Civilinė byla Nr. 2S-900-154/2013

                                                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02673-2013-0

                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija

(S)

106.8.1.;122.4.                                                       

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 17 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Matiukienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. Š. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3057-721/2013 pagal pareiškėjo S. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriui, Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui dėl pastatų valdymo nuosavybės teisėmis fakto ir nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatymo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

P. S. Š. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą pareiškimu, prašydamas: „Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centre registruotu registro numeriu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis namas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ūkio pastatas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (garažas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (šiltnamis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (šiltnamis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (šulinys), valdymo faktą nuosavybėmis teisėmis, pagaminant juos statybos būdu kaip naują daiktą ir įgyjant juos įgyjamąja senatimi tam, kad pareiškėjui atlikti minėtų pastatų teisinę registraciją, įregistruojant juos pareiškėjo S. Š. vardu nuosavybės teisėmis VĮ Registrų centre“.

Pareiškėjas nurodė, kad 1990-02-15 protokolu buvusios (duomenys neskelbtini) profesinės sąjungos komiteto jam buvo skirtas 12 arų žemės sklypas gyvenamojo namo statybai. 1990-05-23 potvarkiu Mažeikių rajono savivaldybė patvirtino šį sprendimą. 1990 m. vasarą  jis tame sklype pradėjo statyti nurodomus pastatus ir 2000 m. rudenį baigė visus statybos darbus. Visą laiką naudojosi pastatais pagal paskirtį. Dėl susiklosčiusių šeiminių ir gyvenimiškų aplinkybių taip ir neatlikta jo nuosavybės į pastatus teisinė registracija.

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą.

Teismas nurodė, kad jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.69 str. 1 d. reikalavimų ir tokiu atveju konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti. Pažymėjo, kad dėl nuosavybės teisės įgijimo į pastatus turi būti sprendžiama pagal Statybos įstatyme nustatytą tvarką, o ne taikant įgyjamosios senaties institutą reglamentuojančias teisės normas. Konstatavo, kad pareiškėjas neišnaudojo visų galimybių gauti dokumentus (parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą ir pan.), kurių pagrindu ne teismo tvarka galėtų būti išspręstas jo nuosavybės teisių į pareiškime nurodytus pastatus įregistravimo klausimas.

Atskiruoju skundu pareiškėjas S. Š. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nurodo, kad LR Statybos įstatymo nustatyta tvarka norėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą ir kreipėsi, kaip tai numato LR Statybos įstatymo 28 str. 3 d., į Mažeikių rajono savivaldybę. Savo 2012-10-09 prašyme, adresuotame Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, prašė leisti įteisinti savavališką statybą, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo prašymas buvo persiųstas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriui, kuris atliko patikrinimą ir surašė savavališkos statybos aktą. Akte pažymima, kad statytojas turi teisę nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžianti dokumentą. Projekto paruošimui, remiantis LR Statybos įstatymo 20 str. 3 d. turi būti pateiktas žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimosi teisę patvirtinantis dokumentas. Todėl pareiškėjas kreipėsi 2013-02-26 su prašymu į Mažeikių rajono savivaldybę, kad leistų paruošti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kuris būtinas, norint pradėti statinio projektavimo darbus. Bet gavo neigiamą atsakymą, nes tokie planai rengiami tik jei žemės sklype jau yra statiniai, kuriems atlikta teisinė registracija. Pareiškėjas tos registracijos neturi, o tai reiškia, kad jo sklypui negali būti rengiamas minėtas detalusis planas. Be to, pagal LR Statybos įstatymą klausimai dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo (apie ką minėjo teismas) gali būti sprendžiami, kai asmuo turi statytojo statusą ir žemės sklypą nuosavybės teisėmis ar valdo jį kitu įstatymo numatytu būdu (LR Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 1 p.). Be to, projektą galima rengti, tiktai remiantis žemės sklypo dokumentais, o ne bet kaip (LR Statybos įstatymo 20 str. 3 d.).

              2. Nurodo, kad jis negali būti pripažintas statytoju, kol neturi suformuoto ir įteisinto žemės sklypo su pažymėtomis kadastro ribomis, o suformuoti ir įteisinti žemės sklypą negali tol, kol neturi įteisintų ir įregistruotų VĮ Registrų centre pastatų, o pastatų įregistruoti negali tol, kol neturi visiškai įteisinto ir suformuoto žemės sklypo. Statybą leidžiantį dokumentą iš savivaldybės gauti negali ir statybos projektą rengti negali tol, kol pareiškėjas neturi statytojo statuso. Statytojo statuso gauti negali, kol neturi anksčiau minėtu būdu suformuoto ir įteisinto žemės sklypo. Mano, kad tokią pareiškėjo susiklosčiusią padėtį galima išspręsti tik teismo keliu.

              3. Pirmosios instancijos teismas, negalėjo, neįsigilinęs į situaciją, skubotai atsisakyti priimti pareiškimą, o turėjo nors išklausyti nuomonę suinteresuotų asmenų, kuriuos pareiškėjas nurodė pareiškime, t. y. paprašyti jų pateikti atsiliepimus ir tik po to spręsti, ar įmanoma ne teismo keliu išspręsti šią sudėtingą situaciją. Mano, kad visi jo nurodyti asmenys turi pasisakyti.

              Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo dėl pareiškėjo keliamo reikalavimo spręsti teismo nuožiūra.

