Civilinė byla Nr. 2-971-419/2023
Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00223-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 3.1.7.6
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 4 d.
Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski,
sekretoriaujant Rimantei Jurgienei,
vertėjaujant Maženai Andruškevič,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „City Car“ atstovams direktoriui A. M., advokatui Džigintui Žebeliui,
atsakovui S. D., jo atstovei advokatei Aušrai Juknaitei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „City Car“ ieškinį atsakovui S. D. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė UAB „City Car“ prašė priteisti iš atsakovo S. D. 3800,00 Eur skolos, 216,00 Eur delspinigių, patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės UAB „City Car“ ieškinyje nurodyta, kad atsakovas atvyko į ieškovės verslo vietą (automobilių parkavimo aikštelę, esančią Gariūnų g. 43 A, Nr. 234), kur išsirinko sau tinkamą transporto priemonę, 2021 m. balandžio 9 d. ieškovė su atsakovu sudarė transporto priemonės pirkimo – pradavimo sutartį Nr. A-08/923 (toliau – sutartis) ir tai patvirtino savo parašais. Pažymėjo, kad pagal šią sutartį ieškovė pardavė, o atsakovas nupirko transporto priemonę BMW 530D, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintą 2006 m. birželio 30 d., pilkos spalvos (toliau – automobilis), šalys sulygo dėl automobilio kainos (Sutarties 2 punktas) – 3 800 Eur. Pabrėžė, kad šalys susitarė, kad pinigai už parduodamą automobilį bus atsakovo sumokami grynais į kasą arba pavedimu 3 dienų laikotarpyje po sutarties pasirašymo (Sutarties 3.1 punktas), kadangi šalys sutarė, kad ši sutartis yra ir Turto perdavimo – priėmimo aktas, todėl šios sutarties pagrindu ieškovė ir perdavė atsakovui Automobilį. Paaiškino, kad šalys sutartyje sutarė, kad jeigu pirkėjas (atsakovas) sutartyje nustatytu laiku nesumoka, jam yra priskaičiuojami 0,02 (dvi šimtosios) procento dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (sutarties 5 punktas). Sutarties pasirašymo momentu pirkėjas (atsakovas) laidavo prisiimtų įsipareigojimų vykdymą visu savo turtu (sutarties 7 punktas). Šiai dienai atsakovas nieko nėra sumokėjęs ieškovei pagal tarp jų sudarytą sutartį, iš sutarties teksto bei faktiškai susiklosčiusių aplinkybių matyti, kad sutartyje šalys aptarė savo teises ir pareigas, kurias turėjo įvykdyti, ieškovė savo pareigą įvykdė – perdavė automobilį, atsakovas savo pareigos neįvykdė – nesumokėjo sutartyje sulygtos kainos, t. y. atsakovas nėra įvykdęs savo, kaip pirkėjo pareigų, nes neperdavė ir nepervedė atsakovui pinigų jokia forma, duomenų, kad piniginės lėšos atsakovei pagal tarp šalių sudarytą sutartį būtų perduotos kitokiais būdais, nėra. Delspinigių suma už vieną dieną sudaro 0,76 Eur (3 800 Eur x 0,02 proc. = 0,76), nuo sutartyje sutarto sudarymo įvykdymo momento pabaigos praėjo 211 dienų, tai delspinigių suma sudaro 216 Eur. Sutartyje buvo sutarta sąlyga, kad atsakovas automobilio kainą turi sumokėti per 3 dienas, šiai dienai Sutartis nėra įvykdyta.
