Civilinė byla Nr. e2A-157-934/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01117-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1

                                                                                                                                             (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Laimos Ribokaitės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Proitas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Proitas“ ieškinį atsakovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neteisėto perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė ,,Bitė Lietuva“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB ) „Proitas“ (toliau – ieškovė arba tiekėja) pateikė ieškinį, prašydama panaikinti atsakovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – atsakovė arba perkančioji organizacija) 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimą laimėtoju pripažinti UAB „Bitė Lietuva“ (toliau – ir trečiasis asmuo) bei atmesti UAB „Bitė Lietuva“ pasiūlymą, kaip neatitinkantį pirkimo dokumentų reikalavimų.

2.       Nurodė, kad

3.       Nors Pirkimo Techninės specifikacijos 1.18 papunktyje nurodyta, jog tiekėjas, teikiantis sistemą ir susijusias paslaugas turi būti sertifikuotas pagal ISO/IEC 27001:2022, ISO/IEC 27001:2022 (toliau – ISO 27001 standartas) arba lygiavertį standartą, tačiau trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka šių reikalavimų, todėl turėjo būti atmestas. Ieškovės nuomone, perkančioji organizacija nepagrįstai nurodė, kad Techninės specifikacijos 1.18 papunktis yra svarbus tik sutarties vykdymo metu, nes reikalavimas būti sertifikuotam pagal ISO 27001 standartą nėra vienkartinio, individualaus pobūdžio, nepriklauso nuo sutarties vykdymo. Be to, reikalavimus objektui būtina atitikti pasiūlymų pateikimo momentu, nepriklausomai nuo to, ar perkančioji organizacija prašė pateikti reikalavimo atitiktį įrodančius dokumentus, ar tokių dokumentų neprašė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Panevėžio apygardos teismas 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5.       Nustatė, kad ginčas tarp šalių iš esmės yra dėl to, ar Techninės specifikacijos 1.18 papunktyje reikalavimas yra kvalifikacijos reikalavimas, kurį tiekėjas turėjo įrodyti egzistuojant pasiūlymo pateikimo momentu, ar šis reikalavimas nėra priskiriamas kvalifikacijos reikalavimui ir vertintinas kaip reikalavimas būtinas sutarties vykdymui.

6.       Teismas padarė išvadą, kad Techninės specifikacijos 1.18 papunktyje nustatytas reikalavimas yra taikomas sutarties vykdymui, kadangi Pirkimo sąlygų 2 priedo „Techninė specifikacija“ Bendrieji reikalavimai yra numatytos sąlygos, kokiu būdu ir kokia apimtimi turėtų būti suteiktos skaitmeninės telefonijos paslaugos, t. y. numatytas programinės įrangos įdiegimas paslaugos teikėjo serveriuose, numatyti papildomos paslaugos užsakymo ar atsisakymo būdai, programinės įrangos atitiktis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui dėl fizinių asmenų duomenų apsaugos, paslaugos veikimas TIER III sertifikuotame duomenų centre. Be kita ko, Techninės specifikacijos 1.18 papunktyje reikalavimas tiekėjo sertifikavimui pagal ISO/IEC 27001:2022, ISO/IEC 27001:2022 arba lygiavertį standartą. Todėl pasiūlymų pateikimo metu perkančioji organizacija neturėjo pareigos reikalauti duomenų apie tiekėjo sertifikavimą.

7.       Įrodomųjų priemonių nepateikimas kartu su pasiūlymu, kai to nereikalaujama pirkimo sąlygose, neturėtų būti vertinamas kaip pasiūlymo trūkumas ar neatitiktis viešojo pirkimo sąlygoms, tačiau tai per se (savaime) neužkerta kelio perkančiajai organizacijai suabejoti dėl tiekėjo galimybių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Nors ieškovei pateikus pretenziją, atsakovė paprašė pateikti trečiojo asmens duomenis apie trečiojo asmens kompetenciją vykdyti Pirkimo sutartį, tačiau tai nekeičia Pirkimo sąlygų kvalifikavimo kaip sutarties vykdymo sąlygos. Taigi, perkančioji organizacija, įvertinusi trečiojo asmens pateiktų duomenų visumą, pagrįstai vertino trečiojo asmens pateiktą pasiūlymą kaip laimėjusį Pirkimą ir galintį užtikrinti perkamų paslaugų saugumą ir konfidencialumą.

8.       Atkreipė dėmesį, kad nors, ieškovės vertinimu, trečiojo asmens pateikti duomenys bei paaiškinimai nepatvirtina, jog turimas vertinimas pagal NIST gaires (standartą) yra lygiavertis ISO 27001 standartui, tačiau trečiasis asmuo yra ,,Bitė Group“ priklausantis juridinis asmuo, o ,,Bitė Group“ yra parengusi ir vadovaujasi bendra informacijos saugumo dokumentacija, taikoma visoms grupės įmonėms, kurios dokumentacija ir kitos saugumo priemonės yra audituojamos JAV kompanijos.

9.       Perkančioji organizacija, nustatydama reikalavimą būti sertifikuotam pagal ISO 27001 arba lygiavertį standartą, siekė užtikrinti gautos informacijos saugumą, konfidencialumą, vientisumą ir prieinamumą. Vertinant įmonės veiklos atitiktį tiek pagal NIST gairių (standarto) reikalavimus, tiek pagal ISO 27001 standarto reikalavimus yra atliekamas įmonės auditavimas, t.  y. vertinama bendrovės turima dokumentacija (politika, tvarkos, instrukcijos, įdiegtos informacijos ir saugumo priemonės). Atlikus įmonės auditavimą, pagal ISO 27001 standarto reikalavimus yra išduodamas sertifikatas, o pagal NIST gaires – pateikiama išvada. Pažymėjo, kad byloje pateikti duomenys apie trečiojo asmens atžvilgiu atliktą atitikties informacijos ir kibernetinio saugumo kriterijams vertinimą, sudaro pagrindą išvadai, jog ,,FTI Consulting“ atliktas vertinimas (auditas) pagal JAV taikomą standartą yra lygiavertis auditui, atliktam pagal ISO 27001 standartą, bei patvirtina, kad trečiasis asmuo užtikrins informacijos ir kibernetinio saugumo reikalavimų laikymąsi. Atkreipė dėmesį, kad perkančioji organizacija, atsižvelgė į tai, jog UAB „Bitė Lietuva“ yra penktosios kartos judriojo ryšio (5G) paslaugas teikianti įmonė, patenkanti į trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą.

10.       Pažymėjo, kad perkančioji organizacija, įvertinusi trečiojo asmens pateiktus duomenis, pagrįstai įvertino, jog trečiasis asmuo galės tinkamai vykdyti Pirkimo sutartį. Atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus dėl informacijos saugumo vadybininko trečiojo asmens įmonėje, kadangi informacinių sistemų saugumo vadybininko paskyrimas nėra siejamas su trečiojo asmens pareiga užtikrinti informacijos saugumą ir konfidencialumą ar su sertifikavimo procesu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes konstatavo, kad atsakovė pagrįstai pripažino trečiojo asmens pasiūlymą Pirkimo laimėtoju, todėl ieškovės pareikštą ieškinį nusprendė atmesti. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

11.       Ieškovė UAB ,,Proitas“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Ieškovė nuosekliai įrodinėjo, kad Techninės specifikacijos 1.18 papunktyje įtvirtintas reikalavimas yra Techninės specifikacijos reikalavimas (arba kitaip – reikalavimas Pirkimo objektui), tačiau teismas dėl šių ieškovės argumentų nepasisakė ir jų nevertino. Dar daugiau, nustatęs, kad Techninės specifikacijos 1.18 papunkčio reikalavimas yra sutarties vykdymo sąlyga, kas iš esmės turėtų lemti, jog atitiktis jam nevertinama ir nenustatinėjama Pirkimo metu, teismas toliau pateikė tam prieštaraujančius motyvus, vertindamas trečiojo asmens pasiūlymo atitiktį ISO 27001 standartui bei jo pateiktų dokumentų lygiavertiškumą.

11.2.                      Nors ieškovė siekė įrodyti, kad reikalavimas tiekėjams būti sertifikuotiems pagal ISO 27001 ar lygiavertį standartą yra techninės specifikacijos reikalavimas, kurį tiekėjai turėjo atitikti pasiūlymų pateikimo momentu, tačiau teismas sprendime neįvertino ir motyvuotai neatskyrė, neidentifikavo šio reikalavimo kaip Techninės specifikacijos reikalavimo. Neatsižvelgė į VPT išvadą, kurioje pažymėta, jog perkančioji organizacija sukūrė dviprasmišką situaciją, nes ginčo reikalavimas gali būti suprantamas ir kaip techninis reikalavimas, ir kaip sutarties vykdymo sąlyga.

