Civilinė byla Nr.2S-1168-395/2008

Procesinio sprendimo kategorija

119.1.

Pirmosios instancijos teismo

teisėja V.Lozoraitytė

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. rugsėjo 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Egidijaus Tamašausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. A. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl įpareigojimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė:

Ieškovas V. A. patikslintu ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę sudaryti su juo gyvenamųjų patalpų, esančių Vaišvydo g. 28-2, Kaune,  pirkimo–pardavimo sutartį, pardavimo kainą apskaičiuojant vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu Nr.1013 „Dėl savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pardavimo) lengvatinėmis sąlygomis ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Nustatyti 30 dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui. Ieškovas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad ieškovas pagal 1992 m. gruodžio 3 d. sutartį nuomoja tarnybinį butą, kuris nuo 1998 m. rugsėjo 28 d. nuosavybės teise priklauso atsakovui. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gruodžio 6 d. sprendimu nurodyta patalpa išbraukta iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų sąrašo. Ieškovas prašė buvusio šių patalpų savininko, o vėliau – atsakovo – leisti jam privatizuoti, taip pat pirkti nuomojamą gyvenamąją patalpą remdamasis LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 str. 2 d. 3 ir 4 punktų pagrindu, tačiau su juo nebuvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis (T.II, 22-24 b.l.).

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 20 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą (T.II, 61-64 b.l.). Teismas nutartyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 1013 patvirtinto „Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pardavimo) lengvatinėmis sąlygomis ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašo“ 13.2 punkte nurodyta, kad parduodamų vienbučių gyvenamųjų namų, jų dalių (ir priklausinių), taip pat butų pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlygas nusidėvėjimas turi būti patvirtintas Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis. Nustatant nusidėvėjimą,  turi  būti įvertintas namo kapitalinis  remontas. Įstatyme nurodytas šių namų ar jų dalių pardavimo ekonominis nenaudingumas turi būti patvirtintas savivaldybės tarybos ar privatizavimą vykdančios institucijos valdymo organo sprendimu (tvirtinant parduodamų vienbučių gyvenamųjų namų ir jų dalių sąrašą). Nustatęs, kad ieškovas yra pateikęs prašymą dėl buto pardavimo lengvatinėmis sąlygomis, tačiau atsakovas nėra priėmęs sprendimo dėl buto ekonominio nenaudingumo, teismas konstatavo, jog nėra išnaudotos visos ikiteisminio sprendimo galimybės, todėl ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 1 p.). Teismas pažymėjo, kad sulaukęs privatizavimą vykdančios institucijos valdymo organo sprendimo, ieškovas turės teisę vėl kreiptis į teismą  su ieškiniu bendra tvarka.

Atskiruoju skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patikslintą ieškinį patenkinti pilnai (T.II, 65-68 b.l.). Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas turi pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, t.y. sulaukti privatizavimą vykdančios institucijos valdymo organo sprendimo. Toks pirmosios instancijos teismo nurodymas neįvykdomas dėl atsakovo neveikimo. Ieškovas 1999-02-05, 2001-09-19, 2002-01-16, 2004-01-09 ir 2006-04-12, kreipėsi į atsakovą prašydamas parduoti gyvenamąsias patalpas. Vyriausybės nutarimo 3 punkte numatyta, kad sprendimas dėl gyvenamųjų patalpų ir (ar) jų priklausinių privatizavimo (pardavimo) turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo piliečio prašymo  (kartu su nustatytais dokumentais) pateikimo. Prireikus šalys terminą gali pratęsti. Atsakovui per teisės aktuose nustatytą terminą nepriimant sprendimo, t.y. dėl atsakovo neveikimo, ieškovas negali įgyvendinti savo teisės į gyvenamosios patalpos privatizavimą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovui į jo prašymus privatizuoti gyvenamąsias patalpas buvo atsakyta nurodant prašymų netenkinimo priežastis. Sprendimas dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo nepriimtas ne dėl atsakovo neveikimo, o dėl buto teisinės registracijos neatlikimo. Atsakovo vertinimu, teismas pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtu.

