Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-180-361/2013
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03511-2012-8
Procesinio sprendimo kategorija:
45.4.3. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. kovo 8 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarimo,
n u s t a t ė:
2012-08-21 K. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., už tai, kad jis 2012-08-21 apie 17.28 val., adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, t.y. alkotesteriu „Lion alcolmeter 500", serijos Nr. 18916, Nr.1130903, jam nustatytas 0,50 promilių girtumas. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-18 nutarimu pagal ATPK 126 str. 1 d. jam paskirta 1100 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 1 mėnesiui.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas K. M. apeliaciniu skundu prašo nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Pareigūnams pripažino, kad darbe ką tik išgėrė skardinę nestipraus alaus, po valandos pats nuvyko į ligoninę pasitikrinti neblaivumo, kur buvo nustatyta, jog jis blaivus. Teismas buvo šališkas, nesigilino į bylos aplinkybes, išnagrinėjo bylą atstovui nedalyvaujant, neapklausė visų liudytojų, nesilaikė teismų praktikos. Policininkai, esant abejonių, privalo imtis priemonių suteikiant tikrinamam vairuotojui galimybę pasitikrinti iškvepiamo alkoholio kiekį teisingai tiek vietoje, tiek gydymo įstaigoje, kad būtų nustatytas abejonių nekeliantis girtumo laipsnis, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų mažėja. Matavimai alkoholio matuokliu atliekami praėjus bent 15 min. po to, kai buvo išgerta alkoholio, didesnę įrodomąją galią turi būtent kraujo mėginiai. Teismas nutarimą grindė ne visais įrodymais, nenurodė, kodėl vienus įrodymus atmeta, o kitais vadovaujasi. Teismas nemotyvavo, kodėl atmeta prašymą pakviesti atstovą teisininką, kitus liudytojus ir taip pažeidė ATPK nuostatas. Tvirtais ir neginčijamais įrodymais nebuvo nustatyta, jog vairavo neblaivus, prieštaravimai tarp pirminių ir antrinių matavimų, neatlikus ekspertizės, nebuvo pašalinti, todėl, vadovaujantis in dubio pro reo principu, byla turėjo būti nutraukta.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyris prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti nutarimą.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Apylinkės teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino įrodymus, atsižvelgė į teismų praktiką bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
K. M. apeliaciniame skunde akcentuoja, jog, remiantis alkoholio matavimo instrukcija, nuo alkoholio vartojimo iki matavimo alkoholio matuokliu turi būti praėjęs bent 15 min. laiko tarpas. Iš tikrųjų tokią taisyklę numato alkoholio matavimo instrukcija (b. l. 41-50), tačiau nėra pagrindo manyti, jog ji šiuo atveju būtų buvusi pažeista. Iš pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, jog sustabdžius K. M., pastarasis minėjo, jog nesenai (prieš pusvalandį) su bendradarbiais gėrė alaus, todėl buvo palaukta 10 min. ir tada atliktas matavimas alkotesteriu ir nustatytas 0,5 promilių neblaivumas. Teismo posėdyje pareigūnas A. B. savo tarnybinį pranešimą patvirtino. Administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo padarymo laikas yra nurodytas 17 val. 28 min., užrašytas ir asmens paaiškinimas, jog apie 17 val. 5 min. išgėrė skardinę alaus, neblaivumo nustatymo kvite yra užfiksuota, jog matavimas atliktas 17 val. 38 min., taigi šie duomenys tik patvirtina pareigūnų paminėtas aplinkybes apie tai, jog, atsižvelgus į K. M. paaiškinimą dėl nesenai vartoto alkoholio, buvo palaukta 10 min. ir tik po to nustatinėjamas neblaivumas. Be kita ko, kreipęsis į medicinos įstaiga, K. M. gydytojai nurodė, jog alkoholio vartojo apie 17 val. Aptartų duomenų visuma leidžia neabejotinai spręsti, jog alkoholio matuoklio instrukcijos taisyklės dėl to, kada po paskutinio alkoholio vartojimo jau yra galimas iškvepiamo alkoholio kiekio matavimas, pažeistos nebuvo. Alkoholio matuoklio „Lion alcometer 500“, kuriuo apeliantui buvo nustatinėjamas neblaivumas, patikra atlikta, todėl nėra jokio pagrindo abejoti matuoklio duomenimis.
Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (5 p.) numato, kad policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), turi pristatyti tik jeigu: 1) objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo; arba 2) transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Visais kitais atvejais policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neatsiranda. Taigi nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai, įtarę K. M. vairuojant neblaivų ir alkoholio matuokliu nustatę 0,5 promilės neblaivumą, su kuriuo asmuo sutiko, bei nenustatę aukščiau minėtų aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnams kiltų pareiga pristatyti asmenį į medicinos įstaigą, neturėjo pareigos pakartotinai patikrinti K. M. neblaivumą ar jį pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai atlikti.
K. M. apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, jog medicinos įstaigoje praėjus valandai buvo nustatyta, jog jis blaivus. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte užfiksuota, jog jaučiamas silpnas alkoholio kvapas iškvepiamame ore, alkoholio matuokliu dar kartą pamatavus neblaivumą, nustatytos 0,19 promilių. Paimtame kraujo mėginyje rasta 0,21 promilės etilo alkoholio. Taigi medicinos įstaigoje K. M. taip pat buvo nustatytas tam tikras apsvaigimo laipsnis, tačiau jau mažesnis nei nustatytasis sustabdymo momentu. Apylinkės teismas, siekdamas pašalinti kilusius prieštaravimus byloje skyrė teismo psichiatrijos, teismo psichiatrijos ekspertizę, kurios metu buvo pripažinta, jog K. M. 2012-08-21 17 val. 28 min. galėjo vairuoti automobilį būdamas neblaivus (b. l. 69-70). Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, prieštaravimai tarp bylos duomenų ekspertizės išvada buvo pašalinti. Be to, vien tai, kad medicinos įstaigoje vairuotojui nustatomas mažesnis apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis nei sustabdymo momentu, savaime nesuteikia pagrindo abejoti pareigūnų naudoto alkoholio matuoklio duomenimis, kadangi į medicinos įstaigą kreipiamasi jau praėjus tam tikram laiko tarpui, o kaip pastebėta ir apeliaciniame skunde, laikui bėgant alkoholio kiekis žmogaus atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų mažėja. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas išsamiai analizavo byloje esančius prieštaravimus ir motyvuotai juos pašalino.
ATPK 272 str. 1 d. numato administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisini universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą pagalba. Iš šios įstatymo nuostatos darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, pats turi pasirūpinti atstovu, jeigu mano, kad pačiam yra per sunku ginti savo teises. Taigi, jeigu K. M. pageidavo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu naudotis advokato pagalba, tai pats, o ne teismas turėjo tuo pasirūpinti, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantui būtų buvusi apribota teisė į gynybą. Iš bylos duomenų matyti, jog apeliantui buvo iš anksto žinoma apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taigi K. M. turėjo galimybę susirasti atstovą, jei to norėjo.
Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, apylinkės teismo nutarimu K. M. pagal ATPK 126 str. 1 d. nubaustas pagrįstai, jam paskirta sankcijoje numatyta nuobauda.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarimą nepakeistą ir K. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Dalius Jocys