3. Ieškovės UAB „City Car“ direktorius A. M. teismo posėdyje paaiškino, kad įmonė UAB „City Car“ veikia nuo 2007 metų. Šiuo metu akcininkas yra jo tėvas, o pats yra vadovas. Jo ir tėvo vardas bei pavardė sutampa. Įmonė užsiima transporto priemonių pardavimu, nuoma, lizingu, remontu. Iš užsienio atveža automobilius, juos suremontuoja ir parduoda. Įmonė veikia Gariūnų verslo centre. Ten nuomojama teritorija ir yra kilnojama patalpa bei rakinama patalpa automobiliams patikrinti. Toje vietoje nuolat dirbo 3 darbuotojai. Automobilio pirkimo metu realiai dirbo tik jis su žmona, vadybininkė buvo nedarbinga. M. Č. jo versle nedalyvavo, bet prašė kurį laiką pabūti jo (M. Č.) įmonės direktoriumi. Formino krovininius automobilius jo vardu. Sutarties sudarymo metu santykiai su M. Č. buvo geri, įsiskolinimų vienas kitam neturėjo. Pas vaikystės draugo M. Č. giminaitį S. D. (M. Č. sugyventinės E. Č. senelį) įvyko gaisras, sudegė pirtis, automobilis. M. Č. jam paaiškino, kad giminaičiui reikalinga mašina, bet šiuo metu jis neturi pinigų už ją sumokėti. Jis nurodė kokio automobilio jam reikėjo. Automobilis BMW įmonėje buvo registruotas senokai ir įmonė ta mašina naudojosi. Pasiūlė jam automobilį, kuris atitiko jo iškeltus reikalavimus. Ir pasiūlė jam būtent šitą automobilį BMW. Iš pradžių jis pasakė, kad BMW nelabai tiks, gal geriau VW. Bet vėliau sužinojo, kad M. Č. buvo skolingas S. D. ir neturi lėšų nusipirkti automobilį. Jie sprendė, kad gali nusipirkti automobilį iki 3000,00 Eur vertės. Susirašinėjimas vyko su M. Č., jis ir pasiūlė mašiną S. D.. M. Č. atvažiuodavo į aikštelę ir matė tą mašiną. Galiausiai pasakė, kad jam tinka. Jie atvyko 10 dieną, o sutartį jau buvo paruošęs iš vakaro (9 d.), data liko nepataisyta. Faktiškas pardavimas vyko 10 d. Jie žadėjo atvažiuoti 9 d., bet neatvažiavo, tą dieną buvo paruošęs sutarties projektą. Kompiuteryje turi sutarties šabloną visiems žmonėms, tik keičiasi automobilio duomenys ir pirkėjo duomenys. Tai standartinė sutartis. 9 d. nebuvo įrašęs tik S. D. duomenų, jo duomenis ir kainą įrašė 10 d. Iki to laiko su S. D. dėl kainos nesitarė ir asmeniškai nebendravo. Visi susitarimai vyko tik su M. Č.. S. D. duomenys buvo suvesti iš lapo, patvirtinančio, kad S. D. pasas sudegė, galimai tai buvo Migracijos departamento ar kitos valstybinės institucijos dokumentas. 2021-04-10 pas jį atvažiavo M. Č. su S. D.. Kas vairavo nematė. Ofise buvo jis su žmona. Prieš pasirašant sutartį jie pasižiūrėjo automobilį, jie kartu su jo žmona nuvažiavo pasiimti siuntą, vairavo M. Č., kartu važiavo S. D.. Grįžę jie pasakė, kad viskas tinka, pasirašė sutartį ir išvažiavo. Nemano, kad jie skaitė visą sutartį, gal tik savo duomenis pasitikrino. Pildant sutartį buvo aiškiai kalbama, kad tai automobilio pirkimo-pardavimo sutartis. Punkto dėl apmokėjimo sąlygų nekeitė, tai standartinis punktas. Jam buvo pasakyta, kad nėra pinigų. Žinojo, kad pinigai bus vėliau, ar jie bus perduoti grynais ar pavedimu nebuvo pasakyta. Automobilį davė be pinigų, kadangi pasitikėjo savo draugu M. Č.. Paprastai žmonės moka pavedimu per tris dienas arba į kasą. Buvo tartasi, kad apmokėta bus iki vasaros pabaigos. Pasakė jiems, kad kai bus pinigų, atsiskaitysite. Sutiko palaukti. Jam vis buvo sakoma, kad tuoj tuoj bus susimokėta, bet vėliau pamatė skelbimą puslapyje autoplius.lt, kad tas automobilis yra parduodamas. Šis skelbimas buvo patalpintas M. Č. vardu su jo telefono numeriu. Paklausė M. Č. kaip taip gaunasi, kad jam dar nesumokėta, o automobilis jau parduodamas. M. Č. pasakė, kad parduoda automobilį, nes yra problema su stabdžiais, juos sutvarkys ir pats pas jį su šia mašina atvažiuos ir jis galės ją atsiimti. Tuomet pasakė jam, kad netvarkytų automobilio, kadangi jis pasiims automobilį atgal. M. Č. pasakė, kad automobilis jiems netinka, nes seneliui yra per žemas, nepatogu sėdėti. Atvažiavo į kiemą pas E. Č. tėvus, M. Č. nebuvo. Neužilgo jie atvažiavo ir pasakė, kad nieko jam neatiduos, reikia