11.3.                      Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar konkretus reikalavimas gali būti vertinamas tiek sutarties vykdymo sąlyga, tiek techninės specifikacijos reikalavimu (kartu). Vien dėl to, kad Techninės specifikacijos reikalavimas bus aktualus sutarties vykdymo metu, nepakeičia tokio reikalavimo statuso (jis gali turėti dvigubą statusą). Techninės specifikacijos tikslas yra apibūdinti perkamas paslaugas, kurios bus teikiamos sudarius sutartį, tai, kad atitinkamos sąlygos bus realizuojamos sutarties vykdymo metu, nekeičia sąlygos pobūdžio. Taigi, tais atvejais, kai Pirkimo dokumentuose nustatoma viena sąlyga, kuri atitinkamai yra ir sutarties sąlyga, ir Techninės specifikacijos reikalavimas, tokios sąlygos atitiktis vertinama būtent pasiūlymų pateikimo momentu, o ne sutarties sudarymo ar vykdymo metu.

11.4.                      Teismas neteisingai išaiškino, kad Pirkimo dokumente pavadinimu Techninė specifikacija įtvirtintas reikalavimas vien dėl to, jog jis apibūdina sutarties vykdymo reikalavimus ir perkančioji organizacija neprašė jį pagrindžiančių dokumentų su pasiūlymu, nelaikytinas techniniu reikalavimu, o išimtinai tik sutarties sąlyga. Tai neatitinka nuosekliai teismų praktikoje pateikiamų sąlygų kvalifikavimo taisyklių.

11.5.                      Teikdamas pasiūlymą trečiasis asmuo ne tik patvirtino atitiktį Techninės specifikacijos reikalavimams, bet ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus. Be kita ko, pildydamas pasiūlymo formą aiškiai ir nedviprasmiškai deklaravo, kad atitinka Pirkimo dokumentus, įskaitant Techninės specifikacijos reikalavimus. Tai reiškia, kad trečiasis asmuo jau pasiūlymo teikimo stadijoje tiek deklaravo atitiktį Techninės specifikacijos reikalavimui, tiek teikė įrodymus dėl šios atitikties, kuriuos atsakovė įvertino. Taigi, atitiktis Techninės specifikacijos 1.18 papunkčio reikalavimui turi ir gali būti vertinama ir, nustačius neatitiktį keliamam reikalavimui, trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas.

11.6.                      Apeliantės nuomone, negalėjo būti nustatyta trečiojo asmens pasiūlymo atitiktis Techninės specifikacijos 1.18 papunkčio reikalavimui, nenustačius, kad NIST gairės pagrįstai gali būti laikomos lygiavertėmis ISO 27001 standartui. NIST gairių lygiavertiškumas negali būti preziumuojamas, o privalėjo būti įrodytas trečiojo asmens.

11.7.                      Trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose minimi trys dokumentai: 1) Overall Security Performance against NIST; 2) NIST CFM (National Institute of Standards and Technology Cyber Security Framework.); 3) NIST SP 800-53, tačiau, skundžiamame sprendime teismas nenustatė, koks tiksliai dokumentas turėjo būti laikomas lygiaverčiu ISO 27001 standartui. Pats trečiasis asmuo taip pat buvo nenuoseklus ir aiškiai bei tiksliai neįvardijo, kokiu dokumentu grindžia savo pasiūlymą. 

11.8.                      Nors ieškovė pateikė bylos baigtimi nesuinteresuoto asmens, t. y. UAB ,,TUV Uolektis“, atliekančio sertifikavimą, išvadas, paaiškinimus dėl to, jog NIST gairės ir ISO 27001 standartai nėra lygiaverčiai, tačiau teismas jų tinkamai neįvertino. Be kita ko, neatsižvelgė į įrodymų visumą. Todėl nebuvo tinkamai atskleista bylos esmė, apeliantei iš esmės neužtikrinta teisė į teisminę gynybą.

11.9.                      Teismas skundžiamame sprendime nevertino pačių svarbiausių aspektų – ar NIST gairės yra lygiavertės ISO 27001 standartui, t. y. svarbiausia ne auditavimo tvarka ir ją atliekantis subjektas, tačiau pačių priemonių ir bendrovės kaip organizacijos pasirengimo lygiavertiškumas. Įmonės auditavimas pagal NIST gaires nėra atliekamas. ,,Bitė Group“ užsakytos privačios konsultacijos reiškia ne audito procedūrą, o konsultacijas ir (ar) privačių specialistų rekomendacijas pagal NIST gaires, tačiau ne audito procedūrą, kuri pagal NIST gaires nėra nei reglamentuota, nei nustatyta. Atliktos konsultacijos apimtis (auditas) nėra ir negali būti prilyginama sertifikavimui pagal ISO 27001 standarto reikalavimus. Nors iš tiesų abiem atvejais vertinama bendrovės turima dokumentacija, tačiau ji vertinama savo turiniu iš esmės skirtingų dokumentų atitikčiai nustatyti.

11.10.                      Teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į tai, kad ISO 27001 standarto atitikčiai būtina užtikrinti tiek Europos Sąjungos teisės aktų, tiek nacionalinės teisės aktų suderinamumą. Nėra abejonių, kad JAV sukurtos gairės jokia forma ir būdu neatliepia visų Europos Sąjungos ir Lietuvos imperatyvių teisės aktų reikalavimų laikymosi, o tai yra sertifikavimo pagal ISO 27001 esmė ir privaloma apimtis sertifikuojantis Lietuvoje.

11.11.                      Apeliantė neginčija, kad ,,Bitė Group“ gali būti taikoma bendra informacijos saugumo politika, galimai rengiama bendra dokumentacija įmonių grupės lygmeniu, tačiau tai nelemia, kad UAB „Bitė Lietuva“ yra sertifikuota pagal ISO 27001 standartą arba lygiavertį. Be to, atskiros šios įmonių grupės įmonės (pvz., ,,SIA Bitė Latvija“) yra sertifikuotos pagal ISO 27001 standartą, pačiai UAB „Bitė Lietuva“ šis procesas yra pradėtas, tačiau, nepaisant to, UAB „Bitė Lietuva“ tokio sertifikato neturi ir Techninės specifikacijos 1.18 papunkčio reikalavimo neatitinka.

11.12.                      Aplinkybė, kad „UAB „Bitė Lietuva“ yra penktosios kartos judriojo ryšio (5G) paslaugas teikianti įmonė, patenkanti į trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą“, yra nesusijusi su byla ir Pirkimo objektu, kadangi nėra įsigyjamos 5G ryšio paslaugos.

11.13.                      Teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl VPT išvadoje nurodytų argumentų, susijusių su deklaratyvaus pobūdžio ir neaiškiu Techninės specifikacijos 1.18 papunkčio reikalavimu.

11.14.                      Apeliantės įsitikinimu, priėmus skundžiamą sprendimą jai nebuvo sudarytos prielaidos į sąžiningą, efektyvią ir veiksmingą teisminę gynybą. Tiek teikdama pretenziją, tiek gavusi atsakymą į ją, apeliantė neturėjo informacijos, kurios pagrindu skundžiamu sprendimu yra nustatyta atitiktis Techninės specifikacijos 1.18 papunkčio reikalavimui, ir kuria byloje rėmėsi atsakovė ir trečiasis asmuo. Apie atitiktį NIST gairėms, kaip lygiavertėms ISO 27001 standartui, JAV kompanijos ,,FTI Consulting“ atlikto audito apeliantei argumentai pateikti tik bylą nagrinėjant teisme, o tai iš esmės pakeitė atsakovės poziciją dėl pretenzijos, neleistinai išplėtė ginčo ribas bei lėmė neteisėto ir nepagrįsto skundžiamo sprendimo priėmimą. Dėl pradinių apeliantės pretenzijos ir ieškinio argumentų pagrįstumo skundžiamame sprendime nepasisakyta, nes jais atsakovė ir trečiasis asmuo byloje nesirėmė, savo argumentus byloje suformavo iš naujo.

12.       Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1.                      Pirkimo dokumentai ir jų pavienės nuostatos negali būti aiškinamos atskirai, turi būti vertinama visuma. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas, įvertinęs Pirkimo dokumentų visumą padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad Techninės specifikacijos 1.18  papunktyje nustatytas reikalavimas yra taikomas sutarties vykdymui, todėl teismas neturėjo pareigos Techninės specifikacijos 1.18 papunktyje nustatytą reikalavimą vertinti kaip Techninės specifikacijos reikalavimo (reikalavimo Pirkimo objektui) ir dėl to pasisakyti.

12.2.                      Atsakovės įsitikinimu, teismas sprendime pasisakė dėl esminių ginčo aspektų. Aplinkybė, kad sprendime nebuvo pasisakyta dėl kiekvieno argumento, kaip vylėsi apeliantė, nereiškia, jog sprendimas yra nemotyvuotas.

