Baudžiamoji byla Nr. 2K–310/2014

                            Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00402-2010-4

                            Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                                              1.2.14.5.1;

                                                                                                                              1.2.17.11;

                                                                                                                              2.1.7.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. L. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria nuteistosios N. L. apeliacinis skundas atmestas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžiu N. L. nuteista:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (už netikro dokumento – 1997 m. balandžio 2 d. darbo sutarties – pagaminimą ir jo panaudojimą) – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (už A. T. IĮ deklaracijos, pagal kurią nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos A klasės išmokos, nuo jų išskaičiuotas ir sumokėtas 2008 m. pajamų mokestis – suklastojimą ir jo panaudojimą) – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (už A. T. IĮ 2008 m. liepos 14 d. pranešimo apie apdraustuosius 2008 m. ketvirtį Nr. 07/14/1 priedą, A. T. IĮ 2008 m. spalio 14 d. pranešimo apie apdraustuosius 2008 m. III ketvirtį Nr. 07/10/14/1 priedą, A. T. IĮ 2009 m. sausio 5 d. pranešimo apie apdraustuosius  2008 m. IV ketvirtį Nr. 08/01/05/1 priedą, A. T. IĮ 2009 m. balandžio 7 d. pranešimo apie apdraustuosius 2009 m. I ketvirtį Nr. 08/04/07/1 priedą ir šių suklastotų dokumentų panaudojimą) – 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (už 2008 m. rugsėjo 8 d. nedarbingumo pažymėjimo Nr. 4777267 suklastojimą ir jo panaudojimą) – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (už 2008 m. spalio 21 d. nedarbingumo pažymėjimo Nr. 4777489 suklastojimą) – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (už Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau –VSDFV) turto – 1594,15 Lt – įgijimą apgaule) – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (už 2008 m. gruodžio 16 d. nedarbingumo pažymėjimo Nr. 5080047 suklastojimą) – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (už VSDFV turto – 779,8 Lt – įgijimą apgaule) – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (už 2009 m. vasario 23 d. nedarbingumo pažymėjimo Nr. 5286213 suklastojimą) – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

pagal 182 straipsnio 1 dalį (už VSDFV turto – 1774,19 Lt – įgijimą apgaule) – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (už 2009 m. birželio 30 d. nedarbingumo pažymėjimo Nr. 5715599 – suklastojimą ir jo panaudojimą) – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (už 2009 m. liepos 28 d. nedarbingumo pažymėjimo Nr. 5715755 – suklastojimą) – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (už VSDFV turto – 989,75 ir 815,07 Lt – įgijimą apgaule) – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (už 2008 m. birželio 25 d. A. T. IĮ pažymos Nr. 08/06/25/1 – pagaminimą) – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 207 straipsnio 1 dalį (už kredito gavimą apgaule) – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (už 2008 m. liepos 22 d. pažymos Nr. 08/07/22/2 ir 2008 m. liepos 22 d. paraiškos 34 129,94 euro (117 843,86 Lt) kreditui gauti – suklastojimą ir panaudojimą) – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 207 straipsnio 1 dalį (už kredito gavimą apgaule) – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir N. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 80 MGL (10 400 Lt) dydžio bauda.

Civilinio ieškovo A. T. individualios įmonės pareikštas 5952,96 Lt civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš N. L. A. T. individualiai įmonei priteista 5952,96 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

N. L. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, būdama A. T. individualios įmonės (toliau tekste – A. T. IĮ), įm. k. (duomenys neskelbtini), buhaltere, ne vėliau kaip 2008 m. balandžio 1 d. kompiuteriu atspausdino 1997 m. balandžio 2 d. N. L. darbo sutartį Nr. 12 su A. T. IĮ, kurios grafoje „paso duomenys – gimimo metai, asmens kodas, paso nesant, duomenys pagal kitą asmens dokumentą“ pateikė melagingus asmens duomenis, t. y. „asmens kodas (duomenys neskelbtini) darbo pažymėjimo Nr. SD0274396“, grafoje „darbo sutartis pakeista“ ranka įrašė melagingus duomenis „pakeistas darbo sutarties punktas Nr. 1.2 nuo 2008 m. 04.01 pareigos – vyr. buhalterė“, grafoje „darbo sutartis pakeista“ įrašė melagingus duomenis „pakeistas darbo sutarties punktas Nr. 4, nuo 2008 m. 04.01 mėnesinė alga 4000 Lt dydžio mokama kiekvieno mėnesio 5 ir 20 dienomis“ ir šį aiškiai netikrą dokumentą ne anksčiau kaip 2008 m. balandžio 1 d. pateikė pasirašyti A. T., kuris, nesuprasdamas jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, dokumente esančių duomenų tikrumą patvirtino savo parašu ir įmonės antspaudu. Tęsdama nusikalstamą veiką, N. L. suklastotą darbo sutartį 2011 m. vasario 21 d. panaudojo, t. y. per savo atstovą advokatą P. R. M., nesupratusį N. L. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pateikė parengiamojo teismo posėdžio metu į civilinę bylą Nr. 2-10668-323/2010, nagrinėjamą Klaipėdos miesto apylinkės teisme, esančiame S. Daukanto g. 8, Klaipėdoje.

N. L., tęsdama nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki vasario 25 d., A. T. IĮ buveinėje, esančioje Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), darbo kabinete, kompiuteriu A. T. IĮ deklaracijoje (forma FR0573A) dėl nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos A klasės išmokos ir nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto 2008 metų pajamų mokesčio, prie N. L. pavardės eilutėje A10 „išmokėtų apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų suma Lt, ct“ įrašė melagingus duomenis – „28 246,96“, nors turėjo būti įrašyta „10 575,08“; eilutėje A12 „išskaičiuota pajamų mokesčio suma Lt“ įrašė melagingus duomenis –„5858“, nors turėjo būti įrašyta „1638,68“; eilutėje A13 „į biudžetą sumokėta išskaičiuoto pajamų mokesčio suma Lt“ įrašė melagingus duomenis „5858“, nors turėjo būti „1638,68“; šį suklastotą tikrą dokumentą 2009 m. vasario 25 d. panaudojo per elektroninio deklaravimo sistemą, pateikdama Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI).