palaukti ir jam teko išvažiuoti su tuščiu autovežiu. Suprato, kad piktybiškai nenori jam sumokėti už mašiną. Tuomet iš E. Č. tėvo sužinojo S. D. telefono numerį ir jam paskambino. Pasakė jam, kad už automobilį nebuvo atsiskaityta, į ką S. D. atsakė, kad M. Č. teigimu, jis (A. M.) jam (M. Č.) yra skolingas. Pasakė, kad atidavė pinigus už mašiną M. Č.. Tai buvo keletas dienų po to, kai nepavyko atsiimti automobilio 2021 spalio pabaigoje. Pirkimo-pardavimo sutartyje yra nurodyti visi rekvizitai, sąskaita-faktūra nebuvo išrašyta. Susitarė, kad nebus jokių problemų, dėl to jokio orderio neišrašė. Įmonės balanse matoma, kad automobilis yra neapmokėtas. Su M. Č. buvo sutarta 3800,00 Eur kaina. Surašius sutartį garsiai pasakė, kad kaina yra būtent tokia ir visi tai girdėjo. Nebuvo sutartas konkretus terminas kada jam bus sumokėta. Sutartyje nieko nenurodė dėl mokėjimo atidėjimo, nes pasitikėjo draugu, kad jis sumokės. Žino, kad jie pardavė tą automobilį ir gavo už jį pinigus. Žino kas yra šios mašinos naujas savininkas, turi jo telefono numerį. Turi atsarginį BMW raktą, jo neatidavė, nes nebuvo sumokėti pinigai. Negali atsakyti, ar matė kaip S. D. pasirašė sutartį. Jei pasirašinėjo jo ofise, o ne kažkur mašinoje. Davė sutikimą registruoti automobilį po dviejų mėnesių, nors dar nebuvo gavęs pinigų, nes jiems reikėjo numerių. Kitiems žmonėms neatiduoda automobilio, kol negauna pinigų. Su S. D. kalbėjo lietuviškai, jis supranta lietuviškai. M. Č. kažkada turėjo VšĮ įmonę su paramos gavėjo statusu, bet ji bankrutavo. Jų santykiai pablogėjo tada, kai jis paklausė, ar jis gali pabūti naujos VšĮ įmonės direktoriumi. Jo manymu, su juo turėjo būti sudaryta darbo sutartis, tačiau sužinojo, kad tokios sutarties su VšĮ direktoriumi nereikia. Pasakė, kad taip jam netinka. Buvo atidaryta sąskaita jo vardu, bet realiai ją valdė M. Č., ten buvo pervedami pinigai. Suprato, kad tai pinigų plovimas, kad juo buvo pasinaudota. Tai buvo rugpjūčio mėnesį ir nuo to laiko jų santykiai pablogėjo.
4. Atsakovas S. D. atsiliepime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jam reikėjo automobilio, kadangi jo turėtas automobilis sudegė. Paprašė anūkės sugyventinio M. Č. padėti nusipirkti kitą. Apvažiavo visas aikšteles Vilniuje per 3-4 dienas. Po to jis pasakė, kad vienas jo draugas, su kuriuo mokėsi mokykloje ir sėdėjo už vieno suolo pasiūlė automobilį. Vieną kartą nuvažiavo ten. Pasižiūrėjo BMW, buvo nusidėvėjusios padangos. Nuvažiavo antrą kartą, su šiuo automobiliu nuvažiavo į paštą. Ten automobilis užgeso. Atvažiavo tas vaikinas su laidais, užvedė tą automobilį. Tame automobilyje buvo prasta sankaba, akumuliatorius, lemputė degė. Paliko tą mašiną ir pasakė, kad grįš, kai automobilis bus sutvarkytas. Po kurio laiko vėl nuvažiavo, pasižiūrėjo tą automobilį, sutiko pasiimti. Žmona buvo davusi jam pinigų. Pirkti automobilį važiavo kartu su M. Č., juos vežė anūkė, ten juos išleido ir išvažiavo. M. Č. nurodė jam sėsti į BMW, pats nuėjo susirado tą vaikiną. Pastarasis atėjo su popieriais, įsėdo į automobilį. Atidavė jam pinigus maišelyje 3800,00 Eur, atsisėdo į mašiną ir nuvažiavo namo. Pakeliui namo vėl atsirado automobilio gedimai. Nuvarė jį į servisą pas savo bendrapavardį. Į Gariūnus žiūrėti būtent šį automobilį važiavo 3 kartus. Po insulto gali painioti aplinkybes. Apie kainą kalbėjo tik su M. Č., kuris sakė, kad kaina yra 3800,00 Eur su padangomis. Kai važiavo antrą kartą, norėjo paimti mašiną, bet buvo problemų su sankaba ir akumuliatoriumi. Kai važiavo į paštą, vairavo M. Č., jie važiavo tik dviese, jokių moterų kartu su jais nebuvo. M. Č. norėjo pašte pasiimti dėžes ar kažką kitą, nesidomėjo. Tą dieną, kai važiavo į paštą, mašinos nepasiėmė. Automobilio važiavo dar kartą. Kai paskutinį kartą važiavo pasiimti automobilį, su savimi maišelyje turėjo 3800,00 Eur kupiūromis po 50 ir po 100. Tai nebuvo skolinti pinigai, tai buvo jo nuosavi pinigai. Jo pinigai niekada nebuvo sudegę, kadangi pinigų