Civilinė byla Nr. e2A-519-823/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00845-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.7.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 7 d.

                                                                           Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4638-585/2015 pagal ieškovės UAB „Plieninis skydas“ ieškinį atsakovui R. G. dėl patento pripažinimo negaliojančiu ir nuosavybės teisės į patentą pripažinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovui priklausantį patentą „Priešgaisrinės durys“ (patento numeris 5557) negaliojančiu; pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į atsakovui priklausantį patentą „Pakeliamasis langas ir jo surinkimo būdas“ (patento numeris 6067). Nurodė, kad išradimas, kuriam apsaugoti yra išduotas patentas „Priešgaisrinės durys“, neatitinka išradimo patentabilumo kriterijų: jis nėra naujas ir neatitinka išradimo lygio. Produktas, kuris yra gaminamas pagal patentuotąjį išradimą, yra iš esmės identiškas ieškovės ankstesniems produktams durims „Skydas 1“ ir „Skydas 2“, bei jų pagrindu gaminamam ir platinamam produktui - durims „Skydas Premium“. Patentu „Pakeliamasis langas ir jo surinkimo būdas“ saugomas išradimas buvo išvystytas bendromis ieškovės darbuotojų pastangomis, naudojantis įmonės patirtimi, įranga ir technologijomis, o ne individualiais atsakovo veiksmais. Šis išradimas yra tarnybinis išradimas, todėl negalėjo būti patentuotas atsakovo vardu.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jis patobulino ieškovės nurodomų durų „Skydas 1“ ir „Skydas 2“ konstrukciją ir sukūrė atsparias mechaninėms ir karščio deformacijoms duris, kurios ir buvo apsaugotos ieškovės ginčijamu patentu Nr. 5557. Ieškovė nenurodė ankstesnio gaminio ar viešai skelbtos informacijos apie tokį gaminį, kuris savo savybėmis būtų identiškas ginčijamu patentu saugomam išradimui, t. y. neįrodė, kad patentuotas išradimas yra nenaujas. Ginčo išradimas „Pakeliamasis langas ir jo surinkimo būdas“ yra atsakovo savarankiškos intelektinės kūrybinės veiklos rezultatas, kuris nėra susijęs su atsakovo, kaip ieškovės darbuotojo, darbo funkcija. Ieškovės pateikti faktiniai duomenys atspindi langų gamybos proceso, kuriame naudojamas atsakovo sukurtas išradimas, koordinavimą, o ne paties išradimo kūrimo procesą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad atsakovas 2008 m. liepos 18 d. padavė Valstybiniam patentų biurui patento „Priešgaisrinės durys“ paraišką. Valstybinis patentų biuras 2009 m. kovo 25 d. išdavė atsakovui patentą „Priešgaisrinės durys“. Atsakovas tam pačiam išradimui apsaugoti 2009 m. birželio 12 d. padavė Europos patento paraišką. Europos patentų tarnyba (toliau – ir EPO) 2014 m. balandžio 16 d. išdavė atsakovui Europos patentą „Priešgaisrinės durys“ (angl. „A fireproof door“).

Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ji pradėjo naudoti ir naudojo jos nurodomą durų konstrukciją iki atsakovas pateikė patento „Priešgaisrinės durys“ paraišką. Byloje nėra įrodymų, kad atitinkami konstrukciniai sprendimai buvo žinomi – viešai skelbti arba naudojami, iki patento paraiškos padavimo datos (Lietuvos Respublikos patentų įstatymo (toliau – PĮ) 6 straipsnio 2 dalis), todėl teismas atmetė ieškovės teiginius dėl išradimo nenaujumo. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės argumentai, kuriais ji įrodinėja, kad ginčo išradimas neatitinka naujumo kriterijaus, yra prieštaringi, kadangi, iš vienos pusės, ieškovė įrodinėja, kad atsakovo patentuotas išradimas nėra naujas (iš esmės yra identiškas jos anksčiau pradėtai naudoti durų konstrukcijai), iš kitos pusės, ji pati, ieškiniu lygindama durų konstrukcijas, išryškina technologinius skirtumus, taip pripažindama patentuoto išradimo naujumą. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti duomenys apie užsienio rinkoje gaminamas duris, tariamai analogiškas atsakovo sukurtoms, yra pakankami tik vizualiniam durų ir jų konstrukcijų panašumui konstatuoti ir neįrodo, kad įgyvendinus ieškovės nurodomus konstrukcinius sprendinius, yra gaunamas (ar siekiamas įgyvendinti) toks pats techninis efektas (rezultatas), koks yra gaunamas realizavus atsakovo patentuotus konstrukcinius sprendinius – durys, kurios yra atsparios temperatūrinėms deformacijoms.

Ieškovės teiginius, kad patentu Nr. 5557 apsaugotas išradimas neatitinka išradimo lygio, teismas pripažino visiškai neargumentuotais, todėl juos atmetė.

Teismas pažymėjo, kad atsakovo išradimui apsaugoti buvo išduotas ir Europos patentas, vadinasi šiuo atveju buvo atliktas ekspertinis tyrimas ir, be kita ko, patikrinta, ar išradimas yra patentabilus, ar ne. Teismo vertinimu, toks pripažinimas yra prima facie įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią, todėl aplinkybei, kurią patvirtina toks įrodymas, paneigti turi būti pateikti svarūs ir įtikinantys argumentai bei įrodymai. Ieškovė nepareiškė materialinio subjektinio reikalavimo dėl atsakovui išduoto Europos patento pripažinimo negaliojančiu bei nepateikė įrodymų, kurie paneigtų atsakovo patentuoto išradimo naujumo ir atitikties išradimo lygiui aplinkybes.

