Civilinė byla Nr. e2-1766-186/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21643-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.4

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo A. I. (A. I.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria civilinė byla perduota toliau iš esmės nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. I. 2015 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį, kurį patikslino 2016 m. vasario 15 d. Prašė ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniu, pripažinti jam nuosavybės teises į ūkinį pastatą, pripažinti 1992 m. rugpjūčio 31 d. buto privatizavimo sutarties papildymą galiojančiu, pripažinti aktus ir sandorius, kuriais ūkinis pastatas buvo perduotas (perleistas) negaliojančiais.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi apylinkės teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

3.       Nagrinėjant bylą iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teisme ieškovas ieškinį patikslino – papildė naujais reikalavimais, nurodė įtraukti pirmiau byloje nedalyvavusius trečiuosius asmenis. Teismas patikslintą ieškinį priėmė 2017 m. gegužės 12 d. žodine nutartimi, o 2018 m. kovo 16 d. priėmė rašytinę nutartį, kuria civilinę bylą pagal ieškovo A. I. patikslintą ieškinį dėl nuosavybės teisių gynimo nutarė perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Nutartyje nurodė, kad patikslintame ieškinyje išdėstyti reikalavimai dėl valstybinio turto viešo aukciono privatizavimo sandorio galiojimo yra priskiriami prie ginčų dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių, kuriuos apygardos teismai nagrinėja kaip pirmosios instancijos teismai (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 27 str. 1 d. 3 p.). 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi tą pačią civilinę bylą perdavė toliau nagrinėti iš esmės Vilniaus miesto apylinkės teismui ir nurodė, kad nutartis neskundžiama.

5.       Pirmosios instancijos teismas taikė CPK 34 straipsnio 1 dalį, pagal kurią teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui. Nutartyje nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas iki patikslinto ieškinio pateikimo jau buvo paskyręs teismo posėdį žodinio proceso tvarka, įtraukęs į bylą trečiuosius asmenis, nustatęs terminus atsiliepimams pateikti ir nutarė, kad tokiu atveju, pasikeitęs teismingumas po patikslinto ieškinio pateikimo, pagal CPK 34 straipsnio 1 dalį nėra laikytinas pagrindu perduoti bylą pagal teismingumą kitam teismui. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju teismingumas pasikeitė jau po bylos priėmimo nagrinėjimui Vilniaus miesto apylinkės teisme, dėl ko šioje situacijoje negali būti taikoma CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata, reglamentuojanti galimybę perduoti bylą pagal teismingumą, paaiškėjus aplinkybei, jog byla buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog patikslinto ieškinio reikalavimas, net ir tuo atveju, jeigu jo nagrinėjimas teismingas Vilniaus apygardos teismui, nesuponuoja pagrindo bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

III.                      Atskirojo skundo argumentai ir trečiojo asmens prašymas 

6.       Ieškovas A. I. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

7.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Dalis naujų reikalavimų – prašymai pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-10-28 įsakymo Nr. 30-3155 dalį, susijusią su ginčo pastato, pardavimu viešo konkurso būdu ir šio viešo konkurso rezultatą, pagal kurį atsakovas T. P. pripažintas konkurso laimėtoju, negaliojančiais, yra susiję su civiliniais viešo konkurso teisiniais santykiais, o bylas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja apygardos teismai (CPK 27 str. 1 d. 3 p.).

7.2.                      Apygardos teismas klaidingai taikė CPK 34 straipsnio 1 dalį, nurodančią, kad priėmęs bylą teismas turi ją ir išspręsti, nes šios įstatymo normos taikymas priklauso tiek nuo teismingumo rūšies pasikeitimo, tiek nuo kriterijų lėmusių rūšinio teismingumo pasikeitimą. Jeigu pasikeičia teritorinis bylos teismingumas, byla nėra perduodama kitam teismui, tačiau tuo atveju, kuomet pasikeičia bylos rūšinis teismingumas, kartu su nurodyta įstatymo nuostata turi būti taikomos ir nuostatos, reglamentuojančios bylų rūšinį teismingumą. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, išsprendęs ginčą susijusį su civiliniais viešo konkurso teisiniais santykiais, peržengtų įstatymo nustatytas ribas, kadangi šios kategorijos bylos yra išskirtinai teismingos apygardos teismams. Todėl apylinkės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje būtų absoliučiai negaliojančiu (CPK 329 str. 2 d. 6 p.), dėl ko apylinkės teismas pagrįstai perdavė bylos nagrinėjimą apygardos teismui.