nelaikė daržinėje ar vištidėje. Jo sodyboje buvo gaisras, kurio metu sudegė vištidė, garažas ir jame buvęs automobilis, jo pasas bei automobilio pasas. Pinigus laikė namuose. Jokių finansinių sunkumų neturėjo. Kai buvo atvažiavęs pasiimti automobilio, nebuvo užėjęs į pardavėjo vagonėlį (ofisą). Buvo pasilikęs mašinoje. M. Č. buvo kažkur nuėjęs, bet nestebėjo ar nuėjo į vagonėlį. Pardavėjas buvo priėjęs prie jo automobilio su popieriais, M. Č. priėjo vėliau. Pats sėdėjo priekinėje keleivio pusėje. Iki pinigų perdavimo tą pačią dieną su šia mašina važiavo į paštą. Pardavėjas jam atnešė lietuvių kalba užpildytą dokumentą. Tokį dokumentą galėtų perskaityti, bet kalbos nesupranta. Niekas jam sutarties turinio nevertė. Suprato, kad tai automobilio pirkimo-pardavimo sutartis. Pats anksčiau užsiiminėjo automobilių pirkimu-pardavimu, tad žino kaip tokiu atveju tvarkomi dokumentai. Sutartį pasirašė kartu su M. Č. grįžęs namo. Neprisimena, ar pirkimo vietoje pasirašė sutartį. Gali būti, kad byloje esančioje sutartyje yra jo parašas. Visi dokumentai yra pas M. Č.. Pinigus atidavė pardavėjui mašinoje, pardavėjas buvo šalia mašinos. M. Č. tuomet nedalyvavo. Pardavėjas žiūrėjo pinigus. Pardavėjas jokio kvito, patvirtinančio pinigų gavimą nedavė. Pats tokio kvito neprašė. Kadangi automobilis jam buvo atiduotas, vadinasi viskas buvo tvarkoj. Kai atėjo M. Č., išvažiavo namo. Turėjo pinigų, todėl jam nebuvo reikalo mokėti vėliau. Vėliau mašinos pardavėjas vieną kartą skambino jam namo. Jis pasakė, kad nori pasikalbėti. Atsakė jam, kad kalbėtų su M. Č. ir padėjo ragelį. Nenorėjo detaliau su juo kalbėti, nes M. Č. jam buvo pasakojęs, kad pas juos buvo bardakas su įmonėmis. Jis nesakė, kad už automobilį nebuvo atsiskaityta. Nesuprato kokiu klausimu jis skambino. Anksčiau su tuo pardavėju niekada nebendravo. Jokių laiškų pardavėjas jam nesiuntė. Mobilaus telefono ar kompiuterio neturi. Jo akivaizdoje jokie dokumentai nebuvo pildomi. Nežino iš kur pardavėjas sužinojo jo asmens kodą. Iki pardavimo pardavėjas žadėjo sutvarkyti automobilį. Kai važiavo namo, automobilyje užsidegė lemputė. Dokumentus pasirašė ir pinigus perdavė tuo pat metu. Tuo metu buvo tik dviese su pardavėju. Pats sėdėjo priekinėje keleivio pusėje, o pardavėjas stovėjo prie priekinių durelių, jos buvo atidarytos. Perduodamas pinigus, jų nebuvo perskaičiavęs. Pinigus atidavė kartu su maišeliu. Neprisimena, ar pardavėjas, imdamas pinigus, juos perskaičiavo. Jis pasiėmė pinigus ir nuėjo į savo vagonėlį. M. priėjo maždaug po 5-10 minučių ir jie išvažiavo. M. davė jam raktą nuo automobilio. Pardavėjas kartu su dokumentais rakto jam nebuvo perdavęs. Grįžtant namo vairavo M. Č..
5. Liudytojas M. Č. parodė, kad su ieškovės UAB „City Car“ vadovu A. M. buvo klasiokai, turėjo visokių verslo reikalų, o S. D. yra jo draugės senelis. S. D. automobilis sudegė per gaisrą. Sudegė daržinė, lauko virtuvės dalis. Žino, kad S. D. pinigai nesudegė. Sudegė pasas, automobilio dokumentai, nes buvo laikomi automobilyje. S. D. buvo išduotas laikinas dokumentas, kol jis gavo pasą. Ieškojo automobilio seneliui. Siųsdavo užklausas A. M. teiraudamasis dėl įvairių automobilių, bet jis pasakė, kad pats turi automobilį, kuriuo važinėja ir su kuriuo viskas yra gerai, reikia tik sankabą pakeisti. Pasiūlė pirkti šį automobilį. Buvo atvažiavę į Gariūnų aikštelę gal tik du kartus. Dažniau važiavo dėl kitų automobilių. Atvažiavę su S. D., apžiūrėjo automobilį, S. D. jis tiko, A. M. sakė, kad defektus sutvarkys, todėl visos sąlygos jiems tiko. Automobilį pirko pasitikėjimo pagrindu su sąlyga, kad visi automobilio defektai bus pašalinti. Pirkimo-pardavimo sutarties neskaitė, S. D. irgi, nes nesupranta lietuviškai. Už automobilį atsiskaitė. Į Gariūnus juos atvežė S. D. anūkė ir paliko juos ten. S. D. atsisėdo į BMW, o pats buvo užėjęs į įmonės vagonėlį. Dokumentai ir pinigai buvo perduoti automobilyje. S. D. sėdėjo automobilio keleivio vietoje, A. M. kažką šnekėjo su S. D., stovėjo prie atidarytų automobilio durelių. Pats buvo lauke, kalbėjosi telefonu maždaug už 5-6 metrų. Tikrai matė, kad pinigai buvo perduoti. S. D. pinigus laikė įmautėje nuo dokumentų ir įsidėjęs į švarko kišenę. Išvažiuojant iš namų matė kaip S. D. žmona perdavė S. D. pinigus, ten buvo po 50 Eur kupiūromis. Automobilio kaina buvo 3600,00 Eur, bet vėliau sutartyje pastebėjo, kad suma yra 3800,00 Eur, buvo daug diskusijų dėl to, A. M. priskaičiavo dar padangas. Pagal žodinį susitarimą reikėjo sumokėti 3600,00 Eur, nes už padangas jis pats jau buvo sumokėjęs. 