              N. L., tęsdama nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 14 d. iki 15 d., A. T. IĮ 2008 m. liepos 14 d. pranešimo apie apdraustuosius 2008 m. II ketvirtį Nr. 07/14/1 priede prie N. L. pavardės eilutėje A11 „pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Lt“ įrašė melagingus duomenis – „12 000,00“, nors turėjo būti įrašyta „3000,00“; eilutėje A12 „įmokų suma Lt“ įrašė melagingus duomenis – „4164,00“, nors turėjo būti įrašyta „1041,00“; šį suklastotą tikrą dokumentą laikotarpiu pateikė pasirašyti A. T., kuris nesuprasdamas N. L. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, dokumente esančių duomenų tikrumą patvirtino savo parašu. Po to N. L., tęsdama savo nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2008 m. liepos 15 d. panaudojo pateikdama VSDFV Klaipėdos skyriui, esančiam Smiltelės g. 12A, Klaipėdoje.

N. L., tęsdama nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 14 d. iki 15 d., A. T. IĮ 2008 m. spalio 14 d. pranešimo apie apdraustuosius 2008 m. III ketvirtį Nr. 07/10/14/1 priede prie N. L. pavardės eilutėje A11 „pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Lt“ įrašė melagingus duomenis –„8909,09“, nors turėjo būti įrašyta „2227,25“; eilutėje A12 „įmokų suma Lt“ įrašė melagingus duomenis – „3091,45“, nors turėjo būti įrašyta „772,86“; šį suklastotą tikrą dokumentą pateikė pasirašyti A. T., kuris nesuprasdamas N. L. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, dokumente esančių duomenų tikrumą patvirtino savo parašu. Po to N. L., tęsdama savo nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2008 m. spalio 15 d. panaudojo pateikdama VSDFV Klaipėdos skyriui.

N. L., tęsdama nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 5 d. iki 8 d., A. T. IĮ 2009 m. sausio 5 d. pranešimo apie apdraustuosius 2008 m. IV ketvirtį Nr. 08/01/05/1 priede prie N. L. pavardės eilutėje A11 „pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Lt“ įrašė melagingus duomenis –„4337,87“, nors turėjo būti įrašyta „2347,85“; eilutėje A12 „įmokų suma Lt“ įrašė melagingus duomenis –„1505,24“, nors turėjo būti įrašyta „814,69“; šį suklastotą tikrą dokumentą pateikė pasirašyti A. T., kuris nesuprasdamas N. L. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, dokumente esančių duomenų tikrumą patvirtino savo parašu. Po to N. L., tęsdama savo nusikalstamą veiką, šį  suklastotą tikrą dokumentą 2009 m. sausio 8 d. panaudojo pateikdama VSDFV Klaipėdos skyriui.

N. L., tęsdama nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 7 d. iki 13 d., A. T. IĮ 2009 m. balandžio 7 d. pranešimo apie apdraustuosius 2009 m. I ketvirtį Nr. 08/04/07/1 priede prie E. S. pavardės eilutėje A11 „pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Lt“ įrašė melagingus duomenis –„3474,30“, nors turėjo būti įrašyta „4486,98“, eilutėje A12 „įmokų suma Lt“ įrašė melagingus duomenis –„1393,20“, nors turėjo būti „1792,07“; šį suklastotą tikrą dokumentą pateikė pasirašyti A. T., kuris nesuprasdamas N. L. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, dokumente esančių duomenų tikrumą patvirtino savo parašu. Po to N. L., tęsdama savo nusikalstamą veiką, šį suklastotą tikrą dokumentą 2009 m. balandžio 13 d. panaudojo pateikdama VSDFV Klaipėdos skyriui.

N. L. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį taip pat nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 6 d. iki 17 d., 2008 m. rugsėjo 8 d. nedarbingumo pažymėjimo Nr. 4777267 grafoje „Draudėjo (-ų) įgaliotas asmuo, vardas pavardė, parašas“ įrašė A. T. ir I. Ž. vardą ir pavardę bei pasirašė A. T. ir I. Ž. vardu ir grafoje „pašalpa iš darbdavio lėšų <..> apskaičiuota už“ ranka įrašė melagingus duomenis –„363,64 Lt Trys šimtai šešiasdešimt trys litai 64 centai“, nors turėjo būti įrašyta –„82,26 Lt Aštuoniasdešimt du litai 26 centai“; šį suklastotą tikrą dokumentą 2008 m. spalio 17 d. panaudojo pateikdama VSDFV Klaipėdos skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyresniajai specialistei L. Z..

N. L. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį taip pat nuteista už tai, kad nuo 2008 m. lapkričio 17 d. iki 19 d., 2008 m. spalio 21 d. nedarbingumo pažymėjimo Nr. 4777489 grafoje „Draudėjo (-ų) įgaliotas asmuo, vardas pavardė, parašas“ įrašė A. T. vardą ir pavardę bei pasirašė A. T. vardu ir grafoje „pašalpa iš darbdavio lėšų <..> apskaičiuota už“ ranka įrašė melagingus duomenis – „347,83 Lt Trys šimtai keturiasdešimt septyni litai 83 centai“, nors turėjo būti įrašyta „80,57 Lt Aštuoniasdešimt litų 57 centai “.

N. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį taip pat nuteista už tai, kad žinodama, jog 2008 m. liepos 15 d. VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė aiškiai suklastotą A. T. IĮ 2008 m. liepos 14 d. pranešimą apie apdraustuosius 2008 m. II ketvirtį Nr. 07/14/1, laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 23 d. iki lapkričio 17 d. nedirbusi A. T. IĮ dėl ligos, 2008 m. lapkričio 19 d. pateikė VSDFV Klaipėdos skyriui 2008 m. spalio 21 d. nedarbingumo pažymėjimą Nr. 4777489, kurio pagrindu įgijo teisę gauti ligos pašalpą. Po to VSDFV Klaipėdos skyrius pagal N. L. pateiktus aiškiai neteisingus duomenis apie 2008 metų II ketvirčio draudžiamąsias pajamas, kur N. L. mėnesinis darbo užmokestis nurodytas 4000 Lt vietoje 1000 Lt, apskaičiavo N. L. už nedarbingumo laikotarpį nuo 2008 m. spalio 23 d. iki lapkričio 17 d. 2338,07 Lt ligos pašalpą vietoje 743,92 Lt, t. y. 1594,15 Lt didesnę ligos pašalpą, kurią 2008 m. gruodžio 4 d. pervedė į N. L. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.

N. L. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį taip pat nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 3 d. iki 9 d., 2008 m. gruodžio 16 d. nedarbingumo pažymėjimo Nr. 5080047 grafoje „Draudėjo (-ų) įgaliotas asmuo, vardas pavardė, parašas“ įrašė A. T. ir I. Ž. vardą ir pavardę bei pasirašė A. T. ir I. Ž. vardu ir grafoje „pašalpa iš darbdavio lėšų <..> apskaičiuota už“ ranka įrašė melagingus duomenis – „380,96 Lt Trys šimtai aštuoniasdešimt litų 96 centai“, nors turėjo būti įrašyta „83,71 Lt Aštuoniasdešimt trys litai 71 centas“.

N. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį taip pat nuteista už tai, kad žinodama, jog 2008 m. liepos 15 d. VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė suklastotą A. T. IĮ 2008 m. liepos 14 d. pranešimą apie apdraustuosius 2008 m. II ketvirtį Nr. 07/14/1, nuo 2008 m. gruodžio 18 d. iki 2009 m. sausio 3 d. nedirbusi A. T. IĮ dėl ligos, 2009 m. sausio 9 d. pateikė VSDFV Klaipėdos skyriui 2008 m. gruodžio 16 d. nedarbingumo pažymėjimą Nr. 5080047, kurio pagrindu įgijo teisę gauti ligos pašalpą. Po to VSDFV Klaipėdos skyrius pagal N. L. pateiktus aiškiai neteisingus duomenis apie 2008 metų II ketvirčio draudžiamąsias pajamas, kur N. L. mėnesinis darbo užmokestis nurodytas 4000 Lt vietoje 1000 Lt, apskaičiavo N. L. už nedarbingumo laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 18 d. iki 2009 m. sausio 3 d. 1143,70 Lt ligos pašalpą vietoje 363,90 Lt, t. y. 779,80 Lt didesnę ligos pašalpą, kurią 2009 m. vasario 5 d. pervedė į N. L. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.

N. L. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį taip pat nuteista už tai, kad nuo 2009 m. kovo 20 d. iki 25 d., 2009 m. vasario 23 d. nedarbingumo pažymėjimo Nr. 5286213 grafoje „Draudėjo (-ų) įgaliotas asmuo, vardas pavardė, parašas“ įrašė A. T. ir I. Ž. vardą ir pavardę bei pasirašė A. T. ir I. Ž. vardu.

N. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, žinodama, jog 2008 m. spalio 15 d. VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė suklastotą A. T. IĮ 2008 m. spalio 14 d. pranešimą apie apdraustuosius 2008 m. III ketvirtį Nr. 07/10/14/1, nuo 2009 m. vasario 23 d. iki kovo 27 d. nedirbusi A. T. IĮ dėl ligos, VSDFV Klaipėdos skyriui 2009 m. kovo 25 d. pateikė 2009 m. vasario 23 d. nedarbingumo pažymėjimą Nr. 5286213; 2009 m. kovo 28 d. pateikė 2009 m. kovo 20 d. nedarbingumo pažymėjimą Nr. 5473768, kurių pagrindu įgijo teisę gauti ligos pašalpą. Po to VSDFV Klaipėdos skyrius pagal N. L. pateiktus aiškiai neteisingus duomenis apie 2008 metų III ketvirčio draudžiamąsias pajamas, kur N. L. mėnesinis darbo užmokestis nurodytas 4000 Lt, vietoje 1000 Lt, apskaičiavo N. L. už nedarbingumo laikotarpį nuo 2009 m. vasario 23 d. iki kovo 27 d. 2793,22 Lt ligos pašalpą vietoje 1019,03 Lt, t. y. 1774,19 Lt didesnę ligos pašalpą, kurią 2009 m. balandžio 15 d. pervedė į N. L. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.

N. L. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį taip pat nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 28 d. iki 29 d., 2009 m. birželio 30 d. nedarbingumo pažymėjimo Nr. 5715599 grafoje „Draudėjo (-ų) įgaliotas asmuo, vardas pavardė, parašas“ įrašė I. Ž. vardą ir pavardę bei pasirašė I. Ž. vardu, o grafoje „Draudėjo (-ų) įgaliotas asmuo, vardas pavardė, parašas“ prie atspausto įrašo „Savininkas A. T.“ pasirašė A. T. vardu bei grafoje „pašalpa iš darbdavio lėšų <..> apskaičiuota už“ ranka įrašė melagingus duomenis – „95,24 Lt Devyniasdešimt penki litai 24 centai“, nors turėjo būti įrašyta „82,84 Lt Aštuoniasdešimt du litai 84 centai“; šį suklastotą tikrą dokumentą 2009 m. liepos 29 d. panaudojo pateikdama VSDFV Klaipėdos skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyresniajai specialistei L. Z..

N. L. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. iki 18 d. 2009 m. liepos 28 d. nedarbingumo pažymėjimo Nr. 5715755 grafoje „Draudėjo (-ų) įgaliotas asmuo, vardas pavardė, parašas“ prie atspausto įrašo „Savininkas A. T.“ pasirašė A. T. vardu, o prie atspausto įrašo „Direktorė I. Ž.“ pasirašė I. Ž. vardu.

N. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, žinodama, jog 2009 m. balandžio 13 d. VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė suklastotą A. T. IĮ 2009 m. balandžio 7 d. pranešimą apie apdraustuosius 2009 m. I ketvirtį Nr. 08/04/07/1, laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 2 d. iki 28 d. nedirbusi A. T. IĮ dėl ligos, VSDFV Klaipėdos skyriui 2009 m. liepos 29 d. pateikė 2009 m. birželio 30 d. nedarbingumo pažymėjimą Nr. 5715599, kurio pagrindu įgijo teisę gauti ligos pašalpą. Po to VSDFV Klaipėdos skyrius pagal N. L. pateiktus aiškiai neteisingus duomenis apie 2009 metų I ketvirčio draudžiamąsias pajamas, kur N. L. mėnesinis darbo užmokestis nurodytas 4000 Lt vietoje 1000 Lt, apskaičiavo N. L. už nedarbingumo laikotarpį nuo 2009 m. liepos 2 d. iki 28 d. 1843,78 Lt ligos pašalpą vietoje 854,03 Lt, t. y. 989,75 Lt didesnę ligos pašalpą, kurią 2009 m. rugpjūčio 6 d. pervedė į N. L. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.

N. L., tęsdama savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 29 d. iki rugpjūčio 17 d. nedirbusi A. T. IĮ dėl ligos, VSDFV Klaipėdos skyriui 2009 m. rugpjūčio 18 d. pateikė 2009 m. liepos 28 d. nedarbingumo pažymėjimą Nr. 5715755, kurio pagrindu įgijo teisę gauti ligos pašalpą. Po to VSDFV Klaipėdos skyrius pagal N. L. pateiktus aiškiai neteisingus duomenis apie 2009 metų I ketvirčio draudžiamąsias pajamas, kur N. L. mėnesinis darbo užmokestis nurodytas 4000 Lt vietoje 1000 Lt, apskaičiavo N. L. už nedarbingumo laikotarpį nuo 2009 m. liepos 29 d. iki rugpjūčio 17 d. 1518,40 Lt ligos pašalpą vietoje 703,35 Lt, t. y. 815,07 Lt didesnę ligos pašalpą, kurią pervedė į N. L. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.

N. L. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 207 straipsnį taip pat nuteista už tai, kad, siekdama iš AB SEB banko, (įmonės kodas 112021238, Gedimino pr. 12, Vilnius) gauti papildomą 33 690,47 euro (116 326,45 Lt) kreditą namo, esančio Klaipėdos r. (duomenys neskelbtini), statybai galutinai užbaigti, nuo 2008 m. birželio 25 d. iki 26 d. kompiuteriu atspausdino A. T. IĮ 2008 m. birželio 25 d. pažymą Nr. 08/06/25/1 apie N. L. darbo užmokestį, kurios grafoje „priskaičiuota suma už 2008 metų balandžio ir gegužės mėnesius“ nurodė melagingus duomenis –„4000,00 Lt“, nors turėjo būti įrašyta „1000,00 Lt“; šį dokumentą pateikė pasirašyti A. T., kuris nesuprasdamas N. L. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, dokumente esančių duomenų tikrumą patvirtino savo parašu ir įmonės antspaudu. Po to kaltinamoji N. L., tęsdama savo nusikalstamą veiką, šį dokumentą kartu su suklastota 1997 m. balandžio 2 d. darbo sutartimi Nr. 12, 2008 m. birželio 26 d. pateikė AB SEB banko Klaipėdos filialo privačių klientų vadybininkui T. S., kuris pagal pateiktus dokumentus, nesuprasdamas N. L. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2008 m. birželio 26 d. kompiuteriu suformavo N. L. paraišką papildomam 33 690,47 euro (116 326,45 Lt) kreditui gauti; paraiškos pirmame lape, grafoje „vidutinės mėnesio pajamos litais, atlyginimas“ nurodė N. L. darbo užmokestį –„2996,80 Lt“, nors turėjo būti „806,80 Lt“; po to N. L. žinodama, kad paraiškoje nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, patvirtino savo parašu duomenų tikrumą. Po to banko darbuotojas T. S. pateikė N. L. paraišką gauti kreditui AB SEB banko Klaipėdos filialo Kreditų suteikimo komitetui svarstyti, kuris suklaidintas pateiktų dokumentų teisingumu AB SEB banko vardu leido suteikti N. L. papildomą 33 690,47 euro (116 326,45 Lt) kreditą. 2008 m. birželio 27 d. N. L. su T. S. pasirašė susitarimą pakeisti 2008 m. balandžio 11 d. kredito sutarties Nr. 0450818081052-34 sąlygas Nr. 2, kurio pagrindu N. L. buvo suteiktas papildomas 33 690,47 euro (116 326,45 Lt) kreditas.

