Civilinė byla Nr. e2A-1098-430/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03656-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.18.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno, Dainiaus Rinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. G. ir atsakovo N. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui N. G. (N. G.) ir atsakovo N. G. (N. G.) priešieškinį ieškovei E. G. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė E. G. ieškiniu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 256, tarp ieškovės ir atsakovo nutraukti dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo ieškovei 2 000 Eur neturtinę žalą; po santuokos nutraukimo ieškovei priteisti ½ ½ 3 kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovui ½ ½ 3 kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),. Po santuokos nutraukimo ieškovei iš viso tenka ¾ buto, o atsakovui – ¼ buto; lengvąjį automobilį OPEL Zafira AA, 2005 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui, ieškovei priteisti kompensaciją už didesnę dalijamo turto vertę – 698,50 Eur; priteisti ieškovei iš atsakovo ½ šeimos santaupų, t. y. 5 000 Eur; proginių monetų kolekciją priteisti atsakovui, o ieškovei iš atsakovo priteisti kompensaciją, lygią ½ kolekcijos vertės, t. y. 1 247 Eur; ieškovei po santuokos nutraukimo palikti santuokos metu įgytą pavardę „G.“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 1992 m. sausio 24 d. sudaryta šalių santuoka pradėjo byrėti apie 2017 metus, kada iki tol atrodęs tik blogas atsakovo įprotis naudoti alkoholinius gėrimus tapo jo kasdienybe. Šis įprotis palaipsniui keitė atsakovo elgesį, charakterį, moralę. Ieškovė ne kartą prašė ir skatino jo nebevartoti, tačiau susitarti nepavykdavo, atsakovas kategoriškai neigia savo priklausomybę. Ieškovės teigimu, 2018 metais atsakovo elgesys tapo sunkiai pakeliamas, jis tapo piktas, jo veiksmai neprognozuojami, pakito jo moralinės vertybės. Šeimoje buvo nuolatinis psichologinis smurtas, ne kartą - fizinis smurtas. Atsakovo elgesys yra nepriimtinas ieškovei, ir ji mano, kad tai daro neigiamą įtaką jų dukrai, nors ji yra pilnametė. Ieškovei vienai teko išgyventi daug sveikatos sunkumų, kurių metu nesulaukė sutuoktinio paramos. Jis dažnai nenakvodavo namuose, ne visada ieškovei buvo žinoma, kur yra atsakovas. Susidūrus su finansiniais sunkumais ir atsiradus galimybei įsidarbinti Olandijoje, ieškovė 2022 m. vasarą išvyko dirbti į Olandiją. Visą tą laiką ieškovė siekė taikiai nutraukti santuoką, o atsakovas, nesutikdamas, kenkė jų bendriems namams ir dukrai. Ieškovės teigimu, atsakovas gerdavo ir rūkydavo namuose, apversdavo butą iki negyvenamų patalpų ar landynės stovio, dukrai kartu būdavo nesaugu. Atsakovas visus vertingus daiktus: monetų kolekciją, santaupas, išnešė į savo mamos namus. Ieškovė mano, kad atsakovas nevykdė savo kaip sutuoktinio pareigų – gerbti vienas kitą, remti vienas kitą moraliai ir materialiai, būti vienas kitam lojaliais ir tolerantiškais, gyventi su šeimos vertybėmis suderinamą gyvenimo būdą – pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Ieškovės teigimu, santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, jam pažeidus savo kaip sutuoktinio pareigas, elgiantis nesuderinamai su šeimos vertybėmis. Dėl atsakovo veiksmų ieškovė patyrė negatyvius išgyvenimus: stresą, pažeminimus, emocinį ir fizinį skausmą. Ieškovę nuolat lydi baimė ir netikrumo jausmas dėl savo ateities, ji išgyvena emocinę įtampą, saugumo jausmo praradimą. Ieškovė nesijautė saugiai savo namuose. Dėl atsakovo despotiškų veiksmų, žeminimo, užgauliojimų sumažėjo ieškovės pasitikėjimas savimi bei kitais žmonėmis. Atsižvelgdama į santuokos trukmę, į atsakovo veiksmų pobūdį, nepagarbą, melą, apgaules, psichologinio ir fizinio smurto buvimą, ieškovė atsakovo padarytą neturtinę žalą vertina 2 000 Eur.

3.       Ieškinyje nurodoma, kad šalių santuokos metu įgytą dalijamą turtą sudaro: ½ 3 kambarių buto, esančio: (duomenys neskelbtini), ½ buto rinkos kaina VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra 41 350 Eur, ½ šio buto yra asmeninė ieškovės nuosavybė, įgyta dovanojimo sutarties pagrindu; lengvasis automobilis OPEL Zafira AA, 2005 m., vidutinė analogiško automobilio kaina remiantis Emprekio duomenimis – 1 397 Eur; santaupos grynais pinigais, laikomos seife (duomenys neskelbtini)– 10 000 Eur; monetų kolekcija – vertė 2 497 Eur. Ieškovės teigimu, ½ buto šalys įsigijo mainų sutarties pagrindu, tačiau jame negyveno iki 2007 metų, kol ieškovės mama nepadovanojo ieškovei likusios ½ šio buto dalies. Iki 2012 m. butas buvo tvarkomas išimtinai ieškovės mamos lėšomis, vėliau buvo remontuotas tik vienas jo kambarys, pakeistos lauko durys ir dujų katilas. Visa tai buvo padaryta iš asmeninių ieškovės lėšų (gautų pardavus asmeninį turtą – palėpę) arba išsimokėtinai (katilas). Visa kita buto dalis iki šiol yra neremontuota, o kol ieškovė dirbo Olandijoje, butas buvo visiškai apleistas ir tapo pavojingas gyventi, dėl savo būklės padaryta žala apatiniam butui. Iki šalių gyvenimo skyrium pradžios visos šalių lėšos buvo bendros arba ieškovės asmeninės (gautos pardavus asmeninį turtą). Atsakovas neturėjo jokių asmeninėmis galėtų būti pripažintų lėšų, t. y. jis, skirtingai nei ieškovė, negavo dovanų, nepaveldėjo jokio turto. Ieškovės nuomone, jokie esminiai pagerinimai nebuvo padaryti, vieno kambario remontas buvo padarytas iš ieškovės asmeninių lėšų, o iš sutuoktinių bendrų lėšų išsimokėtinai nupirktas katilas – nėra ilgalaikė investicija ir nepadidina buto vertės. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad neturi jokios finansinės galimybės sumokėti kompensaciją už atsakovui priteisiamą buto dalį. Ieškovės teigimu, atsakovas bendras sutuoktinių santaupas šiuo metu slepia (duomenys neskelbtini), pas mamą bute esančiame seife. Ieškovė tiksliai nežinojo santaupų sumos, tačiau 2022 m. pabaigoje atsakovas jas parodė dukrai, kuri padarė nuotraukas. Tuo metu santaupų buvo 10 000 Eur. Be to, ieškovei nežinant, atsakovas iš namų išnešė jo iniciatyva ilgą laiką kauptą proginių monetų kolekciją. Nors monetų kolekcionavimas buvo asmeninis atsakovo interesas, tačiau šalys tai darydavo bendrai iš sutuoktinių lėšų, būdavo, kad paskelbus apie monetos išleidimą jie per naktį stovėdavo eilėje prie Lietuvos banko. Ieškovė keletą monetų yra dovanojusi atsakovui, todėl į jas nepretenduoja. Atsakovas pateikė savo manomą monetų vertę, kuri, ieškovės teigimu, yra ne tik, kad žymiai sumažinta, bet ir monetų sąraše nėra įtrauktos auksinės monetos. Bendra dalijamų monetų vertė yra 2 494 Eur. Ieškovės žiniomis, šalys neturi kreditinių įsipareigojimų. Ieškovė po santuokos nutraukimo pasilieka santuokos metu įgytą pavardę „G.“.