12.3.                      Atsakovė nesutinka su apeliante, kad skundžiamame sprendime buvo pateikti vienas kitam prieštaraujantys argumentai. Nors teismas skundžiamame sprendime pripažinęs, kad Techninės specifikacijos 1.18 papunktyje nustatytas reikalavimas yra taikomas sutarties vykdymui, ir vertino trečiojo asmens turimą vertinimą pagal NIST gaires (standartą) lygiavertiškumą ISO 27001 standartui, tačiau toks vertinimas negali būti laikomas patvirtinimu, jog Techninės specifikacijos 1.18 papunkčio reikalavimas yra techninės specifikacijos reikalavimas.

12.4.                      Nors apeliantė teigia, kad teismas neįvertino, jog konkretus reikalavimas gali būti vertinamas tiek sutarties vykdymo sąlyga, tiek techninės specifikacijos reikalavimu (kartu), tačiau, atsakovės nuomone, šis argumentas teisiškai nereikšmingas ir nepagrįstas, kadangi apeliantė apeliaciniame skunde nepateikė objektyvių duomenų, kokią esminę reikšmę šis vertinimas turėtų šioje byloje.

12.5.                      Apeliantė apeliaciniame skunde dėsto dvi skirtingas pozicijas – viena vertus, tvirtina, kad jos nuosekliai byloje formuota pozicija leido nustatyti, jog Techninės specifikacijos 1.18  papunkčio reikalavimas yra techninės specifikacijos reikalavimas, kita vertus, dėsto poziciją, kad Techninės specifikacijos 1.18 papunkčio reikalavimą teismas turėjo vertinti tiek kaip sutarties vykdymo sąlygą, tiek kaip techninės specifikacijos reikalavimą (kartu). Taigi, pati apeliantė nėra apsisprendusi dėl Techninės specifikacijos 1.18  papunkčio reikalavimo statuso.

12.6.                      Tiekėjas, pateikdamas nustatytos formos pasiūlymą, pažymi, kad sutinka su visomis sąlygomis, nustatytomis pirkime, kituose pirkimo dokumentuose, tačiau toks pažymėjimas, nagrinėjamu atveju, negali keisti Techninės specifikacijos 1.18 papunktyje numatyto reikalavimo statuso ir sudaryti pagrindą atitiktį Techninės specifikacijos 1.18  papunktyje nustatytam reikalavimui tikrinti pasiūlymo vertinimo metu.

12.7.                      Nors trečiasis asmuo pateikė 2024 m. ir 2023 m. ,,FTI Consulting“ atlikto audito išvadas, raštą, Informacijos saugumo valdymo politiką bei nepriklausomo ir sertifikuoto ISO auditoriaus eksperto išvadą, tačiau apeliantė šiuos rašytinius įrodymus visiškai ignoruoja, nelaiko jų objektyviais, bet apeliaciniame skunde nepateikia įrodymų, paneigiančių jų objektyvumą ar teisinį reikšmingumą. Apeliantė suteikia didesnę teisinę reikšmę savo iniciatyva pateiktai specialisto išvadai, bet neargumentuoja tokio skirtingo įrodymų vertinimo. Visi įrodymai byloje iš esmės turi vienodą teisinę ir įrodomąją reikšmę, todėl vien tai, kad pateiktas įrodymas yra specialisto išvada, didesnės įrodomosios reikšmės neįgauna.

12.8.                      Teismas vertino byloje esančius įrodymus bei lygino NIST gairių ir ISO 27001 standarto reikalavimus, todėl nepagrįstas apeliantės argumentas, kad teismas neįvertino pateiktų įrodymų visumos, jų įrodomosios reikšmės bei dėl lygiavertiškumo vertinimo argumentavimo. Nustatydama reikalavimą būti sertifikuotam pagal ISO 27001 standartą arba lygiavertį, atsakovė siekė užtikrinti informacijos saugumą, konfidencialumą, vientisumą ir prieinamumą, tai skundžiamame sprendime paminėjo ir teismas. Įvertinus Pirkimo objektą ir Techninės specifikacijos 1.18 papunktyje nustatyto reikalavimo tikslą, trečiasis asmuo jam turimomis priemonėmis įrodė ,,FTI Consulting“ audito išvados lygiavertiškumą sertifikavimui pagal ISO 27001 standartą. Taigi, lygiavertiškumas buvo įrodytas atsakovei tinkamomis priemonėmis, kurios padėjo įsitikinti, jog trečiasis asmuo paslaugas teiks pagal Techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus.

12.9.                      Atsakovės nuomone, VPT išvada yra tik prielaida teisinei išvadai, nes teisinius klausimus turi spręsti teismas, todėl pateikta išvada teismui neatleidžia teismo nuo pareigos pačiam kvalifikuoti teisinius santykius ir aiškinti teisę pagal ginčo aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas, įvertinęs Pirkimo dokumentų visumą, atsižvelgęs į ginčo objektą bei VPT išvados turinį, pagrįstai ja nesivadovavo.

13.       Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1.                      Sistemiškai aiškinant ir taikant Pirkimo sąlygų visumą, matyti, kad Techninės specifikacijos 1.18 papunkčio reikalavimas savo esme ir pobūdžiu yra ne reikalavimas tiekėjui ar Pirkimo objektui, t. y. nėra techninis ar funkcinis reikalavimas įrangai. Nurodytas reikalavimas yra sutarties vykdymo sąlyga, kadangi jame nurodyta, kaip turės būti teikiama skaitmeninės telefonijos paslauga, t. y. užtikrinant informacijos saugumą. Būtent tokį vertinimą pagrindžia ir tai, kad tiekėjai kartu su pasiūlymu neturėjo pateikti įrodymų, pagrindžiančių atitiktį Techninės specifikacijos 1.18 papunktyje nustatytam reikalavimui.

13.2.                      Teismui skundžiamame sprendime įvertinus ir konstatavus, kad Techninės specifikacijos 1.18 papunktyje nustatytas reikalavimas yra būtent sutarties vykdymo sąlyga, jis neturėjo pareigos atskirai pateikti detalių argumentų, dėl kokių priežasčių Techninės specifikacijos 1.18 papunktis, būdamas sutarties vykdymo sąlyga, nėra reikalavimas Pirkimo objektui (techninės specifikacijos reikalavimas). Teismo vertinimo negali paneigti ir tai, kad, kaip teigia apeliantė, teoriškai tas pats reikalavimas gali būti vertinamas tiek kaip sutarties vykdymo sąlyga, tiek kaip Techninės specifikacijos reikalavimas. 

13.3.                      Aplinkybė, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pasisakė dėl byloje proceso šalių pateiktų argumentų ir įrodymų, susijusių su NIST gairių pagrindu gautos išvados lygiavertiškumo ISO 27001 sertifikatui, nelemia vertinimo, kad teismas tariamai, paneigė savo išvadą, jog Techninės specifikacijos 1.18 papunktyje yra nustatyta sutarties vykdymo sąlyga. Priešingai, teismas nurodė, kad tai, jog apeliantei pateikus pretenziją, atsakovė paprašė pateikti trečiojo asmens duomenis apie jo kompetenciją vykdyti viešojo pirkimo sutartį, nekeičia Pirkimo sąlygų kvalifikavimo kaip sutarties vykdymo sąlygos.

13.4.                      Teismas nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, priešingai, išsamiai ištyrė visus byloje pateiktus šalių argumentus bei įrodymus, jų visetą, todėl pagrįstai pasisakė, kad trečiasis asmuo visiškai atitinka Techninės specifikacijos 1.18 papunkčio reikalavimus. Visuma trečiojo asmens teiktų argumentų bei įrodymų teismui leido įsitikinti bei padaryti išvadą, kad trečiasis asmuo turi įdiegtas informacijos ir kibernetinio saugumo priemones, yra pasirengęs būtiną dokumentaciją, kuri yra audituota ir atitinka keliamus reikalavimus, todėl atsakovei teikiamos skaitmeninės telefonijos paslaugos bus teikiamos saugiai, laikantis visų būtinų reikalavimų, o NIST gairės savo esme ir paskirtimi, vertinant turininguoju principu, o ne formaliai, yra lygiavertės ISO 27001 standartui.

13.5.                      Apeliantė nepagrįstai remiasi VPĮ 37 straipsnio 6–7 dalimis bei cituojama Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-583-553/2021, kadangi minimas VPĮ straipsnis reglamentuoja techninės specifikacijos, kaip reikalavimų pirkimo objektui, rengimą bei lygiaverčių savo funkcinėmis, techninėmis ar kitomis savybėmis prekių, paslaugų ar darbų siūlymą, vietoje perkančiosios organizacijos siekiamų įsigyti prekių, paslaugų ar darbų. Byloje Techninės specifikacijos 1.18 papunktyje nustatytas reikalavimas nėra pirkimo objektui, t. y. nėra funkcinis, techninis ar kitoks kokybinis reikalavimas skaitmeninės telefonijos paslaugai, kaip tokiai.

13.6.                      Trečiasis asmuo savo poziciją grindė objektyviais ir patikimais įrodymais bei argumentais. Taip pat pateikė išsamius argumentus dėl ISO 27001 standarto ir NIST gairių lygiavertiškumo, atliko išsamią ISO ir NIST turinio palyginamąją analizę, kuri teismui pagrįstai leido įsitikinti minėtų dokumentų lygiavertiškumu nagrinėjamos bylos kontekste.