3800,00 Eur sumą pastebėjo tuomet, kai prasidėjo teismo posėdžiai. S. D. perdavė A. M. 3600,00 Eur. Joks pakvitavimas S. D. nebuvo duotas, nes viskas vyko pasitikėjimo pagrindu. Nebuvo kalbos, kad S. D. gali atsiskaityti vėliau. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis jau buvo pilnai paruošta. S. D. asmens kodą buvo siuntęs A. M. per messenger programėlę. A. M. dar buvo skolingas S. D. už neparduotą sunkvežimį. Reikalaudamas pinigų, jo nuomone, ieškovas tokiu būdu jam keršija, nes turėjo visokių verslo santykių. Tarp jo ir A. M. jau vyko ginčai dėl verslo reikalų, tame procese jis buvo atvažiavęs su tralu pasiimti kito automobilio. Tais pačiais metais iš atsakovo buvo pasiskolinti 20 000,00 Eur. Už šiuos pinigus buvo pirktas sunkvežimis, registruotas A. M. įmonės vardu. S. D. šiuos pinigus skolino jam (M. Č.). Dar yra skolingas S. D. 12 000,00 – 13 000,00 Eur. Su A. M. turėjo daryti didelį projektą ir buvo susitarimas, kad jis dalimis įneš 50 000,00 Eur. Jis padarė investiciją į verslą, todėl negali šios sumos priimti kaip asmeninę skolą. Buvo pasirašęs sutartį, kad išpirks iš A. M. akcijas ir gavosi, kad liko skolingas pagal tą sutartį. A. M. teigimu skola yra 20 000,00 Eur.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys atmestinas.
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2021 m. balandžio 10 d. (sutarties data 2021 m. balandžio 9 d.) tarp šalių buvo sudaryta automobilio BMW 530D, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis.
7. Iš pateiktos nuotraukos (1 t., b. l. 18, 27) matyti, kad A. M. 2021 m. balandžio 10 d. 13.52 atsiųsta automobilio prietaisų skydelio nuotrauka su užsidegusiu ženkliuku ir paklausta kas tai.
8. Pagal valstybės įmonės „Regitra“ pažymą apie transporto priemonės išregistravimą, nurodyta, kad automobilis BMW 530D, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), išregistruotas 2021 m. birželio 11 d. (1 t., b. l. 19, 29).
9. Iš 2021 m. birželio 11 d. transporto priemonės laikinosios registracijos liudijimo matyti, kad automobilis BMW 530D, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), laikinai įregistruotas Lietuvoje iki 2021 m. liepos 11 d. (1 t., b. l. 20, 28).
10. Pagal pateiktą susirašinėjimą matyti, kad 2021 m. kovo 27 d. vyko susirašinėjimas dėl automobilio BMW pirkimo (1 t., b. l. 52-56).
11. Iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad A. M. skambino ir rašė M. Č., bet atsakymų negavo (1 t., b. l. 57-59).
12. 2021-04-01 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šalčininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos rašte nurodyta, kad 2021-03-27 (duomenys neskelbtini) buvo gesinamas gaisras pagalbinio ūkio pastate. Gaisro metu sudegė pastato stogas su medinėmis konstrukcijomis, išdegė centrinė pastato vidaus dalis, pradegė perdanga, vasaros virtuvės patalpos sulietos vandeniu ir aprūkusios nuo dūmų, vietomis paveiktos termiškai, sudegė garažo patalpoje stovėjęs automobilis Škoda Octavia (1 t., b. l. 134).
13. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl kainos už įsigytą automobilį sumokėjimo. Šalių ginčui spręsti yra aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2021-02-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021 (toliau – Nutartis) pateikti išaiškinimai.
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalimi, pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).
