Baudžiamoji byla Nr. 1-48-88/2011

Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02443-2007-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.2.19.6.; 1.2.3.5.

VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

Lietuvos Respublikos vardu

2011 m. birželio 8 d.

Vilnius

      Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Antanas Virbalas,

sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, Daliai Babičienei.,

dalyvaujant prokurorėms Astai Valeikienei, Egidijai Belevičienei,

nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms J. B., A. Č.,

nukentėjusiojo J. B. ir jo įstatyminės atstovės A. Č. atstovei advokatei Reginai Šaltinienei,

civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui Kęstučiui J. Ž.,

civiliniam atsakovui V. Ž.,

gynėjams advokatams Gediminui Bulotui, Edmundui Budvyčiui, Sigitui Židoniui,

vertėjoms Vandai Žitkauskaitei, Eglei Smailienei, Erikai Vencevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, ištekėjusi, dirbanti AB “(duomenys neskelbtini) “ loborante, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal LR BK 229 str., 132 str. 1 d.,

O. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, netekėjusi, dirbanti AB “(duomenys neskelbtini)” technologe, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal LR BK 229 str., 132 str. 1 d.,

T. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR plietė, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, dirbanti AB ““(duomenys neskelbtini)” techninės kontrolės skyriaus kontroliere, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal LR BK 229 str., 132 str. 1 d.,

n u s t a t ė:

T. L. kaltinama tuo, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu netinkamai atliko savo pareigas dėl ko fiziniai asmenys patyrė didelės žalos, nes dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, o būtent:

ji, dirbdama akcinės bendrovės “(duomenys neskelbtini)” laboratorijos laborante, t.y. būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu netinkamai atliko savo pareigas dėl ko fizinis asmuo patyrė didelės žalos ir dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, veikdama nusikalstamai nerūpestingai, netinkamai atliko pareigas, numatytas 2001-11-08 Nr. 101-3597 (2001-11-30) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 str. 2 d. kur numatyta, kad „statybos produktų likėjas privalo teikti saugius ir tinkamus naudoti pagal paskirtį statybos produktus”, 1999-06-01 Nr. VIII-1206 Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 4 str. kur numatyta, kad „į rinką teikiamas produktas turi būti saugus”, Statybos techninio reglamento STR 2.05.05:2005 Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas 4 p. reikalavimus kuriame nurodyta, kad „pagal šį Reglamentą projektuojamos konstrukcijos turi atitikti patikimumo, tinkamumo naudoti, ilgalaikiškumo, technologiškumo ir ekonomiškumo reikalavimams”, Statybos techninio reglamento STR 1.01.04:2002 Statybos produktai, Atitikties įvertinimas ir „CE” ženklinimas, 4 p. reikalavimus kuriame numatyta, kad „tiekėjas visomis priemonėmis turi užtikrinti, kad statybos produktai, numatyti naudoti statiniuose, bus tiekiami į rinką tik su sąlyga, kad jie bus tinkami panaudoti pagal paskirtį, o jų charakteristikos bus tokios, kad statiniai, į kuriuos jie bus stacionariai įmontuoti, sumontuoti, įdėti ar instaliuoti, tenkins esminius reikalavimus, jei šiuos reikalavimus nustato galiojantis teisės aktai”, 1998-02-02 (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. Z. patvirtintoje laborantės pareigybinėje instrukcijoje, privalėdama žinoti atliekamų bandymų standartus, mokėti įvertinti medžiagos atitikimą standartui, netinkamai atliko savo pareigą dėl ko 2007-09-03 UAB “(duomenys neskelbtini)” įsigijo ir panaudojo statomame objekte (duomenys neskelbtini) pirmojo aukšto perdangai, nepakankamai atsparią ir nekokybiškai pagamintą perdangos plokštę PK 56-15-8: išlietą iš nekokybiškai sutankinto betono - plokštės betono stipris vertinant pagal LST EN 13791 nuostatas ženkliai netenkino gamintojo deklaruojamo C12/15 klasės betono reikalavimų; plokštės skersinis armavimas buvo neleistinai sumažintas ir strypų tempiamasis stipris siekė 92,4 % stiprio nustatyto AT800 klasės armatūrai pagal GOST 10884-94 reikalavimus, skersinės armatūros kiekis buvo sumažintas daugiau kaip du kartus - skėriniai 04Bp-I strypai buvo išdėstyti vidutiniškai 234 mm žingsniu, vietoje 100 mm nurodytų darbo brėžiniuose, kuriai lūžus 2007-09-14 apie 17.25 val., (duomenys neskelbtini), žemės sklype Nr. 250 buvo sužalotas UAB “(duomenys neskelbtini)" darbininkas D. B., kuris 2007-09-14 apie 22.00 val. ligoninėje mirė, tokiu būdu T. L. dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui bei netinkamai atliko savo pareigas dėl ko didelės žalos patyrė nepilnametis L. B. ir jo motina J. B., nepilnametis J. B. ir jo motina A. Č..

O. G. kaltinama tuo, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu netinkamai atliko savo pareigas dėl ko fiziniai asmenys patyrė didelės žalos, nes dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, o būtent:

ji, dirbdama akcinės bendrovės “(duomenys neskelbtini)” gamybinio cecho technologe, t.y. būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu netinkamai atliko savo pareigas dėl ko fizinis asmuo patyrė didelės žalos ir dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, veikdama nusikalstamai nerūpestingai, netinkamai atliko pareigas, numatytas 2001-11-08 Nr. 101-3597 (2001-11-30) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 str. 2 d. kur numatyta, kad „statybos produktų tiekėjas privalo teikti saugius ir tinkamus naudoti pagal paskirtį statybos produktus”, 1999-06-01 Nr. VIII-1206 Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 4 str. kur numatyta, kad „į rinką teikiamas produktas turi būti saugus”, Statybos techninio reglamento STR 2.05.05:2005 Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas 4 p. reikalavimus kuriame nurodyta, kad „pagal šį Reglamentą projektuojamos konstrukcijos turi atitikti patikimumo, tinkamumo naudoti, ilgalaikiškumo, technologiškumo ir ekonomiškumo reikalavimams”, Statybos techninio reglamento STR 1.01.04:2002 Statybos produktai. Atitikties įvertinimas ir „CE” ženklinimas, 4 p. reikalavimus kuriame numatyta, kad „tiekėjas visomis priemonėmis turi užtikrinti, kad statybos produktai, numatyti naudoti statiniuose, bus tiekiami į rinką tik su sąlyga, kad jie bus tinkami panaudoti pagal paskirtį, o jų charakteristikos bus tokios, kad statiniai, į kuriuos jie bus stacionariai įmontuoti, sumontuoti, įdėti ar instaliuoti, tenkins esminius reikalavimus, jei šiuos reikalavimus nustato galiojantys teisės aktai”, 1998-02-02 (duomenys neskelbtini) V. Ž. patvirtintoje gamybinio cecho technologės pareigybinėje instrukcijoje, privalėdama kontroliuoti technologinių procesų operacijas, užtikrinti savalaikį technologinių procesų koregavimą, neleisti technologinės drausmės pažeidimų, o pastebėjus juos nedelsiant šalinti, analizuoti pagaminto broko priežastis, ruošti ir įdiegti priemones broko pašalinimui ir kokybiškų gaminių gamybai, netinkamai atliko savo pareigą dėl ko 2007-09-03 UAB “(duomenys neskelbtini)” įsigijo ir panaudojo statomame objekte (duomenys neskelbtini) pirmojo aukšto perdangai, nepakankamai atsparią ir nekokybiškai pagamintą perdangos plokštę PK 56-15-8: išlietą iš nekokybiškai sutankinto betono - plokštės betono stipris vertinant pagal LST EN 13791 nuostatas ženkliai netenkino gamintojo deklaruojamo C12/15 klasės betono reikalavimų; plokštės skersinis armavimas buvo neleistinai sumažintas ir strypų tempiamasis stipris siekė 92,4 % stiprio nustatyto AT800 klasės armatūrai pagal GOST 10884-94 reikalavimus, skersinės armatūros kiekis buvo sumažintas daugiau kaip du kartus - skėriniai 04Bp-l strypai buvo išdėstyti vidutiniškai 234 mm žingsniu, vietoje 100 mm nurodytų darbo brėžiniuose, kuriai lūžus 2007-09-14 apie 17.25 val., (duomenys neskelbtini) ., žemės sklype Nr. 250 buvo sužalotas UAB “(duomenys neskelbtini)” darbininkas D. B., kuris 2007-09-14 apie 22.00 val. ligoninėje mirė, tokiu būdu O. G. dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui bei netinkamai atliko savo pareigas dėl ko didelės žalos patyrė nepilnametis L. B. ir jo motina J. B., nepilnametis J. B. ir jo motina A. Č..