Teismas taip pat pripažino nepagrįstais ieškovės teiginius, kad išradimas, kuriam apsaugoti išduotas patentas „Pakeliamasis langas ir jo surinkimo būdas“, yra tarnybinis išradimas ir nurodė, kad, nors atsakovas buvo ieškovės darbuotojas, ėjo gamybos direktoriaus pareigas, nei darbo sutartyje, 2002 m. spalio 4 d. sudarytoje tarp šalių, nei Gamybos direktoriaus pareiginiuose nuostatuose, nėra numatyta išradybos veikla kaip atsakovo darbo funkcija. Ieškovė savo teiginiams, kad išradimas, kuriam apsaugoti yra išduotas patentas „Pakeliamasis langas ir jo surinkimo būdas“, buvo sukurtas kolektyvinėmis jos darbuotojų pastangomis, naudojantis jos infrastruktūra, medžiagomis, programine įranga, pagrįsti pateikė elektroninio susirašinėjimo, vykusio tarp atsakovo ir kitų ieškovės darbuotojų, duomenis. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai tapatina išradybos ir gamybos naudojant išradimą organizavimo procesus, kuriuos patvirtina pateiktas susirašinėjimas. Be to, ieškovės nurodytas susirašinėjimas vyko tuomet, kai atsakovas jau buvo padavęs patento „Pakeliamasis langas ir jo surinkimo būdas“ paraišką (2012 m. gruodžio 28 d.). Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis dar 2012 m. spalio 5 d. kreipėsi į patentinį patikėtinį dėl galimybės patentuoti ginčo išradimą. Atsakovas pripažįsta, kad ieškovė ir jos darbuotojai buvo pasitelkti gaminant ir realizuojant langus, kurių konstrukcija buvo patentuota ginčo patentu, tačiau šios aplinkybės neįrodo ieškovės darbuotojų indėlio ir jos resursų naudojimo kuriant patį išradimą. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad būtent jos lėšomis buvo mokami patentų metų mokesčiai, todėl teismas nustatė nesant pagrindo abejoti atsakovo paaiškinimais, kad minėti mokesčiai buvo mokami jam, kaip akcininkui, priklausančių dividendų sąskaita.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai konstatuota, kad ieškovė neįrodė, jog dar iki paraiškos patentuoti „Priešgaisrines duris“ padavimo ieškovė jau naudojo nurodomą konstrukciją. Prie ieškinio kaip priedas Nr. 16 yra pridėta Vokietijos statybos produktų bandymų instituto ift Rosenheim GmbH parengta durų „Skydas Premium“ bandymų ataskaita, kurios parengimo data – 2008 m. gegužės 28 d. Kaip matyti iš šios ataskaitos, bandymai atlikti gaminiui, kuris yra identiškas po kelių mėnesiui patentuoti pateiktoms „Priešgaisrinėms durims“. Teikdama dubliką 2015 m. liepos 29 d., ieškovė prie dubliko pridėjo papildomą Vokietijos statybos produktų bandymų instituto ift Rosenheim GmbH ataskaitą dėl atliktų bandymų dėl „Priešgaisrinių durų“ atsparumo ugniai. Ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismo priimti papildomą įrodymą – Vokietijos statybos produktų bandymų instituto ift Rosenheim GmbH parengtą durų „Skydas Premium“ bandymų ataskaitą, datuotą 2008 m. liepos 24 d., kadangi jis svarbus siekiant papildomai patvirtinti ieškovės argumentą, jog gaminys „Priešgaisrinės durys“ jau buvo gaminamas iki patento paraiškos padavimo dienos.
2. Tam, kad įsitikinti išradimo naujumu ir išradimo lygiu, reikalingos specialios žinios. Teismas patikimai atsakyti į nurodytą techninio pobūdžio klausimą remdamasis vien šalių paaiškinimais nėra pajėgus. Ieškovė, siekdama visapusiško bylos aplinkybių nustatymo, Vilniaus apygardos teismo posėdžio metu pateikė teismui prašymą dėl ekspertizės skyrimo, tačiau teismas šį ieškovės prašymą atmetė. Tokiu būdu teismas nesurinko ir nesuteikė ieškovei galimybės surinkti patikimus įrodymus, kurių ieškovė kitu būdu gauti negalėjo.
3. Vilniaus apygardos teismas plačiau neanalizavo nacionalinio patento ir Europos patento santykio ir automatiškai konstatavo, kad išradimo „Priešgaisrinės durys“ patentabilumas pagrįstas prima facie įrodymu. Tačiau nacionalinis patentas, dėl kurio vyksta ginčas, ir Europos patentas yra du savarankiški patentai, išduodami pagal skirtingas taisykles, skiriasi jų galiojimo teritorija ir kitais požiūriais jie yra skirtingi, todėl negali būti sutapatinti. Ieškovė neturėjo pareigos ginčyti Europos patento, nes galiojantys teisės aktai nenumato prievolės ginčijant nacionalinio patento galiojimą kartu ginčyti ir Europos patento galiojimą, dėl to nėra pagrįsta ir teismo išvada dėl nacionalinio išradimo „Priešgaisrinės durys“ patentabilumo pagrindimo prima facie įrodymu.
4. Pirmosios instancijos teismas neginčijo, kad gamybos direktoriaus pareiginiai nuostatai atsakovui turėjo būti ir buvo taikomi. Teismas neįvertino akivaizdaus fakto, kad gamybos direktoriaus pareiginiuose nuostatuose įvardytos gamybos direktoriaus pareigos - asortimento atnaujinimas, naujų gaminių įsisavinimas, naujų įmonės gaminamos produkcijos procesų diegimas ir tobulinimas, eksperimentinių darbų atlikimas, ir pan., yra susijusios būtent su išradybos veikla.
5. Teismas neįvertino kitų byloje esančių įrodymų – atsakovo parodymų, kad jis buvo pagrindinis įmonėje išradimus kūręs asmuo, ilgą laiką jis buvo vienintelis įmonės inžinierius, o kiti darbuotojai tik įgyvendindavo jo brėžinius. Be to, teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovas nei pats naudojo „savo išradimų“, nei suteikė teisę jais naudotis kitiems asmenims. Ginčo išradimus naudojo tik ieškovė.
6. Teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad ieškovės direktorius ir atsakovas yra broliai, be to, atsakovas buvo ieškovės akcininkas, todėl atsakovo atžvilgiu nebuvo taip griežtai taikomi formalūs reikalavimai, kurie būtų buvę taikomi bet kurio įprastinio darbuotojo atžvilgiu. Tokios aplinkybės, kas yra nurodytas patento savininku, galėjo atrodyti mažai svarbūs formalumai ir nebuvo šalims aktualūs iki 2015 m. pradžios.
7. Sprendime nepagrįstai konstatuojama, kad ieškovė neįrodė, jog kuriant „Pakeliamąjį langą“ buvo naudojama ieškovės sukaupta patirtis, technologijos ir įrengimai. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad „Pakeliamojo lango“ brėžiniai daryti su UAB „Plieninis skydas“ įsigyta programinės įrangos licencija „SolidWorks Premium“. Kadangi šie langai yra skirti iš esmės tik Didžiosios Britanijos rinkai, langų sertifikavimą Didžiojoje Britanijoje organizuoja ir iš dalies finansuoja su ieškove glaudžiai bendradarbiaujanti bendrovė Shield Security Doors Limited – ieškovės lėšomis pagamintas „Pakeliamasis langas“ jos lėšomis buvo transportuojamas į Jungtinę Karalystę tam, kad šioje valstybėje būtų atliekami visi reikiami „Pakeliamojo lango“ bandymai.