              Nurodo, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius yra nustatęs, jog gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), pastatytas savavališkai, t. y. neturint privalomo statybą leidžiančio dokumento. Pažymi, kad į statinį, pastatytą, pažeidžiant įstatymų reikalavimus, nuosavybės teisė negali būti įgyjama įgyjamosios senaties būdu. Savavališkai pastatytų statinių įteisinimas yra galimas Statybos įstatymo nustatyta tvarka.

              Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašo dėl pareiškėjo keliamo reikalavimo spręsti teismo nuožiūra.

              Pažymi, kad pareiškėjas nurodo, kad jam 1990-02-15 protokolu buvusios (duomenys neskelbtini) profesinės sąjungos komiteto buvo skirtas 12 arų žemės sklypas gyvenamojo namo statybai. 1990-05-23 potvarkiu Mažeikių rajono savivaldybė patvirtino šį sprendimą. Teigia, kad šių duomenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriuje nėra. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), yra valstybinė žemė, sklypas nesuformuotas, už žemės sklypą nesumokėta. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nuosavybės teisę (ar kitą naudojimosi teisę) į žemės sklypą galės įgyti, tik teisiškai įregistravęs nuosavybės teisę į statinius. Pagal LR Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalies nuostatas įteisinti galima tik tokių statinių statybą (rekonstrukciją), kuri yra galima tame žemės sklype pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus, taip pat bendruosius ir specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia savavališka statyba neprieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams bei esminiams statinio projekto sprendiniams. Teigia, kad Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinio, kompetencijai yra priskirta išduoti sutikimus statyti naujus Statybos techninio reglamento „Statybą leidžiantys dokumentai“ 7 priedo 1 punkte nustatytas sąlygas atitinkančius statinius. Visais atvejais Nacionalinė žemės tarnyba išduoda sutikimus, kai šį sutikimą prašoma išduoti iki naujų statybos veiksmų atlikimo. Kai prašoma sutikimo įteisinti savavališkai jau atliktą statybą, būtina nustatyti, ar statyba būtų buvusi galima, jeigu statytojas būtų vykdęs šią statybą pagal teisės aktų reikalavimus. Ši statytojo teisė nustatoma pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus. Pažymi, kad pareiškėjas dėl sutikimo įteisinti savavališką statybą į Nacionalinę žemės tarnybą nesikreipė.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad viena iš sąlygų įgyjamosios senaties nuostatoms taikyti yra tai, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Pagal įgyjamąją senatį nuosavybė gali būti įgyjama į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Jeigu tai nekilnojamasis daiktas, tai jis turi būti kaip nekilnojamasis daiktas sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujančiu būdu. Kitokiu atveju pareiškėjo teisės negali būti ginamos, nes iš neteisės negali būti kildinama teisė ir jos teismas negina. Daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Pirmiausia jis turi būti nuosavybės teisės objektu. Tai teisei neprieštaraujančiu būdu ar tvarka atsiradęs daiktas. Nekilnojamasis daiktas gali atsirasti kaip naujo daikto sukūrimas ar esamo daikto rekonstrukcija statybos būdu (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008).

Susipažinus su tiek su pareiškėjo S. Š. pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tiek su atskiruoju skundu, matyti, kad pareiškėjas pripažįsta, jog pastatai, adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatyti savavališkai, neturint tam statybos leidimo (b. l. 1-5, 10-12). Atskirajame skunde pareiškėjas S. Š. nurodo, jog neturi suformuoto ir įteisinto žemės sklypo su pažymėtomis kadastro ribomis, ant kurio jis yra savavališkai pastatęs pareiškime nurodytus pastatus ir kurių valdymo faktą nuosavybės teisėmis prašo pripažinti kaip įgyjant juos įgyjamąja senatimi, nes jis juos pagamino statybos būdu kaip naują daiktą.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį nurodo, kad žemės sklypas, adresu(duomenys neskelbtini), yra valstybinė žemė, sklypas nesuformuotas, už žemės sklypą nesumokėta. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nuosavybės teisę (ar kitą naudojimosi teisę) į žemės sklypą galės įgyti, tik teisiškai įregistravęs nuosavybės teisę į statinius. Taip pat nurodoma, kad  kai prašoma sutikimo įteisinti savavališkai jau atliktą statybą, būtina nustatyti, ar statyba būtų buvusi galima, jeigu statytojas būtų vykdęs šią statybą pagal teisės aktų reikalavimus. Ši statytojo teisė nustatoma pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus. Pažymi, kad pareiškėjas dėl sutikimo įteisinti savavališką statybą į Nacionalinę žemės tarnybą nesikreipė (b. l. 28-30).

Teismas nėra įstatymo įpareigotas spręsti visus pareiškėjams iškilusius klausimus ar konsultuoti šiais klausimais. Juridinių faktų nustatymo tvarką reglamentuoja Civilinio proceso kodekso XXVI skyriaus normos, o nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymą reglamentuoja XXXIV skyriaus trečiojo skirsnio normos, ir teismas privalo jų laikytis bei jomis vadovautis.

Dėl išdėstyto apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad dėl nuosavybės teisės įgijimo į pastatus turi būti sprendžiama pagal Statybos įstatyme nustatytą tvarką, o ne taikant įgyjamosios senaties institutą reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjas neišnaudojo visų galimybių gauti dokumentus, kurių pagrindu ne teismo tvarka galėtų būti išspręstas jo nuosavybės teisių į pareiškime nurodytus pastatus įregistravimo klausimas. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškimą pagrįstai atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja                                                                                                   Danutė Matiukienė