T. D. kaltinama tuo, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu netinkamai atliko savo pareigas dėl ko fiziniai asmenys patyrė didelės žalos, nes dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, o būtent:

ji, dirbdama akcinės bendrovės “(duomenys neskelbtini)” techninės kontrolės skyriaus kontroliere, t.y. būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu netinkamai atliko savo pareigas dėl ko fizinis asmuo patyrė didelės žalos ir dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, veikdama nusikalstamai nerūpestingai, netinkamai atliko pareigas, numatytas 2001-11-08 Nr. 101-3597 (2001-11-30) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 str. 2 d. kur numatyta, kad „statybos produktų tiekėjas privalo teikti saugius ir tinkamus naudoti pagal paskirtį statybos produktus”, 1999-06-01 Nr. VIII-1206 Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 4 str. kur numatyta, kad „į rinką teikiamas produktas turi būti Saugus”, Statybos techninio reglamento STR 2.05.05:2005 Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas 4 p. reikalavimus kuriame nurodyta, kad „pagal šį Reglamentą projektuojamos konstrukcijos turi atitikti patikimumo, tinkamumo naudoti, ilgalaikiškumo, technologiškumo ir ekonomiškumo reikalavimams”, Statybos techninio reglamento STR 1.01.04:2002 Statybos produktai, Atitikties įvertinimas ir „CE” ženklinimas, 4 p. reikalavimus kuriame numatyta, kad „tiekėjas visomis priemonėmis turi užtikrinti, kad statybos produktai, numatyti naudoti statiniuose, bus tiekiami į rinką tik su sąlyga, kad jie bus tinkami panaudoti pagal paskirtį, o jų charakteristikos bus tokios, kad statiniai, į kuriuos jie bus stacionariai įmontuoti, sumontuoti, įdėti ar instaliuoti, tenkins esminius reikalavimus, jei šiuos reikalavimus nustato galiojantys teisės aktai”, 1998-02-02 (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. Ž. patvirtintoje techninės kontrolės skyriaus kontrolieriaus pareigybinėje instrukcijoje privalėdama pagal charakteringus požymius atpažinti gaminamos produkcijos išorinius defektus, atlikti reguliarius produkcijos matavimus, vykdyti pastovią pooperacinę kontrolę ir technologinių procesų pažeidimus fiksuoti technologinių pažeidimų žurnale, o apie juos informuoti TKS inžinierių arba viršininką, o taip pat vesti brokuotos produkcijos žurnalą netinkamai atliko savo pareigą dėl ko 2007-09-03 UAB “(duomenys neskelbtini)” įsigijo ir panaudojo statomame objekte (duomenys neskelbtini) pirmojo aukšto perdangai, nepakankamai atsparią ir nekokybiškai pagamintą perdangos plokštę PK 56-15-8: išlietą iš nekokybiškai sutankinto betono - plokštės betono stipris vertinant pagal LST EN 13791 nuostatas ženkliai netenkino gamintojo deklaruojamo C12/15 klasės betono reikalavimų; plokštės skersinis armavimas buvo neleistinai sumažintas ir strypų tempiamasis stipris siekė 92,4 % stiprio nustatyto AT800 klasės armatūrai pagal GOSTl0884-94 reikalavimus, skersinės armatūros kiekis buvo sumažintas daugiau kaip du kartus - skėriniai 04Bp-I strypai buvo išdėstyti vidutiniškai 234 mm žingsniu, vietoje 100 mm nurodytų darbo brėžiniuose, kuriai lūžus 2007-09-14 apie 17.25 val., (duomenys neskelbtini), žemės sklype Nr. 250, buvo sužalotas UAB “(duomenys neskelbtini)” darbininkas D. B., kuris 2007-09-14 apie 22.00 val. ligoninėje mirė, tokiu būdu T. D. dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui bei netinkamai atliko savo pareigas dėl ko didelės žalos patyrė nepilnametis L. B. ir jo motina J. B., J. B. ir jo motina A. C..

Apklausta  teisiamajame posėdyje kaltinamoji T. L. kalta neprisipažino ir parodė, kad įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini) loborante. Gamyboje dirba 30 metų. Į jos pareigas įeina tikrinti medžiagų kokybę, atšaudo gaminių pavyzdžius. Ryte ją iškviečia į cechą, kur tikrina, ar galima nupjauti armatūrą. Ji turi prietaisą ir kai išima plokštę iš formos ją atšaudo, kad patikrinti tvirtumą. Jeigu tvirtumas yra 80 proc. ir daugiau, ji leidžia nupjauti armatūrą. Apie tai praneša brigadininkui arba cecho viršininkui. Po to eina prie betono maišyklės ir ima mėginius, tada grįžta į savo darbo vietą, kurioje yra vibro stalas, įdeda mišinį. Dar eina į sandėlį, kur tikrinamos medžiagos, atšaudo gaminius ir taip tikrina, ar produkcija tinkama pardavimui. Gaminiai yra sukrauti, o ji atrenka partiją gaminių priklausomai nuo to kiek buvo pagaminta ir juos atšaudo. Vadovaujamasi LR normatyviniais aktais, darbo saugos reikalavimais, ji nepažeidė jokių norminių aktų. Žino bandymų standartus. Konkrečiu atveju medžiaga atitinka standartus. Tuo metu iš partijos tikrino apie 9 plokštes iš 150, plokštes tikrino pasirinktinai. Jokių nurodymų iš valdžios dėl plokščių tikrinimo negaudavo (t. 4, b.l. 108).

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji O. G. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2007 metais dirbo technologe (duomenys neskelbtini) gamykloje. Darbe vadovavosi LR standartais ir darbiniais brėžiniais. Darbo metu ji stebi technologinį procesą. Kai išima gaminį iš formos ji stebi ar teisingai atliktas armavimas, ar gaminys teisingai suformuotas, toliau gaminį siunčia terminiam apdorojimui. Tai jos pagrindinis darbas. Žino, kad įvykio metu sulūžo viena PK plokštė At-5. Žino rezultatus išvadų, kad plokštė buvo remontuota, bet su tuo nesutinka. Sutinka, kad panelė lūžo dėl jų kaltės. Kokybės spaudą deda ATKS. Ji gali nedalyvauti kada stato kokybės ženklą. Be ženklinimo gaminiai į pardavimą nepakliūna. Kokybė tikrinama pagal atsitiktinę kontrolę. Mano, kad savo darbą atliko sąžiningai. Iš viršininko negavo jokio nurodymo tikrinti kiekvieną plokštę. ATKS markiruoja kiekvieną gaminį. Jai nepriklauso dalyvauti, kai produkcija atiduodama į sandėlį. Pagamintą produkciją į sandėlį priduoda cecho viršininkas. Neįmanoma patikrinti visą pagamintą produkciją (t. 4, b.l. 108-109).