4.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame pakartojo priešieškinyje nurodytus motyvus. Papildomai nurodė, kad ieškovė pateikia tariamas aplinkybes dėl šeimos ir sutuoktinių abipusio pareigų ir moralės normų laikymosi, o tai suprantama kaip jos civilinė gynyba nuo atsakovo jai pareikšto reikalavimo dėl santuokos nutraukimo išvykus į kitą valstybę gyventi ir dirbti pas kitą vyrą. Atsakovo teigimu, ieškovė sąmoningai nutyli tam tikras aplinkybes, o 2022 m. rugsėjo 4 d. išduotos sveikatos pažymos nepatvirtina aplinkybių, susijusių su atsakovo veiksmais ar neveikimu. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė pateikė nepagrįstą faktinėmis ir objektyviomis aplinkybėmis informaciją apie proginių monetų kolekcijos sudėtį ir vertę. Ieškovė nepateikė faktinių duomenų, kad atsakovas disponavo auksinėmis monetomis. Be to, atsakovas pažymėjo, kad pateikė proginių monetų rinkos vertes kaip šio savo asmeninio pomėgio žinovas, o ieškovės statistiškai pateiktos monetų kainos iš kitų informacijos šaltinių nėra pagrįstas pagrindas įkainoti šias monetas ieškovės nurodytomis kainomis, nes patikrinus informacinius portalus matyti, jog šių monetų kainos svyruoja įvairiai, bet dar nereiškia, kad jų vertė yra tokia, kokią nurodo ieškovė. Atsakovo teigimu, ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovas bendras sutuoktinių santaupas šiuo metu slepia (duomenys neskelbtini), seife. Atsakovas pažymėjo, kad visada seifą turėjo ir laikė tik savo tėvų bute. Atsakovas šiame seife laikė ne tik jam priklausančius asmeninius daiktus, bet ir jo tėvų, įskaitant ir šių asmenų pinigus. Ieškovė nurodo, kad tai yra slapta nuo jos sukauptos sutuoktinių santaupos, bet, atsakovo nuomone, tokie jos teiginiai prieštarauja kitoms faktinėms aplinkybėms, pvz., iki 2018 m. atsakovas kelerius metus buvo bedarbis ir šeima tuo laikotarpiu gyveno iš jo bedarbio pašalpos ir ieškovės darbo pajamų, nuo 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje kaip visame pasaulyje buvo COVID pandemija, kurios metu ieškovės ir atsakovo darbo santykiai buvo ribojami, dėl to buvo sumažėjęs darbo užmokestis, o vėliau ieškovė neteko darbo. Ieškovės pateikta fotonuotrauka su atsakovo asmeniniu seifu ne jų šeimos bute dar nepagrindžia ieškovės teiginių dėl santaupų realumo ir pagrįstumo.

5.       Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; ieškovei po santuokos nutraukimo palikti pavardę „G.“; pripažinti patalpos / buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį, kuri asmenine nuosavybe priklauso ieškovei, bendrąja jungtine sutuoktinių ieškovės ir atsakovo nuosavybe; nutraukus santuoką:priteisti patalpos / buto – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį asmenine atsakovo nuosavybe; priteisti patalpos / buto – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį asmenine ieškovės nuosavybe. Alternatyvūs reikalavimai: po santuokos nutraukimo ieškovei priteisti patalpas / butą – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine jos nuosavybe, o atsakovo naudai iš ieškovės priteisti 97 500 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę nuosavybės dalį; arba:po santuokos nutraukimo atsakovui priteisti patalpas / butą – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine jo nuosavybe, o ieškovės naudai iš atsakovo priteisti 97 500 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę nuosavybės dalį; po santuokos nutraukimo transporto priemonę OPEL Zafira AA, 2005 m., priteisti atsakovui asmenine nuosavybe, o ieškovei iš atsakovo priteisti ½ dalies automobilio vertės 698,50 Eur kompensaciją; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