13.7.                      NIST instituto parengtos gairės (standartas) yra orientuotos į kibernetinio saugumo grėsmių vertinimą, dokumentacijos parengimą bei apsaugos priemonių kūrimą. Tai patvirtina ir apeliantės specialisto išvadas. Todėl NIST gairės (standartas) savo esme yra lygiavertės ISO 27001 standartui. Visa tai leido teismui palyginti NIST ir ISO 27001 panašumą savo paskirtimi ir esme bei konstatuoti šių dokumentų lygiavertiškumą. Teismas vertino ne tik auditavimo tvarką, bet ir nagrinėjo esminius ISO 27001 standarto ir NIST gairių (standarto) panašumus ir skirtumus, akcentuodamas ne formalias neatitiktis, o vertindamas jų paskirtį, turinį ir esmę. Tai, kad apeliantė remiasi tariamai nešališko specialisto atliktu vertinimu bei nuomone, nesudaro pagrindo teigti, kad jos pasamdyto specialisto išvados turi didesnę įrodomąją reikšmę nei trečiojo asmens pateikti įrodymai bei argumentai.

13.8.                      Nors apeliantė akcentuoja, kad nebuvo vertintas ir išskirtas priemonių bei bendrovės, kaip organizacijos, pasirengimo lygiavertiškumas, tačiau šie aspektai nebuvo išskirti ir analizuojami pačios apeliantės procesiniuose dokumentuose bei specialisto išvadoje, todėl teismas pagrįstai šiuo aspektu nepasisakė ir skundžiamame sprendime.

13.9.                      Apeliantės tik apeliaciniame skunde iškeltos abejonės dėl ,,FTI Consulting“, kuri penkis metus iš eilės atlieka trečiojo asmens auditą, kompetencijos atlikti auditus, nėra šios bylos ginčo objektas. Be to, pati apeliantė nepateikė objektyvių įrodymų, kad pagrįstų savo abejones. NIST yra JAV nacionalinis standartų ir technologijų institutas, kuriantis technologijų ir matavimo standartus. NIST standartų laikymasis yra būtinas norint užtikrinti technologinį patikimumą bei saugumą įvairiuose informacinių technologijų sektoriuose. Tai, ar NIST pavadinsime standartu, ar gairėmis, nekeičia šių reikalavimų turinio ir paskirties.

13.10.                      Apeliantės argumentai yra nepagrįsti ir tuo aspektu, kad net ir ISO 27001 standarto pagrindu atliekamas auditas nereiškia, jog bus įgyvendinti TIS2 direktyvos ir (arba) Lietuvos Respublikos nacionalinių teisės aktų, reguliuojančių duomenų saugumą, reikalavimai. Audito metu nėra vertinama, ar ūkio subjektas, kuris yra audituojamas, laikosi nacionalinių ir (arba) Europos Sąjungos reikalavimų, TIS2 direktyvos ar kitų teisės aktų reikalavimų. Pareiga laikytis teisės aktų reikalavimų yra visiškai savarankiška kiekvieno ūkio subjekto prievolė, kuri niekaip nėra susijusi su audito apimtimi. Tiek ISO audito metu, tiek ir NIST gairių pagrindo atliekamo audito metu, yra vertinama įmonės dokumentacija, tvarkos, politikos, įdiegtos rizikos valdymo ir informacijos bei kibernetinio saugumo priemonės, planai ir kita informacija bei duomenys, bet ne tai, ar įmonė laikosi Europos Sąjungos ar nacionalinių teisės aktų reikalavimų.

13.11.                      ISO 27001 standartas yra tarptautinis standartas, taigi Lietuvos teisės aktų reikalavimų laikymasis ir ISO standarto diegimas konkrečioje įmonėje neturi nieko bendro. Be to, tai neįrodo, kad NIST gairės užtikrina mažesnės apimties duomenų saugumą bei atsparumą kibernetinėms atakoms nei ISO 27001 standarto pagrindu įdiegtos saugumo ar rizikos valdymo priemonės.

13.12.                      VPT vertinime pateikta pozicija, kuri yra rekomendacinio pobūdžio, prieštaringa, neatitinka naujausios kasacinio teismo praktikos dėl pasiūlymų vertinimo bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl teismas pagrįstai ja nesivadovavo.

13.13.                      Kaip matyti iš apeliantės pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų bei apeliacinio skundo turinio ir apimties, apeliantės teisė į gynybą nebuvo nei apribota, nei pažeista. Dalis dokumentų, tokių kaip ,,FTI Consulting“ išvados, buvo pripažintos konfidencialiomis ir nevieša bylos medžiaga, todėl atsakovė pagrįstai ir teisėtai nepateikė minėtų dokumentų apeliantei ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje. Atsakovė pasiūlymų vertinimo metu, nors ir neturėjo pareigos, tačiau sistemiškai vertino visus trečiojo asmens pateiktus dokumentus bei argumentus ir jie teisminėje ginčo stadijoje nėra nauji.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

14.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ar atsiliepimų į jį ribas.

16.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas apeliantės ieškinys dėl neteisėto perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.

Dėl esminių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

17.       Perkančioji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) 2024 m. liepos 15 d. paskelbė apie vykdomą tarptautinį viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu ,,Skaitmeninės telefonijos kompiuterizuotų darbo vietų techninio įrengimo, užtikrinimo, aptarnavimo ir išplėtimo paslaugos“ Nr. 728811 (toliau – Pirkimas). Pirkimo objektas – skaitmeninės telefonijos paslaugos. Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ketina įsigyti turimiems savo įstaigos 700-osios linijos numeriams skaitmeninės telefonijos paslaugas (1 t., b. l. 40–44).

18.       Atlikusi pasiūlymų vertinimo procedūrą, perkančioji organizacija 2024 m. rugsėjo 11 d. CVP IS priemonėmis informavo tiekėjus, kad Pirkimą laimėjusiu pasiūlymu pripažintas pirmuoju numeriu eilėje esantis UAB ,,Bitė Lietuva“ pasiūlymas ir priimtas sprendimas su laimėtoja sudaryti sutartį (1 t., b. l. 39, 241).

19.       Apeliantė 2024 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu leisti susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu (1 t., b. l. 242), tačiau perkančioji organizacija 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimu pateikė tik dalį trečiojo asmens pasiūlymą sudarančios informacijos (1 t., b. l. 38).

20.       Apeliantė 2024 m. rugsėjo 18 d. pateikė pretenziją, prašydama panaikinti 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimą laimėtoju pripažinti UAB „Bitė Lietuva“, atmesti UAB „Bitė Lietuva“ pasiūlymą, kaip neatitinkantį Pirkimo dokumentų reikalavimų, bei panaikinti 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimą neleisti susipažinti su UAB „Bitė Lietuva“ pateiktais duomenimis: TIER III įrodymu bei pasiūlymo įkainiais, pateikti juos apeliantei susipažinti. Vienas iš argumentų, kuriuo rėmėsi apeliantė, kad trečiojo asmens pateikti pasiūlymo dokumentai įrodo, jog jo pasiūlymas neatitinka Techninės specifikacijos 1.18 papunktyje nustatyto reikalavimo. Nurodė, kad visų viešojo pirkimo sutarties įsipareigojimų vykdymas yra padalintas tarp 3 subjektų: trečiojo asmens – 50  proc., SIA ,,Bite Latvija“ – 10 proc. (skambučių maršrutizavimo paslaugos), UAB ,,J.J. Telekomunikaciniai sprendimai“ – 40 proc. (programinės įrangos tiekimas). Atkreipė dėmesį, kad trečiasis asmuo pateikė tik SIA ,,Bite Latvija“ ISO 27001 sertifikatą, tačiau nepateikė savo bei UAB ,,J.J. Telekomunikaciniai sprendimai“ ISO 27001 (ar lygiaverčių standartų) sertifikatų (1 t., b. l. 183–189).

21.       Atsakovė 2024 m. spalio 2 d. atsakyme į pretenziją ją atmetė. Atsakovė nesutiko su apeliantės teiginiu, kad ISO/IEC 27001 sertifikatą turi pateikti visi Pirkime dalyvaujantys laimėtojos UAB „Bitė Lietuva“ subtiekėjai. Nurodė, kad subtiekėjui UAB „J.J. Komunikaciniai sprendimai“, Pirkime dalyvaujančiam kaip įrangos teikėjui, šis reikalavimas neturi būti taikomas, nes UAB „J.J. Komunikaciniai sprendimai“ teiks įrangą, o ne paslaugas. Nurodė, kad išnagrinėjus pretenziją ir atsižvelgiant į trečiojo asmens patikslinimą, kad visa ,,Bitė Group“, kuriai priklauso ir tiekėja UAB „Bitė Lietuva“ ir SIA ,,Bite Latvija“, laikosi tarptautinių standartų ir reikalavimų informacijos saugumo bei kibernetinio saugumo srityse pagal visai ,,Bitė Group“ taikomą Informacijos valdymo saugumo politiką, priimto sprendimo nekeičia (1 t., b. l. 245–247).