N. L. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 207 straipsnį nuteista už tai, kad, siekdama iš AB SEB banko gauti papildomą 34 129,94 euro (117 843,86 Lt) kreditą namo, esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., statybai galutinai užbaigti, 2008 m. liepos 22 d. kompiuteriu atspausdino A. T. IĮ 2008 m. liepos 22 d. pažymą Nr. 08/07/22/2 apie N. L. darbo užmokestį, kurios grafoje „priskaičiuota suma už 2008 metų birželio mėnesį“ nurodė melagingus duomenis –„4000,00 Lt“, nors turėjo būti „1000,00 Lt“; šį dokumentą 2008 m. liepos 22 d. pateikė pasirašyti A. T., kuris nesuprasdamas N. L. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, dokumente esančių duomenų tikrumą patvirtino savo parašu ir įmonės antspaudu. Po to N. L. kartu su S. R., nesupratusia N. L. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2008 m. birželio 26 d. panaudojo pateikdama AB SEB banko Klaipėdos filialo privačių klientų vadybininkui T. S., kuris suklaidintas pateiktų dokumentų, 2008 m. liepos 22 d. kompiuteriu suformavo N. L. ir S. R. paraišką papildomam 34 129,94 euro (117 843,86 Lt) kreditui gauti; paraiškos antrame lape grafoje „vidutinės mėnesio pajamos litais, atlyginimas“ nurodė N. L. darbo užmokestį –„2996,80 Lt“, nors turėjo būti „806,80 Lt“. Po to N. L. žinodama, kad paraiškoje nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, patvirtino savo parašu duomenų tikrumą. Po to banko darbuotojas T. S. pateikė N. L. ir S. R. paraišką kreditui gauti AB SEB banko Klaipėdos filialo Kreditų suteikimo komitetui svarstyti, kuris, pateiktų dokumentų suklaidintas, AB SEB banko vardu leido suteikti N. L. ir S. R. papildomą 34 129,94 euro (117 843,86 Lt) kreditą. 2008 m. liepos 25 d. N. L. ir S. R. su T. S. pasirašė susitarimą pakeisti 2008 m. balandžio 11 d. kredito sutarties Nr. 0450818081052-34 sąlygas Nr. 3, kurio pagrindu N. L. ir S. R. buvo suteiktas papildomas 34 129,94 euro (117 843,86 Lt) kreditas.

Kasaciniu skundu nuteistoji N. L. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, iš esmės neatlikęs įrodymų tyrimo, bylos aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai ir nevisapusiškai, neišdėstė motyvų, kodėl buvo atmesti (palikti neįvertinti) N. L. teisinantys bylos duomenys, t. y. neišnagrinėjo apeliacinio skundo ir padarė esminius BPK pažeidimus (BPK 320 straipsnio 3 dalis) bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pasak kasatorės, pirmiausia turėjo būti įvertinta, ar kaltinime bei teismų sprendimuose išvardyti dokumentai yra netikri, t. y. ar juose esantys duomenys neatitinka tikrovės ir ar šie iškraipymai daro nurodytą veiką pavojinga. Beveik visuose dokumentuose (darbo sutartyje, pažymose bankams, deklaracijose mokesčių inspekcijai bei pranešimuose „Sodrai“) yra atsakingų asmenų – N. L. ir A. T. – parašai. Vadovaujantis Individualių įmonių įstatymo 7 straipsniu įmonės vadovas vienvaldiškai veikia įmonės vardu, jeigu įmonės nuostatai nenustato kitaip, atsako už įmonės veiklos organizavimą, dokumentų ir kitos informacijos apie individualios įmonės turtą bei veiklą tikrumą ir jų saugojimą.

Kasatorė teigia, kad visi jai inkriminuoti nusikalstamos veikos epizodai yra siejami su tuo, kad įvairioms institucijoms buvo pateikti duomenys apie N. L. nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 4000 Lt pakeltą atlyginimą. Ant darbo sutarties yra A. T. ir N. L. parašai. Tai, kad ši darbo sutartis neva yra suklastota, grindžiama tik tuo, kad A. T. įmonėje buvo rasta kita darbo sutartis, kurioje šių pakeitimų apie atlyginimo pakėlimą nėra. Kasatorė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme paaiškino, kad dingus senajai darbo sutarčiai buvo surašyta nauja darbo sutartis, nurodant datą, kada N. L. realiai pradėjo dirbti A. T. įmonėje, t. y. 1997 m. balandžio 2 d. Kadangi tuo metu darbo sutartys buvo rašomos kompiuteriu, ši darbo sutartis buvo surašyta ant kito darbuotojo darbo sutarties pavyzdžio. Per apsirikimą ant šios darbo sutarties buvo paliktas buvusio darbuotojo asmens kodas, jo socialinio draudimo pažymėjimo serija bei numeris. Visos šios aplinkybės, kasatorės manymu, ne tik nepatvirtina jos kaltės dėl šio dokumento klastojimo, bet patvirtina jos nekaltumą. Šio dokumento tikrumą patvirtina A. T. pasirašytos deklaracijos valstybinei mokesčių inspekcijai ir pranešimai „Sodrai“ bei mokami mokesčiai valstybei nuo sutartyje nurodytos 4000 Lt sumos. A. T. paaiškinimus, kad jis visus dokumentus pasirašinėdavo net neskaitęs ir kad juos visus parengdavo ir duodavo pasirašyti N. L., paneigia tai, kad jis net po N. L. atleidimo iš darbo, 2009 m. rugpjūčio 25 d. teikdamas „Sodrai“ pranešimą apie valstybinio socialinio draudimo pabaigimą, jame deklaravo duomenis apie N. L. gautą 4000 Lt atlyginimą. Pasak kasatorės, kaltinamajame akte ir nuosprendyje nėra nurodyta, kad ji būtų kokiu nors būdu apgavusi A. T. ir šis, nesuprasdamas savo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, būtų patvirtinęs tikrovės neatitinkančius dokumentus. Be to, kaip matyti iš atlyginimų žiniaraščių, tuo laikotarpiu buvo keliami atlyginimai ir kiti darbuotojai gaudavo panašų kaip N. L. atlyginimą.

Kasatorė teigia, kad jai inkriminuoti veiksmai net ir formaliai neatitinka sukčiavimo sudėties. Jai nebuvo jokio faktinio pagrindo klastoti darbo sutartį įrašant į ją didesnį darbo užmokestį, nes realus darbo užmokestis jai būtų likęs nepakitęs, o bankui būtų užtekę vien pažymos apie didesnį darbo užmokestį. Be to, tvarkantis paskolą banke, N. L. gaunamos pajamos iš individualios veiklos buvo didesnės (4000-5000 Lt) nei jos gaunamas darbo užmokestis; ji nesudarė su banku naujos sutarties, o tik pakeitė ankstesnės paskolos sutarties sąlygas. Kasatorės nuomone, visiškai nelogiška pateikinėti VMI bei „Sodrai“ žinomai neteisingus duomenis apie savo gaunamą atlyginimą, nuo padidinto atlyginimo mokėti mokesčius valstybei ir kreiptis į VMI į teismą dėl neišmokėto atlyginimo bei nepanaudotų atostogų.