6.       Priešieškinyje nurodė, kad su ieškove 1992 m. sausio 24 d. sudarė civilinę santuoką. Atsakovui su ieškove 1992 m. birželio 28 d. gimė dukra, kuri yra suaugusi ir jos atžvilgiu šalių nekeliami jokie teisiniai reikalavimai. Atsakovo teigimu, jis santuokos metu puoselėjo šeimos ryšius, rūpinosi vienturte dukra ir šeimos gerove. Abu sutuoktiniai turėjo darbo santykius ir dirbo, turėjo stabilių darbo pajamų, atsakovas savo rankomis ir gebėjimais tvarkė jų šeimos namus – 3 kambarių butą, esantį: (duomenys neskelbtini), į kurio 1 kambarį įsikėlė gyventi nuo 2003 m., o kai ieškovei 2007 m. atiteko ½ šio buto dalis pagal 2007 m. sausio 12 d. dovanojimo sutartį, pradėjo šia buto dalimi rūpintis kruopščiau, šiame bute (įskaitant jo atskirą dalį) sutuoktiniai pragyveno apie 19 metų iki ieškinio pateikimo dienos. Atsakovo teigimu, iki ieškinio pateikimo dienos šalių gyvenimas buvo buitiškai konfliktinis, kuris iš esmės pasikeitė, kai ieškove melo pagrindu 2022 m. liepos 5 d. išvyko į užsienio valstybę – Nyderlandus (ieškoti darbo), tačiau atsakovas išsiaiškino, kad ji išvyko pas kitą vyriškį, kuris net organizavo jos kelionę, ir ieškovė su juo gyvena. Atsakovas pažymėjo, kad iki to momento, kol jam tapo žinomas faktas apie ieškovės meilužį, šalių santykiai buvo normalūs, šalys vedė bendrą ūkį kaip šeima, užsiėmė dukros auklėjimu ir įprastine kasdienine darbine veikla, o jeigu ir kildavo kokie nors šeiminiai konfliktai, jie nebuvo kažkuo esminiai ar išskirtiniai ir būdavo greitai išsprendžiami. Jokios grėsmės santuokai iširti nebuvo kilę iki atsakovui tapo žinomas faktas apie ieškovės turimą meilužį. Atsakovas taip pat nurodė, kad esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu kvalifikuotinas ne tariamai nepagarbus atsakovo elgesys su ieškove, o ieškovės neištikimybė. Atsakovas nesutinka su ½ buto dalimi, kuri asmenine nuosavybės yra ieškovės, ir mano, kad jam ¼ buto dalis turėtų būtų pripažinta kaip jo asmeninė nuosavybė, nes jis nuo 2003 m. prisidėjo prie šio buto pagerinimo, kuris pagal turto vertinimo konsultaciją yra įvertintas 195 000 Eur. Kai sutuoktiniai įsikėlė į buto dalį, jis buvo neprižiūrėtas, jam reikėjo remonto ir kitų investicijų. Tokiu atveju pirmiausia buvo sudarytos įvairios komunalinių paslaugų sutartys ieškovės vardu, taip pat buvo įsigytas išperkamosios nuomos pagrindu dujinis katilas, kurio vertė buvo 3 370 Lt, ir prie kurio išsimokėjimo atsakovas prisidėjo bendromis šeimos pajamomis. Atsakovo nuomone, esminius šio buto pagerinimus nulėmė sudėtingi buto remonto darbai, kuriuos savo pajėgomis ir asmeniniais gebėjimais savarankiškai atliko pats atsakovas tiek savo, tiek bendrai šeimos pajamų pagrindu. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad nuo 2007 m. įvyko įvairių aplinkybių, kurios nulėmė privalomus buto pagerinimo veiksmus, kuriuos savarankiškai ir savo pajėgomis atliko atsakovas. Atsakovo teigimu, jei ginčo butas būtų menkai prižiūrėtas arba su minimaliomis sutuoktinių pastangomis dėl jo priežiūros ir esminių buto dalių, tokių kaip išorinių sienų „kosmetinė“ remonto apdaila, galima daryti prielaidas, kad jis nebūtų šiandien tokios vertės, maža to, jo nepriežiūra būtų nulėmusi paskesnes statinio ir buto eksploatacijos pasekmes. Atsakovas savarankiškais veiksmais (statybos rangos ir apdailos, statybinių medžiagų įgijimo ir pan.) prisidėjo prie to, kad šis butas yra iš esmės pagerintas, ir tai patvirtina buto vertė šiomis dienomis.

7.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriame prašo priešieškinį atmesti, ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad didžioji dalis atsakovo nurodytų subjektyvių aplinkybių yra visiškas melas, jo reikalavimai nėra nei teisiškai, nei moraliai pagrįsti. Ieškovė kategoriškai nesutinka su atsakovo nurodytomis santuokos nutraukimo priežastimis ir aplinkybėmis. Jokios neištikimybės nėra ir nebuvo, ieškovė važiavo dirbti į užsienį, jų bendras pažįstamas ją pasitiko ir padėjo pirmas dienas svetimoje šalyje, nes ten jau seniai gyvena. Be to, ieškovė nurodo, kad kategoriškai nesutinka su atsakovo reikalavimu dėl ½ 3 kambarių buto, esančio: (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovės teigimu, įsigijus šį butą buvo remontuotas tik vienas jo kambarys ir pakeistos lauko durys bei dujų katilas. Visa tai buvo padaryta iš asmeninių ieškovės lėšų, visa kita buto dalis iki šiol yra neremontuota. Atsakovas, kaip specialistas, su draugu įdėjo išorines ir kambario duris, tačiau net nepabaigė apdailos darbų po šių durų pakeitimo. Atsakovas su priešieškinyje minimu draugu susirinkdavo šiame bute pagerti, bet tai reikėjo pateisinti, todėl kartais sienas patepliodavo tinku. Tad kiti du buto kambariai iš apleistų įgavo dar blogesnę būklę. Iki šalių gyvenimo skyrium pradžios visos šalių lėšos buvo bendros arba ieškovės asmeninės. Taigi, jokie esminiai pagerinimai nebuvo padaryti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 256, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę „G.“, atsakovui paliko pavardę „G.“. Priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise ½ ½ buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ¾ buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise ½ ½ buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ¼ buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise automobilį OPEL ZAFIRA-A, ir proginių monetų kolekciją. Priteisė ieškovei iš atsakovo 1 421,75 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui priteisto kilnojamojo turto vertę, viršijančią jo dalį bendrame turte. Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė. Priteisė ieškovei iš atsakovo 121,69 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės valstybei 56,00 Eur žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovo valstybės naudai 890,82 Eur žyminio mokesčio. Priteisė iš ieškovės valstybės naudai 11,35 Eur išlaidų. Priteisė iš atsakovo valstybės naudai 8,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