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji T. D. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2007 metais dirbo (duomenys neskelbtini) kontroliere. Savo darbe vadovaujasi gaminamos produkcijos standartais. Į jos pareigas įeina operacinė kontrolė, jos metu tikrinama gaminio būklė, atliekami geometriniai matavimai. Ryte iš cecho viršininko gauna sąrašą ir apie tai užsiraįšo į gatavos produkcijos žurnalą. Paruošia markiravimo lipdukus. Lipdukai su rekvizitais klijuojami ant gaminio. Prieš markiravimą cecho loborantė patikrina gaminio stiprumą. Jeigu gaminys atitinka standartus loborantė duoda leidimą nuimti strypus ir gaminys atiduodamas į sandėlį. Gamykloje yra 6 taškai ir kai loborantė tikrina ji gali nedalyvauti. Lipdukus klijuoja ant kiekvieno gaminio. 2007 metais kiekvieną dieną pagamindavo apie 150 plokščių. Plokštės priimamos pagal dviejų pakopų tikrinimo stadiją. Ji iš partijos atrenka apie 8 plokštes, tai daro vadovaudamasi standartais, atrenkama atsitiktiniu būdu. Tikrinamas plokštės aukštis, svoris, plotis ir duodamas ATKS ženklas. Pakui plokštės suskaičiuojamos ir ji surašo viską į paruoštos produkcijos suvestinę. Suvestinė priduodama į buhalteriją. Jeigu nustatomas plokštės defektas kviečiama komisija, surašomas broko aktas ir plokštė keliauja į savartyną t. 4, b.l. 109-110).

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. B. parodė, kad D. B. buvo jos vyras. Jis labia daug bendravo su sūnumi L., jų ryšys buvo labia glaudus, jis padėdavo L.. Civilinio ieškinio atsisako, nes susitarė su gamykla dėl moralinės žalos atlyginimo (t. 4, b.l. 110-111).

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. Č. parodė, kad D. B. buvo jos sugyventinis, jos sūnaus tėvas. Įvykio nenori prisiminti. Civilinio ieškinio atsisako, pretenzijų neturi (b.l. 111).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. Č. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Turi atestatą statybinių konstrukcijų ekspertizei skirti, atestuotas statinio ir projekto konstrukcinės dalies ekspertizei. Ekspertizės metu jokių įspėjimų dėl atsakomybės nepasirašinėjo. Kaltinamąsias pažįsta iš matymo. Įvykio aplinkybes pamena. Buvo apklaustas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktos ekspertizės dėl namo konstrukcijų griūties(duomenys neskelbtini). Maždaug po savaitės jis ir K. atvyko ir pradėjo tyrimą. Surašytas ekspertizės aktas. Projekto nebuvo, buvo tik projektiniai pasiūlymai. Namas buvo statomas gan laisva forma. Griūtis įvyko viename iš sublokuotų namų. Buvo nukritusi pirma aukšto dalis perdangos ir rūsio. Priekinė ir šoninė blokelių sienos buvo išvirtę. Visų kitų faktorių, tokių kaip krano virtimas ir pan., jie neturi galimybių tikrinti. Nustatė, kad tiek plokštelėje vienoje iš keturių, tiek mūro darbuose buvo pažeidimų. Betono bei armatūros kokybę reikia nustatyti. Armatūros stiprumas buvo kontroliuojamas vienoje laboratorijoje. Buvo nustatytas praktiškai nulinis betono stipris. Blokelių iš nugriuvusios zonos skiedinys buvo normos ribose. Atlikus skaičiavimus gavo išvadą, kad kerazmito blokelių mūras nesant poveikio turėjo atlaikyti – mūras neturėjo griūti, bet pastačius antrą aukštą mūras tampa nesaugus. Perdanga buvo nesaugi. Mūras turėjo laikyti, perdanga įstrižam pjūvyje netenkino apkrovų, todėl jie padarė išvadą, kad avarijos priežastis nepakankama defektinės plokštės atlaikomoji galia įstrižame pjūvyje. Jie tyrė  statybos proceso technologinių reikalavimų atitikimą. Sienos stipriausia vieta buvo tarpulangiai. Tai įtakoja viskas – ir armavimas, ir kiti dalykai. Viskas yra įvertinta. Siūlių storio jie nevertino, skiedinio nesustingimo nevertino, šie faktoriai gali turėti įtakos, bet ne esminės. Jie tyrė du pagrindinius faktorius – stulpo ir plokštės atlaikomąją galią (t. 3, b.l. 207-208).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas R. K. parodė, kad kaltinamąsias pažįsta iš matymo. Dirba (duomenys neskelbtini) dėstytoju ir yra (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Jis yra konstrukcinės dalies ekspertizės vadovas. Jis yra ekspertas, kvalifikacijos atestate tai nurodyta. Ekspertizės metu vietoje įvertino situaciją po griūties.  Avarija įvyko 2007 metais rugsėjo 14 dieną, darbo inspekcija apžiūrėjo 17 dieną, o jie atvyko 20 dieną. Apžiūrėjo konstrukcijas, atliko patikrinamuosius skaičiavimus ir padarė išvadas. Jie kruopščiai atrinkinėjo plokštės dalis įvykio vietoje, nuvežė į poligoną. Jie atidžiai ištyrinėjo tą plokštę, pamatė, kad plokštė brokuota, suskilęs betonas, tai buvo plokštės brokas. Šios plokštės nebuvo galima ženklinti kokybę atitinkančiu ženklu. Pagal jų apskaičiavimus išaiškėjo, kad šis gaminys neturėjo atlaikyti tų apkrovų, jie atliko ir blokelių, ir skiedinio tyrimus. Kreipėsi į „Alzidą“ termoizoliatorių institutą atlikti blokelių ir skiedinio tyrimus, atsakymai buvo teigiami. Jeigu nebūtų buvę broko plokštė būtų atlaikiusi apkrovas. Kaip inžinierius gali įvertinti – technologija čia nebuvo esminiai dalykai, jie sprendė gaminio stiprumo klausimą. Mūrą skaičiavo Č., buvo patikrinta mūro stipris. Jie skaičiuodami ima konkrečią situaciją, kuri buvo tuo metu. Jie nufotografavo, žiūrėjo ir bandė užfiksuoti, kad plokštė remontuota. Tai matėsi akimis – be skaičiavimų. Atvyko (duomenys neskelbtini) atstovai, buvo bandoma išsiaiškinti. Buvo atrinktas gaminys iš gamyklos ir artimos datos plokščių ir išbandyta poligone. Gamyklos atstovai nieko neaiškino, jiems poveikis nebuvo daromas (t. 3, b.l. 211-213).