8. Teismas nepagrįstai teigia, kad susirašinėjimas el. paštu vyko kai patento paraiška jau buvo paduota. Byloje esantys elektroninio susirašinėjimo laiškai dėl „Pakeliamojo lango“ gamybos datuojami anksčiau – 2012 m. spalio 6 d. ir 2012 m. lapkričio 7 d. Be to, atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jau 2012 metų vasarą pakeliamieji langai buvo sumontuoti vieno kliento namuose.
9. PĮ 11 straipsnio 1 dalies taikymui pakanka nustatyti, kad naudotasi darbdavio technologijomis ir resursais, kūrybinis darbdavio indėlis nurodytoje teisės normoje nėra minimas. Tuo tarpu teismas savo sprendime akcentavo, jog ieškovės darbuotojų indėlis turėjo pasireikšti kuriant ginčo išradimą.
10. Protingumo kriterijui prieštarauja sprendimo logika, kad išradimą „Pakeliamasis langas“ atsakovas sukūrė vienas, individualiai ir savo reikmėms, o ieškovė tik finansavo atsakovo kuriamo išradimo bandomųjų partijų gamybą ir atsakovo nurodymams vykdyti (atlikti atsakovo išradimo braižybos ir gamybos darbus) paskyrė savo darbuotojus Lietuvoje.
11. Sprendimas yra nepagrįstas, nes nebuvo įvertinti esminiai įrodymai byloje – atsisakyta patenkinti ieškovės prašymą į teismo posėdį iškviesti liudytojus bei paskirti ekspertizę. Ieškovė prašo į apeliacinės instancijos teismo posėdį kviesti liudytojus: ieškovės gamybos direktoriaus pavaduotoją V. B., kurio liudijimas leistų nustatyti šiai bylai esmines aplinkybes, susijusias su gaminio „Priešgaisrinės durys“ vystymu ir išradimo „Pakeliamasis langas“ kūrimu; įmonės Shield Security Doors Limited direktorių V. M., kurio liudijimas leistų nustatyti šiai bylai esmines aplinkybes, susijusias su išradimo „Pakeliamasis langas“ kūrimu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Ieškovė tiek apeliaciniame skunde, tiek ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, laikosi prieštaringos pozicijos, ar gaminys „Priešgaisrinės durys“ yra toks pats kaip gaminiai „Skydas 1“ ir „Skydas 2“, ar visgi šie gaminiai savo konstrukcinėmis savybėmis skiriasi, ką nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Išradimo „Priešgaisrinės durys“ esmė išsamiai buvo atskleista atsakovo pateiktuose atsiliepime į ieškinį ir triplike, kur buvo išsamiai įvardinti šių gaminių skirtumai ir išradimo „Priešgaisrinės durys“ naujumas ir išradimo lygis. Išradimas „Priešgaisrinės durys“ atitinka PĮ įvardintą naujumo reikalavimą, o ieškovė jo nepaneigė.
2. Ieškovė tvirtina, kad išradimas „Priešgaisrinės durys“ buvo naudojamas dar iki patento paraiškos padavimo datos, tačiau gaminio techninių savybių bandymas laboratorijoje negali būti laikomas gaminio naudojimu, galinčiu panaikinti išradimo naujumą. Kuriamo gaminio testavimas laboratorijoje yra ne jo išviešinimas, o jo kūrybos ir vystymo proceso tąsa. Ieškovės kaip papildomas įrodymas pateikta 2008 m. liepos 24 d. bandymų laboratorijos ift Rosenheim GmbH ataskaita pateikta pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 181 ir 198 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir reikalavimus įrodymams, be to, neišversta į lietuvių kalbą.
3. Nesutiktina su ieškovės argumentais dėl Europos patento kaip įrodymo nevertinimo, kadangi Europos patentas buvo išduotas tam pačiam išradimui, kurio patentabilumas yra ginčijamas šioje byloje.
4. Apeliaciniame skunde įvardintos gamybos direktoriaus pareigos susijusios tik su gamybos proceso organizavimu ir koordinavimu. Tai, kad atsakovas ilgą laiką buvo vienintelis įmonės inžinierius, nepaverčia visų jo sukurtų išradimų tarnybiniais išradimais, nes nei gamybos direktoriaus, nei inžinieriaus pareigos savaime nereiškia įsipareigojimo kurti išradimus. Atsakovas išradybine veikla užsiima ilgai ir savo išradimus nuosekliai patentuoja, tai darė ir iki ieškovės įsteigimo.
5. Ieškovės teiginiai, kad be specialių kompiuterinių programų, be ieškovei priklausančia kompiuterine programa darytų brėžinių, atsakovas nebūtų galėjęs sukurti mechaniškai tikslaus ir veikiančio mechanizmo, turinčio pramoninį pritaikomumą ir galinčio atlikti pakeliamojo lango funkcijas, parodo tik tai, kad nėra tinkamai suprantama ir aiškinama išradimo esmė ir jo pramoninis pritaikomumas: programa skirta ne sukurti išradimą, o tik jį atvaizduoti. Išvadą, kad išradimas „Pakeliamasis langas“ negali būti laikomas tarnybiniu, pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs visas šio išradimo kūrimo aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus.
6. Būtent dėl to, kad R. G., einantis UAB „Plieninis skydas“ direktoriaus pareigas, ir atsakovas R. G. yra broliai ir UAB „Plieninis skydas“ akcininkai, tol, kol buvo siekiama bendro tikslo – bendrovės pelno, R. G. leido neatlygintinai naudotis jo kuriamais išradimais, o UAB „Plieninis skydas“ atliko kai kuriuos su išradimais susijusius bandomuosius darbus.
7. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įrodinėjimą reglamentuojančias CPK normas ir ieškovės procesinių prašymų netenkino pagrįstai. Ieškovė turėjo visas galimybes, tiek teikdama ieškinį, tiek pasirengimo bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu, pateikti prašymus apklausti liudytojus, tačiau to nepadarė. Reikalavimas atlikti išradimo „Priešgaisrinės durys“ patentabilumo ekspertizę nebuvo pateiktas ieškovės procesiniuose dokumentuose, o žodinio bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovai pateikė tik prašymą suteikti laiko pateikti prašymui dėl ekspertizės skyrimo.
8. Atsakovas laikosi pozicijos, kad byla išnagrinėta išsamiai ir tinkamai, todėl papildomas įrodymų tyrimas ir vertinimas, o taip pat bylos žodinis nagrinėjimas, nėra būtinas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliantės prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti liudytojus, prijungti prie bylos naują rašytinį įrodymą

