Civilinė byla Nr. 2S-482-260/2015,
Proceso Nr. 2-13-3-04405-2014-9,
Procesinio sprendimo kategorijos: 113.6.1.1; 122.4;
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. vasario 2 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5064-835/2014 pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl naudojimosi miško valda tvarkos nustatymo, ir
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 1–3), kuriame prašė nustatyti 3,45 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tarp bendraturčių tvarką pagal pateiktą projektą nustatant, kad žemės sklypo dalimi, projekte pažymėta raide „A“, naudojasi ieškovas, o žemės sklypo dalimi, projekte pažymėta raide „B“, naudojasi atsakovė.
Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 230/345 dalys miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Likusi minėto žemės sklypo dalis - 115/345 dalys - nuosavybės teise priklausė A. K., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Palikimo, atsiradusio po A. K. mirties, įpėdiniai nepriėmė, todėl laikytina, kad palikėjos turtas perėjo valstybei. Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nuostatas privati miško valda neskaidoma į dalis, jei miško žemės sklypo plotas yra mažesnis nei 5 ha, todėl nesant galimybės atidalyti bendraturčiams priklausančias žemės sklypo dalis, galima tik nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Tokios tvarkos nustatymas yra reikalingas siekiant ieškovui tinkamai naudotis jam priklausančia žemės sklypo dalimi, atlikti miško valymo ir priežiūros darbus.
Atsiliepime į ieškinį (b.l. 19) atsakovė prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus nustatyti mirusios A. K. turto paveldėtojai. Nurodė, kad Lietuvos Respublika šiuo metu nėra ginčo žemės sklypo savininkė, tačiau gavusi ieškovo ieškinį pradės palikimo perėmimo procesą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 21 d. nutartimi (b.l. 23) sustabdė civilinę bylą Nr. 2-5064-835/2014 pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl naudojimosi miško valda tvarkos nustatymo, iki paaiškės mirusios A. K. asmens teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko. Teismas, nurodęs, kad A. K. mirė (duomenys neskelbtini), remdamasis CPK 163 straipsnio 1 punktu nagrinėjamą civilinę bylą sustabdė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai
Ieškovas atskirajame skunde (b.l. 29–30) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos sustabdymą. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dėl civilinės bylos sustabdymo, nepagrįstai rėmėsi CPK 163 straipsnio 1 punktu. A. K. nėra ir niekada nebuvo nagrinėjamos bylos šalimi, o be to, ji mirė dar iki užvedant civilinę bylą teisme.
- A. K. yra buvusi turto savininkė, tačiau po jos mirties nepriėmus palikimo, turtas, remiantis CK 5.2 straipsnio nuostatomis, perėjo valstybei. Aplinkybė, kad valstybė per tokį ilgą laiko tarpą nėra įforminusi palikimo priėmimo, tik patvirtina, kad nėra aišku, ar šis procesas kada nors bus pradėtas ir pabaigtas. Tokia neapibrėžta situacija negali tęstis nežinia kiek, kadangi tokiu būdu yra pažeidžiami ieškovo, kaip bendraturčio, interesai.
- Pareikštu ieškiniu ieškovas siekia tik nusistatyti naudojimosi turtu tvarką, dėl ko vėlesnis savininkų pasikeitimas turimai jų nuosavybei jokios įtakos neturės.
Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l. 38–39) atsakovė prašo įtraukti į bylą atsakove L. A. ir palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį nepakeistą. Nurodė, kad Lietuvos Respublika nėra ginčo miško sklypo savininkė. Gavus ieškovo ieškinį buvo ketinama pradėti palikimo perėmimo procesą, tačiau paaiškėjo, kad mirusios turto savininkės A. K. anūkė L. A. ketina kreiptis į notarą ir teismą dėl palikimo priėmimo. L. A. atsakovei nurodė, jog jai nebuvo žinoma apie močiutės turėtą turtą, todėl, siekdama įgyvendinti savo teises, prašė sustabdyti paveldėjimo valstybės vardu procedūrą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla sustabdyta CPK 163 straipsnio 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Sustabdžius civilinę bylą teismo procesas neišvengiamai užsitęsia. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą, dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-242/2012).
CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai miršta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, yra leidžiamas teisių perėmimas.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka skundžiama nutartimi sustabdė civilinės bylos pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl naudojimosi miško valda tvarkos nustatymo nagrinėjimą, iki paaiškės mirusios A. K. teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko. Civiliniame procese šalys yra ieškovas ir atsakovas, kuriais gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Kaip matyti iš pareikšto ieškinio, kurį priėmus užvesta nagrinėjama civilinė byla, ieškovu jame yra nurodytas G. M., o atsakove – Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. A. K., kuri, remiantis bylos duomenimis, yra mirusi (duomenys neskelbtini) (b.l. 12), pagal pareikštą ieškinį nėra nei ieškove, nei atsakove byloje. Atskirajame skunde pagrįstai teigiama, kad CPK 163 straipsnio 1 punkte reglamentuojamas privalomas bylos sustabdymo pagrindas tais atvejais, kai miršta fizinis asmuo, buvęs bylos šalimi, jeigu, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, yra leidžiamas teisių perėmimas. A. K. nesant nagrinėjamos civilinės bylos šalimi, taip pat jai mirus dar iki civilinės bylos iškėlimo, t. y. ne civilinio proceso metu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remdamasis CPK 163 straipsnio 1 punktu nagrinėjamą civilinę bylą sustabdė iki paaiškės mirusios A. K. asmens teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, numatytos CPK 163 straipsnio 1 punkte, sudarančios pagrindą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nutartį dėl civilinės bylos sustabdymo.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad civilinės bylos sustabdymas nagrinėjamu atveju nepagrįstai pažeistų ieškovo, kaip žemės sklypo bendraturčio, teises ir teisėtus interesus, jo galimybes laisvai ir savo nuožiūra valdyti ir naudotis jam nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 230/345 dalys miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Likusi minėto žemės sklypo dalis – 115/345 dalys – Nekilnojamojo turto registre įregistruota A. K., mirusios (duomenys neskelbtini), vardu (b.l. 8–9). Pagal A. K. mirties metu galiojusio 1964 metų CK nuostatas tais atvejais, kai nėra nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (1964 metų CK 567 str. 3 d.). Byloje nėra duomenų, kad A. K. įpėdiniai per įstatyme nustatytus terminus būtų priėmę palikimą, atsiradusį po jos mirties, todėl laikytina, kad turtas paveldėjimo teise yra perėjęs valstybei. Nors, kaip galima spręsti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktų duomenų, ji iki šiol nėra pradėjusi palikimo perėmimo proceso po A. K. mirties, tačiau nurodyta aplinkybė, remiantis CK nuostatomis ir formuojama kasacinio teismo praktika, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovas byloje atsakove nepagrįstai nurodė Lietuvos Respubliką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl palikimo perėjimo valstybei specifikos, savo praktikoje yra nurodęs, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 str. 3 d.). Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, minėta, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 str.1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Nors nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai pateikti aiškinant ir taikant 2000 metų CK nuostatas, tačiau pripažintina, kad jie yra reikšmingi ir tais atvejais, kai paveldėjimo procedūroms taikytinos iki tol galiojusio 1964 metų CK nuostatos. Taigi nors valstybę atstovaujanti institucija ir nėra atlikusi veiksmų, kuriais įforminamas įvykęs palikimo perėjimo valstybei juridinis faktas, laikoma, kas toks juridinis faktas jau yra įvykęs. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, nesant duomenų, kad per įstatyme nustatytą terminą palikimą, atsiradusį po A. K. mirties, būtų priėmę jos įpėdiniai, laikytina, kad jau yra aiškus ir mirusios žemės sklypo bendraturtės teisių ir pareigų perėmėjas, dėl ko civilinės bylos sustabdymas iki paaiškės A. K. asmens teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko, negali būti laikomas pagrįstu. Civilinės bylos sustabdymas sudarytų sąlygas vilkinti bylą, o kartu ir teisinė taika tarp šalių nebūtų atkurta kuo greičiau.
Atskirajame skunde pagrįstai teigiama, kad valstybę atstovaujančiai institucijai pakankamai ilgą laiko tarpą iki šiol neatlikus palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmų ir nesant duomenų, kada šie veiksmai gali būti atlikti, ieškovo teisės ir teisėti interesai valdyti ir naudotis jam priklausančia žemės sklypo dalimi yra nepagrįstai suvaržyti. Tuo tarpu sustabdžius civilinės bylos nagrinėjimą ieškovo teisės nepagrįstai būtų pažeidinėjamos ir toliau.
Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos aplinkybės, kad dėl palikimo, atsiradusio po A. K. mirties, priėmimo kreipsis jos anūkė L. A., taip pat šiuo metu nesudaro pagrindo pripažinti egzistuojant civilinės bylos sustabdymo pagrindus. Nurodyta išvada grindžiama tuo, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog nurodytas asmuo yra A. K. įpėdinis, kad minėtas asmuo jau yra atlikęs kokius nors veiksmus, kurie patvirtintų egzistuojant jo valią priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos mirties, ar kad tokius veiksmus planuojama atlikti. Nesant duomenų apie tai, kiek ilgai gali užtrukti paveldėjimo procedūros, civilinės bylos sustabdymas neapibrėžtam laiko tarpui nepagrįstai suvaržytų ieškovo teises. Tuo atveju, jei atsakovės nurodytas asmuo – L. A. – mano, kad nagrinėjama byla yra susijusi su jos teisėmis ar pareigomis, ji, o taip pat kiti byloje dalyvaujantys asmenys, gali pateikti teismui prašymą dėl jos įtraukimo į bylą dalyvaujančiu asmeniu. Be to, bylą nagrinėjančiam teismui yra suteikta teisė ir savo iniciatyva įtraukti į bylą trečiuosius asmenis (CPK 47 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nepasisako dėl atsakovės prašymo įtraukti į bylą atsakove L. A.. Nesant žinomai tiek L. A., tiek ir ieškovo pozicijai dėl šio asmens teisinio statuso byloje, šis prašymas nagrinėtinas bylą nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias privalomą bylos sustabdymą, nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje paaiškėjusios aplinkybės sudaro pagrindą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, todėl nepagrįstai, netinkamai taikydamas CPK 163 straipsnio 1 punkto nuostatas, sustabdė civilinę bylą. Skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl ji remiantis atskirojo skundo argumentais naikintina, o atsakovės prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo išspręstinas iš esmės ir jį atsisakytina tenkinti (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Raimondas Buzelis