Kasaciniame skunde teigiama, kad N. L. veiksmai, kai ji savo nedarbingumo pažymėjimuose pasirašydavo už savo darbdavius, formaliai galėtų būti traktuojama kaip dokumentų klastojimas, bet ir tokia argumentacija prieštarautų teismų praktikai, nes baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas, vertinant veikos pavojingumą, t. y. nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valstybės saugomus teisinius gėrius, ar dėl tokios veikos saugomiems gėriams atsiranda žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-153/2012). Įmonės darbuotojų nedarbingumo pažymėjimus N. L., kaip įmonės buhalterė, pasirašydavo pati ir įmonės vadovo parašo ant šių nedarbingumo pažymėjimų nereikėjo. Ant savo nedarbingumo pažymėjimų ji pasirašyti negalėjo, tačiau nesant įmonių savininkų darbe ji už juos pasirašė. Visi nedarbingumo pažymėjimai atitiko tikrovę, įmonių vadovai buvo informuoti apie realų N. L. nedarbingumą, nes N. L. tuo laikotarpiu realiai sirgo ir nėjo į darbą, nevedė buhalterinės apskaitos, todėl iš „Sodros“ gaudavo ligos pašalpas. Kasatorės nuomone, tai itin reikšminga vertinant, kas, kada ir dėl kokių priežasčių iš jos kompiuterio ištrynė buhalterinės apskaitos dokumentus bei iš įmonės fiziškai išvežė šiuos dokumentus, jeigu ji du mėnesius nedirbo. Pasak kasatorės, jos parodymus galintys patvirtinti įmonės buhalteriniai dokumentai, iš kurių matyti, kiek kartų per mėnesį buvo išmokamas darbuotojams atlyginimas, buvo ištrinti arba dingę (kasos knyga, kasos išlaidų orderiai), o mokėjimų žiniaraščiai, kurie neva tai pagrįstų jos kaltę ir iš kurių matyti, kad vienas iš mokėjimų per mėnesį buvo 1000 Lt dydžio, kažkodėl palikti. Kasatorė pažymi, kad remiantis šiais išlikusiais žiniaraščiais ir buvo konstatuota, kad nėra duomenų apie avansinius mokėjimus jai. Specialistė, surašiusi išvadą, nurodė, kad darbo užmokesčio mokėjimai nebuvo tiriami ir tai nebuvo tyrimo objektas. A. T. pasirašytuose darbo sutarties pakeitimuose nurodyta, kad 4000 Lt atlyginimas N. L. turi būti mokamas 2 kartus per mėnesį, kaip reikalauja įstatymas. Atlyginimas darbuotojui vieną kartą per mėnesį gali būti mokamas tik esant darbuotojo prašymui, o tokio N. L. prašymo byloje nėra.

Kasatorė nurodo, kad į antstolius dėl dokumentų ištrynimo A. T. kreipėsi po savaitės, kai ji išėjo iš darbo. Kitų A. T. veiksmų, keliančių pagrįstų abejonių šio asmens kaip proceso dalyvio patikimumu, teismai visiškai nevertino, t. y. tik po N. L. pareiškimo VMI, kuriuo buvo prašoma patikrinti A. T. įmonę, šis per advokatę kreipėsi su pretenzija į N. L.. A. T. beveik metus N. L. nereiškė jokių pretenzijų ir nesikreipė į teisėsaugos institucijas. Kasatorė teigia nesuprantanti, kodėl nebuvo svarstomas A. T. atsakomybės klausimas dėl buhalterinių dokumentų neišsaugojimo, žinomai neteisingų duomenų pateikimo „Sodrai“ ir mokesčių inspekcijai.

A. T. veiksmai, pasak kasatorės, rodo, kad jis pats prisiima kaltę dėl neteisingų duomenų pateikimo „Sodrai“ ir kad tai buvo daroma su jo sutikimu – „Sodrai“ konstatavus, jog tuo atveju, jeigu N. L. kaip nurodyta žiniaraščiuose būtų buvusi mokama 1000 Lt alga, tai N. L. „Sodra“ yra atlikusi 5952,96 Lt permoką, A. T. IĮ iš karto šią permoką sumokėjo „Sodrai“ bei pareiškusi tokio pat dydžio ieškinį tapo civiliniu ieškovu ir ši suma buvo priteista iš N. L.. Toks teismo sprendimas dėl civilinio ieškinio priteisimo, anot kasatorės, prieštarauja įstatymo reikalavimams ir teismų praktikai. A. T. įmonė nėra baudžiamojo santykio tarp N. L. bei „Sodros“ dalyvė, todėl dėl N. L. veiksmų nepatyrė jokios žalos ir neturi teisės reikalauti ją atlyginti. Tarp inkriminuotos veikos ir neva A. T. įmonėje atsiradusios žalos nėra teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio, todėl ieškinys patenkintas nesant tam jokio įstatyminio pagrindo.

Atsiliepimu į nuteistosios N. L. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Dainius Baraniūnas prašo kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas detaliai pasisakė dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų ir tinkamai išnagrinėjo apeliacinį skundą. Prokuroras teigia, kad darbo sutarties ir kitų dokumentų klastojimą (deklaracijose VMI, pranešimuose „Sodrai“) kasatorė ginčija tuo, kad ant dokumentų yra ne tik jos, bet ir darbdavio A. T. parašai, tačiau byloje nustatyta, kad dokumentų turinį sąmoningai ir tyčia pakeitė, tokiu būdu juos suklastojo N. L., o A. T. tokius dokumentus pasirašė būdamas suklaidintas, todėl šie kasatorės teiginiai yra nepagrįsti. Liudytojas A. T. teisiamojo posėdžio metu davė parodymus apie tai, kad N. L. jo parašus gavo gudrumu, kiti parašai ant dokumentų padirbti, šie parodymai neprieštarauja kitiems byloje nustatytiems įrodymams.