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

Prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliantė grindžia būtinybe apklausti apeliaciniame skunde nurodytus liudytojus. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį, liudytojų parodymai yra viena iš įrodinėjimo priemonių, todėl, sprendžiant dėl apeliantės prašymo, aktuali CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybę. Nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme pagal šią nuostatą gali būti pateikiami tik tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, arba šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jos pareikštą prašymą apklausti liudytojais V. B. ir V. M.. Kolegija, susipažinusi su nagrinėjamos bylos medžiaga, šiuos apeliantės teiginius pripažįsta nepagrįstais.

Vadovaujantis CPK 181 straipsnio 2 dalimi, bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti patikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Pagal bendrąją taisyklę, visi įrodymai turi būti pateikiami teismui iki pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijos pabaigos (CPK 226 straipsnis). Atsižvelgiant į liudytojų parodymų kaip įrodinėjimo priemonės ypatumus, teismui pasirinkus pasirengimo bylos nagrinėjimui paruošiamaisiais dokumentais būdą, šalys procesiniuose dokumentuose privalo aiškiai suformuluoti prašymus šaukti į teismo posėdį liudytojus, kuriuos prašoma apklausti, bei nurodyti aplinkybes, kurias šie liudytojai gali patvirtinti. Pavedimas šaukti liudytojus nurodomas teismo nutartyje, kuria byla skiriama nagrinėti teismo posėdyje (CPK 232 straipsnio 6 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog V. B. galėtų paliudyti aplinkybes, ieškovės manymu, reikšmingas bylai (ieškinio 30 paragrafas), tačiau prašymas šaukti šį asmenį liudytoju teismui nepareikštas. Toks prašymas nesuformuluotas ir ieškovės dublike. Aplinkybės, kurias neva galėtų patvirtinti liudytojas V. M., ieškovės nurodytos tik 2015 m. spalio 2 d. pateiktame patikslintame ieškinyje, kuris pirmosios instancijos teismo nebuvo priimtas, todėl į šio dokumento turinį negali būti atsižvelgiama. Prašymą apklausti nurodytus asmenis liudytojais ieškovės atstovas tinkamai pareiškė tik pirmosios instancijos teismo posėdžio, kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės, metu. Kadangi ieškovė tinkamai nesuformulavo prašymo šaukti liudytojus pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, taip pat nepasirūpino, kad prašomi apklausti liudytojai atvyktų į byloje paskirtą teismo posėdį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti šį ieškovės atstovo prašymą, kaip pateiktą pavėluotai, kadangi dėl poreikio šaukti liudytojus būtų buvę būtina atidėti teismo posėdį, t.y. šio prašymo tenkinimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, o atsakovo atstovas pareiškė prieštaravimą dėl šio prašymo.

Konstatavusi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą apklausti liudytojus, kaip pareikštą pavėluotai, kolegija sprendžia, kad šie liudytojai negali būti apklausiami ir apeliacinės instancijos teisme, remiantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, todėl atmeta apeliantės prašymą dėl liudytojų apklausos. Tuo pačiu netenkinamas ir apeliantės prašymas bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė taip pat teikia naują rašytinį įrodymą - 2008 m. liepos 24 d. Vokietijos statybos produktų bandymų instituto ift Rosenheim GmbH parengtą durų „Skydas Premium“ bandymų ataskaitą, tačiau niekaip nepagrindžia, kodėl šis įrodymas nebuvo pateiktas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, todėl kolegija šio įrodymo, kaip neatitinkančio naujų įrodymų leistinumo apeliacinės instancijos teisme kriterijų, nepriima ir jo nevertina (CPK 314 straipsnis).

Dėl išradimo „Priešgaisrinės durys“ (patento Nr. 5557) patentabilumo

Vadovaujantis PĮ 63 straipsniu, teismas pagal suinteresuotų asmenų ieškinį gali pripažinti patentą visiškai arba iš dalies negaliojančiu, jeigu išradimas pagal šio įstatymo 4–8 straipsnius yra nepatentabilus, t.y. inter alia neatitinka naujumo ir išradimo lygmens reikalavimų. Patentuoto išradimo atitiktis patentabilumo reikalavimams preziumuojama, todėl procesinę pareigą įrodyti, kad išradimas yra nenaujas, arba neatitinka išradimo lygio, turi patentą ginčijanti ieškovė (CPK 178 straipsnis).

Vadovaujantis PĮ 6 straipsniu, išradimas yra naujas, jeigu jis nežinomas technikos lygiu. Technikos lygiu laikoma visa, kas iki patento paraiškos padavimo datos, o kai pretenduojama į prioritetą, – iki prioriteto datos buvo viešai skelbta arba naudota Lietuvos Respublikoje ir užsienyje. Vertinant išradimo patentabilumą, turi būti vertinamas ne atskirų išradimo požymių naujumas, o išradimo kaip vientiso objekto naujumas pagal išradimo apibrėžties požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1031/2003). Išradimas yra žinomas technikos lygiu, jei visi išradimo apibrėžties elementai iki patento paraiškos arba prioriteto datos yra aptinkami viename viešai prieinamame šaltinyje, išskyrus atvejus, kai išradimo naujumo vertinimui leidžiama derinti keletą šaltinių (pavyzdžiui, kai vienas dokumentas tiesiogiai nurodo į kitą dokumentą, kaip suteikiantį daugiau informacijos apie tam tikras gaminio savybes, arba kai naudojami žodynai, siekiant atskleisti tam tikro termino prasmę). Ieškovas, ginčydamas išradimo patentabilumą, turi nurodyti teismui objektą (šaltinį), žinomą technikos lygiu (t.y. viešai prieinamą) iki patento paraiškos padavimo datos, kuriame atspindėti visi ginčijamo išradimo apibrėžties elementai. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pagrįstai pažymėjo, kad išradimo naujumui konstatuoti pakanka nustatyti, kad bent vienas išradimo techninis elementas lyginamajame objekte nėra atspindėtas.

Pagal PĮ 7 straipsnį, išradimas atitinka išradimo lygį, jeigu jis pagal technikos lygį nėra akivaizdus atitinkamos srities specialistui. Viena pagrindinių patentų teisėje naudojamų sistemų, vertinant išradimo lygį, yra vadinamasis „uždavinio ir sprendimo“ metodas. Pagal ją yra nustatomas artimiausias technikos lygis, suformuluojamas techninis uždavinys (kokią problemą sprendžia išradimas) ir sprendžiama, ar, atsižvelgiant į techninę užduotį ir artimiausią techninį lygį, išradimas akivaizdus atitinkamos srities specialistui. Akivaizdumo nebuvimas konstatuotinas tuo atveju, kai atitinkamos srities specialistas iki patento prioriteto datos neturėjo motyvacijos ieškoti patente pateikto problemos sprendimo, atspirties tašku laikant artimiausią techninį lygį (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-19-381/2016).

