Civilinė byla Nr. e3K-3-30-916/2025

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06059-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.2.4.8.2

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovei A. K. dėl naujos naudojimosi tvarkos bendrąja daline nuosavybe nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės A. K. priešieškinį ieškovui E. K. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių turto atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių kitoje civilinėje byloje teismo nustatytų aplinkybių prejudicinę galią, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas prašė: 1) patvirtinti šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, t. y.: a) gyvenamojo namo patalpų padalijimo (naudojimosi) tvarką, atitinkančią ieškovo parengtus projektinius pasiūlymus, pagal kuriuos šalių bendrai valdomas vieno buto namas rekonstruojamas (padalijamas) į dviejų butų namą, jame atsakovei nuosavybės teise atitektų butas Nr. 1, projektiniuose pasiūlymuose pažymėtas žalia spalva (bendras plotas 80,54 kv. m, butą sudaro patalpos pirmame aukšte: 1-1 svetainė (18,32 kv. m), 1-2 virtuvė (15,84 kv. m), 1-3 vonios kambarys (6,20 kv. m), ir patalpos pusrūsyje: 1-4 kambarys (17,30 kv. m), 1-5 sandėlis (22,88 kv. m), ieškovui nuosavybės teise atitektų butas Nr. 2, projektiniuose pasiūlymuose pažymėtas kremine spalva (bendras plotas 86,67 kv. m, butą sudaro patalpos pirmame aukšte: 2-1 svetainė (16,34 kv. m), 2-2 kambarys (14,10 kv. m), 2-3 vonios patalpa (2,83 kv. m), 2-4 virtuvė (8,87 kv. m), patalpos pusrūsyje: 2-5 pagalbinė patalpa (13,40 kv. m), 2-6 kambarys (14,03 kv. m), 2-7 pagalbinė patalpa (2,69 kv. m), 2-8 sandėlis (14,41 kv. m); b) žemės sklypo (su priklausiniais) pasidalijimo (naudojimosi) tvarką pagal UAB „Kordimatas“ parengtą planą, pagal kurį ieškovui asmeniškai naudotis paskiriama 349 kv. m žemės sklypo dalis (plane pažymėta mėlyna spalva), atsakovei – 348 kv. m žemės sklypo dalis (plane pažymėta raudona spalva), šalims paliekama bendrai naudotis 243 kv. m žemės sklypo dalis (plane pažymėta žalia spalva), įskaitant žemės sklypo dalį po namu, 1 m pločio juostą aplink namą ir po bendru šuliniu (2 kv. m), bendrą įvažiavimą į žemės sklypą; c) ieškovui asmeninės nuosavybės teise atitenka jam paskirtoje žemės sklypo dalyje esantis pastatas – šiltnamis, atsakovei asmeninės nuosavybės teise atitenka jai paskirtoje žemės sklypo dalyje esantis pastatas – šiltnamis; 2) nustatyti, kad šalims priklausančio namo pertvarkymo (rekonstrukcijos) į dviejų butų namą darbus atliks (organizuos) ieškovas; 3) įpareigoti atsakovę padengti 1/2 dalį namo pertvarkymo (rekonstrukcijos) išlaidų tokia tvarka: 30 proc. atsakovei tenkančios sumos sumokėti ieškovui avansu ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po rekonstrukcijos darbų sąmatos pateikimo atsakovei dienos, 60 proc. sumokėti ieškovui po to, kai ieškovas ir darbus atlikęs rangovas pasirašys rekonstrukcijos darbų perdavimo–priėmimo aktą, likusius 10 proc. – po rekonstrukcijos darbų rezultato įregistravimo VĮ Registrų centre.

3.       Ieškovas nurodė, kad šalių santuokos nutraukimo byloje joms priklausęs nekilnojamasis turtas (namas ir žemės sklypas) buvo padalytas lygiomis dalimis ir buvo nustatyta naudojimosi šiuo turtu tvarka. Ieškovas mano, kad ši naudojimosi tvarka yra nesąžininga ir nesuderinama su lygių nuosavybės dalių principu, nes atsakovė naudojasi didesne ir praktiškesne turto dalimi (namo pirmu aukštu), o ieškovui skirtas namo rūsys. Tarp šalių nuolat kyla ginčų dėl bendro turto išlaikymo ir išlaidų pasiskirstymo, šalys nesutaria, todėl ieškovas prašė patvirtinti jo pateiktus projektinius pasiūlymus ir padalyti namą į du atskirus turto vienetus (butus).

4.       Atsakovė priešieškiniu prašė atidalyti iš šalių bendrai valdomo turto ieškovui priklausančią 1/2 dalį žemės sklypo, namo, šiltnamio ir kitų statinių; priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise ieškovui priklausiusią nekilnojamojo turto dalį; įpareigoti atsakovę sumokėti ieškovui už jam priklausiusią bendro turto dalį 60 000 Eur kompensaciją, sumokant ją į ieškovo banko sąskaitą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

5.       Atsakovė nurodė, kad dėl nesutarimų ir ginčų dėl bendro nekilnojamojo turto valdymo šalys negali tinkamai įgyvendinti bendrosios nuosavybės teisių. Atsakovė vertina, kad tinkamiausias būdas užbaigti ginčus – atidalyti turtą, priteisiant teisingą piniginę kompensaciją.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6.       Šiaulių apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimu atmetė ieškinį ir patenkino priešieškinį – atidalijo ieškovui priklausančią turto dalį iš šalių bendrosios nuosavybės teise valdomo turto taip: priteisė atsakovei ieškovo nuosavybės teise valdomą 1/2 dalį žemės sklypo, namo, pastatų – šiltnamių, kiemo statinių; priteisė ieškovui iš atsakovės 61 250 Eur kompensaciją, nurodydamas, kad ji mokėtina į ieškovo banko sąskaitą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

7.       Teismas nustatė, kad Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Po santuokos nutraukimo šalims asmeninės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį žemės sklypo, namo, šiltnamių ir kitų statinių. Teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatyta naudojimosi namu tvarka: atsakovei skirtos naudotis UAB „Geodezijos Linija“ plane pažymėtos namo pusrūsyje esančios patalpos P-1 ir laiptinė, pirmo aukšto patalpos 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9 ir laiptinė; bendras jai skirtas naudoti namo plotas sudaro 104,55 kv. m (6140/10000 dalių); ieškovui paskirtos pusrūsyje esančios patalpos P-2, P-3, P-4, P-5, P-6, P-7, P-8, P-9, bendras jam skirtas naudoti namo plotas sudaro 65,76 kv. m (3860/10000 dalių). Naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta ir ginčų dėl naudojimosi juo nekyla.

