Baudžiamoji byla Nr. 2K-149/2013

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-88-1-00946-2010-0

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 2.1.15.1.2.                                        

                                                                                    (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. ir jo gynėjos advokatės Virginijos Bradulskienės kasacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį 10 MGL (1300 Lt) bauda. Iš M. G. priteista nukentėjusiajam Š. A. 21 375 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1200 Lt advokato pagalbai apmokėti ir dr. V. M. įmonei „Impulsana“ - 551,76 Lt proceso išlaidų. Iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteista nukentėjusiajam Š. A. 11 885,46 Lt turtinės žalos ir 8625 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusiajam T. N. - 5700 Lt  turtinės žalos atlyginimo.

Taip pat skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartis, kuria nuteistojo M. G. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Albino Sirvydžio pranešimą ir susipažinusi su byla,

n u s t a t ė :

M. G. nuteistas už tai, kad 2010 m. lapkričio 13 d., apie 15.50 val., Ukmergės r., Veprių sen., Veprių miestelyje, Šventosios gatvėje, ties keliuku, vedančiu Veprių kapinių link, vairuodamas R. G. priklausantį automobilį „Volvo V40“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto (neleidžiama vairuoti transporto priemonę susirgus <...> jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui) bei 162 punkto (sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies eismo juostą) reikalavimus, būdamas prasto regėjimo, kuriam esant vairuoti transporto priemonę galima tik su akiniais, vairavo automobilį be akinių ar kitų regos korekcijos priemonių, sukdamas pagrindinėje Šventosios gatvėje į kairę - keliuką Veprių kapinių link, nepraleido pagrindiniu keliu - Šventosios gatve priešais važiavusio Š. A. vairuojamo motociklo „Yamaha (duomenys neskelbtini)“ ir su juo susidūrė, o dėl plėštinės žaizdos dešinėje plaštakoje, tarpvietės, varpos ir kapšelio srityse, dešiniame dilbyje, dešiniame kelyje, dešiniojo dilbio kaulų atviro lūžimo, kraujosruvos kapšelio srityje, abiejų gaktikaulių viršutinių ir apatinių šakų lūžimo, gaktinės sąvaržos ir dešiniojo kryžmeninio klubo sąnario išnirimo, dešinės blauzdos kaulų atviro ir kairės blauzdos kaulų išnirimo, tai komplikavosi trauminiu šoku, mažakraujyste po nukraujavimo, abiejų kojų šeivinių nervų daliniu paralyžiumi, kapšelio ir dešinės blauzdos žaizdų infekcija ir odos nekroze, padarė nukentėjusiajam Š. A. sunkų sveikatos sutrikdymą, bei sugadino nukentėjusiajam T. Narbutavičiui priklausantį motociklą „Yamaha (duomenys neskelbtini)“.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi iš kaltinimo pašalino aplinkybę, kad M. G. kaltinime nurodytu laiku pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y., kad būdamas prasto regėjimo, kuriam esant vairuoti transporto priemonę galima tik su akiniais, vairavo automobilį be akinių ar kitų regos korekcijos priemonių.

Kasaciniu skundu nuteistasis M. G. ir jo gynėja prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus ir priimti naują nuosprendį: iš kaltinimo eliminuoti teiginį, kad yra pažeidęs KET 14 punkto reikalavimus, ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš M. G. nukentėjusiajam Š. A. priteista 21 375 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas apeliaciniame skunde nurodytus motyvus teisingais, nutarties aprašomojoje dalyje nurodė, kad nėra įrodymų leidžiančių teigti, jog M. G. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, tačiau rezoliucinėje dalyje šios aplinkybės pašalinimo nenurodė ir apeliacinį skundą dėl šios dalies nepagrįstai atmetė.

