TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 18 d.

Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Vaclovas Jurjonas,

sekretoriaujant Renatai Majauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei G. D. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jai apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis), prašymų negauta. Esant šioms aplinkybėms, byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 48,61 Eur žalos atlyginimo ir nurodo, kad ieškovė, vykdydama suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis nustatė, kad 2017-07-25 atsakovei buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina 48,61 Eur. Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovė buvo drausta iki 2017-06-30, sveikatos draudimo įmoka už atsakovę per 2017 m. liepos mėnesį nebuvo sumokėta. Atsakovė, neįvykdydama Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymas) 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygindamas PSDF biudžeto išlaidų dėl jai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo (Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 5 d. numatyta pareiga), atliko neteisėtus veiksmus. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovei, neturinčiai apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos (atsakovės gauta nauda). Atsakovei suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina – 48,61 Eur, sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovės naudos (kompensuojamųjų sveikatos priežiūros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jos įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais, todėl pripažintina, kad yra visos sąlygos deliktinei atsakomybei kilti. Atsakovei 2018-01-23 buvo siųstas raginimas savanoriškai atlyginti žalą PSDF biudžetui, tačiau žala iki šiol neatlyginta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2017-07-25 atsakovei buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina 48,61 Eur. Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis nustatyta, kad privalomuoju sveikatos draudimu atsakovė buvo drausta iki 2017-06-30, sveikatos draudimo įmoka už atsakovą per 2017 m. liepos mėnesį nebuvo sumokėta.

Privalomasis sveikatos draudimas Sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Sveikatos draudimo įstatyme nustatyta, jog ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Asmuo, kuriam remiantis Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos, nesumokėjęs draudimo įmokos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1-9 dalyje nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų, ieškovė įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti šias išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalis, Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto „c“ papunktis). Jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso, jis turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos. Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 straipsniais, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, taip pat sutartimis tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir teritorinės ligonių kasos. Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas mokama bazinėmis kainomis vadovaujantis 2006 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1113 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-436 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-1118 „Dėl giminingų diagnozių grupių sąrašo ir normatyvinės gydymo trukmės ir kainų koeficientų pagal giminingų diagnozių grupes sąrašo bei bazinės aktyviojo gydymo atvejo (gydymo etapo) kainos šiam gydymui priskiriamų paslaugų bazinėmis kainoms nustatyti tvirtinimo“ ir vėlesniais jų pakeitimais.

Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį, 6.246 straipsnį deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, žala (nuostoliais) taip pat gali būti pripažįstama nauda, kurią dėl neteisėtų veiksmų gavo už juos atsakingas asmuo.

Ieškovė pateikė įrodymus, kad atsakovė neįvykdė Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygino PSDF biudžeto išlaidų dėl jai 2017-07-25 suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo (Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta pareiga), t. y. atliko neteisėtus veiksmus. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovei, neturinčiai apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos (atsakovo gauta nauda). Atsakovei suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina 48,61 Eur, sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovei 2018-01-23 buvo siųstas raginimas savanoriškai atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, tačiau žala dėl neteisėtai suteiktų paslaugų iki šiol nėra atlyginta. Atsakovės naudos (kompensuojamųjų sveikatos priežiūros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jos įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais, todėl pripažintina, kad yra visos sąlygos deliktinei atsakomybei kilti ir iš atsakovės priteistina 48,61 Eur žala, ją atlyginant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (CK 6.246 - 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovės taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 15 Eur žyminio mokesčio ir 1,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 16,79 Eur į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, kodas 188783981, naudai 48,61 Eur žalos atlyginimo, ją sumokant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Priteisti iš G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 Eur žyminio mokesčio ir 1,79 Eur pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėjas                                                                                    Vaclovas Jurjonas