15. Pirkimo–pardavimo sutartis yra dvišalė, nes abi sutarties šalys (pardavėjas ir pirkėjas) turi priešpriešines teises ir pareigas, t. y. abi šalys yra ir kreditoriai, ir skolininkai. Pardavėjas turi pareigą perduoti daiktą ir nuosavybės teisę į jį pirkėjui, o pirkėjas turi priešpriešines pareigas – priimti daiktą ir sumokėti už jį kainą; pirkėjas turi teisę reikalauti perduoti daiktą ir nuosavybės teisę į jį, o pardavėjas turi teisę reikalauti sumokėti kainą ir priimti parduodamą daiktą. Pirkimo–pardavimo sutartis taip pat yra konsensualinė. Ji laikoma sudaryta nuo šalių valios dėl sutarties sudarymo išreiškimo ir jos įsigaliojimas nesiejamas su daikto perdavimu pirkėjui. Daikto perdavimas pirkėjui jau yra sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties vykdymas (Nutarties 23-24 punktai).
16. Vadovaujantis CK 6.314 straipsnio 2 dalimi, pirmumas suteikiamas šalių susitarimui – kaina turi būti sumokėta per tą terminą, kurį šalys nustatė sutartyje. Jeigu kainos sumokėjimo terminas sutartyje nenustatytas, tokiu atveju kaina turi būti sumokėta tada, kai pardavėjas įvykdo savo pareigą perduoti daiktus arba disponavimo daiktais dokumentus. Kadangi pagal CK 6.314 straipsnio 1 dalį kainos sumokėjimo vieta yra daiktų perdavimo vieta, tai ir kainos sumokėjimo laikas siejamas su daiktų perdavimo momentu (Nutarties 26 punktas).
17. Pirkimo–pardavimo sutartyje ginčo šalims nesusitarus dėl kainos sumokėjimo terminų, tvarkos ar būdo, teismas, nustatydamas kainos sumokėjimo sąlygas, remiasi CK 6.314 straipsniu: jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečioje vietoje, jis privalo sumokėti ją pardavėjui daiktų perdavimo vietoje (CK 6.314 straipsnio 1 dalis); jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečiu laiku, jis privalo ją sumokėti daiktų perdavimo momentu (CK 6.314 straipsnio 2 dalis); jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, pirkėjas privalo iš karto sumokėti visą kainą (CK 6.314 straipsnio 4 dalis). Tais atvejais, kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas (CK 6.314 straipsnio 5 dalis) (Nutarties 29 punktas).
18. Pirkėjo pareiga sumokėti kainą apima ne tik pinigų sumos sumokėjimą, bet ir ėmimąsi atitinkamų priemonių, kurių gali būti reikalaujama pagal sutartį arba įstatymus, kad, esant reikalui, būtų galima tinkamai įrodyti kainos sumokėjimo faktą. Pirkėjas kainą turi sumokėti visą iš karto (CK 6.314 straipsnio 4 dalis), tačiau ši norma yra dispozityvi, todėl sutarties šalys gali susitarti ir dėl dalinio kainos mokėjimo (Nutarties 30 punktas).
19. Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties 3.1 punkto, sutartyje yra nurodytas kainos sumokėjimo terminas, t. y. turto pardavimo kainą pirkėjas sumoka grynais į kasą arba pavedimu 3 dienų laikotarpyje po sutarties pasirašymo. Tačiau teismo posėdyje ieškovės vadovas A. M. paaiškino, kad tai standartinė sutarties sąlyga, taikoma visiems klientams, o šis atvejis buvo kitoks, kadangi automobilis buvo parduodamas pasitikėjimo pagrindu jo mokyklos draugo ir verslo partnerio artimam giminaičiui, pas kurį įvyko gaisras ir jo turtas sudegė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, buvo susitarta, kad automobilis atsakovui bus perduotas, o kainą jis sumokės tuomet, kai susitvarkys su gaisro padariniais ir turės pinigų. Tikslus momentas kada už automobilį turi būti sumokami pinigai nebuvo apibrėžtas, ieškovės atstovo teigimu, jis sutiko palaukti apmokėjimo iki 2021 metų rudens. Šis susitarimas raštu įformintas nebuvo.
20. Atsakovo S. D. teigimu, automobilio kainą jis sumokėjo automobilio perdavimo dieną – 2021-04-10 grynais pinigais pačiam ieškovės atstovui A. M..
21. Kasacinis teismas Nutartimi pakeitė LAT nutartyje Nr. e3K-3-356-684/2019 pradėtą formuoti praktiką ir išaiškino, kad sutarties sudarymas ir jos įvykdymas yra dvi skirtingos faktinės aplinkybės, kurios turi būti įrodinėjamos atskirai, ir vien tik aplinkybė, kad pirkėjas turėjo prievolę pardavėjui, savaime nereiškia, kad pirkėjas šią prievolę įvykdė, todėl, kilus ginčui dėl prievolės sumokėti perkamo daikto kainą įvykdymo, būtent pirkėjas ir turi šią aplinkybę įrodyti. Tai, kad pardavėjas perdavė daiktą pirkėjui, patvirtina, jog jis įvykdė savo sutartinę prievolę, tačiau tai savaime nereiškia, jog pirkėjas yra įvykdęs savo pareigą sumokėti už perkamą daiktą (Nutarties 35 punktas).
