Civilinė byla Nr. e2-11682-1004/2021
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05254-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.2.9.1; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.8.8; 2.6.8.10;
3.2.7.1.4; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.4.11; 3.2.6.1
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 22 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas,
sekretoriaujant posėdžių sekretorei Monikai Statkutei,
dalyvaujant ieškovės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei V. S. ir atsakovo M M. atstovui advokatui L. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bendrijos “(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui M. M. dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. ieškovė ieškiniu (I t., b. l. 48 - 53) prašė priteisti iš atsakovo 4959,11 Eur tikslinių įmokų skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog bendrijos “(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje savininkui M. M. (atsakovui) nuosavybės teise priklauso 6466/16500 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)(buvęs gatvės pavadinimas (duomenys neskelbtini)), ir jame esantis nebaigtas statyti pastatas, sudarantis 22 atskirus kotedžus (B statinių grupė – korpusas (10 vnt. kotedžų) ir C statinių grupė – korpusas (12 vnt. kotedžų).
3. Ieškovė nurodė, jog pagal bendrijos pirmininko ir buhalterės turimus skolų apskaitos duomenis šiai dienai atsakovas yra skolingas bendrijai 4959,11 Eur (2447,25 Eur už B statinių grupę + 2511,86 Eur už C statinių grupę) tikslinių įmokų (bendro naudojimo objektų priežiūros išlaidų ir kitų administravimo mokesčių) už laikotarpį nuo 2019-09-30 iki 2020-09-30. Pažymėjo, jog atsakovas daugelį kartų žodžiu bei elektroniniu paštu buvo raginamas apmokėti įsiskolinimą, tačiau į raginimus nereagavo. Ieškovės paaiškinimu, kad atsakovas yra bendrijos narys nuo pat jos įkūrimo dienos, nes buvo steigiamojo susirinkimo dalyvis; atsakovas kaip bendrijos steigėjas tapo nariu nuo jos įregistravimo dienos (2013-05-02).
4. Ieškovė nurodė, kad bendrijai 2014-06-25 buvo išduotas statybos leidimas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (bendrijos teritorijoje), statyti inžinerinius tinklus – dujų, vandentiekio, nuotekų surinkimo, elektros, nuotekų šalinimo tinklus. Projektuotoja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šeba“ dar 2006 m. parengė inžinerinių tinklų statybos techninį projektą, kai tuo metu užsakove buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau užsakovė savo teises pagal parengtą projektą perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai 2007-01-17 buvo išduotas statybos leidimas 30-ies poilsio pastatų grupės (A, B, C, D, E, F, G korpusai), taip pat ir inžinerinių tinklų statybai.
5. Ieškovė nurodė, kad pirminėmis pirkimo-pardavimo sutartimis statytoja ir poilsio pastatų savininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo parengti atliktus darbus pridavimui iki 2009-06-01, jei pirkėjas įvykdys savo įsipareigojimus, nustatytus sutarties 9.2. punkte dėl vidinės apdailos užbaigimo. Sutarties 9.4. punktu pirkėjas įsipareigojo po statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir šio akto įregistravimo VĮ „Registrų centras“ sudaryti sutartis su teritorijos apsaugą vykdančia bendrove, patalpoms vandenį, elektros energiją, dujas, ryšio paslaugas ir kitus komunalinius patarnavimus tiekiančiomis ir vykdančiomis organizacijomis, su pastatus eksploatuojančia ir prižiūrinčia bendrove arba įsteigti ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti eksploatavimo bendriją, kuri rūpinsis bendraturčių bendrojo naudojimo inžinerinės ir kitos įrangos priežiūra, eksploatavimu, renovacija, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ar bendrai naudojamo sklypo tvarkymu, bendrų mokėjimo įsipareigojimų vykdymu, kitų bendrų teisių bei interesų gynimu ir apsauga.
6. Bendrijos teritorijoje suplanuoti ir poilsio pastatų aptarnavimui skirti inžineriniai tinklai yra įrengti ir veikia, tačiau iki šiol nėra įregistruoti (nėra užpildyta ir įregistruota VĮ „Registrų centras“ deklaracija apie statybos užbaigimą dėl statytojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto). Tinklai bus įregistruoti bendrijos nuosavybės teise, nes ji yra šių tinklų statytoja pagal 2014-06-25 statybos leidimą. Projektas yra parengtas ir statybos leidimas išduotas visiems suprojektuotiems darbams, todėl statinių ir inžinerinių tinklų pridavimas ir registracija viešame registre galima tik tada, kai visi pastatai bus baigti statyti. Būtent dėl atsakovo nuosavybės teise valdomų pastatų (B ir C korpusas) neužbaigtos statybos ieškovė negali iki galo įgyvendinti statytojo teisių ir nuosavybės teise įregistruoti inžinerinius tinklus bei statinius (vidinę gatvę).
7. Kaip nurodyta ieškinyje, kad projektuotoja UAB „Šeba“ 2006 m. taip pat parengė vidaus gatvės įrengimo projektą, kuris dėl statytojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto nebuvo įgyvendintas. Kadangi buvo suprojektuotas asfaltuoto kelio dangos įrengimas, 2019-05-04 vykusio “(duomenys neskelbtini)“ savininkų bendrijos visuotinio susirinkimo metu buvo nuspręsta koreguoti esamą projektą ir gatvę iškloti trinkelėmis. Ieškovė ir UAB „Vardoma“ 2018-10-24 pasirašė statybos rangos sutartį, pagal kurią rangovė įsipareigojo bendrijos teritorijoje vidaus gatvę iškloti trinkelėmis, įrengti teritorijos apšvietimą. Vykdant šią sutartį, bendrijos visuotiniame susirinkime buvo nuspręsta rinkti po 600,00 Eur nuo kiekvieno kotedžo. Atsakovas prievolę sumokėti 13200,00 Eur įvykdė tik 2018-11-16 teismui priėmus teismo įsakymą (civilinėje byloje Nr. eL2-16228-1031/2018).