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas V. Ž. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi 23 metus. Pažįsta visas tris kaltinamąsias, jas priėmė į darbą. Techninio skyriaus pavaduotoja yra B., jai pavaldžios D. ir L.. Apie įvykį jis, t.y. V. Ž., žino, kai buvo statybose išskyrus šiukšles ten nieko nematė. Plokštė buvo už pamatų, apie 1 m atstumu. Plokštė turėjo kristi žemyn. Plokštė, kuri buvo pastatyta, buvo tvirta. Yra tikras, kad darbuotojos sąžiningai atlieka savo funkcijas, niekada nebuvo įsakymų dėl pažeidimų. Niekada nebuvo brokuotų plokščių (t.3, b.l. 227-228).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas L. S. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ir kaltinamąsias pažįsta. Jis dirbo brigadieriumi – formuotoju, užpildinėjo plokštę. Betono kokybę tikrina laboratorija. Technologas duoda nurodymą užpilti, visą formą užpila vienu kartu.  Kai išimama plokštė ji sandėliuojama (t. 3, b.l. 229).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas J. K. parodė, kad kartu su kaltinamosiomis dirba (duomenys neskelbtini). Jis formuoja plokštes ir perdengimus. Paima formą į kurią įpila betoną. Formą atidaro, iškviečia laboratoriją, apipjauna, jei reikia, tada betoną užsako brigadininkas ir jie išpila betoną į formą. Betoną išlygina rankiniu būdu (t. 3, b.l. 230-231).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas R. S. parodė, kad kaltinamąsias pažįsta, jie dirba kartu. Jis dirbo kranininku. Ryte paima formas, kviečia laborantus ir šaudo formas. Yra tiltinis kranas, jis sėdi kabinoje ir važinėja kartu su kranu. Plokštę išima ir veža į sandėlį, ten paguldo. Brigadierius užsako betoną vienai formai. Iš betono skyriaus automobiliu atvežamas betonas ir išpilamas į specialią talpą. Speciali talpa pakeliama su kranu ir betonas išpilamas į formą. Darbuotojas įjungia vibratorių, po to išjungia. Betonas iš specialios talpos išpilamas darbuotojui atsukus talpą. Darbuotojas nustato vizualiai, kada jau baigiama vibruoti (t. 3., b.l. 231).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas D. K. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo privačių gyvenamųjų namų statybas. 2007 m. rugpjūčio mėnesį buvo pradėtos statybos jam asmeniškai priklausančioje namų valdoje (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. 250, Vilniuje. Statybos vyko šalia jau pastatyto dviaukščio namo, kuris turėjo pilną statybos dokumentaciją. Sklype Nr. 250 buvo suplanuotos analogiško namo statybos, dokumentų rengimas ir derinimas prasidėjo 2006 m. gegužės mėnesį, buvo gautas projektavimo sąlygų sąvadas, buvo parengti vandentiekio ir kanalizacijos projektai, užsakytas ir nebaigtas derinti elektros tinklų projektas. Šio projekto derinimas užsitęsė virš pusmečio, nes iš Vilniaus miesto apskrities viršininko administracijos nebuvo gautas atsakymas į prašymą leisti tiesti elektros tinklus per valstybinę žemę. Negavus motyvuoto atsakymo į pateiktą prašymą per įstatymo numatytą terminą o neturint šio leidimo negalima galutinai suderinti projektinės dokumentacijos statybos leidimui gauti, siekiant išvengti didelių išlaidų dėl darbų prastovų, statybos darbai buvo pradėti be statybos leidimo. Pradėjus statybos darbus buvo naudojamasi „projektinio pasiūlymo" ir analogiškos statybos, šalia esančio namo projekto brėžiniais, kurie atsižvelgiant į faktinę statybos situaciją buvo koreguoti, todėl nevisiškai atitiko „projektiniame pasiūlyme” nurodytoms statyboms naudojamoms medžiagoms. Statybos darbus planuota vykdyti taip, kad pabaigus statybas pastatas atitiktų keliamiems mechaninio atsparumo reikalavimams. 2007-09-14 apie 17.30 val., darbų vadovas S. P. telefonu pranešė, kad statomame objekte (duomenys neskelbtini), lūžus betoninei perdengimo plokštei iš antro aukšto nukrito į rūsį ir sunkiai susižalojo darbininkas D. B.. Atvykęs į statybos pbjektą sužinojo, kad D. B. išvežtas į ligoninę, o apie 19.15 val. telefonu jis buvo informuotas, kad darbininkas mirė (t. 2., b.l. 3).

Teisiamajame posėdyje papildė, kad statyba buvo vykdoma be leidimo, koreguoti brėžiniai buvo to namo, kur įvyko avarija. Korekcija buvo atlikta architekto, bet nebuvo suderinta su žinybomis, nes leidimas statyboms nebuvo gautas. Kai atliekama korekcija reikia vėl pereiti visas žinybas. Formaliai reikėjo jam derinti su žinybomis, tačiau medžiagos buvo pakeistos į kokybiškesnes. (duomenys neskelbtini)atstovai pradžioje laikėsi nuomonės, kad buvo plokštės brokas. Plokštes užsakinėjo jis, t.y. D. K., nuėjo, pasirašė sutartį, sumokėjo ir jam atvežė plokštes. Statybiniai produkcijai keliami valstybiniai kokybiniai reikalavimai, todėl preziumuojama, jog jos buvo kokybiškos. Kai plokštes atvežė jis nedalyvavo, kas tuo metu prižiūrėjo objektą nepamena. Jam, t.y. D. K., reikėjo rašyti raštus į VDI, todėl visos detalės jam yra žinomos. Buvo sukrautos plytos, o D. B. turėjo jas perkrauti ir lūžo plokštės. Plokštės buvo kokybiškos ir už jas sumokėta didelė kaina. Po įvykio samdė ekspertus, buvo atėjus ir Gelžbetonio moteris ir matavo, akivaizdžiai buvo nustatyta, kad plokštė neatitinka reikalavimų. Negali pasakyti, ar gelžbetonio atstovai bandė papirkti ekspertus. Vieno iš ekspertų pavardė buvo Černius. Buvo nuvažiavęs pas ekspertus, raštu nesikreipė, už ekspertizę sumokėjo. Kaune darė ekspertizę savo iniciatyva. Plokštės buvo nuvežtos ir po 2 dienų montuotos. Pastatas buvo išmontuotas, dabar liko tik pamatai, tai neturėjo įtakos pastatui surašytoms išvadoms. Jis prieštaravimų dėl išvadų nerašė. Turėjo pakoreguotus brėžinius su architekto parašais. Brėžinius yra pateikęs tyrimui. Plokštės buvo iškraunamos tvarkingai, dalyvavo S. P.. Išoriškai nesimatė, kad plokštės nekokybiškos. Po įvykio atvyko K. J. Ž., moteris ir dar vienas asmuo, kurio pavardės nežino (t.4, b.l. 27-30).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas S. P. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta bei patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad 2007 m. rugpūčio pabaigoje statomame name, esančiame (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 250, buvo išmūrytos pirmo aukšto sienos, buvo užsakytos gelžbetoninės plokštės ir suplanuota dėti perdangas, todėl buvo pasamdytas automobilis kranas. 2007-09-14 atvažiavus kranui beveik visą dieną buvo montuojamos perdangos ir darbai buvo užbaigti. Prieš darbo pabaigą, paprašė kranininko ant pirmo aukšto perdangos užkelti silikatinių plytų paletę, kad kitą dieną darbininkams nereikėtų nešioti rankomis. Tuo metu ant perdangos dirbo du darbininkai D. B. ir J. K., kranui nuleidus paletę ant perdangos J. K. atkabino krovinį, o po kelių sekundžių perdangos plokštė lūžo ir abu darbininkai nukrito žemyn. Nuo krentančios perdangos plokštės smūgio lūžo rūsio ir pirmo aukšto perdanga, todėl abu darbininkai nukrito į rūsį. J. K. nukritęs į rūsį sužalojimų nepatyrė, o D. B. dėl patirtų traumų buvo sunkiai sužalotas. Jis iškart iškvietė greitąjį pagalbą kuri D. B. išvežė į ligoninę, tačiau nuo patirtų traumų jis mirė. Apie įvykusį nelaimingą atsitikimą informavo direktorių (t. 2, b.l. 47).