8.       Teismas nurodė, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo, iš esmės siekia pertvarkyti namą ir įrengti du butus. Ieškovo prašymas nustatyti naudojimosi namo patalpomis tvarką pagal jo pateiktus projektinius pasiūlymus negali būti patenkintas, nes tokių patalpų šiuo metu nėra, jos atsiras įgyvendinus namo rekonstrukcijos projektą. Teismas negali nustatyti naudojimosi būsimomis patalpomis tvarkos, taip pat neturi galimybės įvertinti, ar ieškovo pateiktas pertvarkymo projektas yra racionalus ir atitinka abiejų bendraturčių interesus, nes ieškovas nepateikė namo rekonstrukcijos projektinės dokumentacijos, darbų sąmatos, tinkamai parengto rekonstrukcijos projekto. Reikalavimas įpareigoti atsakovę sumokėti ieškovui 1/2 dalį pertvarkymo išlaidų, kai pats ieškovas nežino jų sumos ir teismas neturi galimybės jos nustatyti, pažeistų atsakovės teises.

9.       Teismas pažymėjo, kad šalys yra priešiškai nusiteikusios viena kitos atžvilgiu ir nesugeba bendradarbiaudamos spręsti iškylančių bendro turto priežiūros klausimų. Ieškovas teigė, kad po santuokos nutraukimo jis negalėjo gyventi name. Atsakovė taip pat nurodė, kad gyventi name kartu su ieškovu nėra įmanoma – jis nepadeda išlaikyti namo, sukelia konfliktus, vartoja alkoholį, nuolat įžeidinėja ją ir jos šeimos narius. Ieškovas 2019 metais jau buvo pareiškęs teisme reikalavimą atidalyti atsakovei priklausančią turto dalį ir priteisti visą turtą natūra jam, o atsakovei priteisti 27 166,50 Eur kompensaciją. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu atmetė minėtą ieškovo reikalavimą ir konstatavo, kad ieškovas prašo atidalyti turtą todėl, kad šalys konfliktuoja ir negali gyventi tame pačiame name. Teisminės mediacijos metu šalys taip pat taikiai neišsprendė ginčo. Nors ieškovas reiškia ieškinį dėl naujos naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, jis nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, kad šalių santykiai pagerėjo ir jos gali kartu gyventi ginčo name. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovės siūlomu turto atidalijimo būdu, nepateikė tinkamai parengto namo atidalijimo natūra projekto, patvirtinančio, kad yra galimybė jį padalyti į atskirus nekilnojamojo turto vienetus. Ieškovo pateikti nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos ir dalių apskaičiavimo projektai neprilygsta namo padalijimo projektui. Teismas padarė išvadą, kad namo atidalijimas natūra nėra galimas, nes šalys nerado galimybių jo pasidalyti į du atskirus butus, nepatiriant neproporcingų nepatogumų ir nepažeidžiant priešingos šalies interesų; ieškovas neįrodė, kad iš namo galima suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus be žalos turtui ir reikšmingų investicijų jį pertvarkant.

10.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė pateikė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą; joje nurodyta, kad bendra nekilnojamojo turto (1/2 dalies namo, šiltnamio, kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių ir žemės sklypo) vertė yra 61 000 Eur. Ieškovas neįrodinėjo, kad atsakovės siūlomas kompensacijos dydis yra neteisingas. Atsakovės siūloma kompensacija yra daug didesnė nei kompensacija, kurią ieškovas siūlė priteisti atsakovei 2019 metų ieškinyje, ir nei viso turto vertė, nurodyta ieškovo pateiktoje nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje (58 000 Eur). Todėl teismas atsakovės siūlomą kompensacijos dydį laikė iš dalies pagrįstu ir atitinkančiu proporcingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Atsakovė prašo priteisti 1000 Eur mažesnę kompensaciją, nei nurodyta vertinime, be to, vertinant turtą, nebuvo įtrauktas vienas šiltnamis ir nebuvo nurodyta jo 1/2 dalies vertė. Atsižvelgdamas į ataskaitoje nurodytą kito, dvigubai didesnio, šiltnamio (jo dalies) vertę (505 Eur), teismas laikė tikslinga už ieškovui tenkančią mažesnio šiltnamio dalį priteisti pusę minėtos sumos (250 Eur). Atsakovės siūloma kompensacija buvo padidinta ir ieškovui priteisti 61 250 Eur. Teismas nurodė neturįs pagrindo manyti, kad atsakovė, nuosavybės teise įgijusi visą nekilnojamąjį turtą, vengs atsiskaityti su ieškovu: ji yra darbingo amžiaus, teisme kaip liudytojas apklaustas G. A. patvirtino, kad jis gyvena su atsakove, veda bendrą ūkį ir ketina nupirkti dalį atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto, gauti iš banko 60 000 Eur paskolą ir padėti atsiskaityti su ieškovu; jeigu atsakovė vengtų sumokėti ieškovui teismo priteistą sumą, išieškojimas galėtų būti nukreiptas į ginčo turtą.