8. Ieškovė dubliku (I t., b. l. 133 – 137) prašė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bendrijoje yra tokie bendro naudojimo objektai – inžineriniai tinklai, vidaus gatvė ir bendrieji žemės sklypo plotai (žaliosios zonos). Šie bendrojo naudojimo objektai yra sukurti bendrijos narių lėšomis, t. y. prie bendrijos inžinerinės infrastruktūros ir gerbūvio įrengimo savo lėšomis kartu su kitais bendrijos nariais yra prisidėjęs ir atsakovas, taip tapdamas ne tik šių objektų naudotoju, bet ir bendraturčiu. Kadangi atsakovas yra bendrijos narys, todėl piniginės prievolės bendrijai jam atsiranda pagal įstatymus (Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK), Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą (toliau – DGNSBĮ)) ir bendrijos įstatus.
9. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, būdamas žemės sklypo dalies su nebaigtais statyti pastatais, sudarančiais 22 patalpas, esančiais bendrijos teritorijoje, savininku ir būdamas bendrijos nariu bei bendro naudojimosi objektų bendraturčiu, privalo vykdyti bendrijos organų, kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo, bei apmokėti bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidas. Ieškovė pažymėjo, kad šiai dienai atsakovas yra skolingas 4959,11 Eur tikslinių įmokų, kurias sudaro nuolatinės techninės priežiūros ir administravimo mokesčiai.
10. Ieškovės vertinimu, bendrija visiškai pagrįstai skaičiuoja atsakovui įmokas už 22 turtinius vienetus, nes atsakovo turimas žemės sklypas yra ne mažiau kaip 22 kartus didesnis už kitų savininkų, mokančių už vieną turtinį vienetą, turimus žemės sklypus.
11. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį prašė tenkinti iš esmės ieškinyje ir dublike nurodytais argumentais. Papildė, jog apeliacinės instancijos teismas patvirtino, jog atsakovas turi pareigą prisidėti prie bendro naudojimo objektų išlaikymo, išsaugojimo, administravimo, atnaujinimo, taip pat lėšų kaupimo ir kt. Pateikė detalizuotas pažymas dėl mokesčių paskaičiavimo atsakovui už B ir C statinių grupę per visą įsiskolinimo laikotarpį, iš kurių nustatyta, jog prašomų priteisti įmokų paskirtis yra išimtinai susijusi su bendrosios nuosavybės išlaikymu ir tokio išlaikymo administravimu, įskaitant pirmininko darbo užmokestį ir buhalterinių paslaugų mokėjimą. Taip pat pateikė bendrijos priskaitymų ir išlaidų metinę ataskaitą nuo 2019-10-01 iki 2020-09-30, kuri pagrindžia lėšų panaudojimo tikslingumą. Pagal turimus turtinius vienetus atsakovui priskaičiuotos ir išdalintos proporcingai buhalterinės paslaugos, administravimo išlaidos, bendrijos priežiūros išlaidos, pirmininko darbo užmokestis, išlaidos už suvartotą vandenį (linijos gedimas), bendrijos priežiūros išlaidos (apšvietimas, žolės pjovimas ir kt.) ir kt., o priskaičiuotos teisinės išlaidos (60,00 Eur), kaupiamosios lėšos, ūkio išlaidos, avansas gerbūvio darbams, ūkio išlaidos ir kt.
12. Atsakovas atsiliepimu (I t., b. l. 98 – 107) prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Patvirtino, kad jam nuosavybės teise priklauso 6466/16500 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)(buvęs pavadinimas (duomenys neskelbtini)). Nuo žemės sklypo įsigijimo momento sklype buvo bei šiuo metu yra 22 pamatai (tik vietomis su nedidele dalimi pradėtos, bet nebaigtos statyti sienos), kurie nebuvo/nėra įregistruoti. Norint statyti naujus pastatus žemės sklype, reikalinga gauti aktualius statybos leidimus, kurie galiotų, o esamus pamatus nugriauti. Pagal parengtą projektą atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype 22 pastatai (B grupės korpusas – 10 vnt. ir C grupės korpusas – 12 vnt.), atlikus būtinus veiksmus, galėtų atsirasti tik ateityje. Paaiškino, jog nuo žemės sklypo įsigijimo atsakovo iniciatyva nevyko joks statybos procesas.
13. Nurodė, jog jam nuosavybės teise priklauso tik žemės sklypas, t. y. tik vienas turtinis vienetas, kuriame šiuo metu nėra pastatų ar ieškovės nurodytų tariamų kotedžų. Mano, jog iš jo nepagrįstai ir neteisėtai reikalaujama tikslinių įmokų (bendro naudojimo objektų priežiūros išlaidų ir kitų administravimo mokesčių), kurios apskaičiuojamos už atskirus 22 kotedžus. Atsakovas pažymėjo, kad bendrijos įstatai jam negali būti taikomi, kadangi jis nėra kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) savininkas. Teigia, jog ieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl skolos bendrijai 4959,11 Eur tikslinių įmokų (2447,25 Eur už B statinių grupę + 2511,86 Eur už C statinių grupę, iš viso už 22 atskirus kotedžus, kurie neegzistuoja) bendro naudojimo objektų priežiūros išlaidų ir kitų administravimo mokesčių už laikotarpį nuo 2019-09-30 iki 2020-09-30 yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, pažeidžia atsakovo interesus, taip pat neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų esminių sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, prieštarauja bendrijos įstatams, DGNSBĮ. Be to, ieškovė, reikalaudama neteisingai apskaičiuotų mokesčių, siekia nepagrįstai praturtėja atsakovo sąskaita.
