Adm.byla Nr. A2.6.-13907-119/2014

Proceso Nr. 4-68-3-13481-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4., 45.4.5.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2014 m. gruodžio 19 d.,  Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Mickevičienė, sekretoriaujant J.Frank, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. R., jo atstovui adv. J. S., nukentėjusiajai S. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą

S. R., a.k(duomenys neskelbtini),

pagal  Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str.1 d.,

n u s t a t ė :

S. R. 2013-12-31, apie 14.01 val., Mokslininkų gt. 39, Vilniuje vairuodamas automobilį  SUBARU FORESTER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas pro stovintį automobilį  Peugeot v/n (duomenys neskelbtini) nepaliko pakankamo tarpo iš šono ir jį kliudęs apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 132, 232 (KET redakcija, galiojusi iki 2014-10-10) punktų reikalavimus bei padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str.1 d.

              S. R. visiškai pripažino administraciniame kaltinime nurodytas faktines aplinkybes ir savo rašytiniame paaiškinime teismui nurodė, kad vairuodamas automobilį SUBARU FORESTER bandydamas atbulas išvažiuoti iš kiemo kliudė ir apgadino stovintį automobilį Peugeot, v/n (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo susijaudinęs, kadangi turėjo važiuoti pas vieną namuose paliktą mažametę dukterį, objektyviai negalėjo įvertinti esamos situacijos, manė, kad dėl įvykio kalta automobilio Peugeot vairuotoja, kuri paliko jį netinkamoje vietoje, ant savo automobilio pažeidimų nepastebėjo, pranešė atėjusiai Peugeot automobilio vairuotojai, kad pretenzijų jai neturi ir iš įvykio vietos pasitraukė. Prašo neskirti jam atėmimo vairuoti transporto priemones, kadangi nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų, sukeltas eismo įvykis yra mažareikšmis, padarytas automobilių stovėjimo aikštelėje daugiabučio kieme, nukentėjusiosios automobilis apgadintas itin nežymiai, didelė turtinė žala nepadaryta, realus pavojus eismo saugumui, žmonių gyvybėms ar sveikatai nesukeltas. Šeimos interesams labai svarbi teisė vairuoti transporto priemones, nes augina tris vaikus, vyriausiasis sūnus gyvena atskirai su seneliais, jo mama mirusi,  jį reikia lankyti kitame rajone, dukra lanko darželį, į kurį ją reikia vežioti, sūnus – privačią mokyklą, sporto mokyklą, mokykla ir būreliai toli nuo namų, sūnus per mažas naudotis viešuoju transportu. Vyriausias sūnus gyvena su seneliais Jonavoje, jį reikia lankyti ir betarpiškai dalyvauti jo auklėjime ir ugdyme. Teisė vairuoti transporto priemones būtina darbui, kadangi vykdo projektus visoje Lietuvoje. Be to jam yra diagnozuota priepolinė podagra, dėl ligos kartais tampa ypač sunku judėti. Teisminio bylos nagrinėjimo metu papildomai paaiškino, kad tikrai buvo išlipęs iš mašinos ir pasakė nukentėjusiajai, kad labai skuba, nes namie likę vieni mažamečiai vaikai. Ji nedavė jam savo kontaktų, o jis pasisakė, kas jis toks yra, nurodė savo biurą, apžiūrėjęs automobilių pažeidimus pasakė, kad jie menkaverčiai, pasiūlė susitikti kitą dieną. Suvokia, kad pasielgė netinkamai, labai gailisi dėl to, kas įvyko. Prašo atsižvelgti, kad vienas augina vaikus.