11.       Teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių atsakovės siūlytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas turėtų būti laikomas sukeliančiu esminį ieškovo, kaip turto dalies savininko, teisių pažeidimą. Ieškovas pripažino, kad jis negyvena name nuo 2019 metų pradžios, nepadeda jo išlaikyti ir prižiūrėti, nesinaudoja žemės sklypu ir jo netvarko. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas negali naudotis namu dėl atsakovės netinkamo elgesio. Ieškovas neįrodė, kad jis ruošiasi atgaivinti šeimos plėtotą gėlių auginimo verslą ar užsiimti kita veikla žemės sklype, nenurodė, kodėl šiuo metu nesinaudoja žemės sklypu ir šiltnamiais. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas turi esminį interesą naudotis ginčo turtu. Atsakovė po santuokos nutraukimo nuolat gyvena name, rūpinasi juo, moka mokesčius ir tvarko aplinką.

12.       Teismas nurodė, kad, patenkinus priešieškinį dėl turto atidalijimo ir išnykus bendrajai dalinei nuosavybei, nebeliko pagrindo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką.

13.       Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2024 m. vasario 7 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

14.       Kolegija nurodė, kad ieškovas siūlo nustatyti naudojimosi namu tvarką, pagal kurią, atlikus namo rekonstrukciją, atsakovei nuosavybės teise atitektų butas Nr. 1, o ieškovui – butas Nr. 2. Bendros namo konstrukcijos ir laiptinė po rekonstrukcijos liktų bendra šalių nuosavybė. Ieškovas nurodė, kad, remiantis specialistų paaiškinimais, visiškai atidalyti namo neįmanoma arba jis turi būti perstatytas iš esmės, o tai yra neproporcingai brangu. Ieškovas nepateikė kitų duomenų, patikslinančių namo rekonstrukcijos darbų apimtis, išlaidas, įgyvendinimo terminus, taip pat jis nepateikė duomenų, kaip rekonstrukcijos metu bus sprendžiami inžinerinių komunikacijų, vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų naudojimo klausimai, kokie konkretūs statybos darbai turės būti atlikti, kokie yra darbų atlikimo terminai. Ieškovas nepateikė namo rekonstrukcijos projektinės dokumentacijos, darbų sąmatos, tinkamai parengto rekonstrukcijos projekto. Todėl kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, nustačius tokią naudojimosi tvarką, nebūtų sudaryta mažiau prielaidų konfliktams kilti, naudojimosi tvarka neatitiktų faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijaus ir taip būtų pažeisti atsakovės teisėti interesai. Ieškovo pateikti projektiniai pasiūlymai nėra pakankamai informatyvūs tam, kad būtų galima įvertinti, ar naudojimosi tvarka yra reali. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad reikalavimas įpareigoti atsakovę atlyginti ieškovui 1/2 dalį pertvarkymo išlaidų, kurių suma nėra žinoma, pažeidžia jos teisėtus interesus, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

15.       Kolegija nesutiko su ieškovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 1 d. sprendime, priimtame išnagrinėjus ieškovo anksčiau inicijuotą bylą dėl turto atidalijimo, padarytomis išvadomis dėl galimybės padalyti natūra šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Šiaulių apygardos teismas, priimdamas minėtą sprendimą, nenagrinėjo šioje byloje ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumo, nevertino ieškovo siūlymo atlikti namo rekonstrukciją, padalijant jį į atskirus butus, ir jo teikiamos naujos naudojimosi turtu tvarkos racionalumo, taip pat nevertino atsakovės siūlymo atidalyti ieškovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės sumokant jam 60 000 Eur kompensaciją. Bylų įrodinėjimo dalykai skiriasi, minėtas teismo sprendimas buvo priimtas vertinant toje byloje nagrinėtas konkrečias ginčo aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė prejudiciniais faktais jame nustatytų aplinkybių. Nors ieškovas teigia, kad teismas privalo vadovautis minėtu teismo sprendimu, jis pats, formuluodamas ieškinio reikalavimus, nesivadovavo sprendime padarytomis išvadomis – teismas siūlė išspręsti šalių ginčą atidalijant turtą natūra, o ieškovas reikalavo nustatyti naudojimosi turtu tvarką. 

16.       Kolegija pažymėjo, kad ieškovas, prašydamas nustatyti naują naudojimosi namu tvarką, neįrodė jokių naujai pasikeitusių aplinkybių. Ieškovas teigė, kad būtinybę teikti ieškinį dėl naujos naudojimosi tvarkos nustatymo nulėmė turto išlaikymo išlaidų paskirstymas tarp šalių (ieškovui keliama pareiga mokėti namo, kuriame jis faktiškai negyvena, išlaikymo išlaidas), tačiau jis nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Ieškovo pakeista pozicija dėl nustatytos naudojimosi tvarkos, įvertinus tai, kad atsakovė savo lėšomis įsirengė atskirus dujų ir elektros apskaitos prietaisus, atsižvelgus į šalių konfliktiškus santykius ir teisėtų lūkesčių principą, nesudaro pagrindo keisti nustatytos naudojimosi tvarkos ir neįrodo ieškovo teisių pažeidimo. Pagal kasacinio teismo praktiką, kilus bendraturčių ginčui, pirmenybė yra teikiama turto atidalijimui, o ne naudojimosi tvarkos nustatymui.