14. Ieškovė ieškinyje paminėjo Šiaulių apylinkės teismo 2018-11-16 priimtą teismo įsakymą (civilinėje byloje Nr. eL2-16228-1031/2018), kuriuo buvo nutarta iš atsakovo išieškoti iš skolą. Tačiau su minėta skola nesutiko, bet neturėdamas atstovo, nesugebėjo tinkamai apginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų. Atsakovo padėtis yra nelygiavertė, lyginant su kitų savininkų, kuriems nuosavybės teise be žemės sklypo dalies priklauso ir statiniai, ir kurie tuo pačiu naudojasi infrastruktūra, bendrojo naudojimo objektais.
15. Atsakovas nurodė, kad bendrijos susirinkimo protokolai dėl neteisingo, nepagrįsto ir neteisėto mokesčių skaičiavimo prieštarauja jos įstatams, DGNSBĮ, imperatyvioms įstatymo normoms, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl pripažintini niekiniais ir negaliojančiais jo atžvilgiu. DGNSBĮ taikomas tik gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijoms, o atsakovas neturi savo žemės sklype jokių pastatų. Mano, jog neturi pareigos mokėti už infrastruktūros sukūrimą bei jos išlaikymą, nes šia infrastruktūra, bendrojo naudojimo objektais nesinaudoja ir tokios galimybės objektyviai neturi. Jam priklausančiame žemės sklype nėra jokių pastatų ar kotedžų, nėra prisijungęs prie ieškovei priklausančios inžinerinės infrastruktūros. Taip pat pažymėjo, jog jo žemės sklype nėra jokių pastatų ar kotedžų, statybos procesas nevyksta, žemės sklypo aplinkos ieškovė netvarko (žolė nepjauta), nėra nutiesto kelio (kuris būtų išklotas trinkelėmis), atsakovas nėra prisijungęs prie bendrojo naudojimo objektų – inžinerinių tinklų ir jais bei jokia kita infrastruktūra nesinaudoja.
16. Ieškiniui pagrįsti ieškovės pateikti mokėjimo nurodymai, t. y. mokesčiai už paslaugas, yra nekonkretizuoti (nedetalizuoti), t. y. nėra aišku, už kokias paslaugas jie išrašyti. Be to, atsakovui skaičiuojami mokesčiai už kiekvieną atskirą 22 kotedžą, kurie neegzistuoja. Tokiu būdu be pagrindo sudaroma nepakeliama finansinė bendrijos priskaičiuojamų mokesčių našta. Ieškovė neteisingai, neproporcingai, neteisėtai bei nepagrįstai vykdo bendrijos mokesčių apskaičiavimą atsakovo atžvilgiu už paslaugas, kurių atsakovas realiai (faktiškai) negauna.
17. Atsakovas tripliku (I t., b. l. 144 – 151) prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ginčija pareigą mokėti bendrijai įmokas už 22 turtinius objektus – kotedžus/pastatus, nes jie nėra pastatyti, be to, atsakovui nuosavybės teise priklauso tik 6466/16500 žemės sklypo, t. y. tik vienas turtinis vienetas/objektas, kuriame šiuo metu nėra kotedžų ar pastatų. Nesutinka su pareiga mokėti įmokas už infrastruktūros išlaikymą, nes ja faktiškai nesinaudoja ir tokios galimybės objektyviai neturi. Atsakovas nesutinka ir su bendrijoje nustatyta tvarka dėl jam priskaičiuotų bendrijos mokesčių, nes mokesčiai paskirstomi, pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas, t. y. neproporcingai bendraturčio turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
18. Atsakovas akcentavo byloje esminę reikšmę turinčias aplinkybės: 1) bendrijos nario teisės ir pareigos siejamos su buvimu kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) savininku; 2) atsakovui nuosavybės teise (registruotas) priklauso 6466/16500 žemės sklypas (t. y. tik vienas turtinis vienetas/objektas, tiktai už jį būtų galimas įmokų skaičiavimas), kuriame šiuo metu nėra kotedžų ar pastatų; 3) bendrija įmokų reikalauja už 22 turtinius objektus – kotedžus/pastatus; 4) nebaigtos statybos statiniai – pamatai beveik visi (20) su 6 eilėmis blokelių siena, išskyrus daugiausiai 2 pamatus – iki 11 eilių blokelių siena, niekaip negali būti laikytini kotedžais ar pastatais; 5) atsakovo padėtis yra nelygiavertė, lyginant su kitų savininkų, kuriems nuosavybės teise be žemės sklypo dalies priklauso kotedžai/pastatai, ir kurie naudojasi infrastruktūra, bendrojo naudojimo objektais; 6) 2008-02-14 pirkimo-pardavimo sutartimi yra nustatyta naudojimosi tvarka nekilnojamuoju daiktu – žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini).
19. Atsakovo vertinimu, bendrijos įstatų ir bendrijos savininkų susirinkimo metu priimtų protokolų pagrindu nėra pagrindo tenkinti ieškinio. Ieškovė turėtų galimybę prisiteisti įsiskolinimą, jeigu toks būtų nustatytas, bendrijos mokėtinus mokesčius apskaičiuojant, atsižvelgiant į CK 4.82 straipsnio 3 dalį (proporcingumo principą), tačiau šiuo pagrindu ieškinys nėra reiškiamas bei nepateikti įrodymai, galintys pagrįsti, jog toks įsiskolinimas egzistuoja. Reikalingi mokėti mokesčiai paskirstomi, pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas, t. y. neproporcingai bendraturčio turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ieškovės taikoma mokesčių dydžio bendrijai nustatymo ir jų paskirstymo tarp kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) – kotedžų (savininkų) tvarka, pagal kurią mokesčiai skaičiuojami kiekvienam lygiomis dalimis už turtinį vienetą, nepriklausomai nuo jo faktiškai užimamo ploto, prieštarauja imperatyviam CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam proporcingumo principui, todėl įmokų, skirtų apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo objektams išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėtinų mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų paskirstymo tvarka, prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms, negali būti taikoma.
20. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas ieškovės ieškinį prašė atmesti iš esmės atsiliepime ir triplike nurodytais argumentais. Pažymėjo, jog bendrijos įstatų ir bendrijos savininkų susirinkimo metu priimtų protokolų pagrindu nėra pagrindo tenkinti ieškinio. Teigia, jog atsakovas neprivalo prisidėti prie žolės pjovimo ar apšvietimo išlaidų, nes bendrijos infrastruktūra ar bendrojo naudojimo objektais jis nesinaudoja. Nurodė, jog teisinės pagalbos išlaidų klausimas sprendžiamas šioje byloje. Taip pat paaiškino, jog M. M. nėra prisijungęs prie bendrijai priklausančios inžinerinės infrastruktūros, todėl teikiamu vandeniu naudotis negalėjo.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl ginčo esmės.
21. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės priskaičiuotų ir prašomų priteisti mokesčių už bendrojo naudojimo objektų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos priežiūrą, eksploatavimą, bendrijai priskirto žemės sklypo dalies tvarkymą, administravimo mokesčių iš atsakovo, turinčio gyvenamųjų namų savininkų bendrijoje žemės sklypą ir esančio bendrijos nariu.
22. 2021-09-29 Šiaulių apygardos teismo nutartimi (II t., b. l. 48 – 62) šalių ginčas buvo perduotas nagrinėti iš naujo, panaikinus 2021-03-25 priimtą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimą.
23. Bylos rašytiniais duomenimis, ieškovė bendrija “(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą dėl 4959,11 Eur (2447,25 Eur už B statinių grupę + 2511,86 Eur už C statinių grupę) tikslinių įmokų (bendro naudojimo objektų priežiūros išlaidų ir kitų administravimo mokesčių) už laikotarpį nuo 2019-09-30 iki 2020-09-30 priteisimo iš atsakovo M. M. (I t., b. l. 2, 3, 80, 81, 82, 83). Bendrija tikslinių įmokų skolai pagrįsti 2021-10-21 pateikė detalizuotas pažymas dėl mokesčių paskaičiavimo už visą įsiskolinimo laikotarpį bei nuo 2019-10-01 iki 2020-09-30 priskaitymų ir išlaidų metinę ataskaitą. Bendrija “(duomenys neskelbtini)“ el. paštu ragino M. M. apmokėti įsiskolinimą (I t., b. l. 4, 5). M. M. pateikė susirašinėjimo su bendrijos “(duomenys neskelbtini)“ pirmininku el. paštu duomenis (I t., b. l. 126 – 127).
24. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog bendrijos “(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje savininkui M. M. nuosavybės teise priklauso 6466/16500 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)(buvęs gatvės pavadinimas (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 28 – 35), įgyto 2012-09-26 Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. 01 (I t., b. l. 152), ir jame esantis nebaigtas statyti pastatas, sudarantis 22 atskirus kotedžus (B statinių grupė – korpusas (10 vnt. kotedžų) ir C statinių grupė – korpusas (12 vnt. kotedžų) (I t., b. l. 6 – 18, 153 - 179), techninių planų schemos (I t., b. l. 56, 57, 108 – 109). Atsakovas pateikė nebaigto statyti pastato, kurį sudaro 22 atskiri kotedžai fotonuotraukas (I t., b. l. 110 – 116). Ieškovė pateikė 10 vnt. nebaigtų statyti atskirų kotedžai pardavimo skelbimą ir fotonuotraukas (I t., b. l. 186 – 188). 2008-02-14 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. K1ES-3193 buvo nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu – žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka (I t., b. l. 124 – 125). Pateiktas 2020-12-12 bendrijos “(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (I t., b. l. 138 – 141).
25. Pateikti bendrijos “(duomenys neskelbtini)“ įstatai, bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolas (I t., b. l. 19 – 27, 54 – 55, 117 – 123). 2007-05-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (išregistruota iš juridinių asmenų sąrašo 2011-01-13 iškėlus bankroto bylą (I t., b. l. 67, 68)) buvo išduotas statybos leidimas Nr. 103 30-ies poilsio pastatų grupės (A, B, C, D, E, F, G korpusai), taip pat ir inžinerinių tinklų statybai (I t., b. l. 58). 2014-06-25 bendrijai “(duomenys neskelbtini)“ išduotas statybos leidimas Nr. LNS-33-140625-00108 žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), (bendrijos teritorijoje), statyti inžinerinius tinklus – dujų, vandentiekio, nuotekų surinkimo, elektros, nuotekų šalinimo tinklus pagal projektuotojos UAB „Šeba“ 2006 m. parengtą inžinerinių tinklų statybos techninį projektą, kai tuo metu užsakove buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (I t., b. l. 59 – 60).
26. 2018-10-24 bendrija “(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Vardoma“ pasirašė statybos rangos sutartį, pagal kurią rangovė įsipareigojo bendrijos teritorijoje vidaus gatvę iškloti trinkelėmis, įrengti teritorijos apšvietimą (I t., b. l. 69 – 74). 2018-11-16 Šiaulių apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-16228-1031/2018 iš skolininko M. M. nutarta išieškoti 13734,91 Eur skolos ir 5 procentus metinių palūkanų kreditorei bendrijai “(duomenys neskelbtini)“ (I t., b. l. 75, 76).
27. Pateikti bendrijos “(duomenys neskelbtini)“ 2019-05-04, 2020-03-07 ir 2020-10-10 vykusių susirinkimų protokolai (I t., b. l. 77 – 79).
Dėl prašomų priteisti tikslinių įmokų bei jų dydžio.