Prokuroro nuomone, nepagrįsti ir kasatorės teiginiai dėl byloje tenkinto civilinio ieškinio. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje pagrįstai konstatuota, kad pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikšti ieškinį, o N. L. nuteisus už nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, 207 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, daroma išvada, kad nuteistoji sukčiavo ir apgaule įgijo ne jai priklausantį turtą, todėl pirmosios instancijos teismas pagristai priteisė iš N. L. A. T. IĮ 5952,96 Lt turtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Atsiliepimu į nuteistosios N. L. kasacinį skundą civilinio ieškovo A. T. IĮ savininkas A. T. prašo kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, teismas surinktus įrodymus vertino teisingai, išsamiai atsakė į nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

Civilinis ieškovas nurodo, kad teismas pagrįstai patenkino A. T. IĮ pareikštą civilinį ieškinį, nes turtinę žalą IĮ patyrė dėl nusikalstamų ir neteisėtų N. L. veiksmų. Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog N. L. neteisėtai deklaracijose, pateiktose Klaipėdos AVMI ir „Sodrai“ už 2008 m. II, III, IV ketvirčius, 2009 m. I ketvirtį, rodė padidintą savo darbo užmokestį (4000 Lt), kai tuo tarpu 2008-2009 m. darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiuose savo darbo užmokestį nurodė 1000 Lt.

Kasacinio skundo argumentas, kad už N. L. padarytus pažeidimus privalo atsakyti IĮ savininkas A. T., nepagrįstas, nes N. L. atlyginimo padidinimo klausimas iki 4000 Lt niekada nebuvo svarstomas ir derintas su įmonės savininku, tai N. L. atliko savavališkai, o gavusi kreditą „Sodros“ ataskaitose nuteistoji deklaruodavo 1000 Lt atlyginimą. Atspausdindama naują darbo sutartį ir įrašydama joje melagingus duomenis apie atlyginimą ir vyr. buhalterės pareigybę ji siekė šį dokumentą realizuoti, t. y. pateikti AB SEB banko Klaipėdos filialui prie paraiškos siekiant gauti kreditą, o A. T., nesuprasdamas pastarosios tikrųjų ketinimų bei pasitikėdamas savo darbuotoja, neįsigilino į pateiktų dokumentų turinį ir juos pasirašė.

Atsiliepime teigiama, kad nuteistosios argumentai dėl jos kaltės nebuvimo klastojant darbo sutartį ir įrašant joje melagingus duomenis, yra prieštaringi, nes ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nuteistoji tvirtino, jog darbo sutartį kompiuteriu atspausdino A. T., tačiau apeliacinės instancijos teisme pripažino, jog tai atliko ji pati. Pasak civilinio ieškovo, 1997 m. balandžio 2 d. darbo sutartis (rašyta ranka) nebuvo dingusi ir buvo apžiūrėta 2011 m. liepos 18 d. apžiūros protokolu, todėl nuteistosios argumentas, kad darbo sutartis buvo dingusi ir reikėjo ją atgaminti, yra melagingas. Surašant kompiuteriu N. L. darbo sutartį Nr. 12 buvo klaidingai įrašytas J. N., o ne N. L. asmens kodas. Tą pačią klaidą N. L. atkartojo ir 2010 m. gegužės 10 d. rašytame prašyme A. T. IĮ dėl informacijos suteikimo, kai jau buvo atleista iš darbo, o tai neginčijamai patvirtina, kad darbo sutartis kompiuteriu buvo spausdinama N. L. kompiuteriu, šiuos duomenis ji buvo išsaugojusi, ir tai atliko ji, o ne A. T..

Tai, kad N. L. 1000 Lt atlyginimas nebuvo padidintas, patvirtina darbo užmokesčio priskaičiavimo ir mokėjimų žiniaraščiai, kuriuos sudarinėdavo N. L.. Nuteistosios teiginys, kad neva dar buvo mokami avansiniai mokėjimai, yra nepagrįstas, nes darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiuose nėra fiksuotas avansinis mokėjimas, todėl šis dokumentas neginčytinai patvirtina faktą, kad jokie avansiniai mokėjimai N. L. nebuvo atliekami.

Civilinis ieškovas pažymi, kad po N. L. atleidimo iš darbo A. T. IĮ niekada neteikė „Sodrai“ duomenų, jog neva N. L. yra priskaitytas darbo užmokestis 4000 Lt, o atvirkščiai, ištaisė nuteistosios pateiktose deklaracijose VMI, pranešimuose „Sodrai“ jos įrašytus melagingus duomenis už 2008 m. II-IV ketvirčius ir 2009 m. I ketvirtį, jog jos darbo užmokesčio atlyginimas sudaro ne 4000 Lt, o 1000 Lt. A. T. pasitikėjimas N. L. ir netikrinimas jos pateiktų pasirašyti dokumentų, suteikė N. L. pagrindą klastoti dokumentus ir į juos įrašyti melagingus duomenis, pateikti pažymas apie padidintą atlyginimą bankui kreditui gauti bei apgaule gauti didesnes nedarbingumo pašalpas iš VSDFV. A. T. parašas pažymose, deklaracijose, pranešimuose „Sodrai“ bei darbo sutartyje nesudaro teisinio pagrindo nuteistajai teigti, kad A. T. turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, o jos veiksmuose neva nėra jokių nusikaltimų požymių. A. T. teigia, kad apie vykdomus N. L. neteisėtus veiksmus bei tikslą pasipelnyti jis nežinojo ir netgi neįtarė.