17.       Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių santykiai yra konfliktiški ir kad jos negali susitarti dėl bendro turto valdymo. Nors ieškovas cituoja ankstesnio Šiaulių apygardos teismo sprendimo motyvus, jis neprašo atidalyti turto natūra, o prašo nustatyti naudojimosi juo tvarką. Nagrinėjant bylą abi šalys patvirtino, kad atidalyti turtą, suformuojant du atskirus objektus, neįmanoma. Ieškovas byloje nepateikė objektyvių įrodymų, kad toks atidalijimas yra racionalus ir techniškai įmanomas. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atidalijimas natūra negalimas dėl teisinių ar faktinių kliūčių, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl atidalijimo sumokant piniginę kompensaciją. Kolegija nesutiko su ieškovo argumentu, kad teismo sprendimu yra ginamos tik atsakovės teisės ir kad ieškovas turi didesnį suinteresuotumą išsaugoti namą, nes ieškovas nuo 2019 metų jame negyvena ir nepadeda jo prižiūrėti ir išlaikyti. Kolegija nurodė neturinti teisinio pagrindo vertinti, kad atsakovė nevykdys priimto teismo sprendimo sumokėti ieškovui piniginę kompensaciją. Netenkinus atsakovės priešieškinio reikalavimo atidalyti turtą, situacija nebūtų išspręsta iš esmės ir susidarytų prielaidos kilti naujiems ginčams.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

18.       Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti arba, netenkinus šio reikalavimo, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Teismų išvada, kad namas negali būti padalytas natūra, prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Tokia išvada nėra suderinama su anksčiau tokį patį ginčą išnagrinėjusio Šiaulių apygardos teismo nutartyje padarytomis išvadomis (turinčiomis res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią), kad techniškai namas gali būti atskirtas suformuojant du atskirus nekilnojamojo turto objektus, nors šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos pripažinti minėtoje nutartyje nustatytas aplinkybes prejudiciniais faktais. Teismai nurodė, kad turtas negali būti atidalytas natūra dėl faktinių objektyvių kliūčių, t. y. dėl to, kad šalys tarpusavyje nesutaria dėl namo padalijimo, taigi, jie iš esmės nevertino ieškovo pasiūlyto turto padalijimo varianto ir atmetė ieškinį tik dėl to, kad jam nepritarė atsakovė. Padarydami išvadą, kad tuo atveju, jeigu šalims nepavyko susitarti dėl gyvenamojo namo padalijimo į du atskirus butus, atidalijimas natūra yra negalimas dėl objektyvių kliūčių ir turi būti sprendžiama dėl atidalijimo išmokant piniginę kompensaciją, teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje pateiktų išaiškinimų, kad, bendraturčiams nepavykus susitarti dėl turto atidalijimo būdo, turtas yra atidalijamas teismo ir nėra būtina, kad atidalijimo natūra variantui pritartų abi šalys. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas turi dėti didžiausias pastangas, siekdamas įvertinti turto atidalijimo natūra variantus, ir tik jei jų nėra, jis gali taikyti subsidiarų turto padalijimo būdą – atidalijimą sumokant piniginę kompensaciją, tačiau teismai elgėsi priešingai ir atsakovės nenorą padalyti turtą natūra vertino kaip objektyvią kliūtį.

18.2.                      Teismo išvada, esą ieškovas neįrodė, kad namą galima padalyti į du butus nepadarant jam žalos ir be reikšmingų investicijų, padaryta neįvertinus faktinių aplinkybių, be to, ji prieštarauja kasacinio teismo praktikoje pateiktiems išaiškinimams dėl proporcingos žalos padalijus turtą. Namas yra gana didelis, jis priklauso tik dviem bendraturčiams, atsižvelgiant į namo konstrukcijas, jis gali būti techniškai nesunkiai padalytas į du butus, atidalijus namą, šalims asmeninės nuosavybės teise priklausys atskiri butai, namą bus galima naudoti pagal paskirtį, šalių turimos turto dalys iš esmės nepakistų, o suformuoti butai visiškai atitiktų įstatymuose keliamus reikalavimus. Taigi, įgyvendinus ieškovo pateiktus projektinius pasiūlymus nebus padaryta neproporcinga žala turtui. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ieškovo pasiūlymo dėl turto atidalijimo (nors, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, jis turi būti aktyvus vertindamas tokias aplinkybes), o apeliacinės instancijos teismas neįvertino pirmosios instancijos teismo neveikimo. Todėl byloje nebuvo kasacinio teismo praktikoje nurodytos esminės sąlygos tam, kad turtas galėtų būti atidalytas sumokant piniginę kompensaciją, t. y. nebuvo išnaudotos visos galimybės padalyti jį natūra.

18.3.                      Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad tinkamu bendraturčio būsimos rekonstrukcijos plano atskleidimu yra pripažįstamas tinkamas projektinio pasiūlymo (kaip jis apibūdintas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte) pateikimas. Vadinasi, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovo pateikti projektiniai pasiūlymai yra tinkami, tačiau apeliacinės instancijos teismas padarė su šia praktika nesuderinamą išvadą, kad pagal ieškovo pasiūlymą negalima objektyviai nuspręsti, ar turtas gali būti padalytas natūra. Teismai nurodė, kad ieškovo siūloma naudojimosi tvarka negali būti nustatyta, kadangi joje pavaizduotos neegzistuojančios patalpos, tačiau ieškovas yra pareiškęs mišraus pobūdžio reikalavimus – reikalavimą atidalyti turtą natūra, suformuojant du butus ir paliekant bendro naudojimo laiptinę, ir reikalavimą nustatyti naudojimosi laiptine ir žemės sklypu tvarką. Pagal kasacinio teismo praktiką, toks mišrus atidalijimo būdas yra galimas, tačiau teismai vertino, kad atidalijimas galimas tik tada, kai nelieka jokio bendrai naudojamo turto. Teismai nurodė, kad ieškovas nepateikė tinkamai parengto namo atidalijimo natūra projekto, nors šiuo metu turtas priklauso abiem šalims ir nėra įmanoma tinkamai parengti ir suderinti projekto be atsakovės sutikimo. Įvertinus ieškovo pateiktus projektinius sprendinius galima padaryti išvadą, kad namas gali būti nesunkiai padalytas.