9.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei šalių paaiškinimus sprendė, kad atsakovas yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, ypač laisvalaikiu, ir tuo metu nesirūpina tinkamos gyvenamosios aplinkos palaikymu. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė pripažino, jog atsakovo potraukis alkoholio vartojimui yra susiformavęs jau seniai ir toks šalių šeimos modelis ieškovei iš esmės tiko, sprendė jog atsakovui vienam taikyti atsakomybę už santuokos ryšių nutrūkimą nėra pagrindo. Pažymėjo, kad įrodymų, patvirtinančių atsakovo vartotą psichologinį ir fizinį smurtą, byloje nepateikta, kadangi ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Įvertinęs tai, kad atsakovo pateiktame el. laiške nėra jokių užuominų apie romantinius ieškovės ir kito vyro santykius ir atsakovui pripažinus, kad tai yra jo subjektyvus ieškovės ir minėto asmens santykių vertinimas, teismas konstatavo, kad ieškovės neištikimybės fakto atsakovas neįrodė. Pirmosios instancijos teismas remdamasis ikiteisminio tyrimo medžiagoje duotais šalių dukros parodymais, atsakovo paaiškinimais teismo posėdžio metu, sprendė, kad ieškovė neatskleisdavo atsakovui tam tikrų paprastai abiem sutuoktiniams reikšmingų dalykų, kaip, pavyzdžiui, testamento sudarymas; pirmą kartą išvykusi į užsienį nepalaikė su atsakovu ryšio. Atsižvelgdamas į tai, konstatavo, kad tarp sutuoktinių jau tam tikrą laiką nebuvo pasitikėjimo vienas kitu. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendė, kad abi šalys nedėjo pakankamai pastangų, siekdamos palaikyti santuokinius, šeimos ryšius, juos modifikuoti keičiantis situacijai ir išsaugoti santuoką, todėl pažeidė įstatyme įtvirtintas sutuoktinių pareigas, todėl santuoką nutraukė pripažindamas, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atitinkamai netenkino ieškovės prašymo priteisti neturtinę žalą.

10.       Teismas, vertindamas atsakovo argumentus, kuriais grindžiamas priešieškinio reikalavimas dėl buto pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe, pažymėjo, kad nors byloje yra duomenų, ir ieškovė to neginčijo, jog atsakovas bute atliko tam tikrus remonto darbus, tačiau atsakovas, kuriam ir teko šioje byloje įrodinėjimo našta, patikimais įrodymais nepagrindė, jog atlikti darbai kvalifikuotini kaip esminis ½ buto pagerinimas (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad į minėtus remonto darbus būtų investavęs asmeninių lėšų, tačiau pripažino, jog asmenines lėšas investavo ieškovė, ir nors dalis darbų ar prekių (pavyzdžiui, katilo, dušo kabinos įsigijimas) yra susiję su bendrų sutuoktinių lėšų (darbo užmokesčio) panaudojimu, tačiau šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė, kad ½ dalis buto šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl minėti darbai negali būti siejami išimtinai su ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimu.  Pažymėjo, kad atsakovas turėjo įrodyti ne tik tai, kad jis turėjo pajamų buto pagerinimams atlikti, bet ir tai, jog šias išlaidas jis faktiškai patyrė sumokėdamas už (esminius) pagerinimus. Atkreipė dėmesį, jog pagal šalių paaiškinimus, santuokos metu bute buvo atliktas tik vieno (mažiausio) iš trijų kambarių remontas, o atliktas vonios kambario remontas, pagal ieškovės pateiktus įrodymus, jau yra netekęs savo pridėtinės vertės. Dėl išdėstytų priežasčių, pirmosios instancijos teismas atsakovo priešieškinio reikalavimą pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ buto dalį CK 3.90 straipsnio pagrindu netenkintas.

11.       Atsižvelgdamas į tai, kad nė viena iš šalių neturi finansinių galimybių išmokėti kitam sutuoktiniui piniginės kompensacijos už jo turto dalį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad turto padalijimas natūra yra prioritetinis ir byloje nesant įrodymų, jog toks padalijimas būtų objektyviai neįmanomas, teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir po santuokos nutraukimo priteisė abiem šalims natūra ½ buto lygiomis dalimis, t. y. po ¼ buto. Konstatavo, kad šalių prašymu automobilis po santuokos nutraukimo priteisiamas natūra atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o ieškovei iš atsakovo priteisiama 698,50 Eur piniginė kompensacija už ½ automobilio.

12.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, auksinių monetų kaip bendro šalių turto buvimo ieškovė neįrodė, todėl jų neįtraukė į bendro šalių turto balansą (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgdamas į tai, kad abi šalys nurodė tik preliminarią monetų vertę, teismas sprendė, jog kolekcijos vertė nustatytina pagal abiejų šalių nurodytų verčių vidurkį (1 446,50 Eur) ir priteistina natūra atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o ieškovei iš atsakovo – 723, 25 Eur piniginę kompensaciją.

13.       Teismas, įvertinęs tai, kad bendrų santaupų turėjimą ir jų galimą dydį ieškovė įrodinėjo tuo, ką ji, kaip teigė, sužinojo iš dukros žodžių, taip pat nuotrauka, kurioje matomas seifas ir jame esantys pinigai, tuo tarpu atsakovas ieškovės nurodytas aplinkybes neigė, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, sprendė, kad bendrų santaupų egzistavimo ieškovė neįrodė, todėl jos reikalavimas dėl piniginių santaupų padalijimo atmetė.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Ieškovė E. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo kaltės, neturtinės žalos priteisimo ir kompensacijos priteisimo dalyje už kolekcinių monetų vertę, t.y 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti iš atsakovo 2000 Eur neturtinės žalos kompensaciją už santuokos nutraukimą esant kaltei; 3) priteisti ieškovei iš atsakovo 1247 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančias kolekcines monetas (2024-02-12 sprendime buvo priteista 723,5 Eur); 4) perskirstyti bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios instancijos teisme bei priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.        Pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės nukrypo nuo CK 3.60 straipsnio 1 dalies aiškinimo bei neteisingai šiuo aspektu vertino byloje surinktus įrodymus. Apeliantė sutinka su teismo pozicija, kad byloje įrodyta, jog atsakovas yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, tačiau nesutinka, kad toks buvo šeimos modelis iš esmės ieškovei tiko. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog bylos duomenimis atsakovė Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme santuoką siekė nutraukti jau 2004 metais (byla Nr. 2-190-10/04). Jau keletą metų iki pateikiant šį ieškinį 2023 metais – apeliantė siekė santuoką nutraukti taikiai. Nepakenčiant namuose esančios aplinkos apeliantei „teko bėgti iš Lietuvos“. Daugybėje kasacinio teismo bylų vienos iš sutuoktinių piktnaudžiavimas alkoholiu, net kai nėra pažymos apie įrašymą į priklausomybių ligų centro įskaitą, patvirtina, kad tai preziumuojama piktnaudžiaujančio asmens kaltė. Nors byloje yra neįrodytas atsakovo fizinis smurtas, nes nėra apkaltinamojo nuosprendžio atsakovo atžvilgiu, tačiau situacija kai į namus dėl alkoholio vartojimo pasekmių dažnai vyksta policija – jau įrodo nesaugią namų aplinką, kurioje alkoholio nevartojantis sutuoktinis negali jaustis saugiu. Akivaizdu, kad piktnaudžiaujantis alkoholiu asmuo dėl alkoholio vartojimo pasekmių daug mažiau prisideda prie šeimos biudžeto – ieškovės pajamos buvo žymiai didesnės, atsakovas neprisidėdavo lygiavertiškai prie šeimos biudžeto.