28. Teismui ieškovė pateikė 2020-09-16 detalizuotą sąskaitą (duomenys neskelbtini)B (1-10) už laikotarpį nuo 2020-08-01 iki 2020-08-31 bei 2020-09-16 detalizuotą sąskaita (duomenys neskelbtini)B (1-12) už laikotarpį nuo 2020-08-01 iki 2020-08-31; 2020-10-28 pažymą apie priskaičiuotus mokesčius ir gautas įmokas ((duomenys neskelbtini)B 91-10)) ir 2020-10-28 pažyma apie priskaičiuotus mokesčius ir gautas įmokas ((duomenys neskelbtini)B 91-12)). Iki teismo posėdžio pradžios ieškovė pateikė detalizuotas pažymas dėl mokesčių paskaičiavimo atsakovui už B ir C statinių grupę per visą įsiskolinimo laikotarpį, iš kurių nustatyta, jog prašomų priteisti įmokų paskirtis yra išimtinai susijusi su bendrosios nuosavybės išlaikymu ir tokio išlaikymo administravimu, įskaitant pirmininko darbo užmokestį ir buhalterinių paslaugų mokėjimą. Taip pat ieškovė pateikė bendrijos priskaitymų ir išlaidų metinę ataskaitą nuo 2019-10-01 iki 2020-09-30, kuri pagrindžia lėšų panaudojimo tikslingumą.
29. Ieškovės atstovė pažymėjo, jog prašomų iš atsakovo priteisti įmokų paskirtis yra išimtinai susijusi su bendrosios nuosavybės išlaikymu ir tokio išlaikymo administravimu, įskaitant pirmininko darbo užmokestį ir buhalterinių paslaugų mokėjimą. Nors ieškovė pateikė tikslinių įmokų detalizaciją ir teismo posėdžio metu paaiškino, kaip atsakovui paskaičiuota 4959,11 Eur tikslinių įmokų skola, atsakovas su ieškovės prašomomis priteisti tikslinėmis įmokomis bei jų dydžiu nesutiko. Atstovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu teigė, jog atsakovas neprivalo prisidėti prie žolės pjovimo ar apšvietimo išlaidų, nes bendrijos infrastruktūra ar bendrojo naudojimo objektais jis nesinaudoja. Nurodė, jog teisinės pagalbos išlaidų klausimas sprendžiamas šioje byloje. Taip pat paaiškino, jog M. M. nėra prisijungęs prie bendrijai priklausančios inžinerinės infrastruktūros, todėl teikiamu vandeniu naudotis negalėjo.
30. Su atsakovo argumentais teismas sutinka iš dalies. Sutiktina, jog 60,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų klausimas yra sprendžiamas šioje byloje ir ši suma negali būti skaičiuotina prie ieškovės prašomų tikslinių įmokų sumos. Todėl teismas atima 60,00 Eur už advokato suteiktas paslaugas iš 4959,11 Eur sumos ir pasisako tik dėl 4899,11 Eur tikslinių įmokų sumos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).
31. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-11-27 nutartis Nr. 3K-7-515/2009) be kita ko išaiškinta, jog bendrijos paskaičiuotas išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo; 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Šiuo atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais
32. DGNSBĮ 21 straipsnio 3 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo: 1) tausoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus; 2) teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus; 3) vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo; taip pat vykdyti kitas DGNSBĮ ir kituose teisės aktuose numatytas pareigas.
33. Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 84 punkte įtvirtinta, jog privalomųjų reikalavimų visumą sudaro ne tik reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo (toliau – gyvenamasis namas), jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus (84.1. punktas), bet ir reikalavimai (84.2. punktas) gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti, kad: patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį (84.2.1. punktas); nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai (84.2.2 punktas); nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (84.2.3. punktas). Gyvenamojo namo būklė turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę (85 punktas).
34. Spręsdamas ginčą dėl žemės sklypo savininko prievolės mokėti atitinkamas įmokas (mokesčius) bendrijai pagal šios pateiktas sąskaitas egzistavimo teismas, pirma, turi išgryninti prievolės esmę, ar tai įmoka, susijusi su bendrosios nuosavybės išlaikymu, ar už teikiamas paslaugas ar kita; antra, dėl prašomų priteisti nustatytų įmokų (mokesčių) ir (ar) jų dydžio turi tirti sąskaitų turinį ir lėšų panaudojimo tikslingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-19 nutartis byloje Nr. e3K-3-366-701/2018).
35. Nors iš esmės ginčas kilo, jog atsakovo atstovas nesutinka, kad 33,82 Eur (B statinių grupė) ir 40,58 Eur (C statinių grupė) bendrijos priežiūros išlaidos yra pagrįstos, tačiau teismo vertinimu žolės pjovimo ir teritorijos apšvietimo išlaidos yra vertintinos kaip privalomosios išlaidos statinių naudojimui ir priežiūrai. Dėl kitų išlaidų atsakovas ir jo atstovas reikšmingų nesutikimo motyvų nenurodė.
36. Sutiktina su atsakovu, jog jis nėra prisijungęs prie vandens tiekimo inžinerinės infrastruktūros, tačiau įvadai iki atsakovo sklypo atvesti ir esant vandentiekio avarijai jis turi pareigą atlyginti ne tik avarijos likvidavimo darbų išlaidas, tačiau ir už 236,47 Eur avarijos metu pratekėjusį iš sistemos (pažymėta kaip 2020 m. gruodžio mėn. suvartotą) vandens kiekį. Nors nurodoma, jog suvartotas vanduo 2020 m. gruodžio mėn., tačiau išdalintos 2019 m. spalio mėn. įvykusios vandens avarijos inžineriniuose tinkluose išlaidos. Ieškovė pagrįstai iš atsakovo reikalauja atlyginti skolą už pratekėjusio avarijos metu vandens kiekį (išdalintą). Dėl kitų išlaidų atsakovas ir jo atstovas reikšmingų nesutikimo motyvų nenurodė.
37. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas yra bendrijos narys, inžinerinių tinklų bendraturtis, jam priklauso didesnė dalis žemės sklypo. Bendrųjų objektų ir inžinerinių tinklų išlaikymas šiuo atveju yra pagrįstas ne jų faktiniu naudojimu, o bendrąja nuosavybe ir visų bendraturčių prievole šią nuosavybę išlaikyti. Bendrijos narys privalo apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje.
38. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašomų priteisti įmokų ir jų dydžio, nurodė, jog bendrija, paskaičiuodama mokesčius, nepažeidė imperatyvių įstatymo normų, vadovavosi bendrijos įstatais ir teisės aktais; iš pateiktų skolos susidarymo mokesčių nustatyta, jog yra paskaičiuoti mokesčiai: administravimo išlaidos, pirmininko darbo užmokestis, ūkio išlaidos, buhalterinės paslaugos, bendrijos priežiūros išlaidos, kaupiamosios lėšos; sumos yra nurodytos pagal bendrijos priimtus sprendimus ir jas mokant kiekvieną mėnesį būtų nedidelės, tačiau, atsakovui nesumokėjus mokesčių laiku, jam buvo priskaičiuojamos ir nesumokėtos skolos.
39. Vertindamas aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą ir šalių argumentus, teismas konstatuoja, jog ieškovė pagrįstai prašo iš atsakovo priteisti 4899,11 Eur tikslinių įmokų skolą (2447,25 Eur už B statinių grupę + 2451,86 Eur už C statinių grupę) tikslinių įmokų (bendro naudojimo objektų priežiūros išlaidų ir kitų administravimo mokesčių) už laikotarpį nuo 2019-09-30 iki 2020-09-30 (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.83 straipsnio 3 dalis, CPK 178, 185 straipsniai). Tuo ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl bendrijos sprendimų galiojimo ir taikymo, statinių (pastatų) savininko ir jo pareigų.
40. Bendrosios nuosavybės teisę ir bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja CK ketvirtosios knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos nustato ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą. Pastariesiems teisiniams santykiams reglamentuoti skirti CK 4.81 – 4.85 straipsniai. Kasacinės instancijos teismas vienoje iš nagrinėtų bylų yra nurodęs, kad minėtame CK skirsnyje nėra normų, kurios reglamentuotų tokias, kaip nagrinėjamoje byloje galbūt esanti, faktines situacijas ir teisinius santykius dėl ne daugiabučių namų, o gyvenamųjų namų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdo steigiant bendriją, šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, bendrijai priklausančių pastatų savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas, žemės sklypų savininkų, neturinčių jokių statinių, kurie neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios bendrijos veikloje, teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir jų įgyvendinimo tvarką. Pastariesiems teisiniams santykiams reguliuoti specialiai skirtos atitinkamos DNSBĮ normos. Tik nustačius, kad konkretūs ginčo teisiniai santykiai patenka į pastarųjų teisės normų reguliavimo sritį, ginčas teisme spręstinas taikant jose įtvirtintą teisinį reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-10 nutartis byloje Nr. e3K-3-185-378/2020).
41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog minėtas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad DGNSBĮ gali būti taikomas gyvenamųjų namų savininkų bendrijai, nepriklausomai nuo to, ar visi bendrijos teritorijoje esantys žemės sklypų savininkai turi gyvenamąjį namą, tačiau turi būti nustatytos aplinkybės, kurios leistų konstatuoti, jog ginčo santykiai patenka į šio įstatymo reglamentavimo sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-10 nutartis byloje Nr. e3K-3-185-378/2020).
42. DGNSBĮ 1 straipsnyje įtvirtinta, kad: šis įstatymas nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, reglamentuoja šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas (1 dalis); šis įstatymas taip pat nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų, kurie neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios bendrijos veikloje, teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir jų įgyvendinimo tvarką (2 dalis); šis įstatymas taikomas bendrijoms, kurios įsteigtos valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus ir kurių veiklos nereglamentuoja specialieji, atskiras juridinių asmenų teisines formas nustatantys, įstatymai (3 dalis).
43. DGNSBĮ 2 straipsnyje pateiktos įstatyme vartojamų sąvokų apibrėžtys, pagal kurias, be kita ko: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (4 dalis); kitos paskirties pastatas – asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties pastatas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims ir daugiau butų ir kitų patalpų savininkų, taip pat vienbučiai ir dviejų butų gyvenamieji namai, susieti bendrojo naudojimo žemės sklypu ir (ar) vietiniais inžineriniais tinklais (10 dalis); vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (15 dalies 4 punktas); bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas (15 dalies 5 punktas).
44. Pagal pateiktus įstatus nustatyta, kad bendrijos “(duomenys neskelbtini)“ tikslas – įgyvendinti kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) savininkų kvartalo infrastruktūros ir kitų bendrojo naudojimo objektų bei kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) savininkų bendrai naudojamos žemės sklypo dalies bei aplinkinių teritorijų valdymu, naudojimu, apželdinimu, priežiūra ir tvarkymu (bendrijos įstatų 1.1 punktas). Bendrijos įstatų 1.2 punkte nustatyta, kad pagrindinės bendrijos veiklos sritys – kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) bendrojo naudojimo objektų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos, kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) bendrojo naudojimo konstrukcijų priežiūra, eksploatavimas, remontas, renovacija, bendrijai priskirto žemės sklypo dalies tvarkymas, bendrų mokėjimo įsipareigojimų vykdymas, kitų bendrų teisėtų interesų gynimas ir apsauga. Bendrijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, CK, DGNSBĮ, kiti teisės aktai ir bendrijos įstatai (bendrijos įstatų 1.3 punktas). Bendrijos steigėjai, kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) savininkai, tampa bendrijos nariais nuo bendrijos įregistravimo dienos (bendrijos įstatų 2.1 punktas).