18.4.                      Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, turto atidalijimo būdas sumokant piniginę kompensaciją yra išimtinis ir taikomas tik esant kasacinio teismo nurodytoms sąlygoms, tačiau šių nagrinėjamu atveju nėra. Visų pirma, kaip minėta, šiuo atveju nebuvo išnaudotos visos sąlygos padalyti turtą natūra. Antra, priešingai nei vertino teismai, pasirinktas atidalijimo būdas pažeidė ieškovo teises. Ieškovas prieš savo valią (dėl netinkamo atsakovės elgesio) laikinai, kol nagrinėjamas šalių ginčas, negalėjo naudotis namu, tačiau jis nori jame gyventi ir juo rūpintis. Ieškovas negalėjo gyventi name, nes atsakovė neįsirengė atskirų šildymo, elektros energijos, dujų ir vandens apskaitos sistemų, todėl visos išlaidos buvo dalijamos abiem šalims lygiomis dalimis, nors atsakovė naudojosi daug didesne namo dalimi, joje yra daugiau radiatorių ir gyvena daugiau žmonių; vėliau, įsirengdama atskiras sistemas, atsakovė atjungė nuo jų ieškovo patalpas; atsakovė faktiškai naudojasi nepagrįstai didele namo dalimi, viršijančia jos nuosavybės teise turimą dalį, o ieškovas, kuriam yra nustatytas neįgalumas, turi gyventi jam paskirtame namo pusrūsyje ir garaže ir yra priverstas kūrenti čia esantį katilą, skirtą visam namui šildyti. Priešingai nei nurodė teismai, ieškovas įrodė siekį atgaivinti žemės sklype plėtotą gėlių auginimo verslą. Ieškovo interesas naudotis namu yra didesnis nei atsakovės vien dėl to, kad jis siekė ne tik jame gyventi, bet ir užsiimti verslu, be to, teismas pripažino, kad namas ieškovui turi didesnę asmeninę vertę, nes jis pats kartu su tėvu jį statė.

18.5.                      Teismų išvada, kad atsakovė yra pajėgi sumokėti ieškovui kompensaciją už jai priteistą ieškovo turto dalį, prieštarauja kasacinio teismo pateiktiems išaiškinimams. Teiginys, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, todėl gali sumokėti kompensaciją ieškovui, prieštarauja byloje esantiems įrodymams (atsakovė nedirba, gauna išmokas dėl neįgalumo, neturi kitų pajamų). Atsakovės argumentai, kad jos namo dalį išpirks jos sugyventinis ir už gautą sumą ji galės sumokėti kompensaciją, nėra realūs. Teismai neįvertino, kad atsakovė neturi galimybių sumokėti ieškovui jam priteistą kompensaciją.

18.6.                      Byloje egzistuoja absoliutus apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas visiškai neįvertino daugelio ieškovo nurodytų argumentų ir bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, o dėl dalies argumentų tik nepagrįstai nurodė pritariantis pirmosios instancijos teismo pozicijai.

19.       Atsakovė įstatymuose nustatyta tvarka ir terminais nepateikė atsiliepimo į kasacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl reikalavimo atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra

20.       Teisė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės yra viena iš bendraturčio teisių. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalys).

21.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022, 20 punktas).

22.       Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad atsidalijimo teisė, priešingai nei atidalijimo būdo pasirinkimo teisė, yra absoliuti. Tuo tarpu atidalijimo būdas, įgyvendinant atsidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022 27 punktą). Kasacinio teismo praktika dėl teismo taikytinų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdų yra išplėtota, suformuluoti jų parinkimo kriterijai. Daikto padalijimas natūra pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008 yra išaiškinta, jog CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata, kad kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais, yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021, 34 punktas). Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba kai atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1120/2023 38 punktą). Žalą galima laikyti neproporcinga tuo atveju, kai ji aiškiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos, pavyzdžiui, beveik nelieka daikto panaudojimo pagal paskirtį galimybės. Atidalijant daiktą, dažniausiai jam padaroma tam tikra žala, tačiau šis žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daiktą galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003).

23.       Atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019 21 punktą). Šiuo (atitikties įstatymų reikalavimams) aspektu turimi omenyje ne tik tie daiktai, kurie po atidalijimo tampa asmeninės nuosavybės objektais, bet ir tie daiktai, kurie po dalinio atidalijimo lieka bendrosios dalinės nuosavybės objektai (t. y. tokiais (dalinio atidalijimo) atvejais ne tik tas daiktas, kuris turi atitekti vieno bendraturčio nuosavybėn, bet ir tas daiktas, kuris lieka kitų (likusių) bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės objektas, turi atitikti tokiems daiktams suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022, 27 punktas, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

24.       Taigi kiekvienas bendraturtis, įgyvendindamas turimą bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali savo nuožiūra pasirinkti jo interesus labiausiai atitinkantį būdą, be to, tam tikrais atvejais (pvz., kai nėra įmanomas visiškas bendro daikto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės), kaip minėta, yra galimas mišrus bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų taikymas. Atidalijant turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, būtina užtikrinti visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018 22 punktą).

25.       Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktą). Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teikiamo atidalijimo natūra pasiūlymas turi būti pakankamai informatyvus, vizualizuotas, neprieštarauti imperatyvioms teisės normoms, būti įgyvendinamas techniškai, atitikti pagrindinius atskiram nekilnojamojo turto objektui keliamus reikalavimus (atsižvelgiant į tai, kad tokie objektai ne naujai statomi, o formuojami (atidalijami) iš jau esančio), atitikti dalis pagal nuosavybės teisę, nepadaryti neproporcingos žalos daiktui. Pasiūlymui pagrįsti gali būti pateiktas tiek su teisės aktuose nurodytomis institucijomis suderintas (patvirtintas) projektas, tiek ir projektinis pasiūlymas bei kiti dokumentai, papildantys (paaiškinantys) projektinį pasiūlymą, tačiau visais atvejais savo turiniu jie turi būti pakankami siūlomų sprendinių tinkamumui pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2018, 28 punktas; 2019 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-403/2019, 19 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

26.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).

