Civilinė byla Nr. 2-873-673/2014
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00594-2014-4
Procesinių sprendimų kategorijos:
76.4.; 78.2.1.; 116.4.; 116.6.1.
(S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugsėjo 23 d.
Didžioji g. 64, Kėdainiai LT-57273
Kėdainių rajono miesto apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė,
sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:
ieškovei I. S., jos atstovui advokatui Raimundui Gargasui,
atsakovui R. J.,
institucijos teikiančios išvadą, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovei D. D.,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl tėvystės nustatymo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo grafiko nustatymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo
n u s t a t ė:
ieškovė I. S. ieškiniu ir teismo posėdyje prašė pripažinti, kad atsakovas R. J. yra vaikų M. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, tai yra ieškove, iš vaikų tėvu pripažinto atsakovo priteisti vaikams išlaikymą - kiekvienam vaikui po 350 Lt kas mėnesį mokamas periodines išmokas nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, paskirti ieškovę vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikams įsiskolinimą už 3 metus, tai yra iki ieškinio padavimo teismui dienos, po 12600 Lt kiekvienam vaikui, nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais grafiką, tai yra, kad atsakovas gali su vaikais susitikti, bendrauti, pasiimti su savimi kiekvieno mėnesio I ir III penktadienį nuo 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., bei iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės atstovas advokatas Raimundas Gargasas prašė ieškinį patenkinti.
Atsakovas R. J. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad dabar, po DNR ekspertizės, pripažįsta, jog jis yra abiejų vaikų tėvas, sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau išlaikymą sutinka mokėti tik nuo ekspertizės atlikimo, mokėti sutinka po 100 Lt kiekvienam vaikui, nes daugiau neturi iš ko, gauna tik 350 Lt socialinę pašalpą, sutinka, kad ieškovė tvarkytų vaikams skiriamus pinigus, nesutinka mokėti išlaikymo įsiskolinimo, nors pripažįsta, kad vaikų neišlaikė daugiau kaip tris metus, kartu su ieškove gyveno iki vyresniajam vaikui M. suėjo 3 metai, nesutinka mokėti bylinėjimosi išlaidų, nes jei ieškovė jį padavė į teismą, tegul pati ir moka. Paaiškino, kad buvo pradėjęs tvarkytis dokumentus gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, bet dokumentų tvarkytis taip ir nepabaigė.
Išvadą teikiančios institucijos - Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė D. D. prašo ieškovės ieškinį tenkinti, nurodė, kad ieškovės šeima yra registruota jų įskaitoje, tačiau ne dėl ieškovės netinkamo gyvenimo būdo, bet dėl socialinių įgūdžių stokos. Ieškovė nuolat ir noriai bendrauja su socialine darbuotoja, puikiai tvarkosi, vaikus gerai prižiūri. Apie atsakovą nieko nežino, nes jis nėra Kėdainių r. gyventojas.
Ieškinys tenkintinas.
Iš pateiktų vaikų gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) ir AA Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4, 5) nustatyta, kad vaikų M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. S., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra įrašyta ieškovė I. S., vaikų kilmė iš tėvo nenustatyta. Iš 2014-06-27 DNR ekspertizės akto (b. l. 55-59) matyti, kad buvo nustatyta, jog atsakovas R. J. yra vaikų M. S. ir P. S. tėvas. Iš VĮ Registrų centro duomenų išrašo matyti, kad ieškovė nekilnojamojo turto neturi, atsakovas turi nekilnojamojo turto (b. l. 28, 29). Ieškovė nedirba - vaiko priežiūros atostogose, atsakovas nedirba (b. l. 65, 66). Ieškovės gaunamos pajamos - socialinė pašalpa ir išmoka vaikams (b. l. 6). Sodra duomenys nurodo šalių atsakovo darbinę veiklą, ieškovė augino vaikus, atsakovas nuo 2007 metų dirbo 5 darbovietėse po keletą mėnesių (b. l. 65, 66).
Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, CK 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad, sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Šiomis nuostatomis teismai turi vadovautis ir tėvystės nustatymo bylose.