14.2.       Dėl atsakovo veiksmų apeliantė patyrė negatyvius išgyvenimus: stresą, pažeminimus, emocinį ir fizinį skausmą. Apeliantę nuolat lydi baimė ir netikrumo jausmas dėl savo ateities, ji išgyvena emocinę įtampą, saugumo jausmo praradimą. Ieškovė nesijautė saugiai savo namuose, turėjo „bėgti iš namų“ ir ieškoti darbo užsienyje. Dėl atsakovo despotiškų veiksmų, žeminimo, užgauliojimų, sumažėjo ieškovės pasitikėjimas savimi bei kitais žmonėmis. Atsižvelgiant į santuokos trukmę, į atsakovo veiksmų pobūdį, nepagarbą, melą, apgaules, psichologinės įtampos buvimą atsakovo padarytą neturtinę žalą ieškovei vertinama 2 000 eurų.

14.3.       Atsakovui nepateikus monetų įsigijimo dokumentų, teismas galėjo remtis abiejų šalių nurodytų verčių vidurkiu. Daug kartų bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė reikalavo monetų įgijimo dokumentų, Teismas buvo įpareigojęs atsakovą juos pateikti. Tik po 2024 m. vasario 12 d. teismo sprendimo ieškovė rado atsakovo paslėptus proginių monetų įsigijimo dokumentus ir prašo juos prijungti prie bylos, kartu su atnaujintu, pagal monetų įsigijimo vertes padarytu proginių monetų sąrašu. Pagal pirkimo dokumentus pateiktoje lentelėje (kurių pirkimo dokumentų nėra - suma nėra ginčijama ir nurodoma pagal pirmos instancijos teisme pateiktus ieškovės ir atsakovės verčių vidurkius) bendra proginių monetų vertė yra 2544,72 Eur. Akivaizdu, kad atsakovas nemažai monetų įvertindamas 1 Eur. – melavo, tačiau, net akivaizdžiai melagingo įrodymo apeliantė neginčija ir monetų, kurių pirkimo dokumentų nepavyko gauti, prašo palikti pagal teismo nustatytą principą. Kompensacija lygi pusei šios vertės lygi 1272,36 Eur, taigi, neginčydama pirmos instancijos sprendimo esmės šioje dalyje, apeliantė prašo priteisti ½ monetų kolekcijos kainos, pagal naujai pateiktus dokumentus, bet ne daugiau nei pateiktas ieškinio reikalavimas šioje dalyje – 1247 Eur. Taigi prašoma priteisti kompensacija šioje dalyje yra 1247 Eur, o ginčo suma – 523,5 Eur.

15.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.       Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovės pozicijos pakeitimas tik patvirtina, kad ieškovė pati siekė suklaidinti pirmosios instancijos teismą santuokos nutraukimą, pateikiant tariamas aplinkybes dėl šeimos ir sutuoktinių abipusio pareigų ir moralės normų laikymosi, tai suprantama kaip jos civiline gynyba nuo atsakovo jai pareikšto reikalavimo dėl santuokos nutraukimo išvykus į kitą valstybę gyventi ir dirbti pas kitą vyrą. Ieškovė siekia dramatizuoti santuokos aplinkybes, ir nurodo, kad kviesta „n“ kartų policija, bet į bylą tokių duomenų nepateikė.

15.2.       Ieškovė apeliaciniame skunde nepagarbiai ir nepagrįstai pasisako apie atsakovą dėl jo valstybinės kalbos mokėjimo, dėl jo finansinių galimybių prisidėti prie šeimos biudžeto ir pan. Byloje yra pateikti atsakovo duomenys, patvirtinantys, kad jis nuo 2020 m. rugpjūčio iki dabar dirba Vilniaus m. savivaldybės įmonėje “Susisiekimo paslaugas” ir nuosekliai santuokos viso periodo metu gaudavo pajamas (išskyrus 2017-2020, bet ir tai gaudavo nedarbo išmokas).

15.3.       Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas įvertinęs visus bylos faktinius duomenis, proceso šalių paaiškinimus, konstatavo, kad ginčo šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes nei vienas nedėjo pastangų išsaugoti šeimos saitų.

15.4.       Ieškovė kaip esminę atsakovo santuokos nutraukimo dėl jo kaltės nurodo Atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu ir pan., tačiau tai tik ieškovės šeimos santykių nutraukimo subjektyvi nuomonė, nes jeigu būtų tai tiesa, tikėtinai atsakovas neturėtų ilgalaikių darbo santykių ir policijos suvestinėse būtų gausu registruotų ieškovės policijai kvietimų, pareiškimų ir pan. Byloje nėra dokumento ar kitokio pobūdžio įrodymo, kuris patvirtintų atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais, turinčio teisiškai ir prejudiciškai reikšmingą įtaką įrodymų vertinimui ir faktų konstatavimui, todėl ieškovės teiginiai apie tai, kad teismų praktikoje piktnaudžiavimas alkoholiu laikomas kaltės pagrindu - piktnaudžiavimo alkoholiu pasekmės žmogaus psichikai, fizinei sveikatai ir elgesiui, protiniams gebėjimams yra preziumuojami – yra nepagrįsti ir atmestini.

15.5.       Ieškovė apeliaciniame skunde pateikia prieštaringas aplinkybes, tariamai atsakovas nuslėpė monetų kolekcijos vertę, nes net kelis kartus neįvykdė pirmosios instancijos teismo nurodymo ir jai buvo apsunkintas dėl to jos iškelto reikalavimo įrodinėjimas. Ieškovė savo teiginių nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis apie atsakovo paslėptų dokumentų suradimo laiką, vietą ir slėpimo pobūdį.