Kasacinio skundo argumentas, kad N. L. 2009 m. liepos–rugpjūčio mėn. nedirbo dėl ligos, yra klaidingas, nes N. L. su sugipsuota ranka dirbo iki paskutinės jos darbo dienos, apie nedarbingumo pažymėjimą darbdavio neinformavo. Išsiaiškinus, kad N. L. neatvyks į darbą, ir paaiškėjus, jog iš jos kompiuterio yra ištrinti visi buhalteriniai duomenys, A. T. nedelsiant kreipėsi į antstolius dėl dokumentų ištrynimo konstatavimo aplinkybių, o ne po savaitės, kaip teigia nuteistoji kasaciniame skunde.

              Nuteistosios N. L. kasacinis skundas netenkintinas.

              Dėl įrodymų vertinimo ir padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo

              Kasacinis skundas pagrįstas nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pagal kurias N. L., būdama A. T. IĮ buhaltere, klastojo įmonės dokumentus (darbo sutartį, deklaracijas dėl A klasės išmokos, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio, pranešimų apie apdraustuosius priedus, nedarbingumo pažymėjimus, pažymas apie darbo užmokestį) įtvirtindama juose melagingus duomenis apie 4000 Lt gaunamą atlyginimą, nors iš tikrųjų jai buvo mokamas 1000 Lt atlyginimas. Su šia aplinkybe yra susiję ir argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo vertinant didesnės nei priklauso ligos pašalpų iš VSDFV gavimą (sukčiavimas) ir banko kreditų gavimą (kreditinis sukčiavimas). Šie teiginiai ir argumentai nepagrįsti.

              Tai, kad N. L. savavališkai dokumentuose pasididino pati sau atlyginimą, nustatyta įvertinus byloje esančių įrodymų visumą: įmonės vadovo A. T. ir liudytojos L. Š. parodymus, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinių tyrimo biuro objektų Kriminalistinių tyrimo poskyrio specialisto išvadą, specialistės I. A. paaiškinimus, A. T. įmonės pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų sutvarkymo ir apskaitos duomenų patikslinimo aktą, N. L. 1997 m. balandžio 2 d. darbo sutarties Nr. 12 originalą, antstolės L. N. kontoros faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, A. T. IĮ darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščius už laikotarpį nuo 2008 m. sausio mėnesio iki 2009 m. liepos mėnesio, VSDFV Klaipėdos skyriaus raštą dėl A. T. IĮ draudžiamųjų pajamų tikslinimo už 2008 m. II-III-IV ketvirčius ir sprendimus dėl N. L. ligos pašalpos permokos nustatymo, Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvadą, laikotarpio nuo 2008 m. vasario mėn. iki 2009 m. rugpjūčio mėn. kasos išlaidų orderius, pagal kuriuos iš A. T. IĮ kasos buvo išmokėtas darbo užmokestis darbuotojams, kitus dokumentus, įmonės darbuotojų parodymus.

              Tai, kad ant pakeistos darbo sutarties, kurioje nuo 2008 m. balandžio 1 d. neva nustatytas 4000 Lt atlyginimas, yra tikri A. T. ir N. L. parašai, šiuo atveju nepaneigia šios sutarties suklastojimo fakto, nes A. T. parašas išgautas pasinaudojant jo pasitikėjimu savo buhaltere ir parašui pateiktais dokumentais. Teismai, įvertinę visus byloje esančius duomenis, rėmėsi A. T. parodymais, kad apie N. L. neteisėtus siekius pasipelnyti jis nieko neįtarė, atlyginimo padidinimo klausimas iki 4000 Lt niekada nebuvo svarstomas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingos išvados.

              Turint galvoje teismų nustatytus faktus apie minėtų dokumentų klastojimą nurodant juose melagingus duomenis apie gaunamą atlyginimą, nėra pagrindo abejoti ir šių dokumentų panaudojimo kvalifikavimu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 207 straipsnį. Teismų nustatyta, kad N. L., pateikdama VSDFV Klaipėdos skyriui suklastotus pranešimus, kuriuose buvo nurodytas padidintas darbo užmokestis, ir atitinkamus nedarbingumo pažymėjimus, gavo didesnes nei priklauso ligos pašalpas (iš viso – 5952,96 Lt). Tokie veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip svetimo turto įgijimas apgaule (sukčiavimas) pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Byloje taip pat nustatyta, kad N. L., pateikdama bankams neteisingus duomenis apie gaunamą atlyginimą, gavo iš AB SEB banko papildomus kreditus: 33 690,47 euro, kartu su S. R. – 34 129,94 euro. Tokie veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip kreditinis sukčiavimas pagal BK 207 straipsnį. Tai, kad šie kreditavimo procesai buvo atliekami ne sudarant naujas, bet pakeičiant anksčiau sudarytas sutartis, nepaneigia išvados, kad kreditai gauti apgaule.

              Kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos neišnagrinėjo nuteistosios apeliacinio skundo (BPK 320 straipsnio 3 dalis), yra deklaratyvūs, nepagrįsti teisiniais argumentais, jais iš esmės reiškiamas nesutikimas su šios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priešingai nei teigia kasatorė, apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus išnagrinėjo, pateikė logiškus motyvus, kodėl juos atmeta ir pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir išvadoms. Kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingų išvadų.

              Dėl civilinio ieškinio

              Kasacinio skundo teiginiai, kad A. T. IĮ dėl N. L. veiksmų nepatyrė jokios žalos ir neturi teisės reikalauti ją atlyginti, nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl N. L. padarytų dokumentų suklastojimų ir panaudotos apgaulės VSDFV jai išmokėjo ligos pašalpos 5952,96 Lt permoką. Šią permoką A. T. IĮ grąžino VSDFV, dėl to patyrė 5952,96 Lt turtinę žalą. Pritartina teismo išvadai, kad ši turtinė žala yra priežastiniu ryšiu susijusi su N. L. nusikalstamais veiksmais, todėl ši privalo ją atlyginti.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios N. L. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                                                                          Armanas Abramavičius

                                                                                                                                                                        Aldona Rakauskienė

                                                                                                                                                                        Olegas Fedosiukas