Civilinė byla Nr. 2-259-122/2013.
Proceso numeris 2-06-3-13175-2012-3.
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
30.2.;30.9.1.;30.10.;99.5.;116.4.

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 20 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovės S. G. atstovei - advokatei Astai Mačernytei, atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ atstovei - advokatei Valei Televičienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovei UAB „Paslaugos būstui“, trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl buto padalijimo į du turtinius vienetus ir vienos iš šių dalių būsto paskirties pakeitimo į administracines patalpas,
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama sudaryti sąlygas įgyvendinti savo turtinę teisę naudotis asmenine nuosavybe – leisti padalinti ieškovei S. G. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), į du turtinius vienetus ir vienos iš šių dalių būsto paskirtį pakeisti į administracines patalpas, nesant reikiamo viešo aptarimo šiuo klausimu bei įforminto reikiamo gyventojų skaičiaus sutikimo. Taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė, pateikė pareiškimą, kuriuo atsisakė reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad atsakovė atstovauja (duomenys neskelbtini), gyventojus kaip namo administratorė. Norėdama savo butą padalinti į du turtinius vienetus ir vienos iš šių dalių buto paskirtį pakeisti į administracines patalpas, du kartus organizavo namo gyventojų susirinkimus viešajam aptarimui. Pirmame susirinkime susirinko mažiau nei 50 procentų butų savininkų, todėl viešas aptarimas neįvyko, antrame susirinkime taip pat nesusirinko reikiamas skaičius namo gyventojų, todėl susirinkimas taip pat neįvyko. Atsakovei buvo pateiktas pasiūlymas organizuoti apklausą raštu, tačiau sulauktas neigiamas atsakymas. Teigė, kad ieškovė įsigijo butą pirmame aukšte tikėdamasi atidaryti ofisą – nekilnojamojo turto agentūrą, padarė remontą, projektą, tačiau iki šiol negali panaudoti patalpų pagal norimą paskirtį, todėl kasdien patiria nuostolius. Visi leidimai yra gauti, išskyrus gyventojų viešą aptarimą (sutikimą). Užtikrino, kad ketinamas atidaryti biuras nepažeis namo gyventojų interesų, nes dirbs tik darbo dienomis ir tik darbo valandomis, todėl nebus keliamas joks triukšmas. Ieškovė yra įsitikinusi, kad namo gyventojai, nesutikdami su numatomu jos buto pertvarkymu, siekia iš jos pasipelnyti, nes reikalavo už davimą sutikimo suremontuoti visą namo laiptinę. Prašo ieškinio reikalavimus visiškai patenkinti, nes kitaip savo interesų nepasisekė apginti.
Atsakovės atstovė teismo posėdyje sutiko su ieškovės reikalavimu. Paaiškino, kad su parengtu planu yra susipažinusi, todėl mano, kad steigiamoji įstaiga ieškovės bute, neturėtų trukdyti gyventojams, nes bus įrengtas atskiras įėjimas bei nebus naudojamasi bendra laiptine. Ieškovė turtą valdo asmenine nuosavybe ir turi teisę ja naudotis bei gavus leidimus, pertvarkyti. Nesutinka su ieškovės pozicija, kad atsakovė kalta, dėl to, jog nebuvo gautas gyventojų pritarimas. Įstatymas nenumato kitos aptarimo tvarkos, kaip tik viešą aptarimą, balsavimo raštu negali būti. Teigė, kad gyventojai, kurie atvyko į aptarimą, dėl jiems nežinomų priežasčių, ieškovės atžvilgiu buvo nusiteikę priešiškai. Kadangi namo gyventojai nenori bendradarbiauti ir dalyvauti aptarime, sutinka dėl ieškinio reikalavimų patenkinimo.
Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant (b.l. 60-61, 80). Atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006-04-27 sprendimu Nr. T2-121, patvirtintu Klaipėdos miesto daugiabučių namų patalpų rekonstravimo ar kapitalinio remonto viešo aptarimo tvarkos aprašo reikalavimus, viešo aptarimo susirinkimui vesti išrenkamas pirmininkas ir sekretorius, aptarimo metu projekto užsakovas privalo paaiškinti pasiūlymo esmę, aptarime dalyvaujančių asmenų pasisakymai ir pasiūlymai protokoluojami. Dėl šių priežasčių, jei būtų balsuojama raštu, nebūtų įmanoma įgyvendinti minėtame apraše numatytų viešo aptarimo reikalavimų. Prašo ieškinį atmesti.
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė įgijo pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 18-19). Daugiabutyje yra 70 butų (b.l. 21-27). Ieškovės iniciatyva buvo organizuojami du vieši aptarimai su tikslu gauti patalpų savininkų leidimą pakeisti dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), paskirtį į administracines patalpas. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), viešame 2011-11-28 aptarime susirinko mažiau nei 50 procentų butų savininkų, todėl viešas aptarimas neįvyko (b.l. 12-13, 28, 64). Pakartotinai 2012-04-17 organizuotame viešame aptarime, dalyvavo tik keturi asmenys (b.l. 9-10). UAB „Paslaugos būstui“ 2011-12-05 ir 2012-04-17 surašė aktus dėl 2011-11-28 ir 2012-04-17 neįvykusių viešų aptarimų, nes patalpų savininkų susirinko mažiau nei ½ plius vienas (b.l. 11). Byloje esanti medžiaga pagrindžia, kad namo gyventojai buvo tinkamai informuoti apie įvyksiančius viešus aptarimus (b.l. 14-17, 51-53). Ieškovė yra parengusi projektinio pasiūlymo planą dėl buto padalinimo į atskirus, skirtingų paskirčių turtinius vienetus (b.l. 29).
UAB „Paslaugos būstui“ 2012-09-20 raštu ieškovę informavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006-04-27 sprendimu Nr. T2-121, patvirtintu Klaipėdos miesto daugiabučių namų patalpų rekonstravimo ar kapitalinio remonto viešo aptarimo tvarkos aprašą, nenumato apklausos raštu (b.l. 32). Trečiasis asmuo kartu su atsiliepimu teismui pateikė 39 butų savininkų 2011 m. nesutikimą, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini) būtų įrengtas biuras (b.l. 47-49), tačiau priežastys nenurodytos (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai).
Pažymėtina, kad asmenys, norintys rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti Klaipėdos miesto daugiabučių namų gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, keičiant jų paskirtį arba jos nekeičiant, turi vadovautis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006-04-27 sprendimu Nr. T2-121, patvirtintu Klaipėdos miesto daugiabučių namų patalpų rekonstravimo ar kapitalinio remonto viešo aptarimo tvarkos aprašu (toliau aprašas). Pagal aprašo 8 punktą, pasiūlymas keisti patalpų paskirtį iki projektavimo sąlygų sąvado išdavimo, aprašo nustatyta tvarka turi būti viešai aptartas su daugiabučio namo patalpų savininkais ir naudotojais. Viešą aptarimą organizuoja namo patalpų savininkas (projekto užsakovas) ir namo administratorius. Viešas aptarimas laikomas įvykusiu, jei dalyvauja projekto užsakovas, projektuotojas, DNSB valdyba (bendrijos pirmininkas) arba jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas atstovas, arba namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius ir pasiūlymui pritaria daugiau kaip 50 % namo patalpų savininkų – kai reikalingas namo bendrojo naudojimo objektų (laikančiųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų) rekonstravimas ar kapitalinis remontas (aprašo 13 ir 13.2. p). Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė S. G., kartu su administratoriumi, nepažeidžiant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006-04-27 sprendimu Nr. T2-121 patvirtinto aprašo tvarkos, organizavo viešą aptarimą dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) padalinimo į du turtinius vienetus ir vienos iš šių dalių paskirties pakeitimo į administracines patalpas. Vadovaujantis aprašo 14 punktu, buvo paskelbta apie numatomą viešą aptarimą, apie tai informuoti visi vienuoliktojo namo butų savininkai, parengtas projektinis pasiūlymo planas. Susirinkime, kad viešas aptarimas būtų laikomas įvykusiu, privalėjo dalyvauti būtini asmenys, tai: buto savininkė, administratoriaus atstovė, projektuotoja. Tačiau į 2012-04-17 ir 2011-11-28 organizuotą viešą aptarimą nesusirinko reikiamas skaičius patalpų savininkų (50 procentų plius 1), kad viešas aptarimas būtų laikomas įvykusiu (aprašo 13.2. p). Atkreiptinas dėmesys, kad 2011-11-14 organizuoto viešo aptarimo dalyvavusių (duomenys neskelbtini) namo gyventojų sąraše pasirašė daugiau, kaip 40 butų savininkai (b.l. 54-55). Tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad parašai buvo renkami viešo aptarimo iniciatoriui imant parašus asmeniškai einant per butus, todėl šis viešas aptarimas pripažintas neįvykusiu (b.l. 50).
Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 7 str. 1 d. nustatyta, kad patalpos daugiabučiame name gali būti remontuojamos, rekonstruojamos ir naudojamos prekybos, viešojo maitinimo, teisėsaugos, ryšių, medicinos, spaudos platinimo, buitinių paslaugų teikimo bei kitoms negamybinėms reikmėms, jeigu tai neprieštarauja teritorijos bendrojo plano reikalavimams.
Teismas daro išvadą, kad gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), rekonstravus į administracines patalpas, siekiant įkurti biurą (nekilnojamojo turto agentūrą), nebus pažeisti įstatymai, butų savininkų teisės ir įstatymo saugomi interesai, buto rekonstrukcija jokios žalos namo bendrojo naudojimo objektams nepadarys. Teismui pateiktas (duomenys neskelbtini) namo gyventojų nesutikimas, kad (duomenys neskelbtini) bute būtų įrengtas ofisas nelaikytinas svariu pagrindu ieškiniui atmesti ir pripažintinas, kaip trukdančiu ieškovei disponuoti savo nuosavybe (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, Civilinio kodekso 4.98 straipsnis). Be to, nesutikimas buvo išreikštas namo gyventojams neišklausius projektinio pasiūlymo aiškinimo (aprašo 20 punktas).
Ieškovė išnaudojo visas galimybes, kad surengti viešą aptarimą, tačiau patalpų savininkų pasyvumas užkirto kelią S. G. taikiai, geruoju, ne teismo tvarka išspręsti klausimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo į du atskirus turtinis vienetus ir vienos iš šių dalių paskirties pakeitimo į administracines patalpas.
Išnagrinėjus išsamiai, objektyviai ir visapusiškai visas bylos aplinkybes, paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog ieškovė įrodė, kad namo gyventojai neduodami sutikimo bei būdami pasyvūs, pažeidžia ieškovės teisėtus interesus. Be to, nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį rekonstravus į administracines patalpas nebus pažeistos patalpų savininkų teisės ir įstatymo saugomi interesai. Ieškinys visiškai tenkintinas, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnyje įtvirtinta, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.
Tačiau svarbu paminėti, kad teismo sprendimas neatstoja leidimo statybai, tiesiogiai nesuteikia teisės vykdyti statybos darbus, o turi būti pateikiamas atitinkamai statybos priežiūros įstaigai leidimo statybai išdavimui. Jis nėra priverstinai vykdomas, bet pašalina kliūtį atitinkamai įstaigai išduoti leidimą tuo atveju, kai bendrasavininkiai neduoda sutikimo.
Ieškovė bylos nagrinėjimo metu atsisakė reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės (b.l. 83), todėl šios iš atsakovės nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 42, 93 straipsniai).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 269, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį visiškai tenkinti:
leisti ieškovei S. G. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), padalinti į du turtinius vienetus ir vienos iš šių dalių būsto paskirtį pakeisti į administracines patalpas be namo gyventojų sutikimo (viešo aptarimo).
Sprendimą per 30 dienų, nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.
Teisėja Elena Pauliukienė