Nukentėjusioji S. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2013-12-31 d. jos  automobilis Peugeot stovėjo prie pastato adresu Mokslininkų g. 39, Vilniuje. Tuo metu, kai išėjo prie savo automobilio, ketindama išvažiuoti, pamatė, kad į jos automobilį įvažiavo automobilis, kurio markės ir spalvos dabar neprisimena.  Bendravo su minėto automobilio vairuotoju. Jis sėdėjo savo automobilyje, atsidarė langą, pasakė jam, kad šis nubraukė jai mašiną, bet jis pasakė, kad išvažiuoja. Sakė kaltininkui, kad reikia užfiksuoti eismo įvykį, tačiau šis atsakė, kad skuba, prašė palikti jos telefono numerį, žadėjo grįžęs paskambinti. Dar kartą jam pasakė, kad reikia užfiksuoti eismo įvykį ir įspėjo vairuotoją, kad kitaip jo išvažiavimas bus traktuojamas kaip pabėgimas, bet jis vis tiek išvažiavo. Vairuotojas jai taip ir nepaskambino. S. R. neginčijo, kad kliudė jos automobilį, tiesiog išvažiavo ir viskas.  Po eismo įvykio automobilis buvo remontuojamas autoservise, žala įvertinta apie 1000 Lt. Dėl įbraukimo buvo perdažytas automobilio šonas ir bamperis.  Automobilį ji buvo pastačiusi trumpam. Pastatė ten, kur buvo vietos, jokių kitų automobilių neužstatė, pravažiuoti buvo įmanoma.

Be S. R. ir S. G. paaiškinimų, jo kaltę padarius LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus įrodo rašytiniai duomenys byloje:

• eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotas eismo įvykio mechanizmas, nurodyta, kad automobiliui Peugeot v/n (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis bamperis;
• policijos pareigūno D. J. tarnybinis pranešimas, kad 2014-12-31 d. gavus pranešimą apie eismo įvykį Mokslininkų gt. 39, kurio metu apgadintas automobilis Peugeot v/n (duomenys neskelbtini), o kaltininko automobilis SUBARU v/n (duomenys neskelbtini) pasišalino,  nuvykus į įvykio vietą  kreipėsi automobilio Peugeot, v/n GCG15,  vairuotoja S. G., kuri paaiškino, kad automobilis SUBARU važiuodamas atbulas kliudė jos stovintį automobilį, jį nubraukdamas, tai pamačiusi ji pastukseno automobilio vairuotojui į langą ir pranešė, kad jis apgadino jos automobilį, į ką šis atsakė, kad neturi laiko, skuba pas vaiką ir nuvažiavo, jokių savo duomenų vairuotojai nepaliko;
• transporto priemonės SUBARU, v/n (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros akte konstatuota, kad transporto priemonei nubrozdintas priekinis kairės pusės sparnas, 53-63 cm aukštyje nuo žemės, atitinkami apgadinimai užfiksuoti fotolentelėse.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad S. R. vairuodamas automobilį nepaliko reikiamo tarpo iš šono, kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, savo veiksmais jis pažeidė KET 132 punkto (redakcija, galiojusi iki 2014-10-10) reikalavimus bei sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kito asmens turtas. S. R. veika kvalifikuojama pagal LR ATPK 127 str. 2 d.

Kelių eismo taisyklių 232  punktas (redakcija, galiojusi iki 2014-10-10) numato eismo įvykio dalyvio  pareigas įvykus eismo įvykiui, kurio metu   nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus. Sutariant dėl eismo įvykio aplinkybių su eismo įvykiu susijęs dalyvis turi užpildyti eismo įvykio deklaraciją, nesutariant dėl eismo įvykio aplinkybių – kviesti policiją į eismo įvykio vietą. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių pareigų traktuojamas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Iš S. G. paaiškinimo matyti, kad ji eismo įvykio vietoje automobilio SUBARU vairuotojui pareiškė pretenzijas dėl eismo įvykio, nesutiko susitikti kitą dieną, pageidavo tuoj pat pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau šis suvokdamas, kad tapo eismo įvykio dalyviu ir galimai  padarė žalą, jo vietoje nepasiliko, nuvažiavo, KET 232 punkte numatyto su eismo įvykiu susijusio vairuotojo pareigų neatliko. Be to nepaliko savo asmens duomenų nukentėjusiajai, nedavė ir net nepasiūlė savo kontaktų, kas tikrai nebūtų užėmę daug laiko ir nesutrukdę važiuoti pas vaikus. Žodinis savo vardo ir pavardės pasakymas ar darbovietės  nurodymas šiuo atveju neatitiko rūpestingo ir atsakingo asmens elgesio standarto, ir negalėjo suteikti pakankamo pagrindo nukentėjusiajai tikėtis, kad eismo įvykis bus tinkamai įformintas  ateityje, nes ji, kaip fizinis asmuo, neturėjo galimybės patikrinti jai sakomos informacijos patikimumo, todėl jai teko prašyti policijos pareigūnų pagalbos įforminant įvykį. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo aiškino, kad išvažiavo dėl svarbios priežasties – namuose likusių vienų mažamečių vaikų, tačiau tai nešalina eismo įvykį sukėlusio vairuotojo atsakomybės už išvažiavimą iš eismo įvykio vietos, kadangi jis turėjo suvokti, kad palieka neišspręstą situaciją dėl eismo įvykio įforminimo ir  turi pareigą likti eismo įvykio vietoje, kol eismo įvykis bus įformintas, nustatytos jo aplinkybės, kalti asmenys, tačiau suteikdamas prioritetą savo šeimos reikalams, o ne nukentėjusiosios teisėtiems lūkesčiam ir interesams tinkamai įforminti eismo įvykį ir gauti žalos atlyginimą, ir pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, elgiasi neteisėtai, todėl jo veika atitinka LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. 

