Civilinė byla Nr. e2S-1170-934/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02468-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.12.12.2; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.3.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stagrema“ (apelianto) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-17 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-17925-967/2019 dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stagrema“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka priteisimo.
Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Seesam Insurance AS, veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Stagrema“ (toliau – atsakovė) 730,93 Eur žalos atlyginimo, 6,00 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Teismas procesinius dokumentus atsakovei siuntė kelis kartus, pirmiausia ieškinys su priedais ir teismo pranešimas 2019-02-05 buvo išsiųsti Juridinių asmenų registre nurodytu atsakovės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, po to 2019-02-18 procesiniai dokumentai buvo pakartotinai siunčiami Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše su istorija nurodyto atsakovės vadovo Š. J. adresu (duomenys neskelbtini), o nepavykus jų įteikti nurodytu adresu jie 2019-03-01 buvo pakartotinai išsiųsti viešai skelbiamu atsakovės adresu korespondencijai (duomenys neskelbtini), Vilnius ir 2019-03-05 pasirašytinai įteikti atsakovės darbuotojui vadybininkui V. N..
3. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė. Esant ieškovo prašymui, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-03-25 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės 730,93 Eur žalos atlyginimo, 6,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 730,93 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-02-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 16,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybės naudai 5,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad 2018-03-07 pasikeitė atsakovės buveinės adresas iš (duomenys neskelbtini), Vilnius, į (duomenys neskelbtini), Vilnius. Apie buveinės adreso pasikeitimą tiek ieškovas, tiek ir teismas turėjo žinoti, jis buvo nurodytas ieškovo pateiktame ieškinyje, be to, 2019-02-05 teismo pranešime dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo nurodytas atsakovės buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), Vilnius, o 2019-03-05 teismo siųstų ieškinio bei 2019-02-05 teismo pranešimo dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo lydraštyje nurodytas adresas yra (duomenys neskelbtini), Vilnius. Teigė, jog įsivėlė klaida, dėl kurios procesinių dokumentų įteikimas atsakovei buvo nukreiptas netinkamu adresu, dėl to minėti dokumentai atsakovės nepasiekė laiku ir ši nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Pažymėjo, kad procesinius dokumentus pristatantis asmuo nebuvo atvykęs į atsakovės buveinės vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atkreipė dėmesį į tai, kad procesinių dokumentų įteikimo metu 2019-03-05 atsakovės darbuotojas V. N. buvo vaiko priežiūros atostogose, todėl procesinių dokumentų įteikimas darbuotojui, kuris yra išėjęs į vaiko auginimo atostogas ir nesusijęs su dabartine atsakovės veikla, neturėtų būti laikomas tinkamu įteikimu atsakovei. Atsakovei apie pateiktą ieškinį tapo žinoma tik 2019-04-02, todėl ji negalėjo laiku įgyvendinti savo teisių ir pareigų. Atsakovės nuomone, nurodytos aplinkybės atitinka CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punktą, todėl byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Papildomai nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-25 sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-7538-967/2019 eismo įvykių kaltininkas – D. P. nepagrįstai įvardytas atsakovės darbuotoju. D. P. pas atsakovę dirbo nuo 2017-08-14 iki 2018-03-21, taigi, eismo įvykių dieną kaltininkas pas atsakovę nebedirbo, todėl negalėjo būti laikomas atsakovės darbuotoju. Atsakovė, esant poreikiui atlikti atitinkamas darbines funkcijas, duodavo bendrojo naudojimo automobilį IVECO 35S12, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savo darbuotojui D. P., kuris turi brolį D. P.. D. P. buvo leista laikyti automobilį savaitgalį, t. y. nuo 2018 m. kovo 24 d. iki 2018 m. kovo 25 d., prie namų, o pirmadienį vykti juo tiesiai į darbo vietą. Atsakovė nedavė leidimo D. P. naudoti automobilį savo reikmėms, juo labiau nedavė leidimo D. P. valdyti automobilį, atsakovei nėra žinoma, kokiomis tiksliai aplinkybėmis D. P. jį užvaldė, todėl tikėtina, jog D. P., galimai pasinaudodamas giminystės ryšiu su D. P., neteisėtai užvaldė automobilį. Teismas nepagrįstai nustatė, kad D. P. 2018-03-24 eismo įvykių metu buvo atsakovės darbuotojas ir priteisė žalos, kurią padarė D. P. būdamas neblaivus bei neteisėtai užvaldęs atsakovės automobilį, atlyginimą, minėtos aplinkybės atitinka CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktą, todėl gali turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-05-17 nutartimi pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino, sprendė, kad atsakovės teiginiai negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nurodė, jog sprendimo už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu priėmimo prielaida yra tinkamas šios šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą, kitaip tariant, tinkamas procesinių dokumentų įteikimas jai.
6. Procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikinėjami 3 kartus, pirma siunčiant juos atsakovės Juridinių asmenų registre nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini), Vilnius), po to Juridinių asmenų registre nurodytu atsakovės vadovo Š. J. adresu (duomenys neskelbtini), ir nepavykus jų įteikti pirmais dviem adresais, dokumentai buvo išsiųsti viešai skelbiamu atsakovės adresu korespondencijai (duomenys neskelbtini), Vilnius, kur buvo įteikti pasirašytinai atsakovės darbuotojui V. N., pašto pažymoje nurodant jo pareigas „vadybininkas“, todėl procesiniai dokumentai laikytini tinkamai įteiktais.
7. Vertindamas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes, jog eismo įvykių kaltininkas – D. P. nepagrįstai įvardytas atsakovės darbuotoju, nes pas atsakovę dirbo D. P., kuriam atsakovė buvo patikėjusi į autoįvykį patekusį automobilį IVECO 35S12, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo nurodytas aplinkybes, sprendė, kad D. P. eismo įvykio dieną galėjo būti atsakovės darbuotoju ir eismo įvykio kaltininku, be to, automobilis galėjo būti perduotas D. P. tik darbo funkcijoms atlikti.
8. Teismas papildomai pažymėjo, jog atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji ėmėsi kokių nors veiksmų dėl D. P., atsakovės teigimu, neteisėtų veiksmų – nesikreipė į policiją dėl automobilio neteisėto valdymo ir / ar apgadinimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-17 nutartį ir 2019-03-25 sprendimą už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino reikšmingos aplinkybės, jog atsakovės darbuotojas V. N. yra vaiko priežiūros atostogose, kas reiškia, jog tai yra darbuotojo laisvas nuo darbo laikas, vaiko priežiūros atostogų metu darbuotojas neatlieka jokių pareigų, jis nėra darbdavio žinioje, taigi darbuotojui nedirbant ir nesant darbdavio žinioje, nėra garantijų, kad procesinius dokumentus įteikus darbuotojui apie tai darbdavys bus informuotas laiku, todėl procesinių dokumentų įteikimas darbuotojui išėjusiam į vaiko priežiūros atostogos negali būti laikomas kaip tinkamas procesinių dokumentų įteikimas atsakovei.
10. Be to, teismas klaidingai nustatė, kad atsakovės adresas korespondencijai yra (duomenys neskelbtini), Vilnius, nes atsakovės buveinės adresas nuo 2018-03-07 pakeistas iš (duomenys neskelbtini), Vilnius į (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir atsakovė daugiau kitų adresų niekur kitur nėra nurodžiusi. Dėl skundžiamų pirmosios instancijos teismo veiksmų atsakovė neturėjo galimybės laiku sužinoti apie vykstančią civilinę bylą ir joje aktyviai ginti savo pažeistas teises, todėl liko neįgyvendinta atsakovės teisė į teisingą teismą.
11. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad eismo įvykių dieną (2019-03-24) įvykio kaltininkas D. P. galėjo būti atsakovės darbuotoju, nenurodė kokių duomenų pagrindu padarė tokią išvadą. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, jog atsakovė dėl neteisėtų D. P. veiksmų nieko nedarė, nes atsakovo vadovas buvo nuvykęs į įvykių vietą, kurioje jau buvo policija ir kuriai buvo nurodyta, jog D. P. nėra įmonės darbuotojas.
12. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovės nurodytos aplinkybės negali turėti įtakos už akių priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes tai neatitinka pagrindinių civilinio proceso tikslu – teisingam bylos išnagrinėjimui, kadangi bylos esmė yra pagrįstai nustatyti už žalą atsakingą asmenį.
