.       Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime į skundą prašo atmesti pareiškėjo skundą.

4.       Atsakovas atsiliepimą į skundą grindžia šiais argumentais:

4.1.                      Sprendime yra nurodyti teisiniai ir faktiniai jo priėmimo pagrindai – Rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendis;

4.2.                      Sprendimui priimti Komisijai pakako konstatuoti įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio faktą. Komisija, priimdama Sprendimą, rėmėsi Informacijos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. gegužės 16 d. išrašu iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro. Šiuo atveju nėra ginčo, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-155-870/2025 įsiteisėjo 2025 m. gegužės 14 d.;

4.3.                      Komisijos posėdžiai yra vieši, juose gali dalyvauti visi norintieji. Posėdžių darbotvarkė yra skelbiama viešai prieš 24 val. Komisijos interneto svetainėje. Komisijos posėdžiai yra transliuojami viešai, o vaizdo ir garso įrašai skelbiami interneto svetainėje www.vrk.lt/vrk-posedziai. Taigi, pareiškėjas apie ketinamą priimti sprendimą galėjo sužinoti iš viešai skelbiamos informacijos;

4.4.                      pareiškėjui, kaip politikui ir savivaldybės tarybos nariui, turėjo būti žinomos Rinkimų kodekso nuostatos dėl įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui. Pareiškėjas galėjo tikėtis ir numanyti, kad po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo jam kils atitinkamos pasekmės. Tai, kad pareiškėjas nedalyvavo Komisijos posėdyje, kuriame priimtas Sprendimas, yra iš dalies nuo paties pareiškėjo priklausanti aplinkybė, kuri neturi įtakos Sprendimo priėmimo pagrįstumui ir teisėtumui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II.

5.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

6.       Sprendime nuspręsta:

6.1.                      pripažinti Ž. G., Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario, išrinkto pagal Liberalų sąjūdžio iškeltų kandidatų sąrašą, įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui pagal įsiteisėjusį Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendį;

6.2.                      patenkinti E. K., Kelmės rajono savivaldybės tarybos narės, išrinktos pagal Lietuvos socialdemokratų partijos iškeltų kandidatų sąrašą, rašytinį prašymą atstatydinti ir pripažinti tarybos nario įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui;

6.3.                      pripažinti negaliojančiais šio sprendimo 1 ir 2 punktuose nurodytų savivaldybės tarybų narių pažymėjimus Nr. 231007 ir Nr. 231814;

6.4.                      pripažinti, kad, savivaldybių tarybose atsiradus laisvoms vietoms, savivaldybių tarybų nariais tampa kandidatų sąrašų, pagal kuriuos buvo išrinkti nebesantys tarybų nariai, pirmieji tarybų narių mandatų negavę kandidatai:

6.4.1.                      L. A., Jonavos rajono savivaldybės tarybos narė, išrinkta pagal Liberalų sąjūdžio iškeltų kandidatų sąrašą;

6.4.2.                      A. K., Kelmės rajono savivaldybės tarybos narė, išrinkta pagal Lietuvos socialdemokratų partijos iškeltų kandidatų sąrašą.

7.       Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad, nors pareiškėjas skunde prašo panaikinti Sprendimą (visa apimtimi), iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas nesutinka tik su ta Sprendimo dalimi, kuri yra susijusi su juo, t. y. su Sprendimo 1 punktu, 3 punkto dalimi dėl savivaldybės tarybos nario pažymėjimo Nr. 231007 pripažinimo negaliojančiu ir 4.1 punktu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, tikrina tik minėtos Sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

8.       Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2024 m. spalio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-254-923/2024, be kita ko, nusprendė:

8.1.                      Ž. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmes:

8.1.1.                      pagal Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį, – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą;

8.1.2.                      pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį, – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą;

8.1.3.                      pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą;

8.2.                      šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirti Ž. G. galutinę subendrintą bausmę – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą;

8.3.                      vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 681 straipsnio 1–3 dalimis, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas atėmimą 3 metams, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

8.4.                      Jonavos rajono savivaldybės administracijos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jos naudai iš Ž. G. 2 145,78 Eur turtinei žalai atlyginti.

9.       Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-155-870/2025 pakeitė Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 8 d. nuosprendį, be kita ko:

9.1.                      perkvalifikavo Ž. G. nusikalstamą veiką iš Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalies (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) į Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir paskyrė bausmę – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą;

9.2.                      sumažino Ž. G. pagal Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę iki 50 MGL dydžio (2 500 Eur) baudos;

9.3.                      sumažino Ž. G. pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę iki 206 MGL dydžio (10 300 Eur) baudos;

9.4.                      šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskyrė Ž. G. galutinę subendrintą bausmę – 206 MGL (10 300 Eur) dydžio baudą;

9.5.                      sumažino iš Ž. G. Jonavos rajono savivaldybės administracijos naudai priteisto turtinės žalos atlyginimo dydį iki 1 886,06 Eur;

9.6.                      kitą Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 8 d. nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.

