Administracinė byla Nr. ATP-229-354/2014

                                                                   Teisminio proceso Nr. 4-47-3-01066-2013-7

                                                                    Procesinio sprendimo kategorija:                                                                                         

(S)

                                                                            45.4.3; 52.5; 79.1.                      

. 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 15 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarimo, kuriuo S. J. administracinės bylos teisena, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 250 str. 1 d. 1 p., pagal ATPK 126 str. 4 d. nutraukta, ir

n u s t a t ė:

S. J. 2013 m. gruodžio 3 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 86P-4396219-13 pagal ATPK 126 str. 4 d. už tai, kad ji 2013 m. gruodžio 3 d. 12.00 val. Telšių r. sav., Telšiuose, Rambyno gatvėje, vairavo automobilį „Seat Alhambra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vengė neblaivumo patikrinimo, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 18 p. reikalavimus.

Telšių rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nutraukė S. J. administracinio teisės pažeidimo bylą padaręs išvadą, jog byloje nėra surinkta pakankamai neabejotinų S. J. kaltę pagrindžiančių įrodymų, t. y. nenustačius S. J. veikoje jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Apeliaciniu skundu Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, paskiriant nuobaudą ATPK 126 str. 4 d. sankcijos ribose.

Skunde teigiama, jog pati S. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš vairuodama automobilį buvo išgėrusi šampano, o tai rodo, kad ji galėjo vairavimo metu būti neblaivi. Pažymima, kad S. J. dėl jos vairavimo pobūdžio ir gauto pranešimo sustabdę policijos pareigūnai nurodė, jog iš vairuotojos fiziologinių bruožų matėsi, kad ji yra apsvaigusi nuo alkoholio, tai yra sklido stiprus alkoholio kvapas, nerišli kalba, eidama ji svirduliavo. Dėl to Institucija daro išvadą, kad S. J. tikslingai savo veiksmais bandė išvengi gresiančios administracinės atsakomybės už vairavimą esant neblaiviai, t. y. sąmoningai nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pasitikrinti savo blaivumą prietaisu ir nepūtė oro į alkoholio matavimo prietaisą, o tik išpūsdavo žandus ir oro per burną neiškvėpdavo. Šiuo atveju akivaizdu, kad S. J. savo veiksmais – neveikimu, t. y. neiškvėpdama oro, ką labai aiškia nurodo abu policijos pareigūnai, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Taip pat skunde teigiama, kad teismas klaidingai cituoja policijos pareigūnų E. B. ir L. S. posėdžio metu duotus parodymus, nes pareigūnai posėdžio metu aiškiai nurodė, kad S. J. ne neišėjo įpūsti į alkotesterį, bet ji sąmoningai į jį nepūtė, tik pridėjusi prie prietaiso lūpas išpūsdavo žandus, o iš burnos oro neišpūtė.

Be to, Institucija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 5 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnai į sveikatos priežiūros įstaigas privalo pristatyti transporto priemones vairuotoją, įtariamą esant neblaivų, jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamojo vairuotojo tikrinimą arba jis įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Pasak Institucijos, S. J. tikrinimo metu buvo sąmoninga, visus jai duotus pareigūnų nurodymus kaip atlikti pasitikrinimą suprato ir po įvykio įforminimo pati grįžo namo, kas įrodo, kad ji objektyviai galėjo atlikti patikrinimą, todėl policijos pareigūnai neprivalėjo jos vežti į gydymo įstaigą.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad Telšių rajono apylinkės teismas savo nutarime vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-02-22 nutarimu byloje Nr. N5-393/2007, tačiau Institucijos nuomone, ten situacija buvo kitokia – ten vairuotojas nurodė pūtęs į prietaisą, tik jo išpūsto oro neužteko prietaiso parodymams užfiksuoti, o skundžiamu atveju S. J. į prietaisą nepūtė visai, o tai yra neblaivumo patikrinimo vengimas.

Skunde taip pat teigiama, kad teismas, priimdamas sprendimą, vadovavusi tik S. J. parodymais, todėl deklaruojamas manymas, kad administracinės teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta nepilnai, neobjektyviai ir paviršutiniškai, remiantis tik paties administracinės teisės pažeidimą padariusio asmens parodymais.

Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą S. J. prašo palikti galioti Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6.-12-187/2014, o Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime S. J. pažymi, kad ji neatsisakė pūsti į alkotesterį ir tai darė 5 ar 6 kartus, sklindantis alkoholio kvapas nėra pagrindas teigti, kad buvo viršytas leidžiamas alkoholio kiekis. Teigia, kad vairuotojo nesugebėjimas atlikti būtinų tikrinimui veiksmų (šiuo atveju reikiamo oro kiekio įpūtimas į alkotesterį) nelaikytinas patikrinimo vengimu ir esant tokiai situacijai policijos pareigūnai gali pristatyti tokį vairuotoją medicininei apžiūrai. S. J. nurodo, kad ji medicininei apžiūrai pristatyta nebuvo, ir tai padaryti jai policijos pareigūnai nepasiūlė. Pasak S. J., ji nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., todėl ir neturi už tai atsakyti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmiausia pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byla ir skundžiamas teismo nutarimas visete patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas savo procesinį sprendimą grindė surinktais ir aptartais įrodymais. Nepagrįstai Institucija savo skunde teigia, kad apylinkės teismas skundžiamą nutarimą grindė išskirtinai tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais. Skundžiamame nutarime, kurio turinys Institucijai žinomas, yra išdėstyti teismo posėdyje ištirti įrodymai, ir Institucija apeliaciniame skunde nenurodė jokių kitų įrodymų, kurių būtų netyręs apylinkės teismas. Todėl aukštesnės instancijos teismas patikrino skundžiamo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą pagal jau esančią byloje medžiagą, vertindamas pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą (ATPK 30211 str. 1 d.).

Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 str. nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo iš tikrųjų padarė veiką, kuri jam inkriminuojama ir už kurią turi būti skiriama nuobauda. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas visiškai teisingai pažymėjo, kad  administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. 

Apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi ir teisingai aiškino Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles (toliau – ir Taisyklės), patvirtintas Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais. Minėtų Taisyklių 4 punktas nustato, kad policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Tų pačių Taisyklių 5 punktas policijos pareigūnams suteikia įgaliojimus pristatyti vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo. Šioje byloje nenustatyta, kad S. J., pasiūlius policijos pareigūnams liudytojams L. S. ir E. B., būtų atsisakiusi savo neblaivumą pasitikrinti alkoholio matavimo prietaisu – alkotesteriu. Liudytojai L. S. ir E. B. nurodė, kad paaiškino S. J. kaip reikia pūsti į alkotesterį, tačiau, pasak policijos pareigūnų, S. J. nepūtė oro tiek, kad alkotesteris galėtų rodyti blaivumo / neblaivumo patikros duomenis. Taip pat policijos pareigūnai nurodė, kad pūsti į alkotesterį S. J. davė 5–6 kartus. Tą patį teisme apklausiama tvirtino ir S. J.. Liudytojai L. S. ir E. B. teismo posėdyje deklaravo įsitikinimą, kad S. J. tik imitavo pūtimą į alkotesterį, vengė įpūsti į aparatą reikiamą kiekį oro, todėl alkotesteris jokių duomenų neparodė. Pati S. J. tvirtino, kad pūtė į alkotesterį taip, kaip liepė policijos pareigūnai, pūtė net kelis kartus ir nežino, kodėl prietaisas nieko neparodė, pati girta nesijautė, tikrintis savo neblaivumą neatsisakė, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nepasirašė.

Aptartos aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad S. J. vengė neblaivumo patikros – pasiūlius policijos pareigūnams pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, S. J. sutiko. Institucijos skunde deklaruojami teiginiai, kaip ir liudytojais apklaustų policijos pareigūnų L. S. ir E. B. vertinimai, kad S. J. tik imitavo pūtimą į alkotesterį, yra subjektyvaus pobūdžio, nepaneigiantys S. J. versijos, kad tikrintis savo neblaivumo ji nevengė. Nagrinėjamu atveju, jei S. J. dėl subjektyvių ar objektyvių priežasčių neįpūtė į alkoholio kiekio matuoklį pakankamai oro, kad alkotesteris parodytų duomenis, siekiant pašalinti visas abejones dėl S. J. neblaivumo, policijos pareigūnai turėjo jai pasiūlyti pasitikrinti neblaivumą sveikatos priežiūros įstaigoje, tačiau šios galimybės liudytojai L. S. ir E. B. S. J. nepasiūlė ir S. J. medicininė apžiūra nebuvo atlikta.   

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į dar vieną svarbią faktinę aplinkybę, o būtent į tai, kad administraciniame teisės pažeidimo protokole, surašytame S. J., nėra nurodyta techninė priemonė, kuri buvo naudojama S. J. neblaivumui nustatyti (3–4 b. l.). Patrulis L. S. logiškai nepaaiškino, kodėl  administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodė techninės priemonės, kuria buvo pasiūlyta S. J. tikrintis neblaivumą, tačiau tikino, jog alkotesteris buvo sertifikuotas, atlikta jo  patikra. Institucija į administracinio teisės pažeidimo bylą pateikė alkotesterio ,,Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0054 patikros sertifikato kopiją (31 b. l.). Tačiau šiuo metu pašalinti abejonę, ar S. J. iš tikrųjų buvo pasiūlyta tikrintis neblaivumą alkotesteriu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0054, nėra protingos galimybės. Tokių esminių netikslumų laikyti tik technine klaida, kaip siūlo Institucija, nėra jokio teisinio pagrindo, nes jų nepaaiškina nei policijos pareigūnų parodymai, nei jų tarnybiniai pranešimai, nei asmens, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pozicija dėl jo atžvilgiu pradėtos administracinės teisenos ir inkriminuojamo pažeidimo.  

Remiantis tuo, kas paminėta, daroma išvada, jog byloje nėra surinkta patikimų įrodymų, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad S. J. 2013 m. gruodžio 3 d. vairavo automobilį būdama neblaivi, kad jos neblaivumas viršijo įstatymų leidžiamą normą ir kad ji vengė tikrintis neblaivumą. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo policijos pareigūnams fiziologiškai atrodė neblaivus, atsisakė pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokole, prisipažino prieš įvykį gėręs taurę šampano, neleidžia neabejotinai spręsti, kad S. J. vengė neblaivumo patikrinimo. Esamoje situacijoje šių abejonių nėra galimybės pašalinti.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esančių įrodymų nepakanka pagrįsti S. J. kaltei padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą. Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, darytina išvada, kad ir rinkti naujus įrodymus nėra jokios protingos galimybės. Todėl administracinio teisės pažeidimo byla S. J. atžvilgiu nutraukta pagrįstai, nenustačius jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a :

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinį skundą atmesti ir Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                   Nijolė Matuzevičienė