Civilinė byla Nr. e2YT-9572-937/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03447-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.6.2.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 25 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų T. M., A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, O. M.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjai kreipėsi į teismą ir, patikslinę pareiškimą, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai yra palikėjo V. M., mirusio (duomenys neskelbtini), įstatyminiai įpėdiniai, lygiomis dalimis po ½ dalį priėmę savo tėvo palikimą, faktiškai pradėję valdyti jį sudarantį turtą.

Nurodo, jog pareiškėjai yra broliai. Po senelių V. M., mirusios (duomenys neskelbtini), ir A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jie paveldėjo seneliams priklausiusią dalį sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Dalis nurodytos sodybos priklausė pareiškėjų tėvui V. M., mirusiam (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų tėvas testamento nebuvo sudaręs. Po tėvo mirties pareiškėjai tapo įstatyminiais įpėdiniais. Mirties momentu palikėjui priklausė 1/9 dalis sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pastatų. Į notarą nesikreipta. Mirus tėvui atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai. Paveldėjimo byla neužvesta. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas būtinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą, kuris suteiks pareiškėjams teisę visa apimtimi įgyvendinti teises į paveldėtą turtą. Nurodo, jog pareiškėjai faktiškai rūpinosi sodyba, t. y. atliko sezoninius darbus, prižiūrėjo pastatus ir sklypą, mokėjo už elektrą. Nurodo, kad 1/9 dalis pastatų ir statinių, esančių minėtoje sodyboje, priklauso ir R. J. bei A. J. Šį turtą 2021-11-03 pirkimo-pardavimo sutartimi R. ir A. J. įsigijo iš pareiškėjų pusbrolio D. M. Pateikti nurodytų asmenų neprieštaravimai prašymui. Teigia, jog pareiškėjai vieninteliai rūpinosi sodyba po senelio, tėvo mirties. Jokie kiti asmenys į turtą pretenzijų nereiškė. Teigia, jog nuo palikimo atsiradimo momento pareiškėjai siekė įgyti nuosavybės teisę į turto dalį, priklausiusią palikėjui V. M., valdė ir valdo ją kaip savo.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu teismo prašė pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo O. M. atsiliepimu nurodė, jog neprieštarauja pareiškimui. Nurodo, jog yra pareiškėjų mama, palikėjo V. M. žmona. Teigė, jog nei ji, nei V. M. daugiau vaikų neturi. Tvirtina, jog pareiškėjai rūpinosi sodyba, ją tvarkė, paruošė žiemai, pasirūpino mirusiųjų daiktais, mokėjo už elektrą, sodyboje praleidžia daug laisvalaikio. Teigia, jog į sodybos nuosavybę nepretenduoja bei patvirtina, jog nėra kitų asmenų, kurie rūpinosi sodyba arba galėtų į ją pretenduoti.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo vietos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog V. M., miręs (duomenys neskelbtini), buvo santuokoje su O. M. V. M. turėjo du vaikus A. M., T. M. Kitų duomenų apie V. M. vaikus nėra.

Iš 2024-12-16 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pastato – gyvenamojo namo (išrašo 2.1. p.), pastato – tvarto (išrašo 2.2. p.), pastato tvarto (išrašo 2.3. p.), pastato – tvarto (išrašo 2.4. p.), kito inžinerinio statinio – šulinio (išrašo 2.5. p.), kito inžinerinio statinio – šulinio (išrašo 2.6. p.), esančių (duomenys neskelbtini), po 1/9 priklauso R. J. (2.1. – 2.6. p.), 7/18 A. M. (2.1. – 2.6. p.), 7/18 T. M.  ((2.1. – 2.6. p.), 1/9 V. M. (2.1. – 2.6. p.). 

2025-02-12 Testamentų registro išraše matyti, jog Testamentų registre nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Byloje nėra duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į palikėjo V. M. turtą.

Nagrinėjamu atveju palikėjo turtą pareiškėjai priėmė faktiškai pradėję jį valdyti. Pareiškėjai teigia, kad jie po palikėjo mirties faktiškai rūpinosi sodyba, t. y. atliko sezoninius darbus, prižiūrėjo pastatus ir sklypą, mokėjo už elektrą. Suinteresuotas asmuo O. M., kuri yra pareiškėjų motina, patvirtino, jog be nurodytų darbų pareiškėjai pasirūpino mirusiųjų daiktais, sodyboje praleidžia daug laisvalaikio, sodybą ruošia žiemai. Į bylą pateikta elektros atsiskaitymo knygelė už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio iki 2020 m. sausio/vasario mėnesio.

Pareiškėjai teismui pateikė A. J. ir R. J. paaiškinimą, jog jie neprieštarauja pareiškėjų pareiškimui. Nurodo, jog pareiškėjai vieninteliai rūpinosi sodyba po savo senelio ir tėvo mirties. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu teismo prašė pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuoti asmenys pateiktam pareiškimui neprieštaravo.

Atsižvelgiant į tai, kad T. M. ir A. M. per tris mėnesius nuo V. M. mirties toliau rūpinosi palikėjo turtu kaip savo ir tęsė aktyvius valdymo veiksmus, todėl pareiškėjų pareiškimas tenkinamas. Nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad T. M. ir A. M. po tėvo V. M. mirties lygiomis dalimis priėmė palikimą, faktiškai jį pradėdami valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjams T. M. ir A. M. yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 448 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjų T. M. ir A. M. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), po tėvo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini)1, mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė lygiomis dalimis, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.

Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas išduoti pareiškėjams T. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimo kopiją siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                               Erika Zablockaja