10.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Rinkimų kodekso 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šio kodekso nustatytais atvejais dėl Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, mero, Europos Parlamento nario įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui Vyriausioji rinkimų komisija priima motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per 15 dienų (išskyrus mirties atvejį) po to, kai tam atsiranda pagrindas, ir šį sprendimą paskelbia Teisės aktų registre. Rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalyje yra išvardyti atvejai, kai savivaldybės tarybos nario, mero įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, tarp jų – jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis, – pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį (4 p.).

11.       Sistemiškai ir lingvistiškai aiškinant Rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalį, pažymėtina, kad šioje teisės normoje yra išvardyti atvejai, kai savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui. Šie atvejai siejami su įvairiais juridiniais faktais, kartu, kai reikia, nurodant pagal kokį dokumentą gali būti nustatomi šie juridiniai faktai kaip antai „pagal savivaldybės tarybos nario, mero pareiškimą atsistatydinti“, „pagal savivaldybės tarybos Etikos komisijos teikimu priimtą Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą“, „pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį“, „pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą“.

12.       Ginčui aktuali Rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostata aiškintina kaip reiškianti, kad, įvykus juridiniam faktui – įsiteisėjus bet kokiam apkaltinamajam teismo nuosprendžiui – savivaldybės tarybos nario, mero įgaliojimai nutrūksta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimą administracinėje byloje
Nr. eR-32-575/2023, 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eR-31-629/2023). Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas turi diskrecijos teisę nustatyti, kokių reputacinių, sėslumo ar kitų kriterijų neatitinkantis asmuo netenka teisės būti savivaldybės tarybos nariu. Tokių kriterijų nustatymas pagal paskirtį yra ne piliečių teisės rinkti ar būti išrinktiems ribojimas, o, pavyzdžiui, savivaldybės tarybos narių atgrasymas nuo nederamo jų statusui elgesio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą administracinėje byloje
Nr. eR-59-552/2019).

13.       Akcentuotina, kad Komisija aktualią Sprendimo dalį priėmė vadovaudamasi Rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalies 4 punktu ir atsižvelgdama į įsiteisėjusį Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendį, o ne pagal Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 8 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pareiškėjui pritaikytą baudžiamojo poveikio priemonę – atimtą teisę būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu buvo palikta nepakeista. Rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalies 4 punkte yra įtvirtintas formalus pagrindas, kai savivaldybės tarybos nario, mero įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, – savivaldybės tarybos nariui, merui įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis. Dėl šių priežasčių pareiškėjo argumentai, susiję su Baudžiamojo kodekso 681 straipsnio nuostatų aiškinimu ir taikymu, yra laikytini neturinčiais esminės teisinės reikšmės vertinant Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pareiškėjo teiginiai, kad Komisija neturi įgaliojimų plėsti ar aiškinti nuosprendžio taikymo ribas, yra atmestini.

14.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas, nustatęs juridinį faktą – apkaltinamojo teismo nuosprendžio dėl pareiškėjo įsiteisėjimą, padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjui suteikti savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūko nesuėjus terminui, ir priėmė Sprendimą, kuriame pripažino, kad Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūko nesuėjus terminui, pripažino negaliojančiu pareiškėjui išduotą savivaldybės tarybos nario pažymėjimą bei pripažino, kad, Jonavos rajono savivaldybės taryboje atsiradus laisvai vietai, šios savivaldybės tarybos nare tampa L. A..

15.       Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, pažymi, jog, pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.); administracinio sprendimo motyvai (6 p.). Pareiga tinkamai motyvuoti priimamus administracinius sprendimus neabejotinai keliama ir Komisijai, todėl ji turi šios pareigos laikytis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-26-552/2015, 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eR-40-552/2019, 2023 m. kovo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eR-20-602/2023).

16.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad ne kiekvienas procedūrinis pažeidimas laikomas esminiu Viešojo administravimo įstatymo pažeidimu, lemiančiu skundžiamo akto panaikinimą. Tais atvejais, kai institucijos sprendimas iš esmės yra pagrįstas, be to, sprendimo trūkumai nesutrukdė pareiškėjui pasinaudoti teise ginti savo galbūt pažeistas teises ir apskųsti šį sprendimą teismui, paprastai daroma išvada, kad tokie trūkumai nėra esminiai ir nesudaro pagrindo naikinti administracinį sprendimą (pvz., 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1488-492/2019, 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-189-552/2021).

17.       Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimas atitinka anksčiau aptartus reikalavimus. Sprendime yra nurodyti jo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai, t. y. Rinkimų kodekso
176 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir įsiteisėjęs Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 14 d. apkaltinamasis nuosprendis. Sprendimo turinys ir jo priėmimo motyvai yra aiškūs ir suprantami. Pareiškėjo pozicija, kad Komisija turėjo įvertinti apkaltinamojo teismo nuosprendžio turinį, aiškintis, ar teismo nuosprendžio turinys leidžia panaikinti mandatą, ir pan., o, neatlikus šių veiksmų, Sprendimas negali būti pripažintas tinkamai motyvuotu, yra grindžiama tik pareiškėjo subjektyvia, deklaratyvaus pobūdžio nuomone, kuri nesuderinama su ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu (be kita ko, Rinkimų kodekso 176 str. nuostatomis, kurios yra aiškios ir nedviprasmiškos), todėl ši pozicija atmestina.