15.6.       Apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti naujai pateiktus apeliantės įrodymus kaip tai numato CPK 314 straipsnis. Be to susipažinus su pateiktais dokumentais (kvitais) matyti, kad šie dokumentai nepatvirtina jų teisėtų valdytojų tai sudaro prielaidą manyti, kad šiuos dokumentus ieškovei galėjo pateikti ir kiti asmenys, nesusiję su byla. Negalima konstatuoti, kad šias konkrečias monetas pagal kvitus įsigijo ar tai atsakovas, ar tai ieškovė (išskyrus 22 ir 24 puslapius, kuriuose matyti atsakovo vardo ir pavardės įrašai). Ieškovė pateikia daugiau kvitų nei buvo kolekcijoje monetų, kurios užfiksuotos atsakovo rankomis padarytoje monetų laikymo vietoje (lentynoje) (fotonuotrauka), tačiau tokių prieštaringų aplinkybių ieškovė nepaaiškino.

16.       Atsakovas N. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: 1) po santuokos nutraukimo ieškovei priteisti patalpas/butą - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine jos nuosavybe, o atsakovo naudai iš ieškovės priteisti 48 750,00 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę asmeninės nuosavybės dalį; 2) priteisti iš ieškovės žyminį mokestį, bei kitas teismo išlaidas valstybės naudai; 3) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.       Sprendime iš dalies pateikta teismo nuomonė dėl sutuoktinių bendro nekilnojamojo turto padalijimo yra su esminiais trūkumais, nulėmusiais sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, nes teismas nenurodė, kokiais argumentais ir motyvais vadovaudamasis padarė tokią nepagrįstą išvadą, ir kodėl atmetė kitus atsakovo reikalavimus.

16.2.       Turto padalijimo natūra prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Šiuo atveju ieškovei atiteko ¾ buto, o atsakovui ¼, ieškovė gyvena toliau šiame bute, o atsakovas negali kartu gyventi dėl ypatingai konfliktinių santykių (buvo pradėtas, o po to nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, byloje yra visi tai patvirtinantys dokumentai). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padalijimo sutuoktiniams ginčo turtą natūra – iš karto užprogramuodamas būsimus ateityje net kelis teisminius ginčus dėl šio padalinto turto paskirstymo konkrečiomis jo vidinių patalpų dalimis, ar bendrai naudojamų dalių nustatymo, ir valdymo, ir kita.

16.3.       Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl tokių aplinkybių kaip, 1) kuriam iš sutuoktinių šis objektas yra reikalingesnis, t. y. kuriam sutuoktiniui dėl jo amžiaus, sveikatos, materialinės padėties, kartu liekančių vaikų ir kitų priežasčių šis turtas teiktų didesnę naudą; 2) ar sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra finansiškai pajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją; tais atvejais, kai sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra nepajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensacijos, turi būti sprendžiama dėl kito sutuoktinio galimybės išlaikyti turtą natūra sumokant kitam kompensaciją pinigais; pažymėtina, kad sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, gali jį realizuoti, siekdamas atsiskaityti su kitu sutuoktiniu, kuriam priteista kompensacija, todėl, vertinant turto natūra teiktiną naudą, turi būti atsižvelgiama į visas aplinkybes, kad būtų surastas kiek labiau abi šalis tenkinantis sprendimas turėti didžiausią naudą iš dalijamo turto; 3) tais atvejais, kai piniginė kompensacija priteisiama už tokį socialiai vertingą turtą kaip gyvenamasis namas ar butas, inter alia (be kita ko), turėtų būti įvertinamos ir sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, galimybės įsigyti kitą panašaus pobūdžio daiktą (daikto dalį).

16.4.       Vertinant ginčo buto kadastrinius duomenis, matyti, kad buto padalijimas natūra yra teisiškai ydingas nes ieškovei atitenka ¾ 55,22 kv.m. buto, o atsakovui - 18,41 kv.m. buto. Nes jeigu atsakovui padalinus butą atitenka: kambarys (12.81 kv.m.), o kitų pagalbinių patalpų bendrasis plotas turėtų būti dalinamas pusiau (į dvi lygias dalis) 20.78 kv.m. = kiekvienam sutuoktiniui yra po 10.39 kv.m., tačiau atsakovui tenkanti bendra dalis bus viršyta (10.39+12.81=23,2 kv.m.), o ieškovės bus sumažinta (10.39+21.23+18.80=50.42 kv.m.). Taigi, padalinti natūra priteistas tarp šalių buto patalpas neįmanoma pagal šio Buto kadastrinius duomenis ir patalpų išdėstymą. Tokiu atveju, visiškai yra suvaržytos atsakovo teisės valdyti jam priklausančią buto ¼ dalį, naudotis turtu ir net iš jo gauti turtinę, socialinę naudą ar turėti kitokios pridėtinės vertės, tai nelaikytina teisingo teismo sprendimo pasekme.

16.5.       Atsakovas pateikia 2024 m. sausio 1 dienai apskaičiuoto buto vidutinę rinkos vertę – 188 800 Eur. Bylos Ginčo šalių Patalpos/butas yra Vilniaus Senamiesčio dalyje, šalia Halės turgavietės ir jis pardavimui-pirkimui visada bus patrauklus nekilnojamo turto objektas, todėl jo pardavimas siekiant teisingai padalinti sutuoktinių turtą nebūtų ypatingai sunki našta nei vienam sutuoktiniui, kuriam būtų priteistas butas asmenine nuosavybe, o kitam išmokama atitinkanti buto vertę ir dalį kompensacija.

16.6.       Buto vertė nustatyta Turto vertinimo konsultacijoje, kuri yra - 195 000 Eur, t.y. ji nestipriai – nepilnais 7 000 Eur yra didesnė nei nuo 2024 m. sausio 1 d. nustatytą buto vidutinės rinkos vertė. Ši konsultacija buvo parengta vadovaujantis 2023 m. kovo 28 d. po atliktos ginčo buto apžiūros, susipažinus su visa atsakovo pateikta informacija apie butą. Dėl buto vertės ginčo nebuvo. Laikytina, kad ieškovė sutiko su buto vertės - 195 000 Eur skaičiavimu ir nustatymu.