Išradimo naujumo požymis yra būtina prielaida išradimo lygmens požymiui, kadangi nenaujas, t.y. viešai paskelbtas, išradimas atitinkamos srities specialistui yra akivaizdus. Tai reiškia, kad nuginčijus išradimo naujumą, kartu paneigiama ir jo atitiktis išradimo lygiui. Tuo tarpu išradimo naujumo konstatavimas savaime nereiškia, kad išradimas yra išradimo lygio, tačiau, konstatavus išradimo naujumą, išradimo atitikties išradimo lygiui paneigimui turi būti pateikiami papildomi argumentai ir įrodymai, atsižvelgiant į paminėtą patento galiojimo prezumpciją, t.y. patentą ginčijantis asmuo privalo įrodyti, kad išradimas yra akivaizdus atitinkamos srities specialistui

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo realios galimybės spręsti dėl ginčijamo išradimo atitikties patentabilumo reikalavimams nepaskyręs byloje ekspertizės, kadangi atsakymas į šį klausimą reikalauja specialių techninių žinių. Atsakydama į šį apeliantės argumentą kolegija pažymi, kad išradimo atitiktis patentabilumo (naujumo ir išradimo lygmens) reikalavimams yra teisės klausimas, kurį sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Eksperto išvada, kaip viena iš įrodinėjimo priemonių, patentų ginčuose gali būti naudojama siekiant atsakyti į tam tikrus klausimus, reikšmingus teismui sprendžiant dėl išradimo atitikties išradimo lygmens reikalavimams. Pavyzdžiui, patentų ginčų nagrinėjimo praktikoje fakto klausimu, kuriam nustatyti gali būti naudojama eksperto išvada, pripažįstamos atitinkamos srities specialisto bendrosios žinios, artimiausio techninio lygio informacijos atskleidimas (suvokimas) atitinkamos srities specialisto akimis, ir pan. Šiuo atveju, kaip pagrįstai ginčijamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantė ginčijamo išradimo nepatentabilumą įrodinėjo remdamasi išimtinai su išradimo naujumu susijusiais argumentais, kurie, dėl savo pobūdžio, galėjo būti ir buvo tinkamai savarankiškai įvertinti bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo. Apeliantė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepagrindė, kas turėtų būti laikomas atitinkamos srities specialistu, kokios yra jo bendrosios žinios, netaikė „uždavinio ir sprendimo“ metodo ginčydama patento išradimo lygį. Apeliantė taip pat nepaaiškino ir nepagrindė, į kokius klausimus atsakyti šioje byloje buvo būtina eksperto išvada, apsiribodama abstrakčia nuoroda, kad ginčijamo išradimo patentabilumo įvertinimui būtinos techninės žinios. Galiausiai, prašymo skirti byloje ekspertizę ir konkrečių ekspertui užduotinų klausimų apeliantė nenurodė ne tik bylos nagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme metu, bet ir apeliaciniame skunde, todėl teisėjų kolegija apeliantės argumentus, susijusius su ekspertizės šioje byloje skyrimo būtinybe, atmeta kaip nepagrįstus.

Iš pirmosios instancijos teismui ieškovės teiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad išradimo naujumą ieškovė ginčijo kaip artimiausią technikos lygį nurodydama jos pačios gaminamas duris „Skydas 1“ ir „Skydas 2“. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, atkreipė dėmesį į tai, kad pati ieškovė savo procesiniuose dokumentuose pripažįsta ginčijamo išradimo naujumą šių gaminių atžvilgiu, ieškinyje nurodydama gaminių „Skydas 1“ ir „Skydas 2“ bei patentuoto išradimo konstrukcinius skirtumus, kurie yra pakankami išradimo naujumui konstatuoti. Apeliaciniame skunde, iš esmės neneigiant nurodytos pirmosios instancijos teismo išvados, pakartojami ieškinio teiginiai, kad tiek gaminiuose „Skydas 1“ ir „Skydas 2“, tiek ginčijamame išradime naudojama grotelinė konstrukcija, tačiau tuo pačiu pripažįstama, kad patentuoto išradimo konstrukcija yra patobulinta, t.y. skiriasi nuo paminėtų gaminių. Iš paties ieškovo ieškinyje pateikto gaminių palyginimo matyti, kad gaminiuose „Skydas 1“ ir „Skydas 2“ neatspindėti ginčijamo išradimo apibrėžties pirmojo (nepriklausomo) punkto požymiai - grotelinė konstrukcija įrengta iš abiejų lakšto pusių ir pritvirtinta prie kiekvienos lakšto pusės ir rėmo, termoizoliacinė medžiaga patalpinta iš abiejų lakšto pusių. Iš patento Nr. 557 aprašymo ir atsakovo procesinių dokumentų turinio matyti, kad patentuotu konstrukciniu sprendimu (vienintelio metalo lakšto patalpinimu perimetrinio durų rėmo viduje ir durų konstrukcijos sutvirtinimu groteline konstrukcija iš abiejų metalo lakšto pusių) užtikrinamas durų atsparumas temperatūrinėms ir mechaninėms deformacijoms (t.y. sprendžiama techninė problema), taigi nurodyti požymiai yra techniniai požymiai, kurių skirtumas nuo lyginamųjų objektų, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, yra pakankamas ginčijamo išradimo naujumui gaminių „Skydas 1“ ir „Skydas 2“ atžvilgiu konstatuoti. Kaip jau minėta, ieškovė nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių, kad toks techninės problemos sprendimas būtų buvęs akivaizdus atitinkamos srities specialistui patentinės paraiškos padavimo metu, t. y. neįrodė, kad ginčijamas išradimas neatitinka išradimo lygmens reikalavimo.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad atsakovui priklauso Europos patentas EP2146043 (atsparios ugniai durys, angl. „a fireproof door“), paraiškos padavimo data 2009 m. birželio 12 d., patentas išduotas 2014 m. balandžio 16 d.). Šioje byloje ginčijamo patento paraiška nurodyta kaip Europos patento prioritetinis dokumentas, t.y. Europos patentu apsaugotas tas pats išradimas, kuris saugomas šioje byloje ginčijamu patentu (Europos patentų konvencijos 87 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad išduodant Europos patentą Europos patentų tarnyba patikrina, ar išradimas yra patentabilus, t.y. Europos patento išdavimo procedūra skiriasi nuo Lietuvoje galiojančios pareikštinės patentų išdavimo sistemos, pagal kurią Valstybinis patentų biuras netikrina išradimo atitikties patentabilumo kriterijams. Nors apeliantė pagrįstai nurodo, kad teisės aktai neįpareigoja asmens, ginčijančio nacionalinį patentą, kartu ginčyti ir Europos patento galiojimą, šis argumentas nereiškia kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl nacionalinio patento, negali atsižvelgti į tą aplinkybę, kad Europos patentų tarnyba, išduodama Europos patentą tam pačiam išradimui, yra konstatavusi šio išradimo patentabilumą po atitinkamos ekspertizės. Argumentas ar galiojantis Europos patentas gali būti laikomas prima facie įrodymu sprendžiant ginčą dėl nacionalinio patento galiojimo, kolegijos vertinimu, nagrinėjamai bylai neturi esminės reikšmės, kadangi, kaip minėta, ieškovė nepateikė apskritai jokių argumentų ir įrodymų, paneigiančių ginčijamo išradimo atitiktį išradimo lygiui, o dėl ginčijamo išradimo naujumo pirmosios instancijos teismas sprendė įvertindamas ne tik Europos patento egzistavimo faktą, bet ir kitus proceso šalių pateiktus argumentus bei įrodymus. 