18.       Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo teiginių, jog jam nebuvo pranešta apie svarstymą ir nebuvo suteikta teisė būti išklausytam, akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog apie Komisijos posėdį, kuriame bus svarstomas kandidato registracijos panaikinimo klausimas, pagal viešojoje teisėje pripažįstamą gero administravimo principą, asmenys, kuriems šis klausimas turi įtakos, turėjo būti iš anksto informuoti. Tačiau, jeigu šis procedūrinis pažeidimas nesutrukdo pareiškėjui pasinaudoti savo teisių gynimu, paduodant skundą teismui, jis nelaikomas esminiu pažeidimu ir nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti sprendimą. Tam reikšminga ir aplinkybė, kad apie numatomus Komisijos posėdžius bei juose priimtus sprendimus yra skelbiama viešai (žr., pvz., 2019 m. vasario 27 d. sprendimą administracinėje byloje
Nr. eR-16-552/2019, 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eR-31-629/2023).

19.       Atsakingo valdymo principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Taigi, Komisija yra saistoma Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto atsakingo valdymo principo, iš kurio išplaukia asmens teisė į gerą administravimą, kurios sudėtinė dalis yra asmens teisė būti išklausytam.

20.       Rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalyje numatytos savivaldybės tarybos nario, mero įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui procedūros specifika yra tokia, kad Komisija turi priimti motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per 15 dienų (išskyrus mirties atvejį) po to, kai tam atsiranda pagrindas. Rinkimų kodekse nėra įtvirtinta detalesnių šią procedūrą reglamentuojančių nuostatų.

21.       Pagal Komisijos 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. Sp-71 patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos reglamento 43 punktą, kiekvienas kandidatas, politinė organizacija ar jų atstovai, Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvinės grupės referendumui surengti ar Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvinės grupės atstovai, taip pat kiti suinteresuoti asmenys turi teisę dalyvauti Komisijos posėdyje, jeigu jame sprendžiama dėl jų veiklos ar dėl tiesiogiai su jais susijusių aplinkybių arba jeigu juos dalyvauti posėdyje pakvietė Komisijos pirmininkas. To paties reglamento 40.1 punkte (ginčui aktuali redakcija) nustatyta, kad Komisijos sprendimų projektai, išvados ar pažymos, pagal kurias buvo parengti Komisijos sprendimų projektai, ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios siunčiami visiems suinteresuotiems asmenims, kuriems Komisijos sprendimai sukelia teisines pasekmes, kartu informuojant apie galimybę dalyvauti Komisijos posėdyje arba pateikti savo poziciją raštu.

22.       Teisėjų kolegija pažymi, kad įgaliojimų pripažinimas nutrūkusiais nesuėjus terminui pagal apkaltinamąjį teismo nuosprendį yra reikšmingas neigiamas pasekmes asmeniui sukeliantis sprendimas, todėl teisėjų kolegija pritaria pareiškėjo argumentams, jog jis turėjo būti informuotas apie Komisijos posėdį, kuriame buvo svarstomas jo įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą klausimas, turėjo teisę dalyvauti jame ir pateikti savo paaiškinimus. Tokios Komisijos pareigos, tiesiogiai numatytos Reglamento 40.1 punkte, nepašalina aplinkybės, kad 2025 m. gegužės 22 d. posėdžio darbotvarkė buvo paskelbta iš anksto ir kad šis posėdis buvo viešas. Atsakovo atstovas teismo posėdyje iš esmės pripažino, jog šiuo aspektu buvo padaryta klaida, nes pareiškėjas nebuvo informuotas apie klausimo svarstymą (galbūt dėl techninių priežasčių). Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, jog jis iki įvykstant aptariamam Komisijos posėdžiui sužinojo apie šį posėdį (pastebėjo pranešimą socialiniame tinkle) ir susipažino su jo darbotvarke, bet neturėjo laiko prisijungti prie posėdžio (dirbo) ir vėliau peržiūrėjo posėdžio garso įrašą. Neinformavimas apie Komisijos posėdį ir nedalyvavimas jame pareiškėjui nesutrukdė kreiptis teisminės gynybos. Be to, pareiškėjas, duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, ir teismui nenurodė argumentų, kurie galėjo turėti įtakos Komisijos atliktos savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui procedūros eigai ar reikšmingai paveikti šios procedūros baigtį. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju konstatuotas procedūrinis pažeidimas nelaikytinas esminiu pažeidimu, galinčiu lemti Sprendimo panaikinimą.

23.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad tikrinama Sprendimo dalis iš esmės atitinka tokiam administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, o nustatyti procedūriniai pažeidimai nelaikytini sudarančiais pakankamą pagrindą panaikinti Sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio
1 punktu ir 126 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo Ž. G. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai        Ramūnas Gadliauskas

        Beata Martišienė

        Egidijus Šileikis