Teisiamajame posėdyje papildė, kad įvykio metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu. Dirbo (duomenys neskelbtini) ir statė namą. Sklypai buvo D. K., kuris ir vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šone buvo pastatytas blokuotas namas. Viso buvo du namai – vienas šalia kito. Ar buvo vykdoma namo techninė priežiūra nežino, kodėl darbas buvo vykdomas be leidimų taip pat. Jis buvo atsakingas už darbą, tačiau pažymėjimo neturėjo, nors ir žinojo, kad be jo dirbti negalima. Jam buvo liepta dirbti ir dirbo. D. B. dirbo statybininku, ant kurios plokštės nežino. Nežino ar statybos reglamente nustatyta, kad ant nesumontuotų plokščių nieko negalima dėti. Kai įvykio griūtis jis buvo šone, 10-15 metrų atstumu. Kiek pamena lūžo plokštė, griuvo siena, kuri vertė antrą plokštę paskui save. Po įvykio buvo atvykęs Ž. ir moteris. Atsivežė aparatą betonui matuoti ir išmatavo plokštę. Atstovo reakcija buvo, kad jie yra teisūs. Po įvykio jis, t.y. S. P., ištraukė D. ir iškvietė greitąją bei paskambino direktoriui ir pasakė, kad įvyko nelaimė (t. 4, b.l. 30-32).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. J. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta ir patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad dirba pagal verslo liudijimą statybose. Jam priklauso automobilinis kranas MAZ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri naudoja darbo metu. 2007-09-14 UAB „(duomenys neskelbtini)” projektų vadovas S. pasamdė automobilinį kraną perdangos plokštėms sumontuoti ir kitiems statybinėms darbams. Apie 12 val. automobiliniu kranu atvažiavo į T. gyvenvietę, kur vyko sublokuoto gyvenamojo namo statybos. Objekte, kuriame reikėjo dirbti buvo išmūrytas pirmas aukštas. Apžiūrėjęs darbo vietą, privažiavimus, pradėjo darbą. Buvo sumontuotos keturios perdangos plokštės vienoje namo pusėje, po ko privažiavus kranui prie kitos namo pusės, buvo sumontuotos likusios perdangos plokštės. Baigus montavimą darbų vykdytojo prašymu, grįžo į pirminį darbo tašką ir ant garažo sienos padėjo sąramas, bei ant perdangos plokštės pakėlė silikatinių plytų paletę. Paletė buvo nuleista ant perdangos plokštės galo. Darbininkas atkabino diržus ir ženklais parodė, kad galima suktis ir patraukti krano strėlę. Būdamas kranininko kabinoje ir sukdamas kartu su krano stele, nusisuko nuo statomo namo, tačiau netrukus išgirdo šauksmą ir griuvimo garsą. Pasisukęs į statomo namo pusę pamatė, kad viskas griūna. Griuvimas vyko kelias sekundės, tačiau kaip nukrito darbininkai nematė. Projekto vadovas S. pradėjo skambinti į greitąjį pagalbą į policiją. Jis dar kurį laiką buvo statybos objekte, bet netrukus išvažiavo (t. 2, b.l. 46).

Papildomai apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad prie pat įvykio vietos nebuvo priėjęs, matė iš 4-5 metrų atstumo. Vizualiai broko ant plokštės nematė. Darbuotojai buvo su šalmais. S. prisistatė darbų vadovu ir atliko darbus apačioje. Kur griūties momentu buvo S. neprisimena (t. 4, b.l. 33-34).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas J. K. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta ir patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad 2007 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje vyko gyvenamojo namo statybos. 2007-09-14 mvo montuojamos pirmo aukšto perdangos plokštės, tam buvo naudojamas automobilinis kranas. Jis asmeniškai atkabino krano stropus. Kai montavimas buvo užbaigtas darbų vadovo S. prašymu, kranininkas ant perdangos plokštės pakelė silikatinių plutų paletę, kurią padėjo ant perdangos plokštės galo. Jis atkabino stropus, bei to metu pastebėjo ant perdangos plokštės D. B.. Buvo planuota ant perdangos plokštės uždėti dar vieną plytų paletę, todėl kranininkas nusisuko. Tuo metu Darius priėjo ir sustojo maždaug 1 metro atstumu nuo jo. Netikėtai, nes viskas įvyko labai greitai, lyg iš po kojų dingo atrama, perdangos plokštė lūžo ir netrukus atsidūrė statomo namo rūsyje. Būdamas šoko būsenoje išlipo iš rūsio, D. nematė. Darbų vadovas iškvietė greitosios pagalbos medikus, kas vyko toliau nelabai atsimena, nes buvo sutrikusioje būsenoje. Atvykę medikai D. B. išvežė į ligoninę, o jis išvažiavo namo (t. 2, b.l. 47).

Papildomai apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad plokštės galas buvo padėtas ant sienos. Plokštės šonas nebuvo uždėtas ant kitos sienos. Jis yra mūrininkas ir ką jam pasakydavo tą ir dirbdavo. S. P. davė nurodymą uždėti plytas. Ant plokštės pažeidimų nepastebėjo. Namo projekto nestudijavo, pamena, kad namo siena turėjo būti vientisa. Jo darbą kontroliavo S. P., kito prižiūrinčio asmens nebuvo. Priekinė ir šoninė sienos išgriuvo plokštei lūžus. Apatinė plokštė lūžo ir išgriovė sienas. Pirmo aukšto sienos buvo užmūrytos, uždedama plokštė ir tada mūrinama antro aukšto siena. Visos pirmo aukšto sienos buvo išmūrytos, galbūt ne visos pertvaros buvo. Įvykio dieną plokštės tarp savęs sujungtos nebuvo, jos turėjo būti sujungtos sekančią dieną. Kaip jo turi būti sujungtos nežino, jas sujungdavo S. P.. Plokštę po įvykio ištraukė kranu, nes po ja buvo žmogus. Kas davė nurodymą ištraukti plokštę nežino. Kranininkas buvo tas pats – V. J.. Smulkiau apie įvykį papasakoti negali, nes neprisimena. Po įvykio po 10-15 min. išvažiavo iš objekto, nes jo koja buvo sužeista ir jis buvo šoko būsenoje (t. 4, b.l. 46-48).