Šalių neginčijama, kad ieškovės gaminamose duryse „Skydas Premium“ realizuotas šioje byloje ginčijamas atsakovui priklausantis išradimas. Apeliantė be kita ko teigia, kad duris „Skydas Premium“ pradėjo naudoti dar iki ginčijamo patento paraiškos padavimo, ir tai paneigia ginčijamo išradimo naujumą. Kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

Iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų matyti, kad durų „Skydas Premium“ konstrukcinė dokumentacija pasirašyta 2008 m. spalio 14 d., t.y. jau po ginčijamo patento paraiškos padavimo datos (2008 m. liepos 18 d.). Ieškovo pateikta durų „Skydas Premium“ pardavimo sutartis sudaryta 2008 m. gruodžio 19 d. užsakymo pagrindu, t.y. taip pat po patentinės paraiškos padavimo datos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių įrodymų nevertino kaip paneigiančių ginčijamo išradimo naujumą pagal PĮ 6 straipsnį.

Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino kartu su ieškiniu pateiktos Vokietijos statybos produktų bandymų instituto ift Rosenheim GmbH išrašytos sąskaitos bei 2008 m. gegužės 28 d. Vokietijos statybos produktų bandymų instituto ift Rosenheim GmbH parengtos durų „Skydas Premium“ bandymų ataskaitos, kuri, apeliantės teigimu, įrodo, kad nurodytas gaminys buvo naudojamas dar iki patentinės paraiškos padavimo datos. Kolegija pažymi, kad pagal PĮ 6 straipsnį technikos lygiu laikoma visa, kas iki patento paraiškos padavimo datos, o kai pretenduojama į prioritetą, – iki prioriteto datos buvo viešai skelbta arba naudota Lietuvos Respublikoje ir užsienyje. Informacija pripažįstama viešai prieinama, jei nors vienas visuomenės narys gali šią informaciją gauti ir ją suprasti, nebūdamas saistomas konfidencialumo pareigos. Jei informacijos gavimo metu informacijos teikėją ir gavėją sieja ypatingas teisinis ryšys, toks informacijos gavėjas nelaikomas visuomenės nariu, kurio galimybė gauti nurodytą informaciją paneigia išradimo naujumą (žr., pagal analogiją EPO 2004 m. rugsėjo 27 d. sprendimą byloje Nr. T 1081/01)

Kolegija sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad sukurto gaminio testavimas pagal sutartį specialioje laboratorijoje pagal savo prigimtį nėra viešas, tokių bandymų eiga ir rezultatai įprastai nėra prieinami tretiesiems asmenims, todėl gaminio testavimas specialioje laboratorijoje negali būti prilygintas informacijos apie išradimą išviešinimui gaminio naudojimo forma. Ieškovė jokių tai paneigiančių įrodymų nepateikė, t.y. neįrodė, kad tretieji asmenys turėjo galimybę susipažinti su ieškovės nurodomų bandymų eiga ar jų rezultatais.

Vertinant aplinkybę, kad informacija apie išradimą buvo prieinama ieškovei (su kuria buvo sudaryta bandymų laboratorijoje sutartis) kaip juridiniam asmeniui bei kitiems ieškovės darbuotojams, atsižvelgtina į tai, kad atsakovas buvo ieškovės gamybos direktorius ir vienas iš dviejų bendrovės akcininkų, gaminio bandymai buvo organizuojami atsakovui veikiant ieškovės kaip juridinio asmens vardu ir interesais, atsižvelgiant į tai, kad patentuotas išradimas atsakovo sutikimu vėliau buvo naudojamas ieškovės ūkinėje – komercinėje veikloje. Taigi, ieškovę (jos darbuotojus) ir atsakovą siejo ypatingas teisinis ryšys dėl ko, kolegijos vertinimu, informacijos apie išradimą prieinamumas ieškovei šiuo atveju nelaikytinas aplinkybe, paneigiančia ginčijamo išradimo naujumo požymį. Reikalavimas pripažinti patentą Nr. 5557 tarnybiniu šioje byloje nebuvo pareikštas. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad kuris nors kitas ieškovės darbuotojas, išskyrus atsakovą, turėjo prieigą prie visos išradimą sudarančios informacijos ir buvo pajėgus šią informaciją suvokti tiek, kad galėtų savarankiškai atgaminti išradimą, o ši aplinkybė taip pat yra svarbi sprendžiant, ar informacija apie išradimą buvo viešai prieinama.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl patento „Priešgaisrinės durys“ (patento numeris 5557) pripažinimo negaliojančiu.

Dėl patento „Pakeliamasis langas ir jo surinkimo būdas“ (patento Nr. 6067) pripažinimo tarnybiniu patentu

Pagal PĮ 10 straipsnį, teisė gauti patentą priklauso išradėjui arba jo teisių perėmėjui, arba darbdaviui, kai išradimas yra tarnybinis. Tarnybinis išradimas – tai išradimas, sukurtas: 1) darbo sutarties, kuri numato išradybos veiklą, vykdymo metu; 2) kai yra konkretus pavedimas, projektavimo, konstravimo, mokslinio tyrimo arba technologijų kūrimo metu; arba 3) naudojantis sukaupta darbdavio patirtimi arba jo technologijomis ir įrengimais (PĮ 11 straipsnis). Pagal PĮ 63 straipsnio 1 dalies 4 punktą, teismas pagal suinteresuotų asmenų ieškinį gali pripažinti patentą visiškai arba iš dalies negaliojančiu, jeigu patento savininkas pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį neturi teisės į patentą.