16.7.       Pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai atsisakė pasisakyti dėl ginčo šalių turto padalijimo teisiškai reikšmingų aspektų dėl padalijimo būdo, formos, ir pan., juolab bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės nebuvo betarpiškai ir tiesiogiai ištirtos, tuo tarpu tai sudaro savarankišką pagrindą šią skundžiamo sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą priteisiant butą ieškovei, o atsakovui 48 750 Eur kompensaciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.                      Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

25.       Pažymėtina, kad atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams - abu sutuoktiniai privalo stengtis dėl santuokos išsaugojimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra patikimų ir pakankamų įrodymų, kurie pagrįstų vienos šalies kaltę dėl šeimos iširimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo rūpinimosi šeima pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Kadangi nagrinėjamu atveju santuokos iširimą nulėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

26.       Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad apeliantė apeliaciniame skunde ir toliau įrodinėja atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, tačiau pirmos instancijos teismas nenustatė, jog atsakovas nėra kaltas. Priešingai, teismas nustatė abiejų šalių kaltę. Pirmos instancijos teismas, vertindamas šalių santuokos iširimo pagrindą, nurodė, jog abi šalys pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nerėmė vienas kito moraliai dėl to jų bendras gyvenimas santuokoje tapo negalimas. Tačiau apeliantė skųsdama teismo sprendimą dėl santuokos išrimo dėl abipusės sutuoktinių kaltės akcentavo pirmos instancijos teismo netinkamą atsakovo alkoholio vartojimo vertinimą, tačiau nieko nepasisakė ir nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jos kaip sutuoktinės veiksmų / priemonių šeimai išsaugoti, todėl konstatuotina, jog apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kad santuoka iširo ne tik dėl atsakovo, bet ir ieškovės kaltės.

Dėl kolekcinių monetų vertės

27.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl proginių monetų vertės nustatymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą priteisiant jai iš atsakovo 1247 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančias kolekcines monetas, nurodydama, kad po sprendimo priėmimo rado atsakovo paslėptus proginių monetų įsigijimo dokumentus, kurie patvirtina, kad proginių monetų vertė yra 2544,72 Eur.

28.       Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

29.       Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė dalintinų proginių monetų ir jų verčių sąrašą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad oficialių proginių monetų vertę patvirtinančių įrodymų šalys nepateikė, sprendė, jog teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiks vertės nustatymas pagal šalių nurodytų verčių vidurkį ir nustatė, kad santuokos metu įgytų monetų vertė yra 1446,50 Eur. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė naujus įrodymus, kurie apeliantės nuomone, pagrindžia, kad proginių monetų vertė yra 2544,72 Eur.

30.       Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio (priešieškinio) dalykas ir pagrindas bei atsiliepime į ieškinį (priešieškinį) nurodyti atsikirtimo pagrindai. Pirmosios instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas būtent bylos šalių nustatytų ginčo ribų. CPK 312 straipsnio įtvirtinta bylos ribų apeliacinės instancijos teisme taisyklė, pagal kurią apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

31.       Pirma atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė formuluodama ir įrodinėdama reikalavimą dėl proginių monetų padalijimo pirmosios instancijos teismui pateikė monetų sąrašą, į kurį buvo įtrauktos 28 monetos. Tuo tarpu kartu su apeliaciniu skundu pateiktas naujas monetų sąrašas, kuriame yra 42 monetos, t.y. papildomai įtrauktos 14 monetų, dėl kurių reikalavimai pirmosios instancijos teisme ieškovė apskritai nebuvo reiškiami ir dėl jų padalijimo pirmosios instancijos teismas nesprendė. Taigi, vien šiuo pagrindu apeliantės reikalavimai ir argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo dalyje dėl monetų vertės, gali būti atmetami.

32.       Kita vertus, remiantis 30 nutarties punkte aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės pateikti įrodymai nėra pakankami vienareikšmiškai konstatuoti, kad proginės monetos, kurių įsigijimo dokumentus pateikė apeliantė iš tiesų yra ieškovės ir atsakovo bendroji jungtinė nuosavybė. Abejonių kelia tai, kad per beveik metus trukusį bylos nagrinėjimą šių monetų įsigijimo dokumentai nebuvo prieinami ir pateikti nei vienos iš šalių, tačiau iš karto po sprendimo priėmimo tapo prieinami ieškovei. Aplinkybių kokiu būdu jie buvo rasti ir kur neva atsakovo slepiami, apeliaciniame skunde nenurodoma. Papildomai pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismui ieškovė teikė nuotrauką, kurioje yra užfiksuotos monetos (Failas 1, puslapis 192), nors ji ir nėra kokybiška, tačiau matyti, kad joje užfiksuotos daugiausiai 28 monetos. Kaip minėta kartu su apeliaciniu skundu pateiktame naujame ieškovės sudarytame sąraše įtrauktos 42 monetos. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog šių monetų įtraukti į dalintiną sutuoktinių sąrašą negalima, kadangi šių monetų egzistavimo kaip bendro šalių turto apeliantė neįrodė.

33.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog vertinant tų monetų, kurios buvo įtrauktos į pirmosios instancijos teismui pateiktą sąrašą ir pateiktuose naujuose dokumentuose nurodyta tokių pačių proginių monetų įsigijimo vertė, darytina išvada, kad dažnu atveju ji yra mažesnė ar labai panaši nei ta, kurią nustatė pirmosios instancijos teismas skaičiuodamas ieškovės ir atsakovo nurodytų monetų verčių vidurkius. Pavyzdžiui išvedus monetos „Kauno piliai“ verčių vidurkis yra 52,5 Eur, tuo tarpu pagal atsakovės pateiktus naujus įrodymus tokios pačios monetos įsigijimo vertė – 43,44 Eur. Monetų „Europos kultūros sostinei-Vilniui“, „Tytuvėnų ansambliui“,  šalių nurodytų verčių vidurkis yra 55 Eur, o pagal apeliantės pateiktus įsigijimo dokumentus tokių pačių monetų vertė 43,44 Eur. Monetos „Pirmojo Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapio išleidimo 400- metų sukakčiai“ verčių vidurkis yra 100 Eur, o pagal pateiktus įsigijimo dokumentus tokios pačios monetos vertė 72,41 Eur. Monetos „Žalgirio mūšiui“ verčių vidurkis yra 87,5 Eur, o pagal apeliantės pateiktus įrodymus tokio pačios monetos įsigijimo vertė 43,44 Eur. Monetų „Biržų piliai“ ir „G.B. Bitei“ verčių vidurkis yra 57,5 Eur, o pagal įsigijimo dokumentus 43,44 Eur. Monetos „Aukštutinei piliai“ verčių vidurkis yra 62,5 Eur, o pagal įsigijimo dokumentus tokios pačios monetos vertė 49,24 Eur. Monetos „Vytauto Didžiojo universitetui“ verčių vidurkis 85 Eur, pagal įsigijimo dokumentus – 43,44 Eur. Monetos Nepriklausomybės 25-mečiui verčių vidurkis 55, įsigijimo vertė 62 Eur. Taigi, apeliantės pateikti įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė dalintinų proginių monetų vertę.