22.       Apeliantė, nesutikdama su atsakovės atsakymu į pretenziją, pareiškė ieškinį, prašydama panaikinti atsakovės 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Pirkimo laimėtoja pripažinti UAB „Bitė Lietuva“ bei atmesti jos pasiūlymą, kaip neatitinkantį Pirkimo dokumentų reikalavimų. Pažymėjo, kad nors pretenziją teikė ir kitais pagrindais, tačiau, susipažinusi su atsakovės atsakymu į pretenziją, teismine tvarka atsakovės sprendimą ginčija tik tiek, kiek trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka Techninės specifikacijos 1.18 papunkčio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas apeliantės ieškinį atmetė.

23.       Apeliantė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinti ieškinį. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais: 1) pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino, kad Techninės specifikacijos 1.18 papunktyje nustatytas reikalavimas yra reikalavimas sutarties vykdymui; 2) netinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis ir nepagrįstai konstatavo NIST gairių lygiavertiškumą ISO 27001 standartui; 3) neatsižvelgė į byloje pateiktą VPT išvadą ir joje nurodytus argumentus, susijusius su Techninės specifikacijos 1.18 papunktyje nustatyto reikalavimo aiškumu, dėl jų nepasisakė; 4) apeliantės atžvilgiu nesudarė prielaidų sąžiningai, efektyviai ir veiksmingai teisminei gynybai. 

24.       Taigi, atsižvelgdama į ginčo dalyką, taip pat apeliaciniame skunde keliamus ginčo išsprendimui reikšmingus klausimus, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl kiekvieno iš jų atskirai.

Dėl Techninės specifikacijos 1.18 papunkčio nuostatų kvalifikavimo

25.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Pirkimo dokumentų turinį, konstatavo, kad Techninės specifikacijos 1.18 papunktyje nustatytas reikalavimas yra taikomas sutarties vykdymui, kadangi, Pirkimo sąlygų 2 priedo ,,Techninė specifikacija“ Bendrieji reikalavimai yra numatytos sąlygos, kokiu būdu ir kokia apimtimi turėtų būti suteiktos skaitmeninės telefonijos paslaugos, todėl atsakovė neturėjo pareigos reikalauti duomenų apie tiekėjo sertifikavimą pagal ISO 27001 standartą. Pažymėjo, kad vien tai, jog, apeliantei pateikus pretenziją, atsakovė trečiojo asmens paprašė pateikti duomenis apie kompetenciją vykdyti Pirkimo sutartį, nekeičia Techninės specifikacijos 1.18 papunkčio reikalavimo kvalifikavimo kaip sutarties vykdymo sąlygos.

26.       Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Teigia, kad Techninės specifikacijos 1.18 papunkčio reikalavimas yra techninės specifikacijos reikalavimas, kurį tiekėjai turėjo atitikti pasiūlymų pateikimo momentu. Nurodo, kad pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką vien faktas, jog perkančioji organizacija nereikalavo pateikti dokumentų, pagrindžiančių atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams, nereiškia, kad toks reikalavimas praranda techninės specifikacijos reikalavimo statusą. Pasiūlymo teikimo stadijoje trečiasis asmuo ne tik patvirtino atitiktį Techninės specifikacijos reikalavimams, bet ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus, o tai papildomai patvirtina, jog atitiktis aptariamam reikalavimui turi būti vertinama. Techninės specifikacijos 1.18 papunkčio reikalavimas taip pat gali būti vertinamas tiek kaip sutarties vykdymo sąlyga, tiek kaip techninės specifikacijos reikalavimas (kartu), todėl atitiktis jam turėjo būti vertinama pasiūlymų teikimo momentu.

27.       Atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepimuose su apeliante nesutinka. Nurodo, kad tai, jog Techninės specifikacijos 1.18 papunkčio reikalavimas yra būtent sutarties vykdymo sąlyga, pagrindžia jo turinys bei Pirkimo sąlygų, kaip visumos, sisteminis aiškinimas ir taikymas. Teigia, kad nurodyto vertinimo negali paneigti tai, jog teoriškai tas pats reikalavimas gali būti įvardijamas tiek kaip sutarties vykdymo, tiek kaip techninės specifikacijos sąlyga. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiais argumentais.

28.       Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus šalių argumentus, nagrinėjamu atveju spręstina dėl Techninės specifikacijos 1.18 papunktyje nustatyto reikalavimo kvalifikavimo – ar aptariamas reikalavimas turi būti kvalifikuojama kaip sutarties vykdymo sąlyga, ar kaip kvalifikacinis reikalavimas ir atitiktis jam turėjo būti vertinama pasiūlymų teikimo momentu. 

29.       Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų ginčus, iš esmės svarbu ne tai, kaip perkančioji organizacija įvardija viešojo pirkimo sąlygą, bet svarbus jos turinys; tinkamas pirkimo dokumentų sąlygų kvalifikavimas lems tinkamą VPĮ nuostatų, taikomų skirtingoms pirkimo procedūroms, taikymą, taigi ir tinkamą ginčo sprendimą; tinkamas pirkimo sąlygų turinio nustatymas – būtina sąlyga, siekiant įvertinti, ar perkančiosios organizacijos veiksmai taikant šias sąlygas yra teisėti; pirkimo sąlygų analizė – ne fakto klausimas, taigi galimas spręsti kasaciniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019, 40 punktas).

30.       Priklausomai nuo to, ar viešojo pirkimo sąlyga kvalifikuotina kaip techninės specifikacijos sąlyga, ar kaip sutarties vykdymo sąlyga, priklauso tiekėjo pasiūlymo vertinimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo procedūrų metu negali vertinti sutartinių nuostatų atitikties ir dėl to atmesti tiekėjų pasiūlymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  e3K-3-358-248/2020, 21 punktas). Tuo tarpu viešojo pirkimo nuostatą įtvirtinus būtent techninėje specifikacijoje, tiekėjų prekių savybės, parametrai turi atitikti perkančiųjų organizacijų iškeltus reikalavimus galutinę pasiūlymo pateikimo dieną, o ne tik viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-969/2018, 35 punktas; 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-358-248/2020, 31 punktą).

31.       Tam tikrais atvejais atitinkamas reikalavimas vienu metu gali būti kvalifikuojamas tiek kaip kvalifikacijos, tiek kaip techninės specifikacijos, tiek kaip sutarties vykdymo sąlyga (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimas byloje Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, C-927/19, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022 85 punktą).

32.       Nagrinėjamu atveju Techninės specifikacijos 1.18 papunktyje nustatyta, kad tiekėjas, teikiantis sistemą ir susijusias paslaugas, turi būti sertifikuotas pagal ISO/IEC 27001:2022, ISO/IEC 27001:2022 arba lygiavertį. Šis Pirkimo sąlygų reikalavimas įrašytas Pirkimo sąlygų 2 priede ,,Techninė specifikacija“ I skyriuje ,,Bendrieji reikalavimai“ (1 t., b. l. 213). Įvertinus ir kitų to paties Pirkimo sąlygų skyriaus nuostatų turinį (1.1–1.25 papunkčiai), matyti, kad jose nėra aptariami tiekėjams taikomi kvalifikacijos reikalavimai, o nurodoma, kokie parengiamieji veiksmai turės būti atlikti tinkamam Pirkimo sutarties vykdymui ar kaip ji turės būti vykdoma (1 t., b. l. 212–213).

33.       Specialiųjų sąlygų 6 skyriuje ,,Specialieji reikalavimai pasiūlymų rengimui ir pateikimui“, nustatyta, kad tiekėjo pasiūlymą sudaro CVP IS pateikiamų, šių nurodomų dokumentų visuma (6.1 papunktis): tiekėjo pasirašytas pasiūlymas, parengtas pagal specialiųjų pirkimo sąlygų priede pateiktą pasiūlymo formą (6.1.1 papunktis); užpildytas EBVPD (specialiųjų pirkimo sąlygų priedas), kurį pasirašydamas tiekėjas patvirtina ir EBVPD tikrumą (6.1.2 papunktis); jungtinės veiklos sutarties kopija (jeigu pirkime dalyvauja ūkio subjektų grupė jungtinės veiklos sutarties pagrindu) (6.1.3 papunktis); dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo, kuris pasirašė pasiūlymą (jei jis ne tiekėjo vadovas), turėjo teisę pasirašyti (6.1.4 papunktis); pasiūlymo galiojimą užtikrinantis dokumentas (jeigu reikalaujama) (6.1.5 papunktis); jeigu tiekėjas pasitelkia ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi (6.1.6 papunktis); jei tiekėjas pasitelkia subtiekėjus, subtiekėjo deklaracija ar kitas dokumentas, patvirtinantis jo sutikimą būti subtiekėju pirkime (6.1.7 papunktis); dokumentai, patvirtinantys, kad ūkio subjektas, kurio pajėgumais tiekėjas remiasi, atsižvelgdamas į specialiųjų pirkimų sąlygų priede nustatytus ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimus, kartu su tiekėju įsipareigoja solidariai atsakyti už tiekėjo įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą ir atlyginti bet kokią žalą, kuri kiltų dėl tiekėjo netinkamo įsipareigojimų vykdymo ar nevykdymo (jei perkančioji organizacija kelia tokius kvalifikacijos reikalavimus ir reikalauja prisiimti solidarią atsakomybę) (6.1.8 papunktis); deklaraciją dėl (ne)atitikties Reglamento nuostatoms (6.1.9 papunktis); viešųjų pirkimų tarnybos nustatytos formos atitikties deklaracija (6.1.10 papunktis) (1 t., b. l. 207). Taigi, Pirkimo sąlygose nėra numatytas reikalavimas kartu su pasiūlymu pateikti sertifikatą, patvirtinantį atitiktį ISO/IEC 27001:2022, ISO/IEC 27001:2022 standartams arba lygiaverčiams, tam, kad perkančioji organizacija galėtų įsitikinti tiekėjų pasiūlymų atitiktimi Techninės specifikacijos 1.18 papunkčio reikalavimui.