Lietuvos teismų praktika, aiškinant PĮ nuostatas, reglamentuojančias tarnybinius išradimus, nėra išplėtota. Teisės doktrinoje (pvz., Morag Peberdy and Alain Strowel, Covington & Burling LLP. Employee's rights to compensation for inventions - a European perspective. www.practicallaw.com/9-500-8968) sprendžiant, ar išradimas laikytinas sukurtu darbuotojui vykdant tiesiogines darbo pareigas, skiriamos trys darbuotojų kategorijas. Darbuotojų kurie tiesiogiai pasamdyti išradybos veiklai (pavyzdžiui, mokslininkai, konstruktoriai) išradimai, sukurti einant darbo pareigas, pripažįstami tarnybiniais (sukurtais vykdant darbo sutartį, numatančią išradybos veiklą). Darbuotojų, kurių pareigos visiškai nesusiję su išradybos veikla (pavyzdžiui, gamybos darbininkų, pardavėjų) sukurti išradimai paprastai nelaikomi tarnybiniais, kadangi šiems darbuotojams nėra mokama už išradybos veiklą ir darbdavys negali turėti teisėto lūkesčio į tokių darbuotojų išradimus. Trečioji darbuotojų grupė yra darbuotojai, kurie, nors nėra tiesiogiai pasamdyti išradybos veiklai, tačiau jų vykdomos darbo funkcijos pagal savo prigimtį yra kūrybinės ir gali materializuotis išradimo sukūrimu. Išradimas pripažįstamas tarnybiniu, jei jis sukurtas šios kategorijos darbuotojų tiesioginių pareigų atlikimo metu kaip šalutinis šių pareigų atlikimo rezultatas.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kartu atmesdama atitinkamus apeliantės argumentus, kad išradimas „Pakeliamasis langas ir jo surinkimo būdas“ negali būti laikomas išradimu, sukurtu atsakovui vykdant tiesiogines darbo pareigas. Byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovės bendrovėje dirbo gamybos direktoriaus pareigose, t.y. atsakovas nebuvo pasamdytas išradybos veiklai. Iš ieškovės į bylą pateiktų gamybos direktoriaus pareiginių nuostatų matyti, kad pagrindinės gamybos direktoriaus pareigos yra susijusios su gamybos proceso organizavimu, personalo darbo efektyvumo užtikrinimu, įmonės techninės plėtros perspektyvų įvertinimu ir įgyvendinimu, t.y. tiek pagal pareigų pavadinimą (asmuo, organizuojantis ir kontroliuojantis veiksmingą gaminių ir produktų gamybą įmonėje), tiek pagal paminėtus nuostatus atsakovo pareigos buvo vadovaujančios, kontroliuojančios ir koordinuojančios, o ne išradybos veiklos. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad, sprendžiant dėl PĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo, turi būti vertinamas tikrasis darbuotojo pareigų turinys, o termino „išradybos veikla“ naudojimas ar nenaudojimas darbuotojo pareigų aprašyme savaime negali būti laikomas lemiamu, tačiau apeliantės apeliaciniame skunde nurodomos atsakovo funkcijos (gamybos procesų tobulinimas, naujų gaminių įsisavinimo organizavimas, vadovavimas eksperimentiniams darbams, šalies ir užsienio įmonių patirties pritaikymas naujų gaminių ir technologijų įsisavinime, ir kt.) yra įprastinės gamybos procesui vadovaujančio ir jį koordinuojančio asmens funkcijos, susijusios su pažangių metodų ir procesų pritaikymu įmonėje, gamybos proceso organizavimu ir priežiūra, t.y. vadovavimo, o ne išradybos veikla.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog pats atsakovas pripažino, jos visą darbo sutarties su ieškove vykdymo laiką faktiškai vykdė išradybos veiklą. Tačiau, kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nėra pakankama PĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymui. Byloje nustatyta, kad atsakovas buvo ne tik ieškovės darbuotojas, bet ir vienas iš dviejų akcininkų. Tai, kad atsakovas savanoriškai, siekdamas įmonės veiklos pelningumo, vykdė išradybos veiklą dirbdamas ieškovės bendrovėje, nereiškia, kad dėl šio darbo buvo sulygta ieškovės ir atsakovo darbo sutartimi ir kad už tai atsakovui buvo mokamas darbo užmokestis. Ieškovė neteigė ir neįrodinėjo, kad atsakovas ieškovės įmonėje faktiškai nevykdė gamybos direktoriaus funkcijų, o buvo pasamdytas būtent išradybos veiklai vykdyti, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl PĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto netaikymo neatitinka tikrųjų šalių sutartinių santykių.

Pagal PĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą išradimas pripažįstamas tarnybiniu jei jis, nors ir nėra sukurtas darbuotojui vykdant tiesiogines darbo pareigas, tačiau susijęs su darbuotojo darbo santykiais tuo aspektu, kad išradimui sukurti buvo panaudoti darbdavio intelektiniai, žmogiškieji ar technologiniai resursai. Taigi, siekiant išradimą pripažinti tarnybiniu pagal PĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą nėra reikalinga nustatyti, kad išradimas sukurtas darbuotojui vykdant tiesiogines darbo pareigas. Šio punkto taikymui taip pat nėra reikšminga, ar darbuotojas turėjo galimybę sukurti išradimą nenaudodamas darbdavio patirties ar resursų – pakanka nustatyti, kad darbdavio patirtis ar resursai buvo faktiškai panaudoti darbuotojui kuriant išradimą. Apeliantė taip pat pagrįstai nurodo, kad PĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu nereikalaujama kūrybinio darbdavio indėlio į išradimo kūrimo procesą, toks indėlis gali būti techninis, tačiau, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, šio punkto taikymui reikšminga, kad darbdavio patirtimi ir resursais būtų naudojamasi būtent išradimo kūrimo procese, o ne vėliau, jau po išradimo sukūrimo.

Remdamasi PĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata apeliantė įrodinėja, kad išradimas „Pakeliamasis langas ir jo surinkimo būdas“ yra tarnybinis, kadangi buvo sukurtas naudojant ieškovės programinę įrangą, be to, gaminiai, kuriuose realizuotas ginčijamas išradimas, buvo gaminami ir testuojami ieškovės bendrovės.