Kasatoriai teigia, kad iš nuteistojo M. G. nukentėjusiajam Š. A. priteista 21 375 Lt neturtinės žalos kompensacija neatitinka teisingumo ir yra neįmanomai didelė. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis Š. A. pažeidė nemažai KET reikalavimų, nes motociklu gyvenvietėje važiavo smarkiai viršydamas leistiną greitį, vairavo nepritaikytą keliais važinėti transporto priemonę (lenktyninį motociklą, neregistruotą, be įrengtų šviesų, posūkių), nedėvėjo šalmo, vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, neapsidraudęs, be techninės apžiūros rezultatų kortelės, neturėdamas teisių, o kartu ir patirties. Kasatoriai nurodo, kad ekspertai nustatė, jog motociklo vairuotojas Š. A. pažeidė taisykles ir jo veiksmai turėjo įtakos sužalojimo sunkumui ir avarijos kilimui (motociklo vairuotojui važiuojant leistinu greičiu transporto priemonės būtų prasilenkusios ir eismo įvykis neįvyktų). Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad motociklo vairuotojo veiksmai traktuotini kaip didelis neatsargumas, o tai turi įtakos sprendžiant žalos atlyginimo klausimą. Kasatorių teigimu, nuteistasis jokio turto neturi, mokosi ir jo mėnesinės pajamos neviršija 100 Lt, yra išlaikomas tėvų. Kasatoriai mano, kad nukentėjusiojo Š. A. turtinio pobūdžio pretenzijos buvo visiškai patenkintos, nes iš AB „Lietuvos draudimas" jam buvo priteista 8625 Lt kompensacija neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje teigiama, kad „civilinės atsakomybės draudimo, kaip kitų draudimo rūšių, tikslas yra draudėjo siekis perkelti neigiamų turtinių padarinių, kylančių dėl savo ar trečiojo asmens veiksmų riziką draudikui. Šiame kontekste TPVCAPD ypatumas — įstatymų leidėjas tokiam draudimui suteikia privalomąjį pobūdį. Draudėjai negali pasirinkti, sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį ar ne.“ Pasak kasatorių, kasacinėje nutartyje Nr. 3K-3-382/2009 nurodoma, kad privalomojo draudimo tikslas - garantuoti nukentėjusių asmenų nuostolių atlyginimą ir užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus. Tuo tarpu nuteistojo, kaip apsidraudusio asmens, turtiniai interesai šiomis aplinkybėmis nebuvo deramai užtikrinti, tai prieštaravo teisėtų lūkesčių principui. Kasatorių teigimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tais atvejais, kai neatsargiais veiksmais eismo įvykio metu sunkiai sužalojamas asmuo, neturtinės žalos dydis priteisiamas nuo 7000 iki 50 000 Lt, todėl atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes galima teigti, kad teisinga suma šiomis aplinkybėmis būtų arčiau praktikos minimumo.

Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė prašo nuteistojo kasacinį skundą tenkinti iš dalies: pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nuosprendžio aprašomąją dalį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarties rezoliucinę dalį ir pašalinti iš kaltinimo aplinkybę, jog M. G. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, nes apeliacinės instancijos teismas, pašalindamas iš kaltinimo šią aplinkybę ir nenurodydamas tai nutarties rezoliucinėje dalyje, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Prokurorė nurodo, kad šios aplinkybės pašalinimas iš kaltinimo nepaneigia teismų padarytos išvados, kad M. G. veika – jo daromas posūkis pagrindinėje gatvėje į kairę, nepraleidžiant pagrindiniu keliu priešais važiavusio Š. A. vairuojamo motociklo - buvo priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais – eismo įvykiu, sukėlusiu sunkų sveikatos sutrikdymą ir transporto priemonės apgadinimą, todėl M. G. nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Prokurorės nuomone, iš M. G. nukentėjusiajam Š. A. priteistas neturtinės žalos dydis nelaikytinas per dideliu, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, motyvavo savo sprendimą konkrečiomis bylos aplinkybėmis, o priteistas neturtinės žalos dydis iš esmės atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, taip pat neprieštarauja susiformavusiai teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose, kuriose nukentėjusieji eismo įvykio metu buvo patyrę sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kasacinis skundas atmestinas.

              Kasatoriai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo M. G. nukentėjusiajam Š. A. priteista 21 375 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes ši suma yra nepagrįstai didelė, neatitinkanti teismų praktikos ir teisingumo kriterijaus, be to, nustatyta neatsižvelgus į nuteistojo turtinę padėtį ir į tai, kad žalos atsiradimą lėmė didelis nukentėjusiojo Š. A. neatsargumas. Kasatoriai mano, kad nukentėjusiajam Š. A. iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteista 8625 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra pakankamai teisinga ir atlygina visą neturtinę žalą.

