Pranešėja D. Martinavičienė                                                    Civilinė byla Nr. 2S-356-370/2011

                                                                                                128.12; 121.19.7 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. sausio 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. A. S. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010-10-14 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1037-83/2010 pagal pareiškėjo V. A. S. skundą dėl Palangos miesto antrojo notarų biuro notarės Jurgitos Doržinkevičienės veiksmų, suinteresuotas asmuo S. R. S.,

nustatė:

pareiškėjas prašė pripažinti neteisėtais notarės veiksmus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2009-09-08 nutarties nevykdymo, paveldėjimo teisės liudijimo neišdavimo įstatymo nustatytu terminu, atsisakymo atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į jam priklausančią privalomąją mirusios motinos Z. S. palikimo 1/6 dalį, nutartį vykdant skubos tvarka, bei dėl neteisėtų notarės veiksmų priimti atskirąją nutartį. Nurodė, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2009-09-08 nutartimi notarė buvo įpareigota atlikti notarinį veiksmą skubos tvarka, tačiau ji nepagrįstai atsisakė išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį nepaisant to, kad tokia jo teisė nebuvo ginčijama teismine tvarka ir jam priklauso kaip nedarbingam dėl amžiaus ir sveikatos būklės.

Palangos miesto apylinkės teismas 2010-10-14 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra Z. S., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. Z. S. 2002-09-03 testamentu visą jai priklausiusį turtą paliko dukteriai S. R. S.. Notarė 2009-04-29 gavo pareiškėjo prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į 1/6 dalį mirusios motinos turto, tačiau 2009-05-28, atsižvelgdama į testamentinės įpėdinės pranešimą, kad ši kreipiasi į teismą dėl išlaikymo reikalingumo nuginčijimo, atidėjo notarinį veiksmą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pareiškėjui išdavimo į privalomąją palikimo dalį. Palangos miesto apylinkės teismas 2009-09-08 nutartimi pripažino šį notarės veiksmą neteisėtu ir įpareigojo notarę skubos tvarka priimti notarinį veiksmą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pareiškėjui išdavimo. 2009-09-23 notarė atsisakė pareiškėjui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, motyvuodama tuo, kad palikimo atsiradimo dieną pareiškėjui nebuvo reikalingas išlaikymas, kadangi pareiškėjas per mėnesį gauna 521,06 Lt senatvės ir 133,47 Lt invalidumo pensijas ir šios pajamos yra didesnės nei Lietuvos Respublikoje nustatytas minimalus pragyvenimo ir bazinės pensijos dydis, todėl yra laikomos pakankamomis būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Teismas nurodė, kad įpėdinio nedarbingumas dėl pensinio amžiaus nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo ir nesudaro pagrindo vien dėl to fakto jį traktuoti CK  5.20 str. 1 dalyje įvardytu subjektu, turinčiu teisę į privalomąją palikimo dalį, todėl išlaikymo reikalingumo prezumpcija pareiškėjui, kuris yra pensinio amžiaus įpėdinis, netaikoma. Remdamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Palangos skyriaus pažyma apie išmokas pareiškėjui 2009-02-01 – 2009-04-30 laikotarpiu, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo pajamos yra laikomos pakankamomis būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti, todėl notarė 2009-09-23 pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą dėl paveldėjimo teisės į privalomąją palikimo dalį išdavimo. Palangos miesto apylinkės teismo 2009-09-08 nutartimi nustatytą įpareigojimą notarė įvykdė priimdama 2009-08-23 atsisakymą atlikti notarinį veiksmą.

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2010-10-14 nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo kartu su civiline byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo. Nurodo, kad teismas posėdžio metu tyrė tik aplinkybes ir įrodymus, susijusius su notarės atsisakymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, o dėl skundo reikalavimo dėl skubiai vykdytinos teismo nutarties nevykdymo nepasisakė. Palangos miesto apylinkės teismo 2009-09-08 nutartimi (c. b. Nr. 2-770-668/2009) notarė buvo įpareigota skubos tvarka atlikti notarinį veiksmą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į privalomąją palikimo dalį. Nutartis turėjo būti įvykdyta iš karto, nelaukiant jos įsiteisėjimo, tačiau notarė notarinį veiksmą (atsisakymą atlikti notarinį veiksmą) atliko tik 2009-09-23, taip pažeisdama Notariato įstatymo 29 str. ir CPK 283 str. Teismas šių notarės veiksmų teisėtumo neįvertino, skundžiamoje nutartyje dėl jų nepasisakė. Ši aplinkybė laikytina absoliučiu skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindu. Kasacinės instancijos teismas 2010-08-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2010 nurodė, kad dėl notarės veiksmų teisėtumo būtina spręsti kartu vertinant išlaikymo reikalingumo pagrįstumą. Palangos miesto apylinkės teismo žinioje yra civilinė byla, kurioje ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas į 1/6 palikimo privalomąją dalį. Todėl byla dėl notarės veiksmų turėjo būti nagrinėjama po bylos dėl paveldėjimo ginčo išsprendimo arba kartu, kadangi būtent šioje byloje turi būti vertinami ir tiriami įrodymai dėl išlaikymo būtinumo. Pirmosios instancijos teismas išlaikymo būtinumo faktiškai netyrė, formaliai vadovavosi tik suinteresuotų asmenų argumentais. Teismas nevertino, kad pareiškėjo gaunamos pajamos nesiekia išlaikymo dydžio, reikalingo minimaliems poreikiams tenkinti, nevertino pareiškėjo ligos ir gydymui reikalingų sąnaudų.