27.       Byloje ieškovas, nenuosekliai formuluodamas savo reikalavimus, iš esmės prašo patvirtinti bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo tvarką, šalių bendrą gyvenamąjį namą rekonstruojant (padalijant) į dviejų butų gyvenamąjį namą, kuriame ieškovui ir atsakovei atitektų po atskirą butą, nustatyti dalies patalpų, kurios negali būti padalytos dėl savo techninių duomenų ir paskirties, bei bendro naudojimo patalpų, kurios atsiras po rekonstrukcijos, naudojimo tvarką. Taip pat ieškovas reikalavo įpareigoti atsakovę sumokėti jam 1/2 dalį gyvenamojo namo pertvarkymo (rekonstrukcijos) į dviejų butų gyvenamąjį namą išlaidų, nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jo pateiktą planą. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriame prašė atidalyti ieškovo turto dalį ir priteisti ją atsakovei, o ieškovui priteisti piniginę kompensaciją.

28.       Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atmetė ieškinio reikalavimus ir patenkino atsakovės priešieškinio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą, nusprendė, kad ieškovo prašymas nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarką pagal jo pateiktus projektinius pasiūlymus negali būti patenkintas, nes prašoma nustatyti naudojimosi tvarką tomis patalpomis, kurių šiuo metu nėra, kurios bus sukurtos (rekonstruotos) įgyvendinus namo rekonstrukcijos projektą, o įvertinti ieškovo pateiktą gyvenamojo namo pertvarkymo projektą nėra galimybės, nes ieškovas nepateikė namo rekonstrukcijos projektinės dokumentacijos, darbų sąmatos, tinkamai parengto rekonstrukcijos projekto. Teismas taip pat netenkino ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovę sumokėti ieškovui 1/2 dalį gyvenamojo namo pertvarkymo išlaidų, nurodydamas, kad šių išlaidų dydžio ieškovas nežino ir teismui nėra galimybių jų nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų, iš kurių atsispindėtų konkreti ginčo gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų apimtis, išlaidos, įgyvendinimo terminai, byloje nėra pateikta ir duomenų, patvirtinančių, kokiu būdu gyvenamojo namo rekonstrukcijos metu bus sprendžiami inžinerinių komunikacijų, vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų naudojimo klausimai, kokie konkretūs statybos darbai turės būti atlikti, darbų atlikimo terminai. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas painioja reikalavimus, vienur nurodo, kad prašo turtą atidalyti, kitur – nustatyti naudojimosi tvarką. Tokią ieškovo poziciją teismas skundžiamame procesiniame sprendime vertino kaip nenuoseklią ir prieštaringą.

29.       Nesutikdamas su šiomis teismų išvadomis ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad teismai nesiaiškino, ar namą faktiškai galima padalyti pagal ieškovo pateiktą projektą, taip pat netinkamai vertino ieškovo reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nors ieškovas reiškė mišrų reikalavimą dėl turto atidalijimo natūra ir naudojimosi nepadalyta turto dalimi tvarkos nustatymo. Ieškovo teigimu, teismai, tenkinę priešieškinio reikalavimus ir nusprendę atidalyti turtą, t. y. priteisti visą turtą atsakovei, kuri įpareigojama sumokėti ieškovui piniginę kompensaciją, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir pažeidė jo nuosavybės teisę.

30.       Pagal nuosekliai formuojamą anksčiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, ieškovas, reikalaudamas, kad teismas atidalytų jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra, šiuo atveju faktiškai iš vieno gyvenamojo namo suformuotų dvibutį gyvenamąjį namą su bendro naudojimo patalpomis ir nustatytų šių patalpų naudojimo tvarką, privalo pirmiausia pagrįsti, kad tą įmanoma padaryti be neproporcingos žalos turtui ir jo paskirčiai. Antra, ieškovas turėjo pareigą įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis atsakovės, kaip namo bendraturtės, teisių ir teisėtų interesų. Minėta, teikiamo atidalijimo natūra pasiūlymas turi būti pakankamai informatyvus, vizualizuotas, neprieštarauti imperatyvioms teisės normoms, turi būti įgyvendinamas techniškai, atitikti pagrindinius atskiram nekilnojamojo turto objektui keliamus reikalavimus, dalis pagal nuosavybės teisę. Pasiūlymui pagrįsti gali būti pateiktas tiek su teisės aktuose nurodytomis institucijomis suderintas (patvirtintas) projektas, tiek ir projektinis pasiūlymas bei kiti dokumentai, papildantys (paaiškinantys) projektinį pasiūlymą, tačiau visais atvejais savo turiniu jie turi būti pakankami siūlomų sprendinių tinkamumui pagrįsti, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini. Bylą nagrinėję teismai nusprendė, kad tokių įrodymų ieškovas teismui nepateikė, todėl atmetė ieškinio reikalavimus kaip nepagrįstus.

31.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu. Esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis).

32.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors įrodinėjimo pareiga, remiantis dispozityvumo ir rungimosi principais, tenka šalims, vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi ją patikslinti arba paskirstyti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta; taigi teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus. Teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis), spręsti dėl ekspertizės byloje paskyrimo CPK 212 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2008; 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-701/2019 22 punktą). Kilus abejonių dėl fakto buvimo (nebuvimo), teismas turėtų patikslinti šalių naštą įrodinėti, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą (CPK 159 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).

33.       Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad teismai, vertindami byloje esančius ieškovo reikalavimų teisėtumą pagrindžiančius įrodymus, nevertino jų tuo aspektu, ar jie pagrindžia reikalavimą atidalyti iš bendrosios nuosavybės mišriu būdu. Nors šiuo atveju būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti, ar siūlomas atidalijimo natūra būdas galimas be neproporcingos žalos turtui ir jo paskirčiai, taip pat kad šis būdas nepažeis atsakovės teisėtų interesų, vis dėlto spręstina, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai nustatė ir įvertino teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, todėl nėra pakankamai duomenų, leidžiančių tinkamai išnagrinėti šią bylą kasaciniame teisme. 