13. Ieškovas Seesam Insurance AS, veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad atsakovei kyla civilinė atsakomybė ir tuo atveju, jei darbuotojas D. P., kuriam atsakovė perdavė automobilį, jo nevairavo, o perdavė ji vairuoti trečiajam asmeniui – D. P.. Ieškovas, kaip draudikas, turi teisę reikalauti išmokos atlyginimo dėl eismo įvykių būtent iš atsakovės, kaip savo draudėjos ir automobilio IVECO valdytojos, ir neturi teisės reikalauti tiesiogiai žalos atlyginimo iš trečiojo asmens D. P.. Pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių D. P. veiksmų neteisėtumą, nes atsakovė ir D. P. nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl galimo D. P. automobilio IVECO neteisėto užvaldymo. Atkreipė dėmesį į tai, jog Atsakovės 2019-04-11 pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir 2019-05-23 atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės nepaneigia atsakovės civilinės atsakomybės prieš ieškovą ir ieškovo reikalavimo pagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendimu už akių priteisė iš atsakovės ieškovo naudai išmokų atlyginimą ir tai neprieštarauja pagrindiniam civilinio proceso tikslui – teisingam bylos išnagrinėjimui, nes pagrįstai nustatytas už žalą atsakingas asmuo – atsakovė. Papildomai nurodė, kad atsakovė apie bylos nagrinėjimą buvo tinkamai informuota, todėl būtų nesąžininga, nepagrįsta ir neproporcinga ieškovo atžvilgiu atnaujinti šios bylos nagrinėjimą iš esmės bei tai sudarytų galimybę atsakovei vengti atsiskaitymo su ieškovu.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
15. Byloje nustatyta, kad ieškovas Seesam Insurance AS, veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl žalos atlyginimo iš atsakovės regreso tvarka (b. l. 1-4). Ieškovas atlygino žalą, kilusią dėl eismo įvykių, kurių kaltininku Vilniaus VPK duomenimis, nustatytas D. P. (b. l. 5-7). Pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus (ieškinį su priedais ir pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) atsakovei siuntė adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (b. l. 30), atsakovės vadovui adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 41-42), atsakovės adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (b. l. 43-44). Procesiniai dokumentai 2019-03-05 buvo įteikti atsakovės darbuotojui V. N., kuris procesinių dokumentų įteikimo jam metu buvo vaiko priežiūros atostogose (b. l. 61). 2019-02-18 Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovės UAB „Stagrema“ registruotos buveinės adresas laikotarpiu nuo 2016-05-10 iki 2018-03-07 buvo (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuo 2018-03-07 atsakovės registruotos buveinės adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), Vilnius (b. l. 33-40). Atsakovei per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-03-25 sprendimu už akių ieškinį patenkino (b. l. 45-48), teismo sprendimą už akių išsiuntė atsakovei adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (b. l. 51-52). Atsakovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad teismo procesiniai dokumentai buvo išsiųsti klaidingu atsakovės adresu, o atsakovės darbuotojas V. N. yra vaiko priežiūros atostogose nuo 2017-03-06 iki 2020-02-05, todėl jam įteikti procesiniai dokumentai nėra laikomi tinkamu įteikimu atsakovei (b. l. 53-56). Pirmosios instancijos teismas atsakovės pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino (b. l. 89-94). Atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, nurodė, jog atsakovės darbuotojas V. N. yra vaiko priežiūros atostogose, todėl jam įteikti procesiniai dokumentai negalėjo būti laikomi tinkamai įteiktais atsakovei, atsakovės buveinės adresas nuo 2018-03-07 pakeistas iš (duomenys neskelbtini), Vilnius į (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir atsakovė daugiau kitų adresų niekur kitur nėra nurodžiusi, teismas nustatė netinkamą eismo įvykių kaltininką, nes D. P. eismo įvykių metu nebuvo atsakovės darbuotojas, atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų, nuvyko į autoįvykių vietą, informavo policijos darbuotojus apie tai, jog D. P. nėra atsakovės darbuotojas (b. l. 97-99).
Dėl sprendimo už akių panaikinimo sąlygų
16. Nuo 2011-10-01 sprendimo už akių peržiūrėjimo reglamentavimas pakeistas – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi pagal naująjį teisinį reguliavimą svarbių priežasčių, dėl kurių šalis neatvyko į teismo posėdį, buvimas nėra viena sprendimo už akių panaikinimo sąlygų. Vis dėlto šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, teikdama pareiškimą dėl tokio sprendimo peržiūrėjimo, turi nurodyti svarbias neatvykimo į teismą priežastis ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tokio reikalavimo įvykdymas yra reikšmingas dėl CPK 288 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių taikymo – jeigu teismas nustato, kad šalies pasyvumo priežastys, lėmusios sprendimo už akių priėmimą, buvo nesvarbios, panaikinus sprendimą už akių šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, iš priešingos šalies negali būti priteistas žyminis mokestis už pareiškimo padavimą, ji gali gauti tik 50 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuris priklausytų pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, taip pat jai gali būti paskirta iki 300,00 Eur.
17. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, priimtas byloje Nr. 35/03-11/06) teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2008-04-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008; 2010-04-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010; 2012-07-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2012; 2012-09-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarime taip pat konstatuota, jog CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą“ negalima aiškinti kaip reiškiančios, kad esą teismas neprivalo visapusiškai ištirti byloje pateiktų įrodymų, gali juos tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs. Šios nuostatos negalima aiškinti ir kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti. Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi, taip pat kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010).
Dėl procesinių dokumentų įteikimo
18. CPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui (CPK 123 straipsnio 2 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikimas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui (CPK 123 straipsnio 4 dalis).
19. Tais atvejais, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui, o kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog aptartas teisine fikcija grindžiamas dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y., gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).
20. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovės atskirojo skundo argumentais dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo per atsakovės darbuotoją. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad jo 2019-03-01 išsiųsti procesiniai dokumentai ir pašto tarnybos pranešimas apie procesinių dokumentų įteikimą iki 2018-03-07 buvusiu atsakovės buveinės registracijos adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kartu su atžyma apie įteikimą fiziniam asmeniu V. N. (asmens pareigos „vadybininkas“), laikytinas tinkamu procesinių dokumentų įteikimu. Viena vertus, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ėmėsi protingų priemonių įteikti teismo procesinius dokumentus jam žinomais adresais. Kita vertus, esant situacijai, kuomet procesiniai dokumentai įteikiami ne atsakovo buveinės adresu bei atsakovo darbuotojui, esančiam vaiko priežiūros atostogose, toks įteikimo būdas nelaikytinas tinkamu CPK 122 straipsnio 2 dalies ir 123 straipsnio 2 ir 4 dalies prasme, juo labiau, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas (jo vadovas) apie gautus procesinius dokumentus realiai buvo informuotas juos priėmusio asmens. Priešingas aiškinimas, nustatytų aplinkybių kontekste, sudarytų prielaidas pažeisti teisminės gynybos prieinamumo principą (CPK 185 straipsnis).
21. Nagrinėjamu atvejui taip pat nėra pagrindo spręsti, jog atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti taikant procesinių dokumentų įteikimo fikciją, numatytą CPK 123 straipsnio 4 dalyje, kadangi byloje nėra duomenų, jog išnaudojus visas procesinių dokumentų įteikimo galimybes, procesiniai dokumentai buvo įteikti laikantis CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos.
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovui procesiniai dokumentai nebuvo įteikti tinkamai, t. y., laikantis CPK 122 straipsnio 2 dalyje ir 123 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytos tvarkos, todėl negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
Dėl aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui
23. Nagrinėjamu atveju priimant sprendimą už akių nebuvo įvertinta atsakovo nurodyta aplinkybė, jog eismo įvykio dieną D. P. nebuvo atsakovo darbuotojas, nors ji galėjo būti reikšminga sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, todėl jos neįvertinimas galėjo turėti įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui (CPK 288 straipsnio 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-17 nutartyje nurodytas aplinkybes, teismas papildomai pažymi, jog tiek dėl atsakovo, tiek dėl ieškovo nurodytų aplinkybių teismas galės pasisakyti nagrinėjant bylą iš esmės, papildomai įvertinat atsiliepime, kurį atsakovas turės galimybę pateikti atnaujinus bylos nagrinėjimą, nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus. Be to, atnaujinus bylos nagrinėjimą šalys turės galimybę teikti paaiškinimus, taip pat esant pagrindui kviesti liudytojus ir kt., siekiant įrodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą. Šalims nesuteikus galimybės įrodinėti, būtų sudarytos prielaidos pažeisti lygiateisiškumo, rungimosi principus (CPK 12, 17 straipsniai). Pažymėtina tai, kad sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija atsiliepimo nepateikusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.
24. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nebuvo pagrindo priimti sprendimą už akių, nes atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie pareikštą ieškinį (CPK 285 straipsnio 1 dalis), pareiškime dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovės nurodytos aplinkybės galėjo turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis dėl atsisakymo tenkinti pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo naikintina ir civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintinas, bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-17 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-17925-967/2019, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti apeliantės (atsakovės) UAB „Stagrema“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-25 sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, bylą perduodant nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Teisėjas Žilvinas Terebeiza