Atsiliepime notarė Jurgita Doržinkevičienė prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino notarės veiksmus dėl atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį. Pareiškėjas savo 2009-10-01 skundu nereikalavo įvertinti notarės veiksmų dėl teismo 2009-09-08 nutarties vykdymo skubos tvarka. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad notarinis veiksmas pagal 2009-09-08 nutartį buvo atliktas. Šią nutartį notarė įvykdė per 14 kalendorinių dienų atsižvelgdama į tai, kad pagal CPK 282 ir 283 str. ši nutartis nėra priskirtina skubiai vykdytina, be to, nutartyje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas užtikrintų nutarties įvykdymo atgręžimą tam atvejui, jeigu teismo nutartis, ją įvykdžius, bus panaikinta. 2009-09-23 nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į privalomąją palikimo dalį pareiškėjui išdavimo buvo priimtas įvertinus paveldėjimo bylos duomenis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kad išlaikymo reikalingumo prezumpcija netaikoma, nes pareiškėjo gaunamos pajamos per mėnesį yra didesnės nei Lietuvos Respublikoje nustatytas minimalus pragyvenimo ir bazinės pensijos dydis, todėl yra laikomos pakankamomis būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, kiekviena iš šalių turėjo galimybę pateikti prašymus, naujus įrodymus pagrindžiančius reikalavimus, tačiau pareiškėjas jokių prašymų, papildomų įrodymų nepateikė, o savo reikalavimą dėl privalomosios palikimo dalies iš esmės grindė tik aplinkybe, kad 650 Lt per mėnesį jam nepakanka, kad gyvena buvusios sutuoktinės bute, išlaikymo iš dukros negauna. Todėl atmestini apelianto motyvai, kad teismas nevykdė kasacinio teismo nutarties, netyrė išlaikymo būtinumo, nevertino jo susirgimo ir gydymui reikalingų išlaidų.

Atsiliepime suinteresuotas asmuo S. R. S. prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Iš esmės nurodo tuos pačius motyvus kaip ir notarė.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-08-09 nutartimi kasacine tvarka išnagrinėjęs šią bylą ir perdavęs ją nagrinėti iš naujo nurodė, kad nors šioje konkrečioje byloje nagrinėjimo dalykas buvo notaro veiksmų teisėtumo klausimas, tačiau savo esme ir pagal byloje turimą pareiškėjo interesą tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens (įpėdinių) yra kilęs ginčas dėl teisės, t. y. kilęs tarp įpėdinių ginčas, kuris sukelia materialines teisines pasekmes – pareiškimą patenkinus atsiranda paveldėjimo teisė naujam subjektui, t. y. pareiškėjui, kuris paveldi kartu su testamentine įpėdine. Nedarbingas dėl pensinio amžiaus palikėjo vaikas pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jeigu išlaikymo reikalingumas palikėjo mirties dieną įrodytas bendra tvarka (CPK 176–178 straipsniai). Dėl to įrodinėjimo, siekiant įrodyti išlaikymo reikalingumą, našta tokiu atveju tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, lygiai taip pat kitiems įpėdiniams, nesutinkantiems su tokiu reikalavimu, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai (CPK 178 straipsnis). Kadangi pagal nurodytą kasacinio teismo formuojamą praktiką, kad nedarbingumo dėl pensinio amžiaus požymis rodo tik įpėdinio atitiktį CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, tačiau įrodinėjimo dalykas neapribojamas vien šiuo faktu, todėl reikalinga nustatyti, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas senatvės pensinio amžiaus sulaukęs palikėjo vaikas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, ir dėl to buvo reikalingas išlaikymo. Tai tinkamai gali būti nustatyta išnagrinėjus skundą žodinio proceso tvarka, pagal kurią galima plačiau taikyti įrodinėjimo procesą reglamentuojančias proceso teisės normas.