45. Bendrija “(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2013-05-02, bendrijos steigiamojo susirinkimo narys ir pirmininkas – atsakovas M. M. Bendrijos “(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje atsakovui M. M. nuosavybės teise priklauso 6466/16500 žemės sklypo ir ant jo esantis nebaigtas statyti pastatas, sudarantis 22 atskirus kotedžus (B statinių grupė-korpusas (10 vnt. kotedžų) ir C statinių grupė-korpusas (12 vnt. kotedžų).
46. Nėra ginčo, kad bendrijoje yra tokie bendro naudojimo objektai – inžineriniai tinklai, vidaus gatvė ir bendrieji žemės sklypo plotai (žaliosios zonos). Ieškovės iniciatyva 2020-12-12 vietoje patikrinta faktinė situacija ir sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, fotonuotraukomis užfiksuota ir protokolu aprašyta atsakovo žemės sklype esama padėtis (protokolas pateiktas į nagrinėjamą bylą): atsakovui priklausančiame sklype pradėti statyti kotedžai, gatvės išklotos trinkelėmis, sumontuoti inžinerinių tinklų šuliniai, kiekvienam kotedžui įrengtas elektros tiekimas, sumontuotos apskaitos spintos, įrengtos vandens tiekimo linijos atsišakojimo sklendės, atvesti vamzdžiai, pakloti kanalizacijos tinklai, įrengta lietaus, grunto drenažo sistema, atsakovui sudaryta galimybė bet kuriuo momentu prisijungti prie visų bendrijos komunikacijų. Pateikti įrodymai patvirtina, jog viena iš suprojektuotų ir įrengtų vidinių gatvių nutiesta išilgai per visą atsakovui priklausančių nebaigtų statyti kotedžų eilę ir kito kelio privažiuoti prie atsakovo sklypo ir pastatų nėra.
47. Bylos medžiaga nustatyta, jog bendro naudojimo objektai buvo sukurti bendrijos narių lėšomis, prie bendrijos inžinerinės infrastruktūros ir gerbūvio įrengimo savo lėšomis kartu su kitais bendrijos nariais yra prisidėjęs ir bendrijos narys atsakovas (atsakovas 2018 m. yra sumokėjęs bendrijai pagal priteistą teismo įsakymą lėšas, kurios ieškovės buvo panaudotos inžineriniams tinklams įrengti). Bendrijos narių lėšomis sukurti bendro naudojimo objektai yra skirti atsakovo ir kitų savininkų poreikiams tenkinti.
48. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendė (2021-09-29 nutartis), jog nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kurios leidžia daryti išvadą, kad atsakovas yra bendrijos narys ir bendro naudojimo objektų bendraturtis, atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo objektai, todėl šiuo atveju ginčo santykiai patenka į DGNSBĮ reglamentavimo sritį. Teismas šiomis išvadomis vadovaujasi priimdamas šį sprendimą.
49. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos CK, šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose (DGNSBĮ 21 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne (DGNSBĮ 21 straipsnio 2 dalis). DGNSBĮ 21 straipsnio 3 dalyje išvardytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo: 1) tausoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus; 2) teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus; 3) vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo; 4) laikinai išvykdami, išnuomoję arba kitaip patikėję kitam asmeniui naudoti savo butą ar kitas patalpas (pastatą), pranešti bendrijos pirmininkui (valdybai), kaip bus užtikrinta galimybė prireikus patekti į savininkui priklausantį butą ar kitas patalpas (pastatą); 5) savo įgaliotiniui (jeigu jis yra išrinktas šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka) pranešti telefono numerį, kuriuo būtų galima iškviesti buto ar kitų patalpų (pastato) savininką ar kitą jo įgaliotą asmenį kilus gaisrui ar inžinerinių tinklų avarijai, prireikus patekti į savininkui priklausantį butą ar kitas patalpas (pastatą); 6) laikytis kitų šiame ir kituose įstatymuose ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų (DGNSBĮ 21 straipsnio 3 dalis).
50. Bendrijos narių lėšomis sukurta inžinerinė infrastruktūra yra skirta žmonių poreikiams tenkinti ir sklypui bei jame stovintiems statiniams aptarnauti. CK 4.76 straipsnis reglamentuoja jau esančių bendraturčių pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).
51. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, minėtas teisės aktų nuostatas, sprendė, kad atsakovas yra bendro naudojimo objektų bendraturtis, ginčo santykiai kvalifikuotini kaip bendraturčių tarpusavio santykiai, susiję su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, išlaikymu ir priežiūra, ginčo santykius reguliuoja CK bei DGNSBĮ normos, reglamentuojančios teisinius santykius tarp bendraturčių, ir atsakovas turi pareigą prisidėti prie bendro naudojimo objektų išlaikymo, išsaugojimo, administravimo, atnaujinimo, taip pat lėšų kaupimo ir kt (2021-09-29 apeliacinės instancijos nutarties 51 punktas).
52. Pagal bendrąją taisyklę bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų statiniui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Bendrijos įstatų 10.2 punkte nustatyta, kad mokų dydis nustatomas lygiomis dalimis kiekvienam kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) savininkui, nepaisant to, ar jis yra bendrijos narys, ar ne. Įmokų dydžius apskaičiuoja bendrijos pirmininkas arba sutarties pagrindu kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo paslaugas teikianti įmonė (jeigu tokia sutartis yra sudaryta) (bendrijos įstatų 10.3 punktas). Kaupiamųjų įmokų dydžius, jų mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato bendrijos narių visuotinis susirinkimas (bendrijos įstatų 10.6 punktas).