Kasacinės instancijos teismas neturtinės žalos dydį gali sumažinti ar padidinti tik tada, kai šios žalos dydžio apskaičiavimas susijęs su netinkamu įstatymo, reglamentuojančio neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (CK 6.250 straipsnis ir kt.), taikymu. Neturtinės žalos dydis pats savaime nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes yra ne teisės, o fakto klausimas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiajam Š. A., kruopščiai išanalizavo ir įvertino visus reikšmingus neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo kriterijus, argumentuotai pagrįsdamas kiekvieno iš jų taikymą nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, jų visumos reikšmę bei įtaką sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį, visapusiškai vertino nagrinėjamą situaciją, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apeliacinio skundo argumentus dėl nukentėjusiajam priteistos nepagrįstai didelės neturtinės žalos, padarė teisingą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismas, spręsdamas priteistino nukentėjusiajam neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgė ne tik į padaryto nusikaltimo padarinius (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, įvairius nepatogumus, penkis su puse mėnesio negalėjimą vaikščioti ir vienuolika atliktų operacijų dėl nukentėjusiajam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo), nuteistojo M. G. kaltę – neatsargumą, jo turtinę padėtį (yra nedirbantis, mokosi, neturi nekilnojamojo turto), bet ir į nukentėjusiojo Š. A. neatsargų ir neapdairų elgesį kelyje (vairavo motociklą neturėdamas tam teisės, be šviesų ir šalmo, viršijo leistiną greitį), padėjusį žalai atsirasti, todėl nukentėjusiojo prašomą priteisti 60 000 Lt neturtinę žalą esmingai sumažino. Teismai šioje baudžiamojoje byloje nepažeidė suformuotos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-38/2008).

Kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus, kad nukentėjusiajam Š. A. iš civilinio atsakovo AB „ Lietuvos draudimas“ priteista 8625 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra pakankamai teisinga ir atlygina visą neturtinę žalą.

Nagrinėjamoje byloje AB „Lietuvos draudimas“ tinkamai įvykdė prievolę atlyginti nukentėjusiajam jo patirtą neturtinę žalą pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas ir sumokėjo nukentėjusiajam Š. A. maksimalią šiame įstatyme nustatytą draudiko atlygintinos neturtinės žalos sumą - 8625 Lt. Kadangi teismas, išsprendęs nukentėjusiojo civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą, nustatė, kad nusikaltimu buvo padaryta didesnė nei draudimo bendrovės atlyginta neturtinė žala, tai, vadovaudamasis CK 6.254 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, teismas teisėtai likusį žalos dydį (21 375 Lt) priteisė iš asmens, atsakingo už neturtinės žalos padarymą, t. y. M. G..

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai teisingai išsprendė nukentėjusiajam Š. A. priteistinos neturtinės žalos klausimą ir įstatymų reikalavimų nepažeidė, nes nustatant neturtinės žalos dydį buvo atsižvelgta į visus reikšmingus CK 6.250 straipsnyje išvardytus kriterijus ir juos pagrindžiančias faktines bylos aplinkybes, tarp jų ir tas, kurias skunde nurodė kasatoriai.

Kasatoriai prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus ir priimti naują nuosprendį ir dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas apeliaciniame skunde nurodytus motyvus teisingais, nutarties aprašomojoje dalyje nurodė, kad nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad M. G. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, tačiau rezoliucinėje dalyje šios aplinkybės pašalinimo nenurodė ir šią apeliacinio skundo dalį nepagrįstai atmetė.

Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, jog šis teismas iš kaltinimo pašalino aplinkybę, kad M. G. kaltinime nurodytu laiku pažeidė KET 14 punktą, t.y. kad jis, būdamas prasto regėjimo, kuriam esant vairuoti transporto priemonę galima tik su akiniais, vairavo automobilį be akinių ar kitų regos korekcijos priemonių. Teismo dokumentas šiuo atveju nutartis yra vientisas dokumentas. Apeliacinės instancijos teismas savo sprendimo rezoliucinėje dalyje neturi nurodyti apie pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pakeitimus, apie tai užtenka nurodyti priimamo dokumento aprašomojoje dalyje. Apie pašalinimą vieno iš kelių inkriminuotų KET punktų pažeidimų irgi užtenka nurodyti priimamo dokumento aprašomojoje dalyje ir to nereikia nurodyti rezoliucinėje dalyje. Todėl kasatorių teiginys, kad teismas atmetė ir šią apeliacinio skundo dalį, yra klaidingas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas sutiko su apelianto argumentais dėl KET 14 punkto reikalavimų pažeidimo, bet nuosprendžio rezoliucinėje dalyje jokių pakeitimų nepadarė, todėl atmetė apelianto M. G. prašymą panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r ė:

Nuteistojo M. G. ir jo gynėjos advokatės Virginijos Bradulskienės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                      Vytautas Piesliakas

                                                                                                         Tomas Šeškauskas

                                                                                                          Albinas Sirvydis