Šių išaiškinimų pagrindu atmestinas apelianto argumentas, kad pagal kasacinės instancijos teismo nurodymus byla dėl notarės veiksmų būtinai turėjo būti nagrinėjama po bylos dėl paveldėjimo ginčo išsprendimo arba kartu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-29-83/2011 tarp tų pačių šalių pagal testamentinės įpėdinės S. R. S. ieškinį dėl palikimo priėmimo teisėtumo ir paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo 2010-08-17 teismo nutartimi yra sustabdyta, iki bus išnagrinėta ši byla. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išnagrinėjo bylą atsižvelgdamas į minėtus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, t. y. išnagrinėjo bylą žodinio proceso tvarka, sprendė klausimą, ar pareiškėjas jo motinos mirties dieną turėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir ar buvo reikalingas išlaikymo. Teismas, remdamasis VSDFV Palangos skyriaus pažyma apie išmokas pareiškėjui laikotarpiu nuo 2009-02-01 iki 2009-04-30, t. y. apimančiu jo motinos mirties dieną (2009-02-05), padarė išvadą, kad pareiškėjo pajamos laikomos pakankamomis būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti, todėl notarė 2009-09-23 pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą dėl paveldėjimo teisės į privalomąją palikimo dalį išdavimo. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka pirmosios instancijos teismo motyvais: pareiškėjo 654,53 Lt pajamos per mėnesį (521,06 Lt senatvės ir 133,47 Lt invalidumo pensijos), yra didesnės nei Lietuvos Respublikoje nustatytas minimalus pragyvenimo ir bazinės pensijos dydis, laikytinos pakankamomis būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad motinos mirties dieną jo gaunamų pajamų neužteko būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti ir jam buvo reikalingas išlaikymas, todėl atmestini  jo argumentai, kad teismas nevertino pareiškėjo susirgimo ir gydymui reikalingų sąnaudų.

Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus skundo reikalavimus ir tai sąlygoja skundžiamos nutarties absoliutų negaliojimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad kurio nors pareikšto reikalavimo neišsprendimas pirmosios instancijos teisme absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas tik tada, kai bylos negalima išskirti šio CPK 327 str. 2 dalyje nustatyta tvarka, t. y. kai apeliacinės instancijos teismas dėl neišspręstų reikalavimų negali grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, o kitą bylos dalį spręsti bylą šiame skirsnyje nustatyta tvarka (CPK 329 str. 2 d. 7 p.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įstatyme nustatytų aplinkybių, galinčių būti absoliučiu pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindu, nėra (CPK 320 str. 1 d.). Pareiškėjo reikalavimai pripažinti notarės veiksmus dėl 2009-09-08 teismo nutarties (pridėtos civilinės bylos Nr. 2-770-668/2009 lapai 44, 45) nevykdymo ir paveldėjimo teisės liudijimo neišdavimo įstatymo nustatytu terminu buvo grįsti klaidingu minėtos teismo nutarties interpretavimu, t. y. ieškovas klaidingai manė, kad ši nutartis įpareigojo notarę pareiškėjui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį, kai iš tikrųjų šia nutartimi buvo tik pripažintas neteisėtu notarinio veiksmo atidėjimas ir notarė buvo įpareigota notarinį veiksmą atlikti, t. y. iš esmės neatidėliojant vienaip ar kitaip išspręsti paveldėjimo teisės liudijimo į privalomąją palikimo dalį išdavimo klausimą. Notarė minėtą teismo nutartį įvykdė 2009-09-23 priimdama atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, t. y. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjui – tai pripažino pats pareiškėjas teismo posėdžio pirmojoje instancijoje metu (b. l. 89). Aplinkybė, kad notarė nutartį įvykdė ne skubiai, byloje nagrinėjamu atveju neturi lemiamos reikšmės, nes pareiškėjo skundo reikalavimai, susiję su antstolės veiksmais nėra savarankiški, o kildinami iš pareiškėjo menamos teisės į privalomąją palikimo dalį pažeidimo. Byloje nustačius, kad pareiškėjas motinos mirties dieną šios teisės neturėjo, nes nebuvo reikalingas išlaikymo, konstatuotina, kad pareiškėjo paveldėjimo teisė pažeista nebuvo.     2009-09-08 teismo nutarties įvykdymo uždelsimas pareiškėjo paveldėjimo teisių niekaip nepažeidė ir nesukėlė jokių neigiamų teisinių pasekmių.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 334–339 str.,

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                                           Danguolė Martinavičienė

Kolegijos teisėjos                                                                                Albina Pupeikienė

Rimvida Zubernienė