Patikrinęs atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad jis atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje kilęs ginčas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, sprendžiant buto, esančio Vaišvydo g. 28-2, Kaune,  pirkimo–pardavimo lengvatinėmis sąlygomis klausimus. Ieškovas nurodo, kad atsakovas per LR Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo Nr.1013 „Dėl savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pardavimo) lengvatinėmis sąlygomis ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo” (toliau –nutarimas) 3 punkte nustatytą 30 dienų terminą nuo piliečio prašymo (kartu su nustatytais dokumentais) pateikimo nepriima sprendimo dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, o tai užkerta kelią ieškovui įgyvendinti subjektinę teisę į gyvenamosios patalpos privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant ar atsakovas vilkina ir per nutarime nustatytą terminą nepriima sprendimo, būtina tiksliai nustatyti momentą, nuo kurio skaičiuojama termino sprendimui priimti pradžia. Nutarimo 3 punkte nurodyta, kad sprendimas dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo turi būti priimtas per 30 dienų nuo piliečio prašymo (kartu su nustatytais dokumentais) pateikimo. Nutarimo 13.1. papunktyje nurodyta kad asmuo, prašantis leisti pirkti gyvenamąsias patalpas pagal Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies sąlygas, turi pateikti privatizavimą vykdančios institucijos vadovui prašymą, kuriame nurodomi pageidaujamų pirkti patalpų adresas ir individualūs požymiai, taip pat kartu su prašymu turi būti pateiktas piliečio pasas, dokumentai, patvirtinantys teisę pirkti gyvenamąsias patalpas ir (ar) jų priklausinius pagal nurodytąjį įstatymą. Aiškindama nutarimo 3 punkto ir 13.1. papunkčio teisės normas, teisėjų kolegija pažymi, kad jose įtvirtintos būtinos, tačiau nepakankamos, sprendimo priėmimo termino pradžią apibrėžiančios aplinkybės. Šias nutarimo normas būtina aiškinti kartu su CK normomis, apibrėžiančiomis nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties dalyką. CK 6.396 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirkimo– pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti tam tikri duomenys apie parduodamą daiktą, jo vieta kitame nekilnojamajame daikte. Šis įstatymo reikalavimas pirmiausia susijęs su tuo, kad pirkimo–pardavimo sutartis yra konsensualinė, sudarydamas sutartį, pardavėjas įsipareigoja perduoti pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise tam tikrą daiktą, šios pareigos tinkamam įvykdymui užtikrinti būtina sutartyje nurodyti parduodamą daiktą apibūdinančius duomenis. Nekilnojamąjį daiktą identifikuojantys duomenys, be kita ko, reikalingi sutartį įstatymų nustatyta tvarka įregistruojant viešame registre, jie gali turėti reikšmės ginčijant sandorį ir pan.. Įvertinus CK numatytus privalomus nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties dalyką apibūdinančius požymius, darytina išvada, kad viena iš būtinų aplinkybių sprendimo priėmimo termino pradžios momentui nustatyti yra ir tai, jog įstatymų nustatyta tvarka būtų suformuotas nekilnojamojo turto objektas, esantis privatizavimo dalyku. Nesant tiksliai apibrėžto privatizavimo dalyko, atsakovas negali priimti sprendimo dėl gyvenamosios patalpos, kuri nėra teisiškai apibrėžta, privatizavimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas nepriėmė sprendimo dėl ginčo buto privatizavimo, nes jis nebuvo suformuotas kaip atskiras turtinis vienetas ir įregistruotas VĮ „Registrų centras“. Apie sprendimo nepriėmimo priežastis ieškovas pastoviai buvo informuojamas atsakovo struktūrinių padalinių raštais. Nustatytos aplinkybės, teisėjų vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, kad nesant suformuoto nekilnojamojo turto objekto, kurį pretenduoja privatizuoti ieškovas, atsakovui nebuvo prasidėjęs terminas sprendimui priimti, todėl atskirojo skundo argumentai, jog atsakovas vilkina priimti sprendimą dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo, nepagrįsti

Kaip atskiras turtinis  vienetas ginčo butas buvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre tik tada, kai registratoriui buvo pateiktas 2007-11-27 pripažinimo tinkamu naudoti aktas (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr.26737, 26 b.l.). Atsakovo nuosavybės teisių į ginčo butą įregistravimą patvirtina 2007-12-13 pažymėjimas (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr.26737, 27 b.l.). Tuo metu, kai buvo atliktas atsakovo nuosavybės teisių į ginčo butą įregistravimas, jau buvo pradėta nagrinėti ši byla, todėl atsakovas nepriima sprendimo dėl buto privatizavimo, nes laukia teisminio ginčo pabaigos (T.II, 79 b.l.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kol atsakovas nėra priėmęs sprendimo dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo, nėra išnaudotos ginčo sprendimo ne teisme galimybės. Todėl ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas pagrįstai (CPK 296 str. 1 d. 1 p.). Dėl aukščiau išdėstytų argumentų, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

ieškovo atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                                                     A. Č.

Kolegijos teisėjai                                                                     Nijolia Indreikienė

                                                                                   Egidijus Tamašauskas