22. Tinkamai įforminti prievolės įvykdymo faktą pirmiausia turėtų būti suinteresuotas skolininkas, nes turėdamas tokius įrodymus jis galės įrodyti prievolės pasibaigimo faktą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pakvitavimas nėra vienintelis leistinas skolininko sutartinės prievolės įvykdymo faktą galintis patvirtinti rašytinis įrodymas. Skolininkas, siekdamas įrodyti prievolės įvykdymo faktą, taip pat gali remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011) (Nutarties 38-39 punktai).
23. Ieškovės atstovas tvirtino, kad sutarties sudarymo metu atsakovas neturėjo pinigų atsiskaityti už perkamą daiktą, kadangi sudegė jo turtas ir dėl to buvo sutarta, kad jis atsiskaitys vėliau. Atsakovas tokiems ieškovės atstovo teiginiams prieštaravo ir nurodė, kad turėjo pinigų susimokėti už automobilį, kadangi gaisro metu sudegė tik pagalbinis pastatas bei garažas, kuriame stovėjo jo automobilis. Sudegė jo pasas ir automobilio dokumentai, kurie gulėjo automobilyje. Tačiau pinigus jis laikė gyvenamajame name, o jis nuo gaisro nenukentėjo. Šiuos atsakovo teiginius patvirtina 2021-04-01 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šalčininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos raštas, kuriame nurodyta, jog 2021-03-27 (duomenys neskelbtini) buvo gesinamas gaisras pagalbinio ūkio pastate. Gaisro metu sudegė pastato stogas su medinėmis konstrukcijomis, išdegė centrinė pastato vidaus dalis, pradegė perdanga, vasaros virtuvės patalpos sulietos vandeniu ir aprūkusios nuo dūmų, vietomis paveiktos termiškai, sudegė garažo patalpoje stovėjęs automobilis Škoda Octavia (1 t., b. l. 134).
24. Atsakovas taip pat paaiškino, kad niekada neturėjo problemų su pinigais, kadangi anksčiau vertėsi pelninga veikla – akmens tvorų statyba. Teismas, vertindamas, ar atsakovas sandorio sudarymo metu galėjo turėti 3800,00 Eur sumą, per LITEKO sistemos sąsają su Sodros duomenų baze, patikrino atsakovo gaunamas pajamas nuo 2021-01-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir nustatė, kad 2021 metais atsakovo senatvės pensija sudarė 340,23 Eur per mėnesį, 2022 metais – 373,82 Eur, o 2023 metais – 436,55 Eur. Nepaisant to, kad atsakovo senatvės pensija nėra didelė ir 3800,00 Eur sumą jis galėtų sukaupti per maždaug 11 mėnesių laikotarpį, jeigu šių pinigų visai neleistų, tačiau ieškovės atstovo teigimu tarp šalių buvo sutartas maždaug 4-5 mėnesių mokėjimo atidėjimo terminas. Taigi per tokį laikotarpį vien iš gaunamos pensijos atsakovas negalėtų sukaupti reikiamos sumos. Atsakovas pateikė teismui 2023-07-14 Vilniaus 15 notaro biuro notarės D. J. patvirtintą Piniginių lėšų dovanojimo sutartį, pagal kurią S. D. ir I. D. padovanojo savo vaikaitei G. Ž. 19 958,00 Eur sumą. Sutarties 3 punkte nurodyta, kad dovanojamos lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
25. Vadovaujantis sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), S. D. priklausė 9979,00 Eur anūkei padovanotų lėšų dalis. Jeigu atsakovo pinigai būtų sudegę gaisro metu, tai vien iš gaunamos pensijos atsakovas tokios pinigų sumos negalėtų sukaupti, kadangi skaičiuojant laikotarpį nuo 2021-04-01 (artimiausias mėnuo po gaisro) iki 2023-06-01 (dovanotų lėšų pervedimo) nė kiek neleidžiant pensijos, atsakovas galėtų sukaupti tik 9826,98 Eur, kas yra mažiau nei buvo padovanota anūkei. Taigi iš išdėstyto galima prieiti išvados, kad jeigu atsakovas praėjus sąlyginai neilgam laiko tarpui po gaisro, turėjo didelę pinigų sumą, vėliau padovanotą anūkei, tai yra labiau tikėtina, kad automobilio pirkimo-pardavimo metu atsakovas galėjo turėti ir reikiamą 3800,00 Eur pinigų sumą bei iš karto atsiskaityti su pardavėju.
26. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad skirtingai nei LAT Nutartyje aprašytu atveju, nagrinėjamoje byloje pirkimo-pardavimo santykiai susiklostė ne tarp dviejų fizinių asmenų, bet tarp juridinio ir fizinio asmens, kadangi fiziniam asmeniui buvo parduodamas ieškovės UAB „City Car“ vardu registruotas automobilis.