Apklausta teisimajame posėdyje liudytoja A. B. parodė, kad dirba  (duomenys neskelbtini) technikos direktoriaus pavaduotoja 29 metus. Kaltinamąsias pažįsta, jų santykiai darbiniai. Su K. Ž. buvo nuvykę apžiūrėti įvykio vietos, viskas buvo sukritę į rūsį. Bandė šaudyti prietaisu plokštes, storis buvo geras. Siūlės buvo per storos. Siena išslydo 14 dieną, o skiedinys atvežtas rugsėjo 12 dieną. Pas juos buvo pirktas skiedinys ir jie patys mūrijo. Skiedinį vežė į (duomenys neskelbtini) 1 kartą. Važiuodami į įvykio vietą įtarimų dėl kokybės neturėjo. Plokščių, kurias tikrino, rodmenų neužfiksavo. Medžiagas jie gauna iš karjerų, su dokumentais, cementą gauna iš Akmenės. Visos gaunamos medžiagos ateina su sertifikatais, vyksta medžiagų dozavimas, jis yra kompiuterizuotas. Prieš klojant laborantė T. L. tikrina koncentraciją. Prieš jiems klojant betoną sutepamos formos, jas patikrina T. D.. Tada paduodama ant vibro stalo ir formuoja. Suformavus gaminį jis statomas kritimui. Tada T. L. tikrina, ir jei  stiprumas yra 80 proc. galima atkirsti armatūrą. Vežama į sandėlį, tikrinami parametrai, juos tikrina T. D.. Jeigu parametrai neatitinkama produkcija išbrokuojama, jeigu atitinka – dedamas ženklas. Stiprumą T. L. tikrina 2 kartus. Tikrina per plokštės ilgį ir iš galo pašaudo. (duomenys neskelbtini), kai buvo tikrinama iš šono, stiprumas buvo 100 proc. Kontrolierė T. D. deda ženklą, tai reiškia, kad produkcija yra atitinkanti visus parametrus. Paviršiaus kokybę tikrina vizualiai T. D.. Pagal standartą visų plokščių tikrinti nereikia. Į dieną pagamina 150 gaminių ir iš jų reikia patikrinti 8., bet jie stengdavosi patikrinti visus. Numeruojamos visos plokštės, nesunumeruoto plokštė iš gamyklos išvažiuoti negali. Ką sutikrina laborantė L. viskas surašoma į žurnalą, o kontrolierė išrašo ką reikia iš laboratorijos, gal galėtų įvertinti visus parametrus. Ką padaro L. sau išsirašo D., kad patikrintų betono stiprumo parametrus (t. 4, b.l. 48-51).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas K. K. parodė, kad dirba gamykloje (duomenys neskelbtini), ceche apie 5 metus. Nuo 2006 dirba cecho viršininku. Jis atsakingas už sandėliavimą. Po to, kai gaminys išimamas iš formos yra tikrinama. Tada laboratorija duoda leidimą nupjauti armatūrą, jeigu visi parametrai atitinka. Tada gaminys apžiūrimas, įvertinamas vizualiai ir markiruojamas. Markiruoja techninės kontrolės skyrius. Tuomet produkcija patenka į sandėlį, kur sandėliuojama pagal nustatytą tvarką. Jo skyrius tikrina ar gaminys atitinka pagal visus parametrus, jeigu neleidžiama pjauti armatūros gaminys grąžinamas. Įvykio, kad į gaminį nebūtų įdėta kažkokių medžiagų neprisimena. Dozuoja kompiuteris. Jam nežinomi atvejai, kad produkcija būtų taisoma rankiniu būdu. Jo, t.y. K. K., darbas yra susijęs su kaltinamųjų pareigomis. Produkciją, kurią galima pardavinėti ženklina T. D.. Kai sužinojo apie įvykį buvo nuvažiavęs apžiūrėti. Nuolaužų buvo labai daug. Jų pagaminta panelė buvo kokybiška. Perduodant produkciją į sandėlį nesudaromas priėmimo aktas. Išduodant produkciją iš sandėlio išrašoma sąskaita – faktūra, kurią išrašo buhalterija. Dispečeris patvirtina, kad sutinkamai su sąskaita faktūra išvažiuoja produkcija. Išduodant produkciją į objektą ji dar kartą apžiūrima. Sandėlyje produkcija kraunama štabeliu. T. D. negali apžiūrėti kiekvienos plokštės paviršiaus. Produkcija yra apžiūrima prieš tai, kai nupjaunama armatūra. Nekokybiška produkcija į sandėlį pakliūti negali. Meistras atsako už kokybišką produkciją. Laboratorija duoda komandą pjauti armatūrą, nustato ar produkcija išgulėjo reikiamą laiką, įgavo tvirtumą. Sandėlio viršininkas atsakingas už gamybą, sandėliavimą. Jis, t.y. K. K., nevaikšto paskui darbuotojus, savo parašu patvirtina produkcijos priėmimą į sandėlį. Per pamainą pagaminama maždaug 30-40 plokščių. T. L. dar tikrina betono, plokščių kokybę. Išimamos ne visos plokštės, tik keletas. Ji aptikrina plokštę ir eina tikrinti betono kokybę (t. 4., b.l. 98-101).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas Č. D. parodė, kad jis 2007 metais  dirbo (duomenys neskelbtini) vairuotoju, vežiojo skiedinį. Objekte, kur įvyko įvykis skiedinį vežė jis. Pagal kliento užsakymą atvažiavo į gamyklą (duomenys neskelbtini), jam padavė kalkinį skiedinį ir jis nuvežė į (duomenys neskelbtini). 2007-10-08 davė paaiškinimą VDI (t. 4, b.l. 101-102)

Iš ikiteisminio tyrimo metu liudytojo K. J. Ž. duotų parodymų matyti, kad apie nelaimingą atsitikimą statybos objekte, kuriuo metu mirtinai susižalojo UAB „(duomenys neskelbtini)” darbininkas sužinojo iš Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus darbuotojo, kai jis atvyko į jų gamyklą. Apie tai, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi gali būti bendrovėje pagamintos perdangos plokštės lūžis, tuo metu niekas nekalbėjo, su Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus išvadomis supažindintas nebuvo. Apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini) " kreipėsi į specialistus bendrovės gaminio kokybės nustatymo, informuotas nebuvo, taip pat nebuvo supažindintas su specialistų išvadomis. Informaciją apie specialistų išvadoje nustatytus trūkumus, sužinojo iš pateikto prokuroro nutarimo, kuriame išvardinti specialistų nustatyti neatitikimai. Tiek kiek gali spręsti iš nutarime pateiktų duomenų, gaminys su betono stipriu fck,is,cub ~ 1,45...5,05 N/mm2, negalėtų būti išimtas iš formos, nes išsitrauktų pakilimo kilpos, praslystų įtemti strypai ir gaminys tiesiog lūžtų, nekalbant jau apie tai, kad tokį gaminį galima būtų kelis kartus pakrauti ar iškrauti. Dėl armavimo sumažinimo, kuris yra nurodytas specialisto išvadoje gali paaiškinti tik tiek, kad pagal šiuo metu galiojančius Europos Sąjungos standartus skersinis armavimas yra nebūtinas. Gaminiams naudojama armatūra gaunama su kokybės sertifikatais, o patikrinimų dėl armatūros stiprio pagamintame gaminyje neatliekama, nes tai nėra reikalaujama. Iš Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus darbuotojo sužinojęs apie įvykusį nelaimingą atsitikimą jau sekančią dieną kartu su darbo inspekcijos darbuotoju nuvyko į statybos objektą. Statybos objekte jokie statybos darbai vykdomi nebuvo. Jis apžiūrėjo ir nufotografavo įvykio vietą, bei apie daugumą statybos objekte pastebėtų pažeidimų, savo nuomonę išdėstė 2007-10-17 rašte skirtame Valstybinei darbo inspekcijai. Jo nuomonė, specialistų tyrimams iš įvykio vietos paimti mėginiai negali atspindėti jų gamyklos gaminiui keliamų techninių reikalavimų, nes perdengimo plokštei nukritus iš maždaug 6 metrų aukščio, ji prarado dalį savo betono stiprumo.

Papildomos apklausos metu parodė, kad šiuo metu gamykloje nėra pareigybės - vyr. inžinierius, minėtos pareigos pervadintos į technikos direktoriaus. Perdangos plokštė PK 56-15-8 yra gaminama pagal tipinį projektą, tačiau praktikoje pasitaikydavo atvejų, kai atsirasdavo sunkumų įsigyjant tam tikro diametro armatūrą. Bendrovė buvo priversta taikytis su realybe ir gamykloje buvo atlikti papildomi skaičiavimai taikant armatūros kiekį gamyboje ir atlikti tuštuminių plokščių armavimo pakeitimai. 1997 metais, bendrovės technikos direktorius patvirtino „Tuštuminių plokščių armavimo pakeitimų” lentelę, kurios duomenimis padangos plokščių gamybos metu naudojamos iki šiol. Pagal lentelės duomenis naudojant didesnio diametro armatūrąjos kiekis gaminyje gali būti sumažintas, arba padidintas, naudojant mažesnio diametro, kas neturi reikšmės gaminio kokybei. Tuštuminių plokščių armavimo pakeitimų lentelės duomenimis naudojosi „(duomenys neskelbtini) " atliekant perdangos plokštės PK 56-15-8 tyrimą. Atsakydamas į klausimą, kokia yra plokštės gamybą kontroliuojančių darbuotojų galimybė pastebėti gamybos broką atsakė, kad laborantė, šiuo atveju T. L., priimdama pagamintos produkcijos partiją pagal bendrovėje galiojančius nuostatus neprivalo tikrinti kiekvieno gaminio. Ji pasirinktinai gali patikrinti pagamintos produkcijos vienetą. Bet koks įtarimą sukėlęs gaminys yra pašalinamas, be tojai perdangos plokštė būtų remontuotina, nupjovus strypus ji tiesiog subyrėtų. T. L. pagamintos produkcijos kontrolę atlieka neardomu būdu, tikrinant perdangos plokštės šonus dar neiškėlus plokštės iš formos. Pastebėjus, ar nustačius broką laborantė privalo, apie tai informuoti kontrolierę ir tokiam gaminiui nesuteikiamas TKS ženklas. Tokia plokštė pažymima užrašu „brokas”. Gaminio kokybės galiojančios normos leidžia atlikti smulkius remonto darbus, jei gaminys yra kokybiškas. Galima atlikti tik labai smulkų remontą ir tik gavus laborantės leidimą. Laborantei atlikus gaminių kontrolę apie tai daroma atitinkama atžyma žurnale ir tik po to, kontrolierė, šiuo atveju T. D., apžiūri gaminius, atlieka jų patikrinimą ar jie atitinka nustatytiems matmenims ir tada ant pagamintos produkcijos uždeda „TKS” (techninės kontrolės skyriaus) ženklą. Jeigu taip atsitiktų, kad laborantė nepastebėtų gaminio broko, kontrolierė kuri „TKS” ženklą uždeda ant kiekvieno gaminio, broką tikrai pastebėtų ir toks gaminys būtų pašalintas. Nustačius ar pastebėjus broką kiekvienas bendrovės darbuotojas iškart informuotų bet kurį kontrolę vykdantį darbuotoją. Bendrovės technologė, šiuo atveju O. G., gaminio kontrolę vykdo gaminio technologinio proceso metu. Savo darbą jį atlieka pasirinktinai stebint vieno ar kito gaminio gamybą, bei pastebėjus kokius nors pažeidimus, ar įvykus kitoms technologinio proceso metu nenumatytoms pasekmėms, tokio gaminio gamyba būtų uždrausta (t. 2, b.l. 129, 130, 131).