Dėl civilinėje byloje priimto teismo sprendimo prejudicinės galios

34.       Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

35.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas). Tuo tikslu teismas turi atsižvelgti į tai, ar įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime esantis teiginys, kuriuo kaip prejudiciniu faktu remiasi ginčo šalis, pagal savo turinį yra teismo nustatyta faktinė aplinkybė (faktas), ar byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas ir kiek tokia aplinkybė turi reikšmės nagrinėjamai bylai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022 33 punktą).

36.       Ieškovas kasaciniu skundu kelia klausimą dėl prejudicinių faktų, nustatytų ankstesnėje jo inicijuotoje civilinėje byloje, kurioje Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gegužės 13 d. įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu buvo nurodęs, kad turtas gali būti atidalytas natūra, suformuojant du atskirus nekilnojamojo turto objektus, ir tokio sprendimo prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 182 straipsnio 2 dalies normą, netinkamai vadovavosi teismų praktika šiuo klausimu.

37.       Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pasisakydamas dėl teismo pareigos vadovautis ankstesnėje civilinėje byloje, kurioje ginčo šalys buvo ieškovas ir atsakovė, nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad Šiaulių apygardos teismas, priimdamas 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą, nevertino ir nesprendė ieškovo reikalavimų, reiškiamų šioje byloje, pagrįstumo, t. y. neanalizavo ir nepasisakė dėl ieškovo šioje byloje pateikto siūlymo atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją, padalijant jį į atskirus butus, pagrįstumo, taip pat nevertino jo prašomos nustatyti naujos naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo racionalumo, atitikties abiejų ginčo šalių interesams, nesprendė atsakovės siūlymo atidalyti ieškovui priklausančią turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės sumokant jam 60 000 Eur kompensaciją, kaip to reikalaujama šioje byloje. Šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamos ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu išnagrinėtos bylos įrodinėjimo dalykas skiriasi, minėtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas vertinant toje byloje nagrinėtas konkrečias ginčo aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Šiaulių apygardos teismo nustatytų aplinkybių nelaikė prejudiciniais faktais ir ieškovo reikalavimus vertino neperžengdamas jo pateikto ieškinio ribų. 

38.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šia apeliacinės instancijos teismo išvada. Pirmiausia konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas, nors ir formuluoja ieškinio dalyką kaip reikalavimą pakeisti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais, be kita ko, namu ir žemės sklypu, tvarką, iš esmės reikalauja atidalyti ginčo gyvenamąjį namą ir šiltnamius natūra suformuojant savarankiškus nekilnojamojo turto objektus, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdyti, naudoti ir disponuoti ieškovui ir atsakovei paliekant dalį ginčo gyvenamojo namo patalpų, kurių neįmanoma, ieškovo nuomone, atidalyti natūra, dėl to prašo nustatyti naudojimosi jomis tvarką.

39.       Ankstesnėje civilinėje byloje, kurioje tarp tų pačių asmenų ginčas buvo kilęs dėl tų pačių nekilnojamojo turto objektų, ieškovas ieškiniu prašė atidalyti atsakovei priklausančio turto dalį iš bendro su ieškovu turto, įpareigojant ieškovą išmokėti atsakovei priklausančios bendro turto dalies piniginę kompensaciją. Atsakovė su atidalijimu išmokant jai kompensaciją nesutiko, nurodydama, jog teismo jau yra nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka. Minimoje civilinėje byloje teismas nusprendė, kad, visiškai atskyrus namo šildymo sistemas, vandentiekio bei kitas komunikacijas, šalys galėtų turėti atskirus nekilnojamojo turto vienetus ir abi šalys išsaugotų nuosavybės teisę į turtą (20 punktas), taip pat konstatavo tai, kad techniškai egzistuoja visos galimybės atskirti ginčo turtą, suformuojant du atskirus nekilnojamojo turto objektus (21 punktas). Tiek ankstesnėje, tiek ir šioje civilinėje byloje teismai nagrinėjo ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją. Iš esmės kaip ir šioje byloje buvo nustatomos aplinkybės, susijusios su bendraturčio teisės atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimu, todėl teisėjų kolegija nusprendžia, kad šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą vertinti ankstesnėje byloje nustatytą faktą, jog iš ginčo nuosavybės galima atidalyti natūra, kaip prejudicinį.

40.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nelaikė įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų prejudiciniais, netinkamai aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias faktų, nustatytų kitoje byloje, prejudicinę galią, ir suklydo dėl jų aktualumo šioje byloje.

Dėl kompensacijos už atidalijamą iš bendrosios dalinės nuosavybės dalį priteisimo

41.       CK 4.80 straipsnio 2 dalies normos, kai nė vienas bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiškintinos kartu su nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, ir CK 4.93 straipsnyje nustatytomis savininko teisių apsaugos garantijomis. Toks aiškinimas suponuoja išvadą, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2011 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011, 2022 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-916/2022 32 punktą).

42.       Pagal kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas tais atvejais, kai savininko nuosavybės teisės turinys atidalijus turtą sumokant jam piniginę kompensaciją iš esmės nepakinta, nes jis dėl turimos turto dalies dydžio ar pobūdžio negali įgyvendinti savo nuosavybės teisės visa apimtimi, pvz., kai bendrosios nuosavybės dalis, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2010 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010; 2010 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010).

43.       Minėta, kasacinis teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje aiškina, kad, sprendžiant dėl bendraturčio teisės atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, prioritetas yra teikiamas atidalijimui natūra. Tik nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama paskiriant bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje dydį atitinkančią kompensaciją pinigais arba nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką. Priėjus prie išvados, kad teismai netinkamai vertino prejudicinius faktus byloje, t. y. nusprendus, kad teismų yra nustatyta faktinė aplinkybė, jog nekilnojamasis turtas, dėl kurio ginčas sprendžiamas šioje byloje, iš esmės gali būti padalytas natūra, turėjo spręsti ar tą galima padaryti nepadarant neproporcingos žalos pačiam turtui ar jo paskirčiai pagal ieškovo siūlomą atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantą.