34.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, remdamasi įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl proginių monetų vertės nustatymo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl buto padalijimo būdo

35.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nė viena iš šalių neturi finansinių galimybių išmokėti kitam sutuoktiniui piniginės kompensacijos už jo turto dalį, tai, kad turto padalijimas natūra yra prioritetinis ir byloje nepateikta įrodymų, jog toks padalijimas būtų objektyviai neįmanomas, tenkino ieškovės reikalavimą ir po santuokos nutraukimo priteisė abiem šalims natūra ½ buto lygiomis dalimis, t. y. po ¼ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

36.       CK

37.       Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria šalims priklausantis butas padalintas natūra ir prašo po santuokos nutraukimo ieškovei priteisti jį asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui iš ieškovės priteisti 48 750,00 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę asmeninės nuosavybės dalį. Apelianto vertinimu, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, neatsižvelgta, kad dėl konfliktiškų santykių šalys kartu gyventi negali, be to dėl fizinių buto savybių jo neįmanoma padalinti natūra tarp šalių. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo argumentus, sprendžia, jog atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl buto padalijimo.

38.       Atsakydama į apelianto argumentus, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, konfliktiški buvusių sutuoktinių santykiai savaime nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo turto padalijimo natūra principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-662-313/2015). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

39.       Taip pat nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje nepagrįstas ir nemotyvuotas. Pagal galiojančią teismų praktiką teismas neprivalo pasisakyti dėl visų byloje nustatytų aplinkybių ir šalių argumentų, jei tai neturi reikšmės sprendimo priėmimui. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovė byloje neigė turinti finansinių galimybių išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją už jo buto dalį (priešingų įrodymų teismui nepateikta), atsakovas reikšdamas reikalavimą dėl buto padalijimo ne natūra, taip pat neįrodinėjo turintis finansinių galimybių išmokėti ieškovei piniginę kompensaciją. Tokių aplinkybių apeliantas neįrodinėja ir apeliacinės instancijos teisme.

40.       Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad tais atvejais, kai teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016 53 punktą). Ši teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė nustatoma atsižvelgiant į potencialios turtinės prievolės dydį, sutuoktinių amžių, darbingumą, turimą kitą turtą, gaunamas pajamas, jei dalijamas nekilnojamasis turtas, kuriame iki santuokos nutraukimo gyveno sutuoktiniai ar vienas iš jų, – sutuoktinių galimybę apsirūpinti gyvenamąja patalpa (sprendžiant, ar sutuoktinis, kuriam priteisiama kompensacija, nebus paliktas be gyvenamojo būsto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016, 26.2 punktas).

41.       Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo teigti, kad šalims priklausančio buto padalijimas natūra negalimas. Apeliantas nurodo, kad ieškovei atitenka ¾ 55,22 kv. m. buto, o atsakovui - 18,41 kv. m. buto ir atsakovui padalinus butą atitenka: kambarys (12.81 kv. m.), o kitų pagalbinių patalpų bendrasis plotas turėtų būti dalinamas pusiau (į dvi lygias dalis) 20.78 kv. m. = kiekvienam sutuoktiniui yra po 10.39 kv. m., tačiau atsakovui tenkanti bendra dalis bus viršyta, o ieškovės bus sumažinta. Visų pirma atkreiptinas apelianto dėmesys, jog byloje yra sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimas, o ne nagrinėjamas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės reikalavimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai neįrodo, kad butas yra nedalus, priešingai akivaizdu, kad šalims priklausantis 73,62 kv. m. 3 kambarių butas gali būti padalintas natūra nustatant idealiąsias turto dalis. Tuo tarpu aplinkybė, kad sprendžiant galimai ateityje kilsiantį klausimą dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, apeliantui priskyrus naudotis 1 kambarį ir dalį bendro naudojimo patalpų tektų nežymiai daugiau ploto nei pagal jam tenkančią ¼ dalį buto, nesudaro pagrindo laikyti, kad buto padalijimas natūra yra negalimas.

42.       Minėta, kad antroji sąlyga, kuriai esant galima nukrypti nuo turto padalijimo natūra prioriteto yra teismo nustatyta aplinkybė, kad sutuoktinis, kuriam priteistas turtas natūra, turės galimybę išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją pinigais. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra įrodymų ir atsakovas apeliaciniame skunde reikalaudamas, kad butas būtų priteistas ieškovei natūra, neįrodinėjo, kad ieškovė yra finansiškai pajėgi išmokėti jam 48750 Eur kompensaciją. Priešingai, apeliantė viso bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad tokių galimybių neturi. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti priešingas išvadas. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad tenkinus apelianto reikalavimą ir ieškovei neturint galimybių jo įvykdyti galima situacija, kad teismo sprendimas būtų vykdomas priverstine tvarka ir butas parduodamas iš varžytinių už mažesnę nei rinkos vertė kainą, kas neatitiktų protingumo ir proporcingumo principų bei nebūtų naudinga šalims. Tuo tarpu kaip nurodo ir pats apeliantas šalims priklausantis butas yra Vilniaus Senamiesčio dalyje, šalia Halės turgavietės ir jis pardavimui – pirkimui visada bus patrauklus nekilnojamo turto objektas, todėl šalys nenorėdamos būti bendrasavininkais, turi visas galimybes susitarti ir šį turtą parduoti aukštesne kaina nei tai būtų padaryta skelbiant varžytynes.

43.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kuriuo apeliacinės instancijos teismas sutinka (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

44.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 40 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

45.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

46.       Atsižvelgiant į tai, kad nei vienos iš šalių apeliacinis skundas nėra tenkinamas, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

47.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartimi atsakovui atidėta dalies (956 Eur) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 956,00 Eur žyminio mokesčio.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo N. G. (N. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 956,00 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio.             Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Teisėjai        Loreta Braždienė

                        Visvaldas Kazakiūnas

                Dainius Rinkevičius