Iš Statybinių konstrukcijų laboratorijos 2007-12-30 statinio ekspertizės akto Nr. 1-12 matyti, kad statybos rangovo UAB “(duomenys neskelbtini)” statomo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), konstrukcijų griūtis galėjo įvykti suirus surenkamai gelžbetoninei perdangos plokštei PK56-15-8, kuri buvo sumontuota pirmojo aukšto perdangoje ties pastato ašimi 4. Laboratoriniais betono ir armatūros bandinių, paimtų iš suirusios plokštės tyrimais ir patikrinamaisiais konstrukcijos stiprumo skaičiavimais nustatyta, jog perdangos plokštės, pagamintos AB “(duomenys neskelbtini)” atsparumas įstrižame pjūvyje buvo nepakankamas. Suirusi perdangos plokštė pagaminta nekokybiškai. Perdangos plokštės PK56-15-8 galinė dalis, kuri prieš avariją rėmėsi ant vidinės laikančiosios sienos pastato ašyje C maždaug 2,2 m ilgyje, išlieta iš nekokybiškai sutankinto betono. Suirusios perdangos plokštės skersinis armavimas neleistinai sumažintas. Tyrimai rodo, kad apkrova, kuri buvo ant perdangos plokštės avarijos metu, neviršijo mūro sienų ir gamintojo deklaruojamos perdangos plokštės laikomosios galios. Įvertinus sienos, sumūrytos iš statybos objekte naudotų SIA “KOLLE BETON” (Latvija) keramzitbetonio blokelių, laikomąją galią dviaukščiame pastate, nustayta, kad sienos ašyje B- B laikomoji galia baigto pastato stadijoje netenkintų esminio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimo pagal statybos techninį reglamentą STR2.01.01(1):2005 “esminis statinio reikalavimas “Mechaninis atsparumas ir pastovumas”. Esamą statinį būtina išmontuoti (t. 1., b.l. 109-117).

Iš LR Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus specialist nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagos matyti, kad 2007-09-14 ūkio būdu statomame dviaukščiame name UAB „(duomenys neskelbtini) " direktoriui priklausančioje namų valdoje (duomenys neskelbtini). (žemės sklypo Nr. 250), Vilniuje, neturint statybos leidimo, UAB „(duomenys neskelbtini)” darbų vadovas S. P. pasamdė automobilinį kraną valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (techninio patikrinimo ataskaita Nr. 07-71-454) kranininkas V. J. kranu dirbantis pagal verslo liudijimą Nr. V 0487910, sumontuoti pirmo aukšto perdengimo plokštes ir sukelti ant perdengimo statybinės medžiagas t.y. keramzitbetonio blikelius ir silikatines plytas, antro aukšto mūrijimui. Atlikus plokščių sumontavimą apie 17.20 val. darbų vadovas S. P. kranininko paprašė pakelti silikatinių plytų paketą 320 vnt., kurio svoris max. 1,6 t. Stropuotojo funkcijas atliko statybininkas J. K., kuris nebuvo apmokytas dirbti krovinių kabinėtoju. Apdailininkui D. B. buvo darbų vadovo pavesta užduotis perkrauti pakeltas silikatines plytas ant kitos plokštės, kur jos buvo reikalingos kamino mūrijimui, nes jų ten padėti nepasiekė kranas. Nuleidus plytų paketą ant perdengimo plokštės ir nuėmus stropus, maždaug po 20 sek. lūžo perdengimo plokštė PK 56-15-8 ant kurios stovėjo D. B. ir J. K.. Jie krito su plytomis ir perdengimo plokštės nuolaužomis. Kilus griūties reakcijai, lūžo dar dvi rūsio gelžbetoninės perdengimo plokštes, neatlaikius apkrovų išvirto dalis namo laikančiosios sienos, kas savo ruožtu sukėlė dar vienos pirmo aukšto gelžbetoninės plokštės griūtį. Visų plokščių nuolaužos atsidūrė namo rūsyje, tarp jų ir D. B.. Greta ant tos pačios perdingimo plokštės buvęs J. K. nenukentėjo. Projekto vadovas S. P. iš karto po griūties iš griuvėsių rūsyje ištraukė nukentėjusi D. B.. Po to S. P. skubiai skambino tel. 112, apie 18.15 val. atvyko greitosios pagalbos automobilis, D. B. buvo vietoje teikiama pirmoji pagalba, po to D. B. 19.10 val. buvo nugabentas į VŠĮ Vilniaus greitosios pagalbos ligoninę kur netrukus mirė. Įvykus statybinių konstrukcijų griūčiai ir nelaimingam atsitikimui (žuvus žmogui) UAB „(duomenys neskelbtini)” statomo dviaukščio namo konstrukcijoms buvo atlikta ekspertizė. Sutartis sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini) ". Ekspertai nustatė: Statinio griūtis įvyko dėl AB „(duomenys neskelbtini) " pagamintos nekokybiškos gelžbetoninės perdangos PK 56-15-8. 2007-12-20 atliktu UAB „(duomenys neskelbtini) " tyrimu nustatyta: gelžbetoninės perdangos plokštės betono stipris, vertinant pagal LST EN 13791 nuostatas, ženkliai neatitinka gamintojo deklaruojamo C12/15 klasės betono reikalavimų. LST EN 13791 lentelėje nurodytas mažiausias šios klasės betono charakteristikas gniuždomasis stipris turi būti fck,is,cub =13 N/mm2. Faktinis betono stipris fck,is,cub ~ 1,45...5,05 N/mm2 nustatytas pagal kernų paimtų iš perdangos plokštės remontuotos zonos. Medžiagoje nurodyta, kad statybos rangovo UAB „(duomenys neskelbtini) " statomo namo (duomenys neskelbtini) konstrukcijų griūtis galėjo įvykti: suirus surenkamai gelžbetoninei perdangos plokštei PK 56-15-8, kuri buvo sumontuota pirmojo aukšto perdangoje ties pastato ašimi 4, kai ant jos buvo padėtas padėklas plytų apie 1,6 tonos. Laboratoriniais betono ir armatūros bandinių, paimtų iš suirusios plokštės tyrimais ir patikrinamaisiais konstrukcijos stiprumo skaičiavimais nustatyta, jog perdangos plokštės, pagamintos AB Vilniaus GKG-3 atsparumas įstrižame pjūvyje buvo nepakankamas. Suirusi perdangos plokštė pagaminta nekokybiškai. Perdangos plokštės PK 56-15-8 galinė dalis, kuri prieš avariją rėmėsi ant vidinės laikančiosios sienos apstato ašyje C maždaug 2,2 m ilgyje, išlieta iš nekokybiškai sutankinto betono. Suirusios perdangos plokštės skersinis armavimas neleistinai sumažintas (t. 1, b.l. 38-39).