27. Pažymėtina, kad juridiniai asmenys, tiekdami prekes ar paslaugas privalo vadovautis jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.
28. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo (išskyrus Lietuvos Respublikоs apmokestinamąjį asmenį, kuriam taikomos šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalies nuostatos) privalo įforminti PVM sąskaita faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo.
29. Lietuvos Respublikоs PVM mokėtojai PVM sąskaita faktūra privalo įforminti ir prekių tiekimą ar paslaugų teikimą fiziniams asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, jeigu prekių tiekimas ar paslaugų teikimas įvyko šalies teritorijoje, išskyrus Lietuvos Respublikоs Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus atvejus (PVM įstatymo 79 straipsnio 3 dalis).
30. Pagal PVM įstatymo 79 straipsnio 2 dalies 1 punktą, PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas.
31. Ieškovė pateikė UAB „City Car“ buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB „Proximum nexum“ duomenis apie įmonės skolininkus, kuriuose nurodyta, kad S. D. pagal dokumentą SF887 skolingas UAB „City Car“ 3800,00 Eur. Tačiau atsakovui išrašytos sąskaitos-faktūros ieškovė nepateikė ir neįrodė, kad apskritai buvo ją išrašiusi daikto perdavimo metu kaip reikalaujama pagal nurodytas PVM įstatymo nuostatas. Sąskaitoje-faktūroje turėtų būti nurodytas ir jos apmokėjimo terminas, kurį ieškovės atstovo teigimu šalys buvo sutarusios.
32. Nagrinėjamu atveju ieškovei, kaip verslininkei keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, nepaisant to, kad ieškovės vadovą A. M. ir atsakovo anūkės draugą M. Č. siejo draugystės bei verslo santykiai, o sandoris buvo sudaromas pasitikėjimo pagrindu. Šis faktas neatleidžia įmonės nuo pareigos tinkamai įforminti visus reikiamus dokumentus. Spręsdamas dėl galimo susitarimo atidėti apmokėjimą už automobilį, teismas vertino ir ieškovės atstovo A. M. bei jo draugo M. Č. susirašinėjimą (1 t., b. l. 52-61). M. Č. 2021-03-27 pranešė A. M. apie atsakovo namų valdoje įvykusį gaisrą. Matyti, kad ieškojo naujo automobilio, teiravosi A. M. apie įvairius galimus variantus, o A. M. pasiūlė jam pirkti savo BMW. Susirašinėjime nėra kalbos apie tai, kad S. D. neturi pinigų naujam automobiliui ir reikėtų mokėjimą jam atidėti. A. M. ir M. Č. susirašinėjimas tęsėsi tų pačių metų birželio ir rugpjūčio mėnesiais. Tačiau nebuvo nė karto pasiteirauta, ar atsakovas jau yra sukaupęs pinigų ir kada galės atsiskaityti už įsigytą automobilį. Taigi įrodymų, patvirtinančių, kad šalys susitarė atidėti mokėjimą už perkamą automobilį, byloje nėra.
33. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad ieškovė UAB „City Car“ neįrodė, kad šalys tarėsi dėl vėlesnio apmokėjimo. Tuo tarpu atsakovas įrodė, kad galėjo sumokėti visą daikto pardavimo kainą iš karto ir pagal susiklosčiusias aplinkybes dėl namų valdoje įvykusio gaisro atidėti mokėjimą jam nebuvo reikalinga. UAB „City Car“ neįrodžius ieškinio dalyko, jos ieškinys atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
35. Ieškinys yra atmestas. Atsakovas S. D. bylos nagrinėjimo procese sumokėjo 90,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 2580,00 Eur advokato pagalbos išlaidų. Teismas pažymi, kad atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, atstovavimo poreikį nurodytos išlaidos yra protingo dydžio ir gali būti priteisiamos, tačiau iš pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad ne visas šias išlaidas patyrė būtent atsakovas. Kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas pateiktas 2023-01-16 mokėjimo nurodymas, kad 500,00 Eur sumą advokatei Aušrai Juknaitei sumokėjo M. P.. Mokėjimo dokumente nėra nuorodos, kad būtų mokama už S. D., o dokumento mokėjimo paskirtis – grąžinimas. Atsižvelgiant į tai, iš bendros atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos sumos yra minusuojama 500,00 Eur suma ir iš ieškovės atsakovo naudai priteisiama 90,00 Eur žyminio mokesčio ir 2080,00 Eur advokato pagalbos išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis CK 6.314 str., CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 259 str., 268 str., 270 str.,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „City Car“, į. k. 300909578, atsakovo S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 90,00 Eur (devyniasdešimt Eur) žyminio mokesčio, 2080,00 Eur (du tūkstančius aštuoniasdešimt Eur) advokato pagalbos išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.
Teisėjas Viktor Voicechovski