Ieškovės vaikų gimimo liudijimuose jų kilmė iš tėvo nenustatyta. Vaikai turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jų interesams ar įstatymai nenumato ko kita (CK 3.161 str. 2 d.). Pagrindas tėvystei nustatyti yra ir moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Atsakovas, teismui paskyrus DNR ekspertizę, kurios išvados partvirtino, kad atsakovas yra vaikų tėvas, pareiškė, kad jis pripažįsta, jog yra ieškovės vaikų M. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas. Be ekspertizės duomenų, atsakovo tėvystė įrodyta ir pačių šalių paaiškinimais. Pirmiau išdėstyti moksliniai įrodymai, šalių paaiškinimai ir atsakovo sutikimas su ieškovės reikalavimu dėl abiejų vaikų tėvystės pripažinimo, patvirtina atsakovo tėvystę vaikams M. S. ir P. S., todėl ieškovės I. S. ieškinys atsakovui R. J. dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkintinas (CK 3.148 str.).
CK 3.165 str. 1 d. numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 dalis numato, kad imantis bet kokių veiksmų liečiančių vaiką, svarbiausi yra vaiko interesai. Ieškovė prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu sutiko. Teismas, paisydamas vaikų interesų ir siekdamas užtikrinti vaikų teisę į jų dabartinio gyvenimo stabilumą, išklausęs ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvados, išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė viena augina, rūpinasi abiem savo vaikais ir šiuo metu viena juos išlaiko, ydingų įpročių, sveikatos sutrikimų, trukdančių rūpintis vaikais, neturi, turi sąlygas vaikams gyventi bei, atsižvelgdamas į atsakovo išreikštą sutikimą, į tai, kad atsakovas savo vaikams neteikia jokio išlaikymo, su vaikais nebendrauja, daro išvadą, kad nepilnamečių vaikų M. S. ir P. S. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta kartu su motina – ieškove I. S., su kuria jie ir gyvena, nes tai geriausiai atitinka vaikų interesus (CK 3.168 str. 3.169 str. 3.174 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.).
Teismas, nustatydamas nepilnamečių vaikų išlaikymo naštos paskirstymą tarp tėvų ir konkrečią išlaikymo formą bei dydį, turi įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį. Tėvams nesutariant dėl išlaikymo dydžio, teismas apskaičiuoja tokį išlaikymo dydį, kuris užtikrintų vaiko poreikių tenkinimą. Nustatant išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį, jeigu tėvai yra materialiai pajėgūs teikti didesnį išlaikymą tam, kad būtų tenkinami ne tik minimalūs, bet ir visi reikalingi vaikui ir jam naudingi poreikiai, toks didesnis išlaikymo dydis ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. O. v. V. M.; bylos Nr. 3K-3-368/2006). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaiko išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus. Vaiko išlaikymui skiriama suma turi patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui ir kt. (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14 str.). Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaikais. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis Nr. 3K-3-790/2002 E. A. v. A. A.).
Iš šalių paaiškinimų, byloje surinktų įrodymų matyti, kad mažamečiai šalių vaikai šiuo metu auga tik su ieškove. Abu vaikai lanko mokyklą, kurioje gauna tik nemokamus pietus, likusiu maitinimu per dieną turi pasirūpinti ieškovė, kuri vieno vaiko maistui, kaip paaiškino, per dieną vidutiniškai išleidžia apie 10 Lt (31 d. x 10 Lt - 310 Lt). Ieškovė, nežiūrint žadamos išmokėti kompensacijos, viena vaikams supirko visas būtinas mokymosi priemones. Ieškovė perka vaikams rūbus, avalynę, higienos priemones, vaistus, kuomet vaikai serga, išleidžia vaikus į ekskursijas, perka žaislus, kt. Ieškovė nurodė, kad vieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 700-800 Lt suma. Ji pati šiuo metu augina ketvirtą vaiką, vienas vaikas dar lanko darželį, per mėnesį gauna apie 950 Lt pajamas, kurias sudaro pašalpa ir vaikų pinigai, išlaikyti vaikus jai padeda draugas, kuris yra dviejų paskutinių vaikų tėvas, tačiau su kuriuo kartu ji negyvena. Ieškovė nurodė, kad pati yra sveika, jokio turto neturi, kreditų neturi, gyvena nuomojamame būste, už kurį per mėnesį moka 200 Lt nuomą, taip pat kiekvieną mėnesį moka: už elektrą apie 50-70 Lt, už TV – 62 Lt, 40 Lt už internetą, apie 27 Lt už dujas, pati važiuoja į mišką ir miškininko leidimu pasigamina malkų, gyvena ūkiškai, augina daržoves, kt., alkoholio nevartoja. Ieškovė tvirtino, kad atsakovas vaikais nesirūpino nuo jų gimimo, vaikai net nepažįsta tėvo. Kuomet su atsakovu gyveno kartu, jis nedirbo, gyveno iš jos gaunamų pajamų, gėrė, atimdavo iš jos pinigus ir išleisdavo alkoholiui, mušdavo ją, todėl ji nuo atsakovo su vaikais pabėgo. Atsakovas teismui nurodė, kad jis yra sveikas, neįgalumo neturi, nedirba, registruotas darbo biržoje, šiuo metu gauna 350 Lt socialinę pašalpą, pripažino, kad dirba nelegaliai, turi benzininį pjūklą, kuriuo pjauna mišką, turi turto: (duomenys neskelbtini), turėta žemė parduota, kitų vaikų neturi, gyvena sus sugyventine, kuri dirba picerijoje, parneša maisto, turi traktorininko teises, tačiau pažymėjimą yra pametęs, o naujo išsiimti neprisiruošia, taip pat turi šaltkalvio, mūrininko kategorijas. Atsakovas teismui nurodė, kad alkoholio vartoja mažai – tik po 1 Lt talpos alaus butelį, kainuojantį 2,80 Lt, per dieną, surūko po 1 pakelį 5 Lt vertės cigarečių per dieną. Atsakovas pripažino, kad savo vaikais nebendrauja, vaikų nelanko, buvo atvažiavęs tik kokius du kartus, pinigų neatveža.
Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad nepilnamečių šalių vaikų šiuo metu išlaikymui būtinos lėšos yra vidutiniškai 350 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui, tai yra 1 MMA (minimalaus mėnesinio atlyginimo) dydžio neviršijanti suma, nes tokia išlaikymo suma, atsižvelgiant į vaikų amžių, poreikius, vis didėjančius pragyvenimo kaštus ir abiejų tėvų galimybes pajamas gauti, yra reali. Ieškovės nurodymu, vien vieno vaikui maistui per dieną reikalinga apie 10 Lt suma (tai yra vidutiniškai virš 300 Lt per mėnesį), atsakovas ieškovės pateiktų skaičiavimų iš esmės neginčijo, savo nesutikimą mokėti ieškovės prašomą išlaikymo sumą motyvavo vien tuo, kad jis gauna tik 350 Lt socialinę pašalpą per mėnesį.
Teismo preliminariu skaičiavimu, tik pagal byloje turimus rašytinius duomenis, ieškovės kiekvienam šeimos nariui (5 asm., iš kurių 4 nepilnamečiai vaikai) per mėnesį tenka piniginių pajamų apie 190 Lt per mėnesį (950 Lt : 5 asmenų). Atsakovas gauna 350 Lt dydžio socialinę pašalpą, be to, gyvena kartu su dirbančia ir pajamas gaunančia sugyventine. Tai yra atsakovas bet kuriuo atveju gauna didesnę sumą, nei gauna ieškovės 5 asmenų šeima. Ieškovė nurodė, kad įsiskolinimų neturi. Atsakovas nurodė, kad turi įsiskolinimų, tačiau tiksliai negalėjo teismui nurodyti, kokius įsiskolinimus, be 2000 Lt kredito bankui, turi, neįrodinėjo, kad kreditai buvo panaudoti ieškovės ar jų vaikų gyvenimui pagerinti. Atsakovas turi savo būstą, ieškovė savo būsto neturi. Pagal savo turtinę padėtį, įgytus darbinius įgūdžius (turimas traktorininko, mūrininko, šaltkalvio kategorijas) ir fizines galimybes akivaizdu, kad atsakovas turi didesnes galimybes teikti vaikams išlaikymą, nei 4 nepilnamečius auginanti ieškovė, tačiau teismas remiasi ieškovės reikalavimu ir konstatuoja, jog tėvai yra pajėgūs išlaikymą teikti po lygiai. Atsakovas neįrodė, kad jis negali teikti vaikams išlaikymo po lygiai su ieškove.
