Civilinė byla Nr. 2-971/2012

Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00060-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 110.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Borkas“, uždarosios akcinės bendrovės „Davgena“, D. B. ir D. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 30 d. nutarties, kuria tenkintas iš dalies prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-1559-324/2012 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Magdelenas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Borkas“, uždarajai akcinei bendrovei „Davgena“, D. B. , D. B. , uždarajai akcinei bendrovei „Tigro šuolis“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

Ieškovai UAB „Magdelenas“ ir UAB „Galinta ir partneriai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Borkas“, UAB „Davgena“, D. B. , D. B. ir UAB „Tigro šuolis“, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų 252 174,20 Lt žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Pareikšto ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams priklausančio iki šiol neareštuoto ir/ar kitaip neapsunkinto turto, įskaitant atsakovų pinigines lėšas, esančias kasoje, kredito įstaigų sąskaitose, areštą 252 174,20 Lt sumai, įpareigojimą atsakovams netrukdyti ieškovams patekti į pastatą (duomenys neskelbtini), kurio antrame aukšte yra UAB „Magdelenas“ nuomojamos patalpos (bendras naudojamų patalpų plotas 1 478,17 kv. m), taip pat į šias patalpas ir į bet kokias kitas patalpas, būtinas norint patekti į ieškovo naudojamas patalpas, įskaitant liftą, pakrovimo rampą, esančią prie pastato ir kt., atitinkamai leisti ieškovams netrukdomiems patekti tiek į minėtą pastatą, tiek į minėtas patalpas, o esant tam sudarytoms kliūtims, leisti į pastatą ir/ar patalpas patekti priverstinai, pašalinant patekimui trukdančias bet kokias kliūtis, t. y. duris, spynas ir kt. Ieškovai nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, dalis atsakovų turto yra areštuota, atsakovai gali perleisti turtą tretiesiems asmenims, atsakovų ieškovams daroma žala didėja kiekvieną dieną, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 30 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies ir ieškovų UAB „Magdelenas“ ir UAB „Galinta ir partneriai“ 252 174,20 Lt dydžio reikalavimų užtikrinimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovams UAB „Borkas“, UAB „Davgena“, D. B. ir D. B. (b.l. 152-154). Areštavo 252 174,20 Lt vertės atsakovams priklausančio neareštuoto ir/ar kitaip neapsunkinto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esančio pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, dalį, o jo nesant ar nepakankant – atitinkamą atsakovų piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių atsakovams ir esančių pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, dalį. Areštavus atsakovų UAB „Borkas“ ir UAB „Davgena“ pinigines lėšas, leista iš jų mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu. Teismas sprendė, kad ieškovai ieškinio reikalavimą atsakovų UAB „Borkas“, UAB „Davgena“, D. B., D. B. atžvilgiu tikėtinai pagrindė. Nurodė, jog ieškovai pagrįstai teigia, kad šių atsakovų galimybė realizuoti turtą apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą arba padarytų jį neįmanomą. Apie teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba įvykdymo negalimumo grėsmę ieškinio patenkinimo atveju teismas sprendė ir dėl didelės ieškinio sumos (CPK 144 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas UAB „Tigro šuolis“ yra asmenų ir turto apsaugos bendrovė, pagal sutartis vykdanti įsipareigojimus klientams, todėl prašymą areštuoti jos turtą teismas atmetė. Teismas netenkino ieškovų prašymo įpareigoti atsakovus netrukdyti ieškovams patekti į pastatą (duomenys neskelbtini), kurio antrame aukšte yra UAB „Magdelenas“ nuomojamos patalpos (bendras naudojamų patalpų plotas 1 478,17 kv. m), taip pat į šias patalpas ir į bet kokias kitas patalpas, būtinas norint patekti į ieškovo naudojamas patalpas, įskaitant liftą, pakrovimo rampą, esančią prie pastato ir kt., atitinkamai leisti ieškovams netrukdomiems patekti tiek į minėtą pastatą, tiek į minėtas patalpas, o esant tam sudarytoms kliūtims, leisti į pastatą ir/ar patalpas patekti priverstinai, pašalinant patekimui trukdančias bet kokias kliūtis, t. y. duris, spynas ir kt., nes analogiška laikinoji apsaugos priemonė ieškovų prašymu jau yra pritaikyta Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3013-435/2012.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai UAB „Borkas“, UAB „Davgena“, D. B., D. B. (toliau – apeliantai) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (b.l. 160-162). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovų veiksmai laikytini nesąžiningais bei piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis pareiškiant nepagrįstą ieškinį ir siekiant sutrikdyti atsakovų ūkinę – komercinę veiklą. Pateikti teismui rašytiniai įrodymai – duomenys iš Juridinių asmenų registro, pirkimo – pardavimo, tiekimo sutartys nepatvirtina, kad atsakovai atlieka neteisėtus veiksmus, kurių pasėkoje gali atsirasti žala ieškovams.
2. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovų ekonominė būklė leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad priimtas teismo sprendimas negalės būti įvykdytas netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.
3. Įstatymų leidėjas aiškiai suformulavo nuostatą, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu (CPK 144 str.). Apeliantų teigimu, priimant skundžiamą nutartį į šią įstatymo nuostatą nebuvo atsižvelgta, todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Ieškovai UAB „Magdelenas“ ir UAB „Galinta ir partneriai“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti (b.l. 187-189). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantai kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie apeliantų finansinius pajėgumus, balansinės turto vertės ir finansinių įsipareigojimų santykio, o ieškovai neturi galimybės pateikti atsakovų metinių finansinės atskaitomybės dokumentų.
2. Ieškovai ieškinyje nurodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą pagrindžiančius argumentus, dėl to Kauno apygardos teismas įvertinęs visus pateiktus dokumentus, priėmė pagrįstą ir motyvuotą nutartį, kuria buvo patenkintas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
3. Apeliantai, ignoruodami Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-3013-435/2012, taip pat teisėtus antstolės nurodymus, veikė teisei priešingais veiksmais, nesąžiningai ieškovų atžvilgiu ir dėl to ieškovai turi pagrįstą pagrindą teigti, kad esant palankiam ieškovams teismo sprendimui, palankaus sprendimo įgyvendinimas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas ir yra didelė tikimybė, kad atsakovai ir toliau vengs ieškovams atlyginti 252 174,20 Lt žalą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Tačiau ši prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Todėl, taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra didelė. Pažymėtina, kad atsakovas gali paneigti, taip pat ir paduodamas atskirąjį skundą, šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo gerą turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str., 314 str., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovai UAB „Magdelenas“ ir UAB „Galinta ir partneriai“ pareiškė ieškinį apeliantams dėl žalos atlyginimo, prašydami priteisti 252 174,20 Lt sumą. Tokia reikalavimo suma pagal teismų praktikoje suformuotą taisyklę (ypač pareikšta fiziniams asmenims) paprastai laikytina didele ir ši aplinkybė sudaro pagrindą preziumuoti, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Kaip jau minėta, vien didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo savaime taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kiekvieną kartą turi būti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui, t.y. ar atsakovų turtinė padėtis yra tokia gera, kad net netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Apeliantai kartu su atskiruoju skundu nepateikė teismui finansinės atskaitomybės dokumentų (balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos), taip pat duomenų apie jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ar kitą turtą. Teisėjų kolegijos nuomone, neturint duomenų apie apeliantams nuosavybės teise priklausantį turtą, finansinius įsipareigojimus, negalima spręsti, kad atsakovų turtinė padėtis yra gera ir, netaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovams, įvykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas.

Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantų argumentas, kad ieškovai nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių realią grėsmę įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, inter alia paskirstant įrodinėjimo naštą (CPK 178 str.), taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kuriai iš bylos šalių paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, minimaliomis sąnaudomis (CPK 3 str. 1 d.). Todėl apeliantų turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama išimtinai ieškovams, nes būtent apeliantai, siekdami įrodyti savo mokumą, taigi, išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-25/2010).

Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliantų argumentai, kad pateikti teismui rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad atsakovai atlieka neteisėtus veiksmus, kurių pasėkoje gali atsirasti žala ieškovams. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau minėtą teismų praktiką, formuojamą sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus bei į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principus, preliminariai įvertinusi ieškovų pareikšto ieškinio reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai ieškinio reikalavimą apeliantų atžvilgiu tikėtinai pagrindė. Tokiu atveju egzistuotų teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė. Teisėjų kolegija pažymi, kad preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškinys gali būti atmestas iš esmės išnagrinėjus bylą arba ieškovai bylos nagrinėjimo metu pasinaudos savo teise pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t.t.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas. Teisėjų kolegijos vertinimu, keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ši nutartis neužkerta kelio apeliantams kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis (CPK 148 str. 1 d.). Apeliantai taip pat turi teisę sumokėti reikalaujamą sumą į pirmosios instancijos teismo sąskaitą, tuo atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos (CPK 148 str. 2 d., 3 d.). Be to, pagal CPK 146 straipsnio nuostatas, apeliantai turi teisę prašyti teismo įpareigoti ieškovą pateikti jų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 str. 2 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                         Danutė Gasiūnienė

Rasa Gudžiūnienė                                                                     

                                                                      Alvydas Poškus