Nuobaudos skyrimas

Nuobaudos skyrimo terminas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2014-06-30 nutarimu buvo pratęstas iki 2014-12-31 d. (b.l. 3).

Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį – padaryti du KET pažeidimai, iš kurių vienas (LR ATPK 130 str. 1 d.) įstatymo leidėjo vertinamas kaip šiurkštus KET pažeidimas, į pažeidėjo asmenybę - kuris anksčiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nagrinėjamo pažeidimo metu turėjo vieną galiojančią nuobaudą. Pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, kad pažeidimus jis pripažino, gailisi dėl jų.  Sunkina jo atsakomybę tai, kad tos pačios rūšies pažeidimą padarė pakartotinai per metus, turėdamas galiojančią nuobaudą už kitą KET pažeidimą. Už 127 str. 2 d. padarytą pažeidimą skirtina  nuobauda sankcijos ribose.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, eismo įvykiui esant pakankamai mažareikšmiam, jo metu nesant sužalotų žmonių,  kai padaryta žala nežymi, eismo įvykio vietos palikimas nėra pripažįstamas tokio pavojingumo laipsnio, už kurį pagal ATPK 130 straipsnį sankcijoje numatyta ir teismo skirtina  nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga, proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui (LAT nutartis  Nr. 2AT-8-2013). Atsižvelgiant į tai, kad S. R. eismo įvykiu padaryti  kito automobilio apgadinimai nėra labai žymūs,  nors iš eismo įvykio vietos buvo pasišalinta, tačiau pasišalinimas savaime  nesukėlė rimtų pasekmių, itin neapsunkino pažeidėjo nustatymo nei eismo įvykio aplinkybių tyrimo, S. R. nuoširdžiai gailisi dėl pažeidimų,  augina ir vienas išlaiko tris nepilnamečius vaikus, iš kurių du mažamečiai, teismas vertina, kad LR ATPK 130 str. 1 d. numatyta sankcija šiuo atveju neatitinka S. R. padarytos veikos ir asmens pavojingumo.  Jo atžvilgiu taikytinas LR ATPK 30(1) str. ir skirtina švelnesnė nei sankcijoje numatyta nuobauda netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Taikytini įstatymo reikalavimai dėl nuobaudų subendrinimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30(1) str., 33 str., 127 str. 2  d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str., 313 str.,   teisėja

n u t a r ė :

S. R. už Lietuvos Respublikos ATPK 127  str. 2  d. numatytą pažeidimą skirti   120 Lt (vieno šimto  dvidešimties litų) baudą.

S. R. už Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, pritaikius LR ATPK 30(1) str., skirti 3000 Lt (trijų tūkstančių  litų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. pagrindu subendrinti nuobaudas ir galutinę nuobaudą S. R. nustatyti – 3000 Lt (trijų tūkstančių  litų), kas atitinka  869 eurus, baudą be  teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT122140030002680220,  banko kodas 21400. Įmokos kodas 6030. 

              Nutarimas 20 dienų terminu nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                Danutė Mickevičienė             

                                                        /parašas/