44.       Teismams atmetant ieškovo reikalavimą atidalyti turtą iš bendrosios nuosavybės natūra, turėjo būti išsiaiškinta, ar ieškovo siūlomas variantas yra tinkamas, būtent ar (ne)padarys neproporcingos žalos turtui, (ne)pakenks bendraturtės interesams, ir yra realus. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad teismai šios pareigos tinkamai neįvykdė. Vadinasi, byloje konstatavę faktą, kad turtas gali būti padalytas natūra, tačiau priėję prie išvados, kad šioje byloje ieškovo siūlomas turto padalijimo natūra būdas nėra tinkamas, teismai neturėjo pagrindo spręsti dėl atsakovės teikto priešieškinio reikalavimo atidalyti turtą iš bendrosios nuosavybės ir visus bendrosios nuosavybės objektus priteisti atsakovei, o iš atsakovės priteisti kompensaciją pinigais ieškovui, taip tenkindami šį reikalavimą. Kaip pažymėta nurodytoje kasacinio teismo praktikoje, teismas sprendžia dėl kompensacijos pinigais priteisimo tik išimtiniais atvejais, kai yra išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis.

45.       Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias turto atidalijimą, ir, esant nustatytai ir teismų konstatuotai galimybei atidalyti turtą natūra, nepagrįstai nusprendė dėl kompensacijos pinigais priteisimo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

46.       Apibendrinus tai, kas buvo pasakyta, kasacinio teismo vertinimu, byloje liko nepaneigta reali galimybė atidalyti nuosavybę natūra, t. y. taikyti prioritetinį atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdą – atidalijimą natūra. Kaip buvo nurodyta anksčiau nutartyje, prejudiciniu faktu laikytinas ankstesnėje byloje nustatytas faktas, jog iš ginčo turto gali būti atidalyta natūra, tačiau nebuvo spręsta, ar, taikant šį atidalijimo būdą, nebus padaryta neproporcingos žalos turtui ar jo paskirčiai. Tą turėtų nustatyti ir vertinti pirmosios instancijos teismas, bylą nagrinėdamas iš naujo. Vadinasi, tik teismui konstatavus, jog neįmanoma padalyti ginčo namo ir šiltnamių, nepadarant jiems neproporcingos žalos ar nepažeidžiant bendraturtės (atsakovės) interesų, yra teisėtas pagrindas spręsti dėl atidalijimo sumokant kompensaciją pinigais. 

47.       Teisėjų kolegija nusprendžia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai nustatė bylos esmę ir kvalifikavo ieškovo reikalavimus. Sutiktina, kad ieškovo pozicija nagrinėjant bylą buvo nenuosekli, jo reikalavimas pakeisti naudojimosi bendru turtu tvarką buvo keičiamas reikalavimu atidalyti iš bendrosios nuosavybės natūra, vėliau formuluotas reikalavimas dėl mišraus atidalijimo natūra ir iš dalies naudojimosi tvarkos turtu, kuris liktų kaip bendroji ar rekonstrukcijos metu būtų suformuotas kaip dalinė nuosavybė su atsakove dėl negalimumo atidalyti, nustatymo. Vis dėlto, kaip ne kartą buvo konstatuota kasacinio teismo, užtikrinant savininko nuosavybės teises, turi būti nustatytas toks atidalijimo būdas, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį, o teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006). Vadinasi, tik teismui tinkamai įvykdžius išaiškinimo pareigą (CPK 243 straipsnis), patikslinus šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pasiūlius šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis) bei atlikus kitus būtinus ginčo esmei išsiaiškinti veiksmus (CPK 230 straipsnio 1 dalis), gali būti sprendžiama dėl ieškovo reikalavimo atidalyti turtą natūra bei kitų susijusių reikalavimų (ne)pagrįstumo ir atitinkamai dėl priešieškinio reikalavimo atidalyti priteisiant kompensaciją pinigais, kaip subsidiaraus atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdo, taikymo. Nagrinėjamu atveju teismai netinkamai įvykdė išaiškinimo pareigą, nenustatė ir neįvertino, kaip ieškovo siūlomas atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas tenkina abiejų bendraturčių interesus, nevertino, ar ieškovo siūlomas atidalijimo natūra būdas nepadarys neproporcingos žalos turtui ar jo paskirčiai, kartu tiksliai nekvalifikavo ieškovo reikalavimo kaip mišraus iš dalies atidalyti natūra, paliekant dalį turto kaip bendrąją nuosavybę su atsakove.

48.       Kadangi teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir pirmiau nurodytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl ieškovo reikalaujamo taikyti ginčo turto atidalijimo būdo pagrįstumo, tinkamai nenustatė, konstatuotina, jog bylos esmė neatskleista, nėra pagrindo spręsti, kad ginčas išspręstas teisingai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė minėtų proceso pirmosios instancijos teisme pažeidimų, šie pažeidimai yra esminiai ir negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, nes būtina įvertinti ieškovo reikalavimą dėl mišraus atidalijimo būdo pagrįstumo, taip pat dėl ieškovo siūlymo iš dalies atidalyti natūra atitikties CK 4.80 straipsnio 2 dalies bei kitoms materialiosios teisės nuostatoms ir suformuotai kasacinio teismo praktikai tokio pobūdžio bylose. Todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai naikintini ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

49.       Panaikinusi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir grąžinusi bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija nesprendžia klausimo dėl šalių kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Šis klausimas turės būti išspręstas išnagrinėjus iš esmės visus byloje pareikštus reikalavimus. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą kasaciniame teisme patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 7 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Artūras Driukas

        Agnė Tikniūtė