Kolegija sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad ieškovės pateiktų įrodymų nepakanka patvirtinti aplinkybei, jog „Pakeliamojo lango“ brėžiniai buvo daromi su ieškovės programine įranga, kadangi programinės įrangos licencijos turėjimo faktas (būtent šį faktą patvirtina ieškovės pateikti įrodymai) savaime nepatvirtina būtent šios programinės įrangos panaudojimo atsakovui kuriant išradimą, o atsakovas šią aplinkybę neigia. Procesinė pareiga įrodyti darbdavio resursų naudojimo išradimui sukurti faktą nagrinėjamoje byloje tenka būtent ieškovei, todėl nepagrįstais pripažįstami ieškovės argumentai, kad atsakovas neįrodė, kokia konkrečiai programa jis naudojosi kurdamas „Pakeliamojo lango“ brėžinius. Be to, atsakovas kartu su tripliku yra pateikęs įrodymus apie tai, jog jis turėjo galimybę naudotis SolidWorks Simulink Professional programa (tripliko priedas Nr. 2). Pagal į bylą pateiktus įrodymus, atsakovas dar 2012 m. spalio 5 d. kreipėsi į patentinį patikėtinį dėl galimybės patentuoti išradimą „Pakeliamasis langas“ (b.l. 92-93, t. I), kartu išsiųsdamas išradimo brėžinius. Ieškovė neginčija atsakovo teiginių, kad nurodytu laikotarpiu atsakovas gyveno Jungtinėje Karalystėje. Byloje surinkti įrodymai taip pat nepatvirtina, kad „Pakeliamojo lango“ brėžiniai buvo nubraižyti ne paties atsakovo, o kitų ieškovės darbuotojų. Pagal pačios ieškovės pateiktus įrodymus, ieškovės darbuotojas - braižytojas L. J., dirbo pagal atsakovo jam atsiųstus brėžinius; visa tai vyko jau po atsakovo kreipimosi dėl galimybės patentuoti ginčo išradimą. Ieškovei neįrodžius, kad „Pakeliamojo lango“ brėžiniai daryti būtent su jai priklausančia programine įranga (ar ieškovės darbuotojų), netenka prasmės detalesnė apeliantės argumentų, ar išradimas atsakovo galėjo būti sukurtas apskritai nenaudojant programinės įrangos, analizė, todėl kolegija dėl šių argumentų nepasisako.

Apeliantės argumentas, kad patentuojami gali būti tik išradimai, turintys pramoninį pritaikomumą, kolegijos vertinimu, niekaip nepaneigia teisingo pirmosios instancijos teismo teiginio, kad patentu apsaugotas išradimas yra kūrybos proceso rezultatas, kuris nereikalauja materialaus įgyvenimo (išradimo įdiegimo konkrečiame gaminyje) tam, kad išradimas būtų patentuotas. Apeliantė nepagrįstai sutapatina išradimo pramoninio pritaikomumo savybę, kuri reiškia galimybę išradimą pagaminti ar panaudoti pramonėje, žemės ūkyje, sveikatos apsaugos ar kitose srityse (PĮ 8 straipsnis) ir faktinį gaminio, kuriame realizuotas išradimas, pagaminimą. Tai, ar išradimo pramoninio pritaikomumo savybė gali būti pagrįsta be išankstinių bandymų, priklauso nuo išradimo rūšies. Priešingai nei nurodo ieškovė, konkretaus gaminio (lango) pagaminimas ir bandymai nagrinėjamu atveju nebuvo būtina prielaida išradimo patentavimui, juo labiau, kad, pagal pačios ieškovės pateiktus duomenis, susitarimas dėl „Pakeliamojo lango“ testavimo sudarytas 2014 m. sausio 1 d., t.y. praėjus beveik dviem metams nuo patento paraiškos padavimo datos (2012 m. gruodžio 28 d.). Tai, kad gaminiai, kuriuose realizuotas ginčijamas išradimas, vėliau buvo gaminami ir testuojami ieškovės lėšomis, nesudaro prielaidų PĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymui, kadangi neįrodo, jog pats išradimas buvo sukurtas naudojantis sukaupta darbdavio patirtimi arba jo technologijomis ir įrengimais.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas taip pat pagrįstai pažymi, kad, pagal PĮ 11 straipsnio 4 dalį, darbdavys, gavęs tarnybinio išradimo patentą, privalo mokėti išradėjui autorinį atlyginimą, o jei ši pareiga nėra vykdoma, darbuotojas turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų pripažintas tarnybinio išradimo patento savininku.  Autorinis atlyginimas darbuotojui nemokamas tik tais atvejais, jeigu darbuotojo darbo sutartyje yra numatytas išradimų kūrimas ir už tai jam buvo arba yra mokamas sutartas padidintas atlyginimas, arba jei darbdavys ir darbuotojas susitaria, kad teisė gauti patentą, teisė į patento paraišką arba teisė į patentą priklauso sukūrusiam išradimą darbuotojui (PĮ 11 straipsnio 5, 8 dalys). Byloje nenustatyta, kad atsakovui būtų buvęs mokamas padidintas atlyginimas už išradimų kūrimą. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų gavęs autorinį atlyginimą už išradimą „Pakeliamasis langas ir jo surinkimo būdas“. Ši aplinkybė, taip pat tai, kad nei Valstybinio patentų biuro, nei Europos patentų tarnybos išradimų duomenų bazėje nėra informacijos apie ieškovės vardu registruotus patentus, o atsakovo vardu registruoti keli galiojantys nacionaliniai patentai, iš kurių vienas ieškovės buvo naudojamas pagal licencines sutartis su atsakovu (b. l. 82-85, t. I), taip pat keletas Europos patentų, tai, kad, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, patento metų mokesčius, nuo kurių mokėjimo priklauso patento galiojimas, mokėjo būtent atsakovas (apeliaciniu skundu ši pirmosios instancijos išvada neginčijama), ieškovės internetinio puslapio duomenys (b.l. 81, t. I), iš kurių matyti, kad, priešingai nei teigia ieškovė, ieškovei buvo žinoma apie tai, kad ieškovės gaminamuose gaminiuose naudojami išradimai yra patentuoti atsakovo vardu, apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovei iki vėliau kilusio konflikto su atsakovu konkrečių patentų registracija atsakovo vardu nebuvo reikšminga, kolegijos vertinimu, patvirtina atsakovo teiginius apie egzistavusį šalių susitarimą atsakovo sukurtus išradimus patentuoti atsakovo vardu, todėl net ir tuo atveju, net jei ieškovės argumentai dėl išradimo „Pakeliamasis langas ir jo surinkimo būdas“ pripažinimo tarnybiniu teismo būtų pripažinti pagrįstais, tai nesudarytų prielaidų ieškovės ieškinio reikalavimų tenkinimui.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ginčijamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                Goda Ambrasaitė - Balynienė

                                                                                                                              Konstantinas Gurinas

                                                                                                                              Gintaras Pečiulis