Teismas kategoriškai pasisako, kad atsakovo pareiga teikti savo vaikams išlaikymą – prioritetinė, lyginant su teismui atsakovo deklaruotu poreikiu pačiam pragyventi. Teismo manymu, tėvų turtinė padėtis, o tuo pačiu ir jų gebėjimas teikti tam tikro dydžio išlaikymą vaikams, turi būti nustatoma ne tik atsižvelgiant į jų gaunamas, turimas pinigine lėšas, turimą nekilojamą, kilnojamą turtą, bet ir į tėvų galimybes dirbti ir užsidirbti, bei kaip jie siekia tomis galimybėmis pasinaudoti. Teismas įvertina, kad ieškovė, augindama keturis vaikus, gyvena ūkiškai, užaugina savo vaikams daržovių, pati važiuoja į mišką ir paruošia malkų žiemai, viena rūpinasi vaikais. Atsakovas, kuris yra sveikas ir darbingas, turintis pakankamai darbo rinkoje paklausias specialybes, realiai gauna ne vien socialinę pašalpa, tačiau, kaip pats paaiškino, dirba ir nelegaliai, gauna nelegalias pajamas, tai yra atsakovo teismui nurodytos gaunamos oficialiosios pajamos neatspindi tikrosios atsakovo turtinės padėties. Kaip matyti iš Sodros duomenų apie asmens įdarbinimus – darbovietėse, dėl teismui nesuprantamų priežasčių, atsakovas padirba tik po kelis mėnesius. Teismas kategoriškai pasisako, kad atsakovas tik pats yra kaltas ir dėl savo ydingų įpročių, kurių tenkinimui per mėnesį išleidžia (rūkymui 150-155 Lt per mėn., alui apie 86,80 Lt per mėn.) iš viso apie 239 Lt, kas teismo manymu yra visiškai nesuvokiama, nes atsakovas, tvirtindamas apie tokias išlaidas savo ydingų įpročių tenkinimui, priešpastato savimi nesugebančio pasirūpinti augančio nepilnamečio vaiko poreikį kiekvieną dieną bent visaverčiai maitintis. Dėl tų pačių priežasčių teismui nesuvokiamas atsakovo sutikimas mokėti vieno vaiko išlaikymui tik po 100 Lt, kas net netenkintų vaiko minimalių fiziologinių poreikių maistui. Atsakovas pripažino, jog per laiką, kuomet vaikai gyvena atskirai, nesugebėjo jiems nunešti nė vieno lito ar nuvežti maisto, nors pats nurodė, jog maisto stygiumi, gyvendamas su picerijoje dirbančia sugyventine, nesiskundžia.
Nustatyta, kad vaikai gyvena tik su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaikų turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: viena teikia išlaikymą, aprūpino vaikus gyvenamuoju būstu, be to, ieškovei tenka ir kasdieninė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Visuma įrodymų rodo, kad atsakovas realiai gali ir privalo pasirūpinti teismo priteistomis lėšomis vaikų išlaikymui ir nėra nustatyta aplinkybių, kad jis to padaryti negali dėl objektyvių priežasčių.
Remdamasis išdėstytu teismas daro išvadą, kad iš atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams: M. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikyti priteistinos po 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) dydžio kas mėnesį mokamos periodinės išmokos kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui 2014-02-27 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaikų motiną ieškovę I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (CK 3.192, 3.194, 3.196, 3.200, 3.208 str.).
Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Ieškovė nurodė, jog atsakovas išlaikymo vaikams neteikia daugiau kaip trys metai ir prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris metus, skaičiuojant iki ieškinio padavimo teismui – po 12600 Lt kiekvienam vaikui. Šis ieškovės reikalavimas nenuneigtas, pats atsakovas teisme pripažino, jog vaikams išlaikymo neteikė, nes su ieškove ir vaikais gyveno iki vyresniajam vaikui M., gim. (duomenys neskelbtini), suėjo 3 metai, tai yra iki 2008 metų, kas rodo, jog atsakovas išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikia daugiau kaip 5 metus. Teismas pažymi, kad išlaikymo priteisimo momentui neturi reikšmės tai, kad tuo metu atsakovas dar nebuvo pripažintas vaikų tėvu, nes vadovaujantis suformuota teismų praktika, pagal LR CK 3.137 straipsnio nuostatas vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data arba su teismo sprendimo, nustatančio tėvystę, priėmimo (įsiteisėjimo) data, nes vaiko kilmė yra kildinama iš jo gimimo iš konkrečių tėvų ir nuo jo gimimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-23/2004). Esant tokiai situacijai šis ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo R. J. priteistinas išlaikymo įsiskolinimas sūnums M. S. ir P. S. po 12600 Lt kiekvienam atsakovo vaikui už laikotarpį nuo 2011-02-26 iki 2014-02-26 (350 Lt/mėn. x 36 mėn. = 12600 Lt) (CK 3.192, 3.194, 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200, 3.208 str.).
Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais grafiką, tai yra, kad atsakovas gali su vaikais susitikti, bendrauti, pasiimti su savimi kiekvieno mėnesio I ir III penktadienį nuo 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. Atsakovas tokiam ieškovės pasiūlytam bendravimo grafikui neprieštaravo, pripažino, kad vaikai jo nepažįsta ir jam reikės laiko kontaktui su vaikais rasti.
Ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos tarp šalių nėra, atsakovas nori bendrauti su vaikais, sutinka, kad pirmiausia turi su jo nepažįstančiais vaikais susipažinti, o tik paskui galės juos pasiimti, suvokia, kad būti neblaivus ar vartoti alkoholio pasiėmęs vaikus jis negali. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė neturi teisės kliudyti tėvui bendrauti su vaikais bei dalyvauti juos auklėjant, jei tai nekenkia vaikų interesams ir atsižvelgiant į vaikų norą. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka esamoje situacijoje gali būti įgyvendinta, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir tvirtintina ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, nustatant, kad atsakovas R. J. su vaikais M. S. ir P. S. galės susitikti, bendrauti, pasiimti su savimi kiekvieno mėnesio I ir III penktadienį nuo 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., grąžinant vaikus motinai I. S. į jos nurodytą vietą (CK 3.170 str., 3.175 str., 3.177 str.).
Ieškinį patenkinus, iš atsakovo (CPK 93 str.), atsižvelgiant į turtinę padėtį ir prioritetinę pareigą teikti išlaikymą dviem vaikams, valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 270,00 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (144,00 Lt už patenkintą reikalavimą dėl tėvystės nustatymo ir 126,00 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo vienam vaikui (350,00 Lt x 12 mėn. x 3 proc. = 126,00 Lt), 1920,00 Lt už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (520,00 Lt išlaidų už advokato paslaugas ir 1400,00 Lt išlaidų už DNR ekspertizę) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d., 96 str. 1 d., 99 str.).
Teismas išaiškina, kad sutinkamai su CK 3.201 str., iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai asmenys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, tai yra sumažinimo arba padidinimo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 str., 265 str., 268 str., 270 str., 271 str., 392 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad atsakovas R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), yra vaikų M. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o vaikai M. S. ir P. S. yra R. J. sūnūs.
Nustatyti M. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina - ieškove I. S., a. k. (duomenys neskelbtini).
Iš atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mokant kas mėnesį periodines išmokas po 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui 2014-02-27 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir išlaikymo įsiskolinimą – po 12600 Lt (dvylika tūkstančių šešis šimtus litų) kiekvienam atsakovo vaikui už laikotarpį nuo 2011-02-26 iki 2014-02-26.
Paskirti ieškovę I. S., a. k. (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarkyti M. S. ir P. S. priklausantį išlaikymą.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais grafiką, kad atsakovas R. J. su nepilnamečiais vaikais M. S. ir P. S. gali susitikti, bendrauti, pasiimti su savimi kiekvieno mėnesio I ir III penktadienį nuo 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., grąžinant vaikus motinai I. S. į jos nurodytą vietą.
Priteisti iš atsakovo R. J. bylinėjimosi išlaidas valstybei: 270,00 Lt (du šimtus septyniasdešimt litų) žyminio mokesčio (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000) bei 1920,00 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt litų) ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (mokėti pasirinktinai į vieną iš aukščiau nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą per tris darbo dienas išsiųsti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui teismo sprendimu nustatytos tėvystės įregistravimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kėdainių rajono apylinkės teismą.
Teisėja Laima Šablevičienė