Iš UAB “(duomenys neskelbtini)” statinio ekspertizės akto Nr. 1-12 matyti, kad nepakankamą gelžbetoninės plokštės laikomąją galią įstrižame pjūvyje lėmė dvi priežastys: mažas gelžbetoninės perdangos plokštės atraminės dalies betono stipris bei nepakankamas skersinės armatūros kiekis perdangos plokštės atraminėje dalyje (t. 1, b.l. 109-135).

Iš Kauno technologijos Universiteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro mokslinio tyrimo darbo ataskaitos matyti, kad kiaurymėtosios perdangų plokštės 56-15-8 betono kokybinių parametrų tyrimais nustatyta, kad vidutinis betono stipris gniuždant 8,8 MPa netenkina betono stiprumo klasei 12/15 keliamų reikalavimų. Kiaurymėtosios padangų plokštės fragment vizualinės apžiūros metu matyti didžiulės ertmės tarp stambiųjų užpildų neužpildytos skiedinine dalimi, kas rodo netinkamą betono sutankinimą gaminio formavimo metu (t. 2, b.l. 49-56).

Vertindamas byloje surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinimai T. L., O. G. ir T. D. nepasitvirtino.

Byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai konstatuoti, jog plokštė, kuriai įgriuvus žuvo žmogus, t.y. D. B., buvo nekokybiška, defektuota ir gamintojo buvo remontuota, betono stipris gniuždant netenkina betono stiprumo klasei C12/15 keliamų reikalavimų, kiaurymėtosios perdangų plokštės  fragmentų apžiūros metu nustatyta, jog betonas buvo netinkamai sutankintas gaminio formavimo metu, be to perdangos plokštės atlaikomoji galia įstrižame pjūvyje buvo nepakankama, dėl to ir įvyko nelaimingas atsitikimas.

Įmonės standarte ĮST 2074832-8:2002 Gelžbetoninės kiaurymėtosios perdangos plokštės techniniuose reikalavimuose nurodyta, jog plokštės turi būti priimamos įvertinus pradinės, operacinės, priimamosios kontrolių rezultatus ir standarto reikalavimus. Šiame standarte taip pat nurodyta, jog rodikliams patikrinti atliekama atrankinė dviejų pakopų kontrolė (GOST 101015) ir jei pagal atrankinę kontrolę gaminių partija nebuvo priimta, naudojama ištisinės kontrolė, kai tikrinamos visos plokštės partijoje pagal tuos rodiklius, pagal kuriuos partija nebuvo priimta. Priėmus plokštes ant kiekvienos rašoma TK žyma. Kad AB “(duomenys neskelbtini)” yra laikomasi šio standarto, t.y., kad įmonėje yra atliekama atrankinė gaminių kontrolė parodė ir kaltinamosios T. D., O. G. ir T. L..

Nors liudytojas cecho viršininkas K. C. parodė, kad įmonėje tikrinamos visos partijos plokštės, o ne atsitiktinės atrankos būdu, visos kaltinamosios parodė, jog joms niekas nedavė nurodymo tikrinti visas partijos plokštes ir nors kartais taip atliekama, teisės aktai jų neįpareigoja taip daryti.

BK 229 str. nustato baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų neatlikimą dėl neatsargumo, jeigu dėl to valstybė, juridins ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Savo pareigų neatlikimas yra neteisėstas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t.y. tų pareigų, kurios  priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, o netinkamas savo pareigų atlikimas – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens aplaidus, nekokybiškas, atmestinas, nepakankamai efektyvus ir pan. Savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų. Tarnybos pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas gali pasireikšti tiek ilgalaikiu, sustemingu tarnybos pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, tiek vienkartiniu poelgiu (LAT kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-299/2008).

Tarp kaltinamųjų veikos ir kilusių padarinių turi būti dėsningas priežastinis ryšys, t.y. jų veika, pasireiškusi nurodytų teisės aktų nuostatų nesilaikymu, turi būti tiesioginė didelės žalos atsiradimo priežastis ir būtina jos atsiradimo sąlyga (LAT kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-433/2010).

Pažymėtina, jog baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimo, numatyto LR BK 229 str. įvykdymą kyla, kai nustatoma, jog kaltinamieji pažeidė jų pareigas reglamentuojančius norminius aktus, ir tarp jų veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Šiuo atveju konstatuotina, jog kaltinamosios veikdamos pagal jų pareigybinėse instrukcijose joms numatytus reikalavimus, įvykdė norminiuose aktuose įtvirtintą pareigą, nes produkcijos patikrinimas yra selektyvus, t.y. kaltinamosios neturėjo pareigos tikrinti visos produkcijos, t.y. visų pagamintų partijos plokščių.

Būtina sąlyga baudžiamajai atsakomybei pagal LR BK 229 str. kilti yra, kad kaltinamųjų veiksmai turi būti kilusių padarinių sąlyga. Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, būtina nustatyti, jog kaltininko veika buvo ne tik būtina kilusių padarinių sąlyga, bet ir šių padarinių priežastis, t.y. reiškinys, dėl kurio vyksta kitas reiškinys (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-56/2006).

Šiuo atveju gelžbetonio plokštė PK 56-15-8 buvo netinkamai pagaminta, o teisės aktais įtvirtinta kontrolės sistema nenumatė visos produkcijos tikrinimo (tokios tvarkos įtvirtinimą pagal savo užimamas pareigas kaltinamosios negali būti atsakingos). Todėl už nekokybiškos produkcijos patekimą į prekybą kaltinamosios negali būti atsakingos.

Esant tokioms aplinkybėms T. L. iš kaltinimų LR BK 229 str. ir BK132 str. 1 d., O. G. iš kaltinimų LR BK 229 str. ir BK 132 str. 1 d., T. D. iš kaltinimų LR BK 229 str. ir BK 132 str. 1 d. išteisintinos, joms nepadarius veikų, LR BK 229 str. ir BK 132 str. 1 d. nurodytų nusikalstamų veikų požymių.

Vadovaudamasis LR 297-299, 301-305307-308 str., teismas,

n u s p r e n d ž i a:

T. L. iš kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 229 str. išteisinti jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

T. L. iš kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 132 str. 1 d. išteisinti jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

O. G. iš kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 229 str. išteisinti jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

O. G. iš kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK132 str. 1 d. išteisinti jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

T. D. iš kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 229 str. išteisinti jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

T. D. iš kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK132 str. 1 d. išteisinti jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Gelžbetoninę plokštę PK 56-15-8, SAUGOMĄ “Statybinių konstrukcijų laboratorijos” teritorijoje, esančioje Savanorių pr. 221, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti AB (duomenys neskelbtini) ir sunaikinti.

Panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą paskirtą Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009-10-21 nutarimu ir pratęstą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-04-21 ir 2010-05-21 nutartimis O. G., a/k (duomenys neskelbtini) į butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), savivaldybė.

Panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą paskirtą Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009-12-23 nutarimu ir pratęstą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-05-21 nutartimi AB “(duomenys neskelbtini)”, į.k. (duomenys neskelbtini), į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir į pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), paskirtis – ūkinis pastatas, pagalbinio ūkio. 

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

T. A. Virbalas