7.3.                      Apeliantas pažymėjo, jog atskirąjį teikia vadovaudamasis CPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios numato asmens teisę skųsti aukštesnės pakopos teismo nutartį, kurioje konstatuota, kad byla, vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, jam perduota neteisėtai

8.       Atsiliepimų į ieškovo atskirąjį skundą nepateikta, tačiau trečiasis asmuo G. Š., atstovaujamas advokato, 2018 m. lapkričio 23 d. Lietuvos apeliaciniam teismui padavė prašymą dėl atskirojo skundo išnagrinėjimo skubos tvarka. Prašyme, greta kitų argumentų teigia, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis atitinka CPK įtvirtintus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Minėta (nutarties 3 p.), kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas A. I. patikslino ieškinį ir pareiškė papildomą reikalavimą, susijusį su civiliniais viešo konkurso teisiniais santykiais. Apylinkės teismas, konstatavęs, jog tokios bylos teismingos apygardos teismams (CPK 27 str. 1 d. 3 p.), bylą perdavė pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui, kuris skundžiama nutartimi, vadovaudamasis CPK 34 straipsnio 1 dalimi, grąžino bylą apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.

10.       Apygardos teismas 2018 m. balandžio 4 d. nutartyje buvo nurodęs, kad nutartis neskundžiama ir 2018 m. balandžio 16 d. atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti atskirąjį skundą netinkamai taikė proceso teisės normas, nes CPK 35 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta, kad dėl tokio pobūdžio nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas.

11.       Nei skundžiamoje 2018 m. balandžio 4 d. nutartyje, nei kituose bylos procesiniuose dokumentuose nekeliamos abejonės, kad ieškovo papildytame ieškinyje suformuluotas naujas reikalavimas yra susijęs su civiliniais viešo konkurso teisiniais santykiais ir kad tokio pobūdžio bylos teismingos apygardos teismams (CPK 27 str. 1 d. 3 p.), todėl šis aspektas išsamiau nutartyje neaptariamas.

12.       Byloje sprendžiama, ar pagal teismingumo taisykles teisme priimta byla gali būti perduota kitam teismui, jei ją pradėjus nagrinėti, dėl pareikšto papildomo reikalavimo pasikeičia bylos teismingumas. Apygardos teismas taikė CPK 34 straipsnio 1 dalį, pagal kurią tokiu atveju bylą privalo toliau nagrinėti ją priėmęs teismas. Tokią išvadą teismas grindė CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, pagal kurį byla perduodama nagrinėti kitam teismui tik tuomet, kai iškėlus bylą tame teisme paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Pirmosios instancijos teismo nuomone, jei byla buvo teisme priimta pagal teismingumo taisykles, tai bylos nagrinėjimo metu net ir pasikeitus teismingumui, ji turi būti baigta nagrinėti ją priėmusiame teisme.

13.       Ieškovas atskirajame skunde klaidingai nurodo, kad išnagrinėjus šią bylą apylinkės teisme, sprendimas būtų absoliučiai negaliojantis pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Šioje įstatymo normoje absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas tik toks atvejis, kuomet pažeidžiamos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės.

14.       Aktualioje kasacinio teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-684/2016), išaiškinta, kad proceso normos nenustato, jog bendrosios kompetencijos teismų teismingumo taisyklių pažeidimas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, todėl netgi tokio pažeidimo konstatavimo atveju, nesant kitokių proceso normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, jis nesudarytų pagrindo pripažinti sprendimą negaliojančiu. Be to, tai kad nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojęs CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkto pakeitimas neapima visų rūšinio teismingumo pažeidimo atvejų, per se (savaime) negali reikšti, jog apylinkės ir apygardos teismų kompetencijos pažeidimai patenka į CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto (byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo) apimtį.

15.       Tačiau nagrinėjamu atveju svarbi procesinė aplinkybė yra tai, kad ieškinys naujai buvo papildytas reikalavimu, kuris turi būti nagrinėjamas apygardos teisme, kaip pirmosios instancijos teisme (CPK 27 str. 1 d. 3 p.). Tokio reikalavimo teismingumas turėjo būti išspęstas jo priėmimo metu. Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2017 m. gruodžio 12 d. teismo posėdyje žodine nutartimi priimdamas patikslintą ieškinį, dėl jame suformuluotų patikslintų reikalavimų teismingumo nepasisakė. Papildyto ieškinio reikalavimas, susijęs su civiliniais viešo konkurso teisiniais santykiais, neturėjo būti priimtas nagrinėti apylinkės teisme (CPK 137 str. 2 d. 2 p.), nes jis, minėta, pagal CPK 27 straipsnio 1 dalies 3 punktą nagrinėtinas apygardos teisme, kaip pirmosios instancijos teisme. Tokiu atveju taikytina CPK 33 straipsnio 4 dalis, kuri yra specialioji norma CPK 34 straipsnio 1 dalies atžvilgiu ir nustato, kad jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme. Vilniaus miesto apylinkės teismui netaikius pirmiau paminėtų procesinės teisės normų, patikslintas ieškovo A. I. ieškinys šiame teisme buvo priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles, todėl byla perduotina nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui (CPK 34 str. 2 d. 4 p.).

16.       Vilniaus apygardos teismas procesinės teisės normas taikė netinkamai, bylos teismingumo klausimą išsprendė neteisingai ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą 2018 m. balandžio 4 d. nutartį (CPK 329 str. 1 d.). Nutartis naikinama ir byla nagrinėti iš esmės perduodama pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą pagal ieškovo A. I. ieškinį iš esmės nagrinėti perduoti Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjas                Egidijus Žironas