53. DGNSBĮ 10 straipsnyje yra apibrėžta visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetencija. Visuotinis susirinkimas priima sprendimus dėl bendrijos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo (DGNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas); tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus; įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustato šių lėšų naudojimo tvarką (DGNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas); tvirtina kitas įmokas, susijusias su bendrijos administravimu, bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip (DGNSBĮ 10 straipsnio 12 punktas).
54. Kaip patvirtina į nagrinėjamą bylą pateikti rašytiniai įrodymai, atitinkami įmokų dydžiai buvo nustatyti bendrijos visuotiniuose susirinkimuose: 2019-05-04 buvo nuspręsta patvirtinti 1,00 Eur nuo kotedžo įmoką į kaupiamąjį fondą ir 0,5 Eur įmoką kanceliarinėms išlaidoms; 2020-03-07 buvo nuspręsta padidinti kaupiamojo fondo įmoką iki 5,00 Eur nuo kotedžo; 2020-10-10 susirinkime priimtas sprendimas mokėti pirmininkui 500,00 Eur dydžio atlyginimą. Sprendimų dėl įmokų dydžio atsakovas neginčijo, o jie priimti nustatyta tvarka ir laikytini teisėtais ir galiojančiais.
55. Nustatyta, kad atsakovas yra skolingas 4999,11 Eur sumą, kurią sudaro už B ir C statinių grupę tikslinės įmokos (bendro naudojimo objektų priežiūros išlaidų ir kitų administravimo mokesčių), paskaičiuotos nuo 2019-09-30 iki 2020-09-30.
56. Atsakovas ginčijo pareigą mokėti bendrijai įmokas, kurios apskaičiuotos už 22 objektus, kadangi jie nėra pastatyti. Bylos rašytine medžiaga, atsakovų atstovų paaiškinimais nustatyta, jog bendrijos teritorijoje atsakovui nuosavybės teise priklauso 6466/16500 dalys žemės sklypo, kuris įgytas 2012-09-26 pagal Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 1, kuriame statiniai nenurodyti. Iš bylos duomenų tai pat nustatyta, jog žemės sklype yra nebaigtas statyti pastatas, sudarantis 22 atskirus kotedžus (B statinių grupė-korpusas (10 vnt. kotedžų) ir C statinių grupė-korpusas (12 vnt. kotedžų).
57. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje nurodyta, kad statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus; 2 straipsnio 27 dalyje numatyta, kad nebaigtas statinys – tai statinys, kurio statybos darbai, nustatyti statinio projekte ir teisės aktuose, yra neužbaigti.
58. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas nurodytas byloje nustatytas faktines aplinkybes, sutiks su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad statinio pamatų ir dalies sienų pastatymas (statybos procese) teisės aktų nustatyta tvarka yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas; nebaigtos statybos neįregistravimas viešame registre nepaneigia atsakovo turimų nuosavybės teisių, žemės sklype esantys statiniai (pastatai) gali būti laikomi nebaigtais statyti statiniais, tad šiuo atveju atsakovas yra jam priklausančiame žemės sklype esančių nebaigtų statyti statinių savininkas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bendrija pagrįstai paskaičiavo įmokas už 22 objektus, kurie laikytini nebaigtais statyti statiniais (2021-09-29 apeliacinės instancijos nutarties 59 punktas).
59. Likę neaptarti nesutikimo su ieškiniu argumentai, nurodyti tiek procesiniuose dokumentuose, tiek atsakovo atstovo išdėstyti nagrinėjant bylą teismo posėdyje nėra teisiškai reikšmingi būtent šioje byloje kilusiam ginčui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
60. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas ieškinį tenkina iš dalies ir priteisia ieškovei iš atsakovo 4899,11 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 4899,11 Eur sumos, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2020 m. spalio 2 d. (teismo įsakymo išdavimo)) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.83 straipsnio 3 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
61. Ieškovės išlaidas sudaro 10,00 Eur išlaidos už Nekilnojamojo turto registro išrašus ir 2610,00 Eur (50,00 + 720,00 + 400,00 + 280,00 + 360,00 + 800,00 Eur (apeliacinio skundo parengimas)) išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas (viso 2620,00 Eur) (I t., b. l. 36, 37, 84, 85, 198, 199, 200, 20, II t., b. l. 38, 39). Ieškinį patenkinus iš dalies (98,79 proc.) ieškovei iš atsakovo pagal proporciją priteistinos patirtos 2588,30 Eur sumos bylinėjimosi išlaidos.
62. Atsakovas patyrė 2964,50 Eur (1566,95 + 423,50 + 974,05 Eur (apeliacinio skundo parengimas)) sumos išlaidų už advokato teisines paslaugas (II t., b. l. 3, 4, 45, 46). Ieškinį atmetus iš dalies (1,21 proc.) atsakovui iš ieškovės pagal proporciją priteistinos 35,87 Eur sumos bylinėjimosi išlaidos.
63. Atlikus šalių patirtų vienarūšių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 2552,42 Eur (2588,30 – 35,87 Eur) suma bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
64. Valstybei iš atsakovo priteistinas 110,00 Eur žyminis mokestis, kadangi teikiant ieškinį ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal įstatymą (DGNSBĮ 23 straipsnio 3 dalis, CPK 80, 82, 83, 88, 93 straipsniai).
65. Teismo patirtos 1,68 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina suma (net tenkinus ieškinį 98,79 proc.) yra mažesnė už nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269 – 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo M. M., a.k. (duomenys neskelbtini), 4899 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt devynių eurų, 11 centų) skolą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-10-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2552,42 Eur (du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt du eurus, 42 centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei bendrijai ,,(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo M. M., a.k. (duomenys neskelbtini), 110 Eur (vieno šimto dešimties eurų, 00 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Teisėjas Vaidotas Narvidas