34.       Specialiųjų sąlygų 4 skyriuje ,,Tiekėjų pašalinimo pagrindai ir kvalifikacijos reikalavimai“, nustatyta, kad reikalavimai dėl tiekėjo ir subtiekėjų (jei taikoma), ūkio subjektų, kurių pajėgumais tiekėjas remiasi, pašalinimo pagrindų nebuvimo bei jų nebuvimą patvirtinantys dokumentai nurodyti specialiųjų pirkimo sąlygų 3 priede (4.1 papunktis). Taip pat, kad tiekėjams nustatomi kvalifikacijos reikalavimai ir jų atitiktį patvirtinantys dokumentai nurodyti specialiųjų pirkimo sąlygų 4 priede (4.2 papunktis) (1 t., b. l. 206).

35.       Pirkimo sąlygų 3 priede ,,Tiekėjų pašalinimo pagrindai“ nėra nustatyta, kad tiekėjo pateiktas pasiūlymas yra atmetamas, jam nepateikus Techninės specifikacijos 1.18 punkte nurodytų duomenų (1 t., b. l. 222–231). Pirkimo sąlygų 4 priede „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“, nustatyta, kad tiekėjo kvalifikacija turi atitikti šiame priede nustatytus reikalavimus kvalifikacijai (4.1 papunktis): ,,Tiekėjas per paskutinius 3 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos arba per laiką nuo įregistravimo dienos (jeigu veikla vykdyta mažiau nei 3 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos) turi turėti įvykdytą ar vykdomą panašią bent vieną ar daugiau, bet ne daugiau nei tris, sutarčių, kurios (-ių) vertė turi būti ne mažesnė kaip nei 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų) be PVM“ (4.1.1 papunktis) (1 t., b. l. 232). Taigi, tiekėjams nustatyti kvalifikacijos reikalavimai yra atskirai išskirti.

36.       Įvertinusi nurodytas aplinkybes (žr. šios nutarties 33–35 punktus), o būtent tai, kad tame pačiame Techninės specifikacijos skyriuje, kaip ir Techninės specifikacijos 1.18 papunktis, esančių nuostatų turinys yra susijęs su sutarties vykdymu, Pirkimo sąlygose nėra reikalavimo pateikti atitiktį Techninės specifikacijos 1.18 papunkčio reikalavimui patvirtinančių dokumentų ir nenumatytas pašalinimas iš Pirkimo procedūrų jų nepateikus, taip pat tai, jog Techninės specifikacijos 1.18 papunkčio reikalavimas, atsižvelgiant į jo esmę, pobūdį ir formuluotę, negali būti vertinamas kaip reikalavimas Pirkimo objektui, t. y. nenustato techninių ar funkcinių reikalavimų Pirkimo objektui (skaitmeninės telefonijos paslaugai), o kvalifikacijos reikalavimai, kuriuos tiekėjas turi atitikti jau Pirkimo procedūrų metu, aiškiai išskirti, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad Techninės specifikacijos 1.18 papunkčio reikalavimas yra techninės specifikacijos ar kvalifikacijos reikalavimas, todėl atitiktis jam turėjo būti vertinama pasiūlymų teikimo momentu.

37.       Vien tai, kad tam tikrais atvejais Pirkimo sąlygos gali būti kvalifikuojamos tiek kaip kvalifikacijos, tiek kaip techninės specifikacijos, tiek kaip sutarties vykdymo sąlyga atskirai arba techninės specifikacijos ir sutarties vykdymo sąlyga kartu (žr. šios nutarties 31 punktą), nekeičia teismo išvados, jog Techninės specifikacijos 1.18 papunkčio reikalavimas kvalifikuotinas kaip sutarties vykdymo sąlyga, padarytos atlikus individualų sisteminį Pirkimo sąlygų vertinimą (žr. šios nutarties 33–36 punktus). Duomenų, kurie paneigtų nurodytas aplinkybes, apeliantė nenurodė, o ir tokių duomenų nenustatė apeliacinės instancijos teismas. Vien tai, kad, apeliantei pateikus pretenziją, atsakovė paprašė trečiojo asmens pateikti atitiktį Techninės specifikacijos 1.18 papunktyje nustatytam reikalavimui patvirtinančius dokumentus ir jis juos pateikė, nekeičia Techninės specifikacijos 1.18 papunkčio kvalifikavimo ir nepatvirtina, kad dokumentai turėjo būti pateikti ir vertinami pasiūlymų pateikimo metu, juolab kad perkančioji organizacija turi teisę papildomai aiškintis tiekėjų deklaruojamos informacijos tikrumą (VPĮ 45 straipsnio 3 dalis).

38.       Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Techninės specifikacijos 1.18 papunkčio reikalavimą kvalifikavo kaip sutarties vykdymo sąlygą, kurią trečiasis asmuo turi atitikti sutarties vykdymo metu. Atitinkamai, teismas neturėjo pareigos atskirai pasisakyti ir (ar) vertinti, dėl kokių priežasčių Techninės specifikacijos 1.18 papunktyje nustatytas reikalavimas, būdamas sutarties vykdymo sąlyga, nėra reikalavimas Pirkimo objektui (techninės specifikacijos reikalavimas).

39.       Byloje konstatavus (žr. šios nutarties 38 punktą), kad Techninės specifikacijos 1.18 papunkčio reikalavimas kvalifikuotinas kaip sutarties vykdymo sąlyga, įrodymų, pagrindžių atitiktį Techninės specifikacijos 1.18 papunkčio reikalavimui, vertinimas teisiniu požiūriu nėra reikšmingas bylos išnagrinėjimo rezultatui. Tačiau, atsižvelgdama į aplinkybę, kad apeliantė procesiniuose dokumentuose (pvz., ieškinio 3.1.2 papunktis, dubliko 3.3–3.4  papunkčiai) kėlė klausimą dėl trečiojo asmens atitikties Techninės specifikacijos 1.18  papunkčio reikalavimui, siekė paneigti ISO 27001 standarto ir NIST gairių pagrindu gautos išvados lygiavertiškumą bei teikė su tuo susijusius įrodymus (pvz., UAB ,,Uolektis“ atsakymas į paklausimus (2 t., b. l. 102–105), specialisto Š. G. (toliau – Š. G.) išvada (2 t., 106–118)), o pirmosios instancijos teismas atliko jų vertinimą bei siekdama įvertinti pateiktos informacijos teisingumą, teisėjų kolegija toliau pasisakys dėl apeliantės nurodytų aplinkybių, kuriomis grindžiama atitiktis Techninės specifikacijos 1.18 papunkčio reikalavimui, vertinimo.

Dėl įrodymų vertinimo

40.       Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą ir nepagrįstai konstatavo, jog trečiojo asmens pateikti įrodymai dėl NIST gairių taikymo yra lygiaverčiai ISO 27001 standarto taikymui. Skundžiamame sprendime ne tik nėra nurodytas tikslus lygiavertis ISO 27001 standartui dokumentas, tačiau ir teismo minimos NIST gairės bei ISO 27001 standartas nėra palyginami, nepasisakoma dėl jų turinio, esmės, reikalavimų bei lygiavertiškumo klausimų. Apeliantės nuomone, teismas vertino išimtinai tik atsakovės ir trečiojo asmens argumentus bei pateiktus rašytinius įrodymus, nesigilino į apeliantės nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

41.       Visų pirma, remiantis apeliantės pateiktais samprotavimais teisėjų kolegija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles. Priešingai, trečiasis asmuo, siekdamas paneigti apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, byloje teikė paaiškinimus bei juos pagrindžiančius dokumentus, o apeliantei buvo sudarytos galimybės į juos reaguoti. Vien tai, kad, apeliantės subjektyviu vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik į atsakovės ir trečiojo asmens argumentus, ar, kad trečiojo asmens pateikti įrodymai nepagrindžia jo įrodinėjamų aplinkybių, nesudaro pagrindo išvadai, jog teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl netinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo atmetami kaip nepagrįsti.

42.       Antra, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos šalių pateiktus įrodymus ir tai lėmė nepagrįstą išvadą, jog NIST gairių taikymas yra lygiavertis ISO 27001 standarto taikymui, atitinkamai, kad trečiasis asmuo atitinka Techninės specifikacijos 1.18 papunktyje nustatytą reikalavimą.

43.       Aplinkybę, kad NIST gairių taikymas nėra lygiavertis ISO 27001 standarto taikymui, apeliantė įrodinėjo 2024 m. lapkričio 8 d. UAB ,,TUV UOLEKTIS“ atsakymais į paklausimus: 1) kiek laiko organizacijai įprastai prireikia ISVS sistemos diegimui pagal ISO 27001 standartą?; 2) Kiek laiko trunka ISO 27001 standarto reikalavimus atitinkantis sertifikavimo procesas?; 3) Ar dažnai pasitaiko atvejų, kai organizacija negali iš pirmo karto sertifikuotis dėl kritinių audito metu nustatytų neatitikimų?; 4) Ar ISO 27001 standartas priklauso tai pačiai vadybos sistemų grupei kaip ir ISO 9001:2015?; 5) Ar ISO 27001 standartas yra kokybės valdymo sistemos dalis? (2 t., b. l. 102–105). Taip pat pateikė 2024 m. lapkričio 8 d. specialisto išvadą, kurią parengė doc. dr. Š. G. Išvadoje nurodoma, kad jos objektas ir užduotis: 1) įvertinti, ar JAV NIST standartas (angl. Overall Security Performance against NIST) gali būti laikomas lygiaverčiu ISO 27001 standartui; 2) įvertinti, ar NIST CFM gali būti laikomas lygiaverčiu ISO 27001 standartui diegiant, palaikant ir vystant informacijos saugumo valdymo sistemą (ISVS). Palyginimui pasirinkti šie kriterijai: 1) paskirtis ir taikymo sritis; 2) struktūra ir turinys; 3) reikalavimai ir kontrolės priemonės; 4) sertifikavimo ir atitikties procesai; 5) taikymas ir pripažinimas; 6) lankstumas ir pritaikomumas. Atlikus vertinimą, pateiktos šios išvados: 1) NIST standartas (Overall Security Performance against NIST) negali būti laikomas lygiaverčiu ISO 27001 standartui, nes jis, tikėtina, neegzistuoja; 2) NIST CFM negali būti laikomas lygiaverčiu ISO 27001 standartui atlikus jų palyginimą pagal 8 kriterijus. Esminiai skirtumai tarp NIST CSF ir ISO/IEC 27001:2022 rodo, kad NIST CSF negali būti traktuojamas kaip lygiavertis standartas diegiant ISVS. NIST CSF yra lanksti, gairių pobūdžio sistema, orientuota į kibernetinio saugumo rizikų valdymą, tačiau neteikia privalomų reikalavimų, sertifikavimo galimybių ir visapusiško informacijos saugumo valdymo, kaip tai daro ISO 27001. Todėl NIST CSF negali būti laikomas lygiaverčiu standartu ISO/IEC 27001:2022 diegiant informacijos saugumo valdymo sistemą. Nors abu dokumentai siekia pagerinti informacijos saugumą ir rizikų valdymą, ISO 27001 suteikia išsamų, sertifikuojamą reikalavimų rinkinį ISVS įdiegimui, o NIST CSF yra savanoriškos gairės be privalomų reikalavimų ir sertifikavimo proceso (2 t., b. l. 106–118).

44.       Trečiasis asmuo, siekdamas pagrįsti savo poziciją dėl NIST gairių ir ISO 270001 standarto lygiavertiškumo, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikė šiuos įrodymus: 1) JAV kompanijos ,,FTI Consulting“ raštą, kuriame nurodyta, kad ji visoje „Bitė Group“ grupėje, įskaitant ir UAB ,,Bitė Lietuva“, atlieka informacijos ir kibernetinio saugumo auditą ir toks auditas yra atliekamas penkerius metus. 2024 m. atliktas vertinimas rodo, jog UAB ,,Bitė Lietuva“ stiprina kibernetinio saugumo užtikrinimo priemones, griežtai laikosi aukščiausių kibernetinio saugumo standartų (2 t., b. l. 84–86); 2) Informacijos saugumo valdymo politiką (DOK-5525) (nevieša bylos medžiaga), taip pat nepriklausomo ir sertifikuoto auditoriaus 2024 m. lapkričio 27 d. išvadą, kurioje nurodyta, kad trečiasis asmuo yra pradėjęs sertifikavimo procesą pagal ISO 27001 standartą (2 t., b. l. 164–167); 3) 2023–2024 m. ,,FTI Consulting“ atlikto audito santraukas (išvadas) (DOK-5525) (nevieša bylos medžiaga); 4) nepriklausomo ir sertifikuoto ISO auditoriaus eksperto 2024 m. lapkričio 27 d. išvadą, kurioje nurodyta, jog trečiasis asmuo 2024 m. gegužės mėn. yra pradėjęs formalų sertifikavimo procesą pagal ISO 27001 standarto reikalavimus bei jo nuomonę, kad UAB ,,Bitė Lietuva“ galiojanti politika (įskaitant Informacijos saugumo politiką), ją konkretizuojančios procedūros ir pagrindiniai kontrolės įrankiai iš esmės atitinka ISO 27001 standarto keliamus reikalavimus (2 t., b. l. 164–167); 5) ,,SIA Bite Latvija“ ISO 27001 standarto sertifikatą (1 t., b. l. 248).

45.       Remiantis tiek trečiojo asmens triplike nurodytais argumentais, tiek ir apeliantės byloje pateikto specialisto išvada (2 t., b. l. 106–118, 142–157), nustatyta, kad: 1) ISO 27001 standartas yra tarptautinis standartas, pritaikomas visame pasaulyje ir skirtas bet kokio tipo organizacijoms, norinčioms sukurti informacijos valdymo sistemą (ISVS), o NIST CSF skirtas pirmiausia JAV organizacijoms, tačiau jį naudoja ir gali pritaikyti informacinių technologijų rizikų valdymui bet kuri organizacija pasaulyje; 2) ISO 27001 standartas skirtas efektyviai užtikrinti informacijos saugumą, o NIST gairės skirtos valdyti ir mažinti kibernetinio saugumo rizikas. Esminis skirtumas tarp NIST gairių ir ISO 27001 standarto yra tai, kad nepaisant to, jog abu dokumentai yra skirti ir siekia pagerinti informacijos saugumą ir rizikų valdymą, NIST yra savanoriškos gairės be privalomų reikalavimų ir sertifikavimo proceso, o ISO 27001 standartas suteikia išsamų, sertifikuojamą reikalavimų rinkinį ISVS įdiegimui; 3) tiek pagal ISO 27001 standartą, galima išskirti 6 informacijos saugumo principus (sritis ir taikymas, lyderystė ir įsipareigojimas, planavimas, palaikymas, veikla, veiklos vertinimas), tiek pagal NIST gaires išskiriami 6 informacijos saugumo principai (valdymas, identifikavimas, apsauga, aptikimas, reagavimas, atkūrimas); 4) tiek NIST gairės, tiek ir ISO 27001 standartas pabrėžia rizikos valdymą, kaip pagrindinį informacijos saugumo valdymo elementą, tačiau ISO reikalauja, kad organizacija įgyvendintų informacijos valdymo sistemą (ISVS), o NIST siūlo visapusišką požiūrį į kibernetinio saugumo valdymą; 5) tiek NIST gairės, tiek ir ISO 27001 standartas pabrėžia grėsmių vertinimą bei numato įvairias kontrolės priemones, siekiant sumažinti rizikas ir užtikrinti organizacijų saugumą; 6) siekiant įsitikinti, kad organizacijos laikosi nustatytų kontrolės priemonių, ISO 27001 standartas reikalauja atlikti reguliarius auditus ir vertinimus, o NIST gairėse pabrėžiama nuolatinė stebėjimo ir audito reikšmė; 7) auditai tiek pagal ISO 27001 standartą, tiek auditai pagal NIST standartą (gaires), yra atliekami iš esmės tokiais pat etapais. Esminis skirtumas tas, kad atlikus ISO 27001 auditą, yra išduodamas sertifikatas, o atlikus auditą pagal NIST yra pateikiamas išsamus vertinimas bei apibendrinta išvada.

46.       Paminėtina, kad atsakovė 2024 m. spalio 2 d. atsakyme į pretenziją, pažymėjo, jog perkančiajai organizacijai yra svarbu, jog sutarties vykdymo metu tiekėjas (tai nėra kvalifikacijos reikalavimas), kuris teiks skaitmeninės telefonijos paslaugas, laikytųsi ir paslaugas teiktų vadovaudamasis ISO/IEC standartais arba lygiaverčiais, kurie apibrėžia reikalavimus informacijos saugumui bei kibernetinei saugai, t. y., sutartinių įsipareigojimų laikotarpiu būtų užtikrintas informacijos saugumas, pas tiekėją būtų įdiegtos saugos priemonės, saugančios organizaciją nuo galimų kibernetinių atakų, būtų užtikrinamos ir tinkamai valdomos rizikos, susijusios su informacijos bei duomenų saugumu (1 t., b. l. 245–247).

47.       Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (žr. šios nutarties 43–46 punktus), taip pat atsakovės siekį sutartinių įsipareigojimų laikotarpiu užtikrinti teikiamos paslaugos saugumą ir konfidencialumą, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad NIST gairių taikymas yra lygiavertis ISO 27001 standarto taikymui. Nors iš aptartos NIST gairių ir ISO 27001 standarto turinio analizės (žr. šios nutarties 45 punktą) matyti, kad NIST gairės ir ISO 27001 standartas turi tam tikrų skirtumų (pvz., NIST gairės yra savanoriško pobūdžio ir kt.) ir nėra identiškos, tačiau savo esme, tikslais, paskirtimi bei taikomomis priemonėmis gali būti pasiektas lygiavertis rezultatas, t. y. įdiegus informacijos ar kibernetinio saugumo priemones tiek vieno, tiek kito standarto pagrindu gali būti užtikrintas informacijos saugumas. Duomenų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, byloje nenustatyta, priešingai, byloje esantys duomenys įrodo, kad trečiasis asmuo penkis metus audituojamas nepriklausomų išorės auditų pagal NIST gairių reikalavimus ir yra įdiegęs informacijos ir kibernetinio saugumo priemones (žr. šios nutarties 44 punktą). Apeliantės akcentuojama aplinkybė, kad ISO 27001 standartas suteikia išsamų sertifikuojamą reikalavimų rinkinį informacijos saugumo valdymo sistemos (ISVS) sukūrimui, nėra objektyvus kriterijus, kurio pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog neįdiegus aptariamos sistemos nebus užtikrintas atsparumas kibernetinio saugumo incidentams, juo labiau kad Pirkimo sąlygose nėra nustatytas reikalavimas tiekėjams būti įdiegus ISVS sistemą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai nei teigia apeliantė, trečiasis asmuo pagrindė, jog nagrinėjamo ginčo kontekste pagal NIST gaires atliktas vertinimas yra lygiavertis ISO 27001 standartui.

48.       Apeliantės nuodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu suformavo viena kitai prieštaraujančias teisės aiškinimo taisykles, t. y. konstatavo, jog Techninės specifikacijos 1.18 papunkčio reikalavimas yra sutarties vykdymo sąlyga, bet kartu įvertino ir trečiojo asmens pateiktus įrodymus bei ISO 27001 standarto ir NIST gairių gautos išvados lygiavertiškumą, savaime nėra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti, kadangi aplinkybė, jog teismas įvertino ISO 27001 standarto ir NIST gairių lygiavertiškumą, nepaneigia ir neprieštarauja padarytoms išvadoms dėl Techninės specifikacijos 1.18 papunkčio vertinimo (žr. šios nutarties 38 punktą).

49.       Apibendrindama nurodytas aplinkybes (žr. šios nutarties 42–47 punktus), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino reikšmingus duomenis bei jų pagrindu padarė iš esmės pagrįstas ir teisingas išvadas, jog ,,FTI Consulting“ atliktas vertinimas (auditas) pagal JAV taikomą standartą šios bylos kontekste yra lygiavertis auditui, atliktam pagal ISO 27001 standartą, kuris gali užtikrinti informacijos ir kibernetinio saugumo reikalavimų laikymąsi. Vien tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl įrodymų vertinimo, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

50.       Trečia, apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nepagrįstai nevertino VPT argumentų, susijusių su Techninės specifikacijos 1.18 papunkčio reikalavimo neaiškumu, nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti ar pakeisti. 

51.       Teismų praktikoje akcentuojama, kad tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti, jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pavyzdžiui, pirkimo sąlygų viešas paskelbimas). Teismai tokiu atveju gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015).

52.       Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Techninės specifikacijos 1.18 papunktyje nustatyto reikalavimo kvalifikavimo, o ne dėl šios sąlygos teisėtumo vertinimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino aptariamos Pirkimo sąlygos teisėtumo aspektu. Kita vertus, teisėjų kolegija, įvertinusi Pirkimo sąlygų turinį, neturi pagrindo daryti išvadą, kad Pirkimo sąlygos, jas vertinant šio ginčo kontekste, būtų neaiškios ar dviprasmiškos (žr. šios nutarties 32–38 punktus).

53.       Ketvirta, apeliantės įsitikinimu, priėmus pirmosios instancijos teismui ginčijamą sprendimą, jai nebuvo sudarytos prielaidos į veiksmingą teisminę gynybą. Nurodė, kad tiek teikdama pretenziją, tiek gavusi atsakymą į ją, apeliantė neturėjo informacijos, kurios pagrindu skundžiamu sprendimu yra nustatyta, jog trečiasis asmuo atitinka Techninės specifikacijos 1.18  papunkčio reikalavimą. Argumentai apie atitiktį NIST gairėms, ,,FTI Consulting“ atlikto audito išvadą apeliantei pateikti tik bylą nagrinėjant teisme, o tai neleistinai išplėtė ginčo ribas bei lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Apeliantės nurodyti argumentai neįrodo jos teisė į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimo.

54.       Viena vertus, trečiajam asmeniui nėra ribojama įrodinėti savo atitikimą keliamiems reikalavimams kitais argumentais teisminio proceso metu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors perkančiosios organizacijos rėmimasis naujais, atsakyme į pretenziją nenurodytais, argumentais iš esmės yra negalimas, tokiu atveju pats viešojo pirkimo laimėtojas, kurio teisėms ir interesams įtaką turės teismo priimtas sprendimas, turėtų būti suinteresuotas įrodinėti savo pasiūlymo atitiktį konkurso reikalavimams, būti aktyvus ir konkrečiais argumentais bei įrodymais grįsti savo poziciją. Tokia konkurso laimėtojo teisė nėra ribojama perkančiosios organizacijos atsiliepimo į pretenziją apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-185-916/2022, 52 punktas, 2022 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje e3K-7-210-469/2022, 34 punktas). Kita vertus, aplinkybė, kad apeliantei apie ,,FTI Consulting“ atlikto audito išvadą tapo žinoma bylą nagrinėjant teisme, savaime neįrodo jos teisės į teisminę gynybą apribojimo, kadangi teisminio nagrinėjimo metu ji turėjo galimybę pasisakyti dėl trečiojo asmens pateiktų duomenų ir dėl jų pasisakė (pvz., dubliko 3.3–3.4  papunkčiai) bei teikė su tuo susijusius įrodymus (pvz., UAB ,,Uolektis“ atsakymas į paklausimus (2 t., b. l. 102–105), specialisto Š. G. išvada (2 t., 106–118)). Todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo daryti išvadą, kad apeliantei nebuvo sudarytos sąlygos į sąžiningą, efektyvią ir veiksmingą teisminę gynybą.

Dėl procesinės bylos baigties

55.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl išdėstytų aplinkybių apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326  straipsnio 1 dalies 1 punktas).

56.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, (peticijos Nr. 18390/91); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

57.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

58.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

59.       Nagrinėjamu atveju apeliantės skundą atmetus, atsakovė bei trečiasis asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

60.       Atsakovė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ar įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei klausimas nesprendžiamas.

61.       Trečiasis asmuo pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas bei įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 7 187,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas.

62.       Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2025 m. I ketvirtį (2025 m. sausio mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimui imamas 2024 m. III ketvirčio Valstybės duomenų agentūros skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 237,9 Eur. Vadinasi, pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 2 909,27 Eur (2 237,9 x 1,3).

63.       Pagal kasacinio teismo praktiką, nors Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020, 71 punktas; 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 61 punktas).

64.       Nagrinėjamu atveju trečiojo asmens prašoma priteisti 7 187,40 Eur (su PVM) išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijų 8.11 punkto pagrindu apskaičiuotos maksimaliai leistinų priteisti atstovavimo išlaidų sumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje kilusio ginčo pobūdį, sudėtingumą, procesinių dokumentų apimtis, taip pat tai, kad apeliacinės instancijos teisme buvo remiamasi argumentais, kurie buvo nurodyti ir pirmosios instancijos teisme, daro išvadą, kad yra pagrindas sumažinti trečiojo asmens prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą ir priteisti Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą maksimaliai leistinų priteisti atstovavimo išlaidų sumą – 2 909,27 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Bitė Lietuva“, juridinio asmens kodas 110688998, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Proitas“, juridinio asmens kodas 302412735, 2 909,27 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų devynių eurų ir 27 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                        Rasa Gudžiūnienė

